Byla 2-22-284/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei R. T.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais, atlyginimo,

Nustatė

3Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 2416,96 litų turtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas R. S. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė, palikdamas tą patį dydį, tačiau patikslino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo – jos dydį sumažindamas iki 50 000 Lt. Nurodė, kad dėl neteisėtų prokuroro A. D. veiksmų jam buvo padaryta žala. 2011 metais, kai baudžiamoji byla buvo atnaujinta, prokuroras jam nuolat grasino, kad „pasodins“ dešimčiai metų kalėjimo, apklausose vadino necenzūriniais žodžiais, reikalavo, kad grąžintų skolą, kurios neturėjo S. Ž. Suprato, kad A. D. su S. Ž. užsiima neteisėtu pinigų „išmušinėjimu“. Jis pinigų nebuvo paėmęs, tačiau jų iš jo nuolat reikalavo. Prokuroras teigė, kad turi keturis liudininkus ir jį „pasodins“ dešimčiai metų. Prokuroras pakvietė jo advokatą Ž. R. Advokatas paklausė: „Ar reikalingas R. S.?“ Jis atsakė, kad nereikalingas. Prokuroras A. D. pasakė advokatui: „perduok R. S., tegul atiduoda S. Ž. pinigus, o kitaip aš ištrauksiu iš archyvo bylą dėl ginklo ir „pasodinsiu“ dešimčiai metų“. Advokatas Ž. R. jam tą perdavė. Panevėžyje Ž. R. buvo dėl to apklaustas ir patvirtino, kad buvo pakviestas pas A. D. ir buvo pasakyti tie žodžiai. Nieko negirdėjo, tik, kad grąžintų pinigus ir apie dešimtį metų kalėjimo. Tuo metu žodžiais jam buvo išreikšti kaltinimai dėl sukčiavimo – kad neteisėtu būdu iš S. Ž. buvo paimti pinigai. Kalba ėjo apie tai, kad jis turi grąžinti 177 377 Lt. Pirma byla, kurios atnaujinimu jam buvo grasinama, buvo dėl ginklo. Jis buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką 2003 metais, o V. T. tik 2005 metais parašė pareiškimą, kad jis iš jo atėmė ginklą. 2005 metais jam buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas vyko du metus ir 2007 metais ta byla buvo nutraukta. 2011 m. kovo 9 d. Radviliškio rajono apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. 2011 m. kovo 23 d. jam šioje byloje pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje. Ši byla vėliau taip pat buvo nutraukta. Kardomąją priemonę - suėmimą Radviliškio rajono apylinkės teismas jam paskyrė 2011 m. kovo 23 d. nutartimi, suimtas prabuvo 28 paras. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui. 2011 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria jo skundą tenkino ir panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. kovo 23 d. nutartį. Turtinė žala, reiškiama ieškinyje,- 2416,96 Lt, – jo išlaidos advokatui, kai vyko ikiteisminis tyrimas. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad prarado draugų, artimųjų pasitikėjimą, labai sutriko sveikata, iki šiol blogai jaučiasi, sustojo jo verslas, išėjo iš darbo darbuotojai, nes nebebuvo pasitikėjimo juo, kaip vadovaujančiu direktoriumi. Po sulaikymo verslas sustojo visiems metams, pradėjo dirbti tik po metų. Neturtinės žalos dydį įvertina 50 000 Lt, nes tiek įvertina patirtą žalą sveikatai ir savo išgyvenimus. Mano, kad byla buvo atnaujinta neteisingai, nes ta byla iš pat pradžių buvo iškelta neteisingai, kadangi buvo teigiama, kad veiką įvykdė 2003 metais, o žmogus dėl bylos iškėlimo kreipėsi tik 2005 metais, tai yra po dviejų metų. Dar po dviejų metų byla buvo nutraukta. Prokuroras A. D. teigė, kad, jeigu jis negrąžins pinigų S. Ž., tada atnaujins tyrimą baudžiamojoje byloje, o jeigu pinigus atiduos, tada tos bylos „neištrauks iš archyvų“, todėl byla ir buvo atnaujinta. Baudžiamojoje byloje yra garso įrašas, kur A. D. su S. Ž. ir I. J. ėmė ieškoti liudytojų, kuriuos ėmė prašyti, kad liudytų prieš jį, taip pat ir V. J. prašė paliudyti prieš jį. Byloje yra kažkur nurodyta, kad jam padėjo baltą lapą ir pasakė „tu pasirašyk apačioje, o mes viską surašysime, pas mus prokuratūroje viskas gerai, visi reikalai gerai, tu nebijok, mes visą tekstą surašysim“, tačiau jis nesutiko to daryti. Po to jie prikalbino P. Š., kuris padarė įrašus, kai jie važiavo į kavinę. A. D., I. J., jos vyras, S. Ž. - visi važiavo į kavinę. P. Š. sakė, kad norėjo tik susitikti su S. Ž. ir I. J., bet jis buvo nustebęs, kad atvažiavo ir prokuroras A. D. Įraše girdisi, kaip prokuroras prašo P. Š. paliudyti prieš jį, nes jis, atseit, žadėjo. P. Š. liudyti atsisakė. Prokuroro A. D. veiksmus skundė Šiaulių apygardos prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Buvo gautas atsakymas, kad jo prašymas atmestas, tačiau nurodyta, kad sulaikytas jis buvo neteisingai. Sulaikytas buvo 28 dienas, juto baisų pergyvenimą dėl to. Yra turėjęs melanomos operaciją 2008 metais, nuo to laiko yra onkologo įskaitoje, o po to buvo problemų su širdimi. Grįžęs po sulaikymo, pas gydytojus kreipėsi dviejų parų laikotarpiu. Savaitę gulėjo ligoninėje dėl širdies veiklos sutrikimų. Iki šiol jaučiasi blogai – jaučia stresinį jaudulį, yra kūno bėrimas. Po gydymo gydytojai jam patarė vengti streso ir kuo mažiau nervintis. Iki suėmimo dirbo ( - ), tuo metu buvo 8 darbuotojai. Po to bendrovė nedirbo visus metus, pradėjo dirbti 2012 m. pavasarį. Darbo dokumentai iš bendrovės nebuvo paimti, bet buvo daromos kratos namuose, darbe. Išrašuose iš medicininių dokumentų nurodytų ligų kodų reikšmės nežino, negali pasakyti, kokios diagnozės ten nurodytos. Žino, kas jam tuo metu buvo blogai: buvo blogai su širdimi, kraujospūdis sukilęs, labai svaigo galva, kosėjo, daug dalykų buvo. Kaip visi tie negalavimai vadinasi mediciniškai, nežino. UAB (A.) pagrindinis akcininkas buvau jis, turėjo 80 proc. akcijų, keletą akcijų (20 proc.) turėjo kitas asmuo, t.y. Pareškienė. Kita akcininkė turėjo savo darbą, dirbo ir negalėjo savo darbo palikti, todėl įmonės veikla nepasirūpino. Po jo sulaikymo vadybininkai iš karto į jį ėmė žiūrėti skeptiškai, abu vadybininkai iš karto pasiprašė atleidžiami iš darbo. Ir kaimynai ėmė kreivai žiūrėti. Pablogėjo santykiai su šeima, nebebuvo pasitikėjimo juo dėl daromų kratų, kilo klausimas, ar jis nemeluoja šeimai. Iki 2011 metų santykiai su žmona, vaikais buvo geri. Santykiai su šeima truputį pablogėjo ir dėl bendravimo su S. Ž., bet šie santykiai anksčiau nebuvo paviešinti, o kai viskas pasiviešino, situacija šeimoje pablogėjo. Santykiai su S. Ž. paaiškėjo tik tada, kai buvo pradėtas tyrimas, gal buvo tik įtarinėjimai, bet nieko konkretaus nebuvo aišku. Šiuo metu vėl dirba UAB (A.) direktoriumi – nuo 2012 m. balandžio mėnesio pradėjo vėl dirbti.

5Atsakovės atstovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė R. T. su ieškiniu nesutiko, mano, kad jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad motyvai yra išdėstyti atsiliepime į ieškinį, o pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį yra įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijos procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, tai yra speciali civilinės deliktinės atsakomybės rūšis. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, tačiau ieškovas turi įrodyti kitas tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą. Neįrodžius bent vienos iš šių būtinųjų atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ir žalai atlyginti. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalis, kur numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba pagal prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tai yra prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalies nuostatą (iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija) prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnyje 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas, vien gavus skundą, pareiškimą arba pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės Baudžiamojo proceso kodekso numatytomis priemonėmis, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, yra ribotos. Būtent ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje dėl atliktų procesinių veiksmų, kaip nurodo ieškovas, atsirado jam atitinkamos pasekmės, buvo pradėtas pagal V. T. prašymą. Prašymo turinys, prašyme nurodyti veiksmai (kaklo užspaudimas, daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, įrėmimas į šoną, šaunamojo ginklo pagrobimas, skolos reikalavimas, laikant pagrobtą šaunamąjį ginklą rankoje bei paaiškinimas, kad šaunamąjį ginklą grąžins, tik atgavęs skolą) sietini su savavaldžiavimu ir nebuvo pagrindo nurodytas aplinkybes vertinti kaip akivaizdžiai neteisingas. Todėl, jos nuomone, būtent ikiteisminis tyrimas 2005 m. lapkričio 14 d. pagal V. T. pareiškimą buvo pradėtas teisėtai. Ikiteisminis tyrimas 2007 metais buvo nutrauktas ne reabilituojančiais pagrindais, tai yra nesurinkus pakankamai duomenų, įrodančių R. S. kaltę. Dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 217 straipsnį pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas visais atvejais, išskyrus, jeigu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas 2011 m. kovo 2 d. prokuroro nutarimu, kitoje baudžiamojoje byloje liudytojai S. Ž. davus parodymus apie tai, kad jai yra žinomos nusikaltimo, dėl kurio 2005 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2007 metais jis buvo nutrauktas, aplinkybes. Prokurorą baudžiamojo proceso normos įpareigoja reaguoti į kiekvieną informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Būtent liudytojos S. Ž. apklausos kitoje baudžiamojoje byloje metu buvo gauti duomenys, kurie davė pagrindo teigti, kad nurodytų aplinkybių pagrindu galima atskleisti neišaiškintą nusikaltimą ir, mano, kad būtent 2011 m. kovo 2 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje buvo teisėtas ir pagrįstas. Apie šį nutarimą yra pasisakyta ir 2011 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro K. Š. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris yra pateiktas civilinėje byloje, jį pateikė pats ieškovas per parengiamąjį teismo posėdį. Dėl suėmimo nurodė, jog suėmimas yra skiriamas teismo, todėl šiuo atveju prokuroras priėmė sprendimą kreiptis, kad įtariamasis būtų suimtas. Teismo nutartimi buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas, tačiau nutartis skirti kardomąją priemonę suėmimą 2011 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta. Nutartyje buvo nurodyta, kad nėra nei vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir kad Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Būtent dėl šios nutarties būtų galima teigti, kad būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau pažymėjo, kad atsakomybė dėl neteisėtais pareigūnų ir teismo veiksmais atsiranda be kaltės, tačiau yra būtinos visos kitos atsakomybės sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Mano, kad šiuo atveju ieškovas neįrodo žalos ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų. Nurodydamas, kad pablogėjo sveikata, ieškovas pateikė tris išrašus iš medicininių dokumentų, tačiau pats ieškovas negali nurodyti nei savo diagnozės, o operacija dėl melanomos buvo daryta 2008 metais, tai yra prieš baudžiamosios bylos atnaujinimą ir kardomosios priemonės paskyrimą. Dėl santykių šeimoje pablogėjimo - baudžiamojoje byloje matyti kiti duomenys, t.y. kad santykiai šeimoje blogėjo ne dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ar kardomosios priemonės, bet dėl santykių su kita moterimi. Dėl santykių pablogėjimo su draugais iš viso nėra pateikta jokių įrodymų. Dėl ieškovo argumentų apie sustojusią įmonės veiklą, matyti, kad akcininkas buvo ne vien ieškovas, bet ir kitas asmuo, tad kitas asmuo galėjo imtis visų veiksmų ir tęsti įmonės veiklą, įmonė šiuo metu taip pat dirba, pats ieškovas vėl užima atsakingas pareigas toje įmonėje – yra tos įmonės direktorius, todėl mano, kad pasekmių ir žalos dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ar sulaikymo neatsirado ir ieškinys yra atmestinas. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro K. Š. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pasisakyta, kad sulaikymas buvo neteisėtas, yra aiškinama, kad buvo formalūs sulaikymo pagrindai, tačiau vis dėlto tie pagrindai buvo. Nurodė, kad ieškovas savo ieškinyje atsiradusią žalą nurodo dėl neteisėto suėmimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, dėl sulaikymo, kad būtų atsiradusi žala, ieškovas ieškinyje nenurodo, tačiau, aukštesniojo prokuroro nutarime yra nurodoma, kad vis dėlto formalūs sulaikymo pagrindai buvo. Kiekvienoje byloje yra subjektyvumo požymis ir kiekvienas pagal savo vidinį įsitikinimą vertina visus duomenis. Šiuo atveju prokuroras A. D. tuos duomenis galbūt vertino kitaip, aukštesnis prokuroras galbūt vertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Negali konkrečiai pasakyti, ką turėjo omenyje prokurorai. Teismas panaikino nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, kadangi, teismo nuomone, nėra pagrindų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kad tikslai, numatyti Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje, gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, bet šiuo atveju teismas skiria kardomąją priemonę. Negali pasakyti, kodėl tiek Radviliškio rajono apylinkės teismui, tiek Šiaulių apygardos teismui, nebuvo pateikta medžiaga (dokumentai), kurie patvirtintų pagrindus suėmimui – tai, kad buvo liudytojų parodymai, apklausos, kadangi dėl susipažinimo su bylos medžiaga kiekvienu atveju sprendžia pats prokuroras, kontroliuojantis ikiteisminį tyrimą. Kai pateikiama byla, teisme su bylos medžiaga gali susipažinti ir įtariamasis, ir kiti proceso dalyviai, kuriems Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia tai daryti. Galbūt prokuroras buvo priėmęs sprendimą ir, jo nuomone, įtariamojo susipažinimas su byla galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai, todėl tie dokumentai galėjo būti ir nepateikti, tačiau tai tik prielaida. Reikėtų klausti paties prokuroro. Šiaulių apygardos teismo yra pasisakyta, kad vis dėlto nutartis skirti kardomąją priemonę suėmimą yra nepagrįsta, galima suprasti, kad ir neteisėta. Vis dėlto suėmimas neturėjo būti paskirtas. Tačiau šiuo atveju reikia įrodyti žalą ir priežastinį ryšį. Dėl suėmimo pagrįstumo šiuo atveju yra labiau ne prokuroro veiksmai, o teismo nutartis skirti suėmimą, tas neteisėtumas yra pripažintas teismo. Tačiau tai yra tik galimas pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Mano, kaip prokuroro, nuomone, ieškovas neįrodo žalos ir priežastinio ryšio. Tai yra nurodyta ir atsiliepime į ieškinį ir mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Turint omenyje prokuroro veiksmus, konkrečiai pokalbio šifruotę, kur dalyvauja P. Š., I. J., S. Ž., A. D. ir E. B., šie veiksmai buvo atlikti jau po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, tai ikiteisminio tyrimo veiksmai, ieškovas ieškinyje dėl šių ikiteisminio tyrimo veiksmų jokių pretenzijų neišreiškė ir nenurodė, kad dėl tų veiksmų jam atsirado kažkokia žala, todėl šitų veiksmų nevertina. Jų nuomone, kaip ir aukštesnis prokuroras pasisakė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas teisėtai. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, o jei teismas manytų kitaip,- mano, kad tiek 70000 litų, tiek sumažintas, neturtinės žalos dydis yra per didelis. Sutinka su LR Teisingumo ministerijos atsiliepime išdėstyta nuomone, jog turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika, kur dažniausiai viena suėmimo diena įvertinama 100 litų, todėl prašo neturtinės žalos dydį sumažinti.

6Atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (109 b. l.).

7Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau privalomos kitos trys sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, kurių įvertinus ieškinio argumentus, ieškovas neįrodė. Mano, kad ieškovo argumentai, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas neteisėtai, be to, neteisėti buvo ir jo laikinas sulaikymas bei suėmimas, nepagrįsti, nes tik suėmimas buvo pripažintas neteisėtu instancine tvarka, todėl tiek ikiteisminis tyrimas, tiek sulaikymas buvo teisėti. Dėl turtinės 2416,96 Lt žalos atlyginimo nurodė, jog iš prie ieškinio pridėto 2011-03-23 susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje Nr. 11/023 matyti, kad klientas yra ne ieškovas, bet R. S., taip pat kasos pajamų orderyje Nr. 008 nurodyta, jog pinigus sumokėjo R. S. Dėl šių aplinkybių mano, kad šias išlaidas patyrė ne pats ieškovas, todėl jis negali reikalauti jų atlyginimo. Dėl neturtinės žalos nurodė, jog ieškinyje nurodytiems teiginiams pagrįsti ieškovas nepateisė jokių įrodymų. Pateiktuose išrašuose iš ambulatorinės kortelės ieškovo nusiskundimai pateikti medicininiais kodais, todėl jie neaiškūs, iš diagnozės aprašymo šie susirgimai negali būti priežastiniu ryšiu siejami su paskirtu suėmimu, taip pat dėl to, kad dėl to paties nusikaltimo jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas 2005-2007 metais, todėl abejotina, kad atnaujintas ikiteisminis tyrimas galėjo labiau pakenkti ieškovo autoritetui ar santykiams su artimaisiais. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje už neteisėtą suėmimą priteisiama neturtinė žala siekia apie 100 Lt už vieną dieną, o kadangi ieškovas buvo suimtas 27 dienas, mano, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra akivaizdžiai per didelis bei nemotyvuotas. Mano, jog ieškovas neįrodė vienos iš privalomų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų – žalos, todėl ieškinys atmestinas (48-50 b. l.).

8Liudytoja R. S. parodė, kad yra ieškovo R. S. žmona, jos vyro R. S. sulaikymas, suėmimas ir ikiteisminis tyrimas atsiliepė ypatingai šeimai, kadangi prokuroras A. D. gyvena jų gatvėje, per tris namus. Jie miestelyje yra apšmeižti, pažeminti, tiesiog baisūs žmonės: ginklus namuose gamina, banditai, visokiais baisiais žmonėmis išvadinti. Kaimynai tiesiog pasako „labas“ ir galvas nuleidžia. Dėl šių įvykių įvyko dideli bendravimo šeimoje, sveikatos pakitimai. R. tapo labai užsidaręs, neberanda bendros kalbos. Jeigu pasiūlo kur išeiti ar išvažiuoti, jis atsisako, teigdamas „kaip į mane žmonės pažiūrės“. Jų vengia draugai - kiek buvo draugų, visi su jais atsisakė bendrauti. Tik dabar vėl atsiranda, kada jis jau „paleistas“. Kas liečia sveikatą – vyrui būna oro trūkumas, pradeda visas kūnas degti. Jį uždarius į kamerą, jam atsirado neurodermitas, kuris atsirado būtent nuo nervinio šoko, nes R. pasakė „vis tiek tu „sėsi“ ir dešimt metų „prasėdėsi“, „tu neišeisi“. Kur rasti teisybę, kada vyriausias prokuroras tokiais dalykais užsiėmęs? Neurodermitas – tai išbėrimas, tokios raudonos pleiskanojančios degančios dėmės. Jie kreipėsi į gydytoją, kad tą išbėrimą gydytų, tačiau gydytojas atsakė, kad nėra galimybių gydyti, nes pirmiausia reikia gydyti nervų sistemą, o kadangi pas jį yra onkologinė liga, o nervų sistemai gydyti turi būti skiriami B grupės vitaminai, kurie paprastai skatina ląstelių regeneraciją, dauginimąsi, ir dauginasi tiek geros, tiek blogos ląstelės, tai jeigu naudos vaistus nervų sistemai gydyti, gali atsinaujinti vėžys. Vėžys buvo diagnozuotas iki sulaikymo. Pas vyrą iki sulaikymo buvo atėjęs pažįstamas ir jau žinojo, kad vyras bus sulaikytas už ginklą, nes apie tai A. D. jau buvo pasakęs S. Ž. Žmogus dar pasakė, kad jam siūlė ant balto popieriaus lapo pasirašyti, tik „parašą padėti“, pasakė „o mes jau parašysime tą tekstą tokį, kokio reikia“, žmogus atsakė „kaip aš galiu parašyti?“, jam S. Ž. atsakė „mano kišenėje visas elitas sėdi“. Tas pažįstamas sakė, kad jam buvo pasakyta „nebijok tu liudyti, pas jį vėžys, jis vis tiek ilgai netrauks“. Tai reiškia, kad apie ligą buvo pokalbis tarp S. Ž. ir A. D., kadangi S. Ž. žinojo apie onkologinę ligą. Melanoma yra baisiausias vėžys, kuris metastazuoja į bet kokį organą. Kiekvienas stresas gali iššaukti sveikatos pablogėjimus, o nervinių dalykų gydyti negali. Be paminėtų sveikatos sutrikimų yra nemiga, širdies permušimai, oro trūkumas. Jeigu iškyla nesklandumai, kad ir dėl darbo, iš karto pradeda trūkti oro, vyras prašo atidaryti langą, jam pradeda mušti širdis, paūmėja odos problemos – pradeda kasytis, oda ima degti. Kai R. S. išleido iš kameros, jis apie 1 mėnesį gydėsi širdies problemas ligoninėje Kaune. Širdies problemos iki sulaikymo buvo jau susitvarkę, bet vos jis pateko į kamerą, jam vėl prasidėjo širdies ritmo sutrikimai, suretėjo pulsas, buvo kalba apie stimuliatoriaus įdėjimą. Jo nedėjo, nes nenorėjo tokiame amžiuje dėti stimuliatoriaus. Mano, visada įsidės, jeigu labai reikės. Jie turi savo įmonę UAB (A.), vyras yra šios įmonės direktorius. Kai kažkelintą kartą buvo padaryta krata, atvažiavo ir paėmė vyrą su visais seifų raktais, dokumentais ir išsivežė, niekas neleido tų daiktų paimti, vyras buvo sulaikytas. Buvo įmonėje atliekama krata. Kai R. „sėdėjo“ kameroje, po to faktiškai visi darbuotojai buvo „pasiliuosavę“. Įmonė nedirbo metus laiko. Patyrė nuostolių, nes turėjo atleisti žmones, jie visi parašė pareiškimus, jiems reikėjo sumokėti „išeitines“, atostoginius, - reikėjo su darbuotojais atsiskaityti. Įmonės akcininkai yra du. Atrodo, kitam akcininkui priklauso 40 akcijų. Įmonė užsiima gamyba. Kai vyrą sulaikė, nebuvo surašytas įgaliojimas, nebuvo galimybės pasinaudoti antspaudais, nes visi antspaudai buvo surinkti, buvo problemos atsiskaityti su tiekėjais, nes negalėjo pasirašyti. Kad galėtų reikalus tvarkyti kitas akcininkas, direktorius turi įsakymą parašyti, kad jis kažkam paveda pasirašinėti, antspaudus dėti. Turbūt tik po pusės mėnesio atidavė seifo raktus. Sūnų nusiuntė pas A. D. pasakyti, kad atiduotų raktus, antspaudus, o jis pasakė, kad nežino, kiek jis ten bus sulaikytas, vyksta tyrimas, nieko negalima paimti. Darbuotojai ėmė rašyti pareiškimus ir išeidinėti iš įmonės. Tuo metu „pasiliuosavo“ 6 darbuotojai. Šeimoje santykiai dabar yra negeri, faktiškai nebendrauja – vyras žiūri į vieną tašką ir jie nebeturi apie ką kalbėti. Vyras po visų tų įvykių yra pasikeitęs 100 procentų – užsidaręs, su niekuo nebendraujantis, niekur nenorintis eiti. Vyras, jai pasiūlius kur nors eiti, atsisako, pasako, kad nenori, nes jam už akių žmonės visaip šneka. Šeimoje nebebendrauja dėl ieškovo veiksmų.

9Liudytoja E. S. parodė, kad yra buvusi UAB (A.) buhalterė, dirbo nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. 2011 m. kovo mėnesį, kai buvo sulaikytas direktorius, įmonės veikla buvo tiesiog sustabdyta. Nelikus vadovo, mažose įmonėse veiklos beveik visada nutrūksta. Viskam vadovauja pats vadovas, o pasklidus įvairiems gandams, tuoj pat iš darbo išėjo vadybininkai, kurie dar galėjo kažką daryti. Aišku savaime, nebeturėjo jokios galimybės netgi uždėti antspaudus, jų pradėjo ieškoti Maisto ir veterinarijos tarnyba, reikėjo visokius raštus rašyti, kai pamatė, kad nebevykdo veiklos. Susidarė sudėtinga situacija. Kad ir dabar, atnaujinus veiklą, jau reikia iš naujo ieškoti tiekėjų, pirkėjų, o šiais laikais labai sudėtinga situacija. Ir direktoriaus sveikata, koks jis buvo prieš sulaikymą, ir koks jis yra dabar, yra kaip diena ir naktis. Yra suprastėjusi atmintis, pasidarė išsiblaškęs - žmogus turbūt negali susikaupti. Žino, kad direktorius buvo išvykęs gydytis, bet kur, nežino, nes nėra šeimos narys. Gal apie 5 žmones buvo atleista direktoriaus sulaikymo metu. Direktorius yra pagrindinis įmonės akcininkas, yra dar kažkokia moteris, bet tiksliai nežino, ji turi mažesnę dalį akcijų. Visus įmonės veiklos klausimus sprendžia direktorius. Po sulaikymo jis labai pasikeitė. Žino, kad kažkur gydėsi. Nežino, ar iki sulaikymo jis kažkuo sirgo. Gal tuo tarpu dar nedirbo. Įmonėje dirbo įvairus skaičius žmonių – dirbo ir 12 žmonių, vienu metu dirbo ir 15 žmonių. Kai ji išėjo iš darbo, dirbo 10 žmonių. Kiek žmonių dirbo direktoriaus sulaikymo momentu, neprisimena. Kai atėjo dirbti į įmonę, turbūt irgi dirbo apie 10 žmonių. Pavaduotojas buvo dirbantis tik dvi valandas, jis neturėjo jokių įgaliojimų. Jis dirbo ir kaip vadybininkas. Sulaikymo metu direktorius nebegalėjo parašyti jokio įgaliojimo, todėl pavaduotojas nebeturėjo teisės kažką daryti – nei bankinio pavedimo padaryti, nieko neįmanoma, antspaudo nėra, parašai nepatvirtinti banke. Kai direktorius išvyksta (gydytis), jis sutvarko reikalus ir išvyksta. Dėl to nėra problemos, nes įmonė nėra didelė. Metus laiko įmonė veiklos nevykdė. Finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikiami VĮ Registrų centrui, nes buvo žmonės, kurie „nepasiliuosavo“, įmonė juos „laikė“, ėjo į nuostolius.

10Iš pranešimo apie įtarimą (8 b. l.) matyti, kad 2005-11-15 R. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 dėl savavaldžiavimo, t.y. R. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

11Iš nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (9-10 b. l.) bei rašytinio pasižadėjimo neišvykti (11 b. l.) matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 dėl savavaldžiavimo Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro L. R. 2005-11-16 nutarimu įtariamajam R. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis įpareigotas nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. T.. Įtariamasis R. S. 2005-11-16 pasirašė rašytinį pasižadėjimą neišvykti su jam skirtu įpareigojimu.

12Iš nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (12 b. l.) matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. D., susipažinęs su ikiteisminių tyrimų bylomis Nr. 81-1-1141-05, Nr. 81-2-077-10, 2011-03-02 priėmė nutarimą panaikinti 2007-06-11 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 81-1-1141-05 ir atnaujinti bylą.

13Iš pranešimo apie įtarimą (13 b. l.) matyti, kad 2011-03-23 R. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-114-05 dėl šaunamojo ginklo grobimo, turto prievartavimo, t.y. R. S. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje.

14Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties (14-15 b. l.) matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-03-23 nutartimi R. S., įtariamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams nuo 2011-03-23.

15Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties (16-20 b. l.) matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2011-04-18 nutartimi, išnagrinėjus įtariamojo R. S. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-03-23 nutarties paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, jo skundas tenkintas ir panaikinta Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-03-23 nutartis.

16Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 (21-26 b. l.) matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras E. K., baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 dėl V. T. šaunamojo ginklo užvaldymo, 2011-08-01 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. S. kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl V. T. ginklo pagrobimo, padaryme (BPK 212 str. 1 d. 2 p.).

17Iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje (27-30 b. l.) matyti, kad tarp advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas L. B.“, kodas 301499541, atsakingo už susitarimo vykdymą advokato E. M., ir kliento – R. S. 2011-03-23 pasirašytas susitarimas Nr. 11/023 dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje, kuriuo susitarta teikti teisines paslaugas - ginti baudžiamojoje byloje Nr. 81-2-077-10 R. S., gim. ( - ), ikiteisminio tyrimo metu.

18Iš kasos pajamų orderio Nr. 008 kvito (31 b. l.) matyti, kad R. S., a.k. ( - ) 2011-03-23 sumokėjo „Morkūnas L. B.“, kodas 301499541, 2416,96 Lt avansinį mokėjimą už teisines paslaugas.

19Iš UAB (A.) steigiamojo susirinkimo protokolo (32 b. l.) matyti, kad 2005-11-10 įvykusiame UAB (A.) steigiamajame susirinkime dalyvavo 2 šios bendrovės steigėjai ir tai sudaro 100 proc. visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų. Bendrovės direktoriumi išrinktas R. S..

20Iš įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę (33 b. l.) bei gydytojo įrašų lapo (34 b. l.) matyti, kad 2011-04-21, 2011-04-27, 2011-05-04 bei 2011-05-11 R. S. lankėsi pas gydytojus, skųsdamasis skausmais širdies plote, lydimais dusulio, duriančio pobūdžio širdies skausmais po didesnio fizinio krūvio, galvos skausmu, mirgėjimu akyse, aukštu spaudimu, bloga savijauta ir t.t. Diagnozė: I20.8, I11.0. Šiuo laikotarpiu gydėsi ambulatoriškai, gydymas tęstas iki 2011-05-13 (būklė gera).

21Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (89-99 b. l.) matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Š., išnagrinėjęs R. S. ir T. S. 2011-04-14 bendrą pareiškimą bei R. S. 2011-04-21 skundą, kuriais prašė įvertinti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. D. ir jo galimų bendrininkų veiksmus bei pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, 2011-06-22 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

22Iš išrašo iš medicininių dokumentų (110 b. l.) matyti, kad VšĮ Radviliškio rajono PSPC gydytojos J. S. 2012-12-07 išduotame išraše iš medicininių dokumentų nurodyti R. S. sveikatos sutrikimai, diagnozės, t.y. širdies veiklos sutrikimai, melanomos pašalinimo operacija, pooperacinis gydymas, yra stebimas onkologų, nurodyti gydymosi laikotarpiai – 2008 m. bei 2009 m., bei dėl širdies skausmų kreipėsi į gydytojus 2012-12-06. Gydytojo rekomendacijos: vengti fizinio krūvio, streso, kadangi blogėja kardiologinė būklė, planuojamas elektrostimuliatoriaus implantavimas.

23Ieškinys tenkintinas iš dalies.

24Ieškovas, kaip matyti iš šios civilinės bylos duomenų, savo ieškinio reikalavimus Lietuvos Respublikai kildina iš, jo manymu, neteisėtų prokuroro bei teismo veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05, t.y. nurodo, jog valstybė turi pareigą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, nes jo atžvilgiu 2007 m. birželio 11 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. D. 2011 m. kovo 2 d. nutarimu buvo atnaujintas neteisėtai, be to, po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo neteisėtai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Nurodo, jog būtent dėl šių neteisėtų veiksmų buvo pažeistos jo teisės ir laisvės, jis patyrė didelę įtampą, buvo pažemintas jo autoritetas, sutrikdyta jo vadovaujamos įmonės veikla, suprastėjo jo santykiai su šeima, draugais, šie neteisėti veiksmais sutrikdė ir pablogino sveikatos būklę, bei tuo pagrindu patyrė 50000 litų neturinę žalą, be to, patyrė 2416,96 Lt turtinę žalą, nes ikiteisminio tyrimo metu teko samdytis advokatą ir už jo paslaugas sumokėti šią pinigų sumą. Taigi, ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas būtent Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio pagrindu, dėl ko ieškovo ir jo atstovo advokato manymu valstybė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą.

25Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šioje normoje numatyta, jog atlyginama turtinė ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.). Tiek teisės doktrinoje nurodoma, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pabrėžta, jog šioje teisės normoje nustatyta griežtoji arba objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo. Už išvardintus neteisėtus pareigūnų ir teismo veiksmus valstybė atsako be kaltės. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo dalykas yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir jas siejantis priežastinis ryšys (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą akcentuota, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008, 2012-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012 ir kt.).

26Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad net išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Kartu pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog ir baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Todėl baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs būtent esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Be to, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009 ir kt.).

27Dėl ieškovo nurodomo neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 pažymėtina, jog iš nagrinėjamos civilinės bylos bei iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 81-1-141-05 duomenų nustatyta, jog Radviliškio rajono policijos komisariate, 2005 m. lapkričio 14 d. gavus V. T. pareiškimą, 2005 m. lapkričio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje (dėl savavaldžiavimo), t.y. dėl to, kad 2003 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslesnė data nežinoma, apie 08:05 val., Radviliškio mieste, Vasario 16-osios gatvėje, R. S. automobilyje AUDI A6, valstybinis Nr. ( - ) panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą prieš V. T. ir nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę į pinigus ir padarė didelės žalos V. T. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. užvaldė V. T. teisėtai savigynai įgytą šaunamąjį ginklą – pistoletą BERETTA, 3800 litų vertės (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-141-05 1 t., 1-3 b. l.). 2005 m. lapkričio 14 d. – 2005- m. lapkričio 16 d. R. S. buvo laikinai sulaikytas, jam 2005 m. lapkričio 15 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje padarymo, apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebendrauti bei neieškoti ryšių su V. T. (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-141-05 1 t., 48-59 b. l.), atlikta eilė kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Tačiau Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro L. R. 2007 m. birželio 11 d. nutarimu, pastarajam įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą ir nustačius, jog nukentėjusįjį ir įtariamąjį siejo bendri verslo reikalai, įvykio metu buvo tik dviese, pašalinių asmenų, mačiusių įvykį, nėra, sužalojimų nukentėjusiajam nepadaryta, kratos metu pas įtariamąjį ginklas nerastas, todėl įvertinęs tai, jog išskyrus nukentėjusiojo parodymus, byloje nėra daugiau duomenų, kad R. S. padarė savavaldžiavimo nusikaltimą, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 nutraukė Lietuvos Respublikos BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, - kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo R. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-141-05 1 t., 77-78 b. l.). Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. D. 2011 m. kovo 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2007 m. birželio 11 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 81-1-1141-05 ir atnaujino tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-141-05 1 t., 82 b. l.), apie tai pranešdamas tiek V. T., tiek R. S. (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-141-05 1 t., 83, 84 b. l.). Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos duomenų, ieškovas R. S. savo ieškinį dėl žalos atlyginimo, t.y. jog valstybė turi pareigą jam atlyginti žalą, grindžia, kaip minėta, ir tuo pagrindu, jog jo atžvilgiu 2007 metais nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 būtent pastaruoju vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 2 d. nutarimu buvo atnaujintas neteisėtai. Įvertinus pastarojo nutarimo turinį, matyti, jog pagrindas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 buvo liudytojos S. Ž. pakartotinės apklausos metu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 81-2-077-10 duoti parodymai apie tai, kad jai yra žinomos nusikaltimo dėl šaunamojo ginklo – pistoleto BERETTA grobimo aplinkybės, dėl kurio buvo 2005 metais atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05, tačiau jis 2007 m. birželio 11 d. nutrauktas. Todėl, kaip matyti iš 2011 m. kovo 2 d. nutarimo, įvertinęs būtent šiuos ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 81-2-077-10 metu gautus papildomus duomenis ir manydamas, jog šių duomenų pagrindu galima atskleisti neišaiškintą nusikaltimą, vyriausiasis prokuroras ir atnaujino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-10. Baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 esantis Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. D. 2011 m. kovo 23 d. nutarimo pagrindu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 81-2-077-10 išskirtas ir prie ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 medžiagos prijungtas liudytojos S. Ž. 2011 m. kovo 2 d. apklausos protokolas patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 81-2-077-10 papildomai apklausta liudytoja S. Ž. parodė, kad jai esant pas sutuoktinius R. ir R. S. namuose, iš paties R. S. (nes jis pats jai papasakojo) sužinojo apie R. S. šaunamojo ginklo iš V. T. pagrobimo 2003 metais aplinkybes, kad šį ginklą matė ir jo sūnus T. S., pas šią liudytoją R. S. slėpė kažkokius daiktus, vėliau pats juos pasiimdamas ir paslėpdamas juos šios liudytojos buvusiam vyrui E. Ž. priklausančioje sodyboje, kurią prižiūrėjo R. S. sūnus Tadas, pasakė, kad tai šautuvas ir pistoletas, be to, apie ginklą žino ir P. Š., kuriam šis pagrobtas ginklas buvo R. S. paduotas išvežti į Rusiją ir t.t., be to, ši liudytoja nurodė, jog apie pistoleto istoriją žinojo jos buvęs vyras, I. J. ir jos buvęs vyras V. J. (baudžiamoji byla Nr. 81-1-1141-05 1 t., 120-124 b. l.). Pažymėtina, jog šiuo nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 2007 metais buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, t.y. tyrimas nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaip žinia, BPK 212 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t.y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis. Tiek vyriausiajam prokurorui A. D. priimant 2011 m. kovo 2 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo galiojusio įstatymo (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija, galiojusi iki 2011-09-01), tiek ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos BPK 217 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Konkretūs BPK 212 straipsnio 2 punkte nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo pagrindai nėra išvardinti. Tačiau iš šios procesinės normos matyti, jog 2011 m. kovo 2 d. priimdamas nutarimą vyriausiasis prokuroras savo paties iniciatyva turėjo teisę įvertinti ir nuspręsti, ar yra pagrindas šiais atvejais atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Iš minėto liudytojos S. Ž. papildomos apklausos protokolo turinio taip pat akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai, kuri buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje pasekmių - baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį - davus tokius parodymus apie aukščiau nurodytas aplinkybes, kai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 buvo nutrauktas būtent pagal BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktą, duoda pagrindą išvadai, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas, atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes galimai yra neišnaudotos visos galimybės surinkti šioje byloje reikšmingus duomenis, siekiant išaiškinti nusikalstamą veiką.

28Vertinant ieškovo argumentus dėl, jo manymu, neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05, pažymėtina ir tai, kad iš šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje esančio Šiaulių apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro K. Š. 2011 m. birželio 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (89-99 b. l.) matyti, kad šiam prokurorui nagrinėjant 2011-04-14 R. ir T. S. bendrą skundą, buvo vertinti R. S. analogiški, kaip ir pateikti šioje byloje, argumentai dėl vyriausiojo prokuroro A. D. suinteresuotumo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir jo galimo šališkumo. Iš šio nutarimo turinio matyti, kad jame nuosekliai išsiaiškintos visos tiek su ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 atnaujinimu susijusios, tiek visos kitos R. S. aukštesniajam prokurorui pateiktame pareiškime nurodytos, aplinkybės. Todėl įvertinus ir minėtą nutarimą šios nagrinėjamos bylos kontekste, bei visą baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 medžiagą, teismas daro išvadą, jog nutraukto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 atnaujinimas buvo pagrįstas ir įgyvendintas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 medžiagos, atnaujinus ikiteisminį tyrimą, atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų: apklausti liudytojai, tame tarpe S. Ž. paminėti asmenys, kurie, kaip ji nurodė, galėjo žinoti apie galimai šaunamojo ginklo pagrobimo ir su jo saugojimu, išgabenimu iš Lietuvos ir pan. susijusias aplinkybes, atliktos kratos bei kiti procesiniai veiksmai ir t.t., kas šiuo atveju rodo intensyvų ikiteisminio tyrimo atlikimą, rūpestingą siekį patikrinti pagrindu atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą laikytas aplinkybes. Be to, ieškovo nurodomas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 esantis išrašas iš pokalbio, įvykusio 2011 m. gegužės 25 d. Mažeikiuose tarp P. Š. ir vyriausiojo prokuroro A. D. (baudžiamoji byla Nr. 81-1-1141-05 2 t., 117-118, 119-140 b. l.), taip pat neduoda pagrindo išvadai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktoje baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 buvo atnaujintas neteisėtai, kas suponuotų išvadą, jog šių neteisėtų veiksmų pagrindu atsirado valstybei prievolė atlyginti ieškovui žalą pagal CK 6.272 straipsnį. Todėl įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, teismas atmeta ieškovo argumentus, jog būtent vyriausiojo prokuroro A. D. tendencingo siekio, esant susitarimui su S. Ž., pasekoje atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir tai suponuoja išvadą, jog tokiu būdu prokuroras atliko neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju pritartina būtent atsakovę atstovaujančių institucijų atsiliepimuose nurodytiems bei Generalinę prokuratūrą atstovaujančios atstovės teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 2011 m. kovo 2 d. vyriausiojo prokuroro A. D. nutarimu buvo atnaujintas teisėtai ir pagrįstai, nes byloje duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, nenustatyta. Ta aplinkybė, kad antrą kartą ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 nutrauktas, taip pat nedaro ikiteisminio tyrimo atnaujinimo neteisėtu. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas nutrauktas vėlgi tuo pačiu pagrindu – pagal BPK 212 straipsnio 2 punktą, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaip žinia, tokia išvada ir šis ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas taikytinas tuomet, kai nėra abejonių, jos nusikalstama veika buvo įvykdyta, tačiau nepavyko surinkti pakankamai įtariamojo kaltę galinčių pagrįsti duomenų. Todėl teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus ir ieškovo bei jo atstovo argumentus teismo posėdžio metu dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo neteisėtumo ir atsiradusios ieškovui žalos atliekant ikiteisminį tyrimą, nes vyriausiasis prokuroras A. D. nuolat reikalavo grąžinti skolą S. Ž., ieškojo liudytojų ir vertė duoti parodymus prieš ieškovą, tokiu būdu tendencingai įvairiomis priemonėmis siekė jo nuteisimo ir pan., konstatuoja, jog byloje ieškovas nepateikė objektyvių ir neginčytinų šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovo argumentai laikytini nepagrįstais.

29Ieškovas, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo atnaujinimas yra neteisėtas, kartu akcentavo, jog ir pati byla iš pat pradžių buvo iškelta neteisėtai. Su šiais ieškovo argumentais teismas taip pat neturi jokio pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad išanalizavus baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 medžiagą, pritartina atsakovę atstovaujančių institucijų bei Generalinę prokuratūrą atstovaujančios atstovės motyvams, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai ir teisėtai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 pradėtas 2005 m. lapkričio 14 d. Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos BPK norma dėl ikiteisminio tyrimo pradžios – BPK 166 straipsnio 1 dalis (2002-03-14 įstatymo Nr. IX-785 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01) numatė, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK 168 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą (BPK 169 str. 1 d.). Pradėjęs ikiteisminį tyrimą, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 169 str. 2 d.). Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui (BPK 171 str. 1 d.). Vertinant ieškovo motyvus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo atlikimo teisėtumo, pažymėtina, jog sutikti su ieškovo R. S. pozicija nėra jokio pagrindo. Pareiškėjui V. T. pranešus policijos įstaigai duomenis apie tai, jog konkretus asmuo, konkrečioje vietoje ir konkrečiomis aplinkybėmis (panaudojant psichinę bei fizinę prievartą prieš jį ir reikalaujant grąžinti skolą) paėmė iš jo teisėtai savigynai įgytą šaunamąjį ginklą (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-141-05 1 t., 1 b. l.), t.y. apie galimai padarytą LR Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką, negalima daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo stadijoje ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų pažeidę jiems įstatymo numatytas pareigas, ar jiems turėjo būti iš karto aišku, jog V. T. nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi. Priešingai, tokios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės suteikė pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. S. padarė nusikaltimą. Tokios išvados darytinos net ir įvertinus ieškovo nurodomą aspektą, jog galimai nusikalstama veika padaryta prieš du metus – 2003 metais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2005 m. lapkričio 14 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai R. S. 2003 m. kovo mėn. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ši veika buvo uždrausta baudžiamuoju įstatymu ir tas draudimas galiojo veikos padarymo metu (jis buvo numatytas 1961 m. LR BK 214 str. 1 d.), baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nebuvo suėję ir t.t., taigi, šiuo atveju negalima sutikti su ieškovo R. S. argumentais, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai. Todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovo R. S. teiginiai, jog apskritai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 buvo pradėtas taip pat neteisėtai, nes juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės.

30Ieškovas R. S. savo ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė dar ir tuo, jog 2011 m. kovo 2 d. nutarimu atnaujinus 2007 m. birželio 11 d. nutrauktą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05, jam neteisėtai Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Dėl šio neteisėto suėmimo jis patyrė neturtinės žalos, nes suėmimas sukėlė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pašlijo sveikata, santykiai su šeima, draugais, artimaisiais, sutriko jo vadovaujamos įmonės veikla ir t.t. Iš baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 medžiagos matyti, kad po to, kai Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. D. 2011 m. kovo 2 d. nutarimu buvo atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas, R. S. 2011 m. kovo 22 d. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio pagrindu, jį atliekančiam vyriausiajam prokurorui A. D. manant, kad R. S. bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdys ikiteisminiam tyrimui – gali paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, bei šis sulaikymas 2011 m. kovo 23 d. pratęstas iki maksimalaus 48 val. termino, nes neišnyko sulaikymo pagrindai (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 2 t., 31-33 b. l.). Be to, 2011 m. kovo 23 d. R. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis apklaustas įtariamuoju (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 1 t., 164, 165-166 b. l.). Tą pačią dieną, t.y. 2011 m. kovo 23 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi, patenkinus vyriausiojo prokuroro A. D. pareiškimą, R. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams (14-15 b. l., baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 1 t., 173-175, 180-181 b. l.). Tačiau šios kardomosios priemonės paskyrimą įtariamajam R. S. apskundus, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi jo skundas tenkintas ir Radviliškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. kovo 23 d. nutartis panaikinta (16-20 b. l., baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 2 t., 20-24 b. l.). Ieškovas R. S. būtent kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo neteisėtumą ir grindžia pastarąja Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi.

31Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje įtvirtinta kardomųjų priemonių paskirtis – jos gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, šių priemonių skyrimas yra galimas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 122 straipsnyje, o šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog ši priemonė gali būti skiriama tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

32Kaip nurodyta aukščiau, pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo R. S. teisėtumą įvertinęs Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi konstatavo, jog suėmimo pagrindų, nurodytų Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 d. 1, 2, ir 3 punktuose, nėra. Tačiau tuo pačiu aukštesnysis teismas laikė, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Šiuo atveju, įvertinus visą baudžiamosios bylos medžiagą bei vertinant pastarosios Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties motyvus, nėra jokio pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą jam visiškai nepagrįstai buvo taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Nežiūrint į nustatytas aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo atlikimo ir atnaujinimo pagrindų bei teisėtumo, t.y. į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai duomenų išvadai, jog R. S. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir atnaujintas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamas veikas, tačiau, šiuo atveju besąlygiškai teismas sutinka su suėmimo teisėtumą tikrinusio aukštesniojo teismo nuomone, jog vien tik nusikalstamų veikų sunkumas, - šiuo atveju ieškovas R. S. buvo įtariamas padaręs vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.) negali lemti suėmimo skyrimo. Tai, kad skiriant ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą nebuvo atsižvelgta į baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes ir nebuvo pagrindo manyti, jog inkriminuojamais nusikaltimais įtariamas R. S. slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), ar būdamas laisvėje trukdys procesui, darydamas įtaką liudytojams ar nukentėjusiajam ir pan. (BPK 122 str. 1 d. 2 p.), bei darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), ką patvirtino aukštesnysis teismas, patikrinęs suėmimo R. S. skyrimo teisėtumą. Taigi, teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pozicija, jog Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis bei baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 medžiaga akivaizdžiai patvirtina, jog būtent kardomoji priemonė – suėmimas ieškovui R. S. buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Iš esmės ginčo šioje nagrinėjamoje byloje dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties, jos motyvų ir joje konstatuotų aplinkybių, nėra, nes tiek atsakovę atstovaujančių institucijų atsiliepimuose, tiek Generalinę prokuratūrą atstovaujanti prokurorė teismo posėdžio metu pripažino, jog kardomosios priemonės – suėmimo neteisėtumas jau konstatuotas aukštesniojo teismo, tikrinusio suėmimo paskyrimo teisėtumą.

33Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos buvimo fakto, būtina atsižvelgti į tai, kokia teisės ginama vertybė buvo pažeista ir kokia yra su tuo susijusi tam tikro pobūdžio bylų nagrinėjimo specifika. Šiuo nagrinėjamu atveju, ieškovas R. S. neturtinės žalos atlyginimo, t.y. jos padarymo faktą, sieja su tuo, jog jis buvo neteisėtai suimtas, dėl ko buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuotos žmogaus prigimtinės teisės ir laisvės. Be to, pažeistos žmogaus laisvės neliečiamybės garantijos, įtvirtintos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šiuo atveju teismas negali nepritarti ieškovo ir jo atstovo pozicijai, jog neteisėtas asmens suėmimas reiškia vieną iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės į laisvę – ribojimą. Ieškovas visiškai pagrįstai ieškinyje cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą ir jo manymu, jo pažeistą asmens laisvės neliečiamybės principą – asmens apsaugą nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti asmens laisvės atėmimo teisėtumo kriterijai: laisvė neturi būti atimta kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Be to, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnis taip pat garantuoja, jog kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę, ir niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiame straipsnyje numatytais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką. Kartu pažymėtina, jog to paties Konvencijos 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir minėta asmens teisė į laisvę, yra viena iš konstitucinių teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Tuo tarpu neturtinės žalos samprata apibrėžiama būtent Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje, kurio 1 dalyje reglamentuota, jog tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t.y. nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis įstatyme nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str. 2 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nustatytais duomenimis remiantis teismas pripažįsta, jog ieškovui laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. balandžio 18 d. neteisėtai buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė į laisvę, o ją apribojus, iš asmens yra atimama galimybė veikti savo nuožiūra, be apribojimų ir visiškai savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Todėl nesant jokių kitų duomenų byloje, darytina išvada, jog skiriant ieškovui R. S. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą buvo atlikti neteisėti veiksmai, kas yra viena iš valstybės civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.272 straipsnyje, atsiradimo sąlygų.

34Nagrinėjamoje byloje ieškovas R. S. tiek dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir ikiteisminio tyrimo atlikimo, tiek dėl neteisėto suėmimo bendrai jam padaryta 50000 Lt neturtinė žala. Ieškovas nurodė, jog dėl šių neteisėtų veiksmų jis prarado draugų, artimųjų pasitikėjimą, būdamas suimtas juto pergyvenimą dėl to, sutriko sveikata, blogai jaučiasi iki šiol, dviejų dienų laikotarpyje grįžęs iš po suėmimo, kreipėsi pas gydytojus, gulėjo ligoninėje dėl širdies sutrikimų, ir šiuo metu jaučia nuolatinį stresinį jaudulį, beria kūną ir pan., vieneriems metams sustojo jo verslas, išėjo iš darbo jo darbuotojai, nes prarado pasitikėjimą juo, kaip įmonės direktoriumi ir t.t. Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis, iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, jog dėl neteisėto suėmimo ieškovas R. S. patyrė išgyvenimus ir nepatogumus. Ieškovas buvo suimtas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., t.y. 27 paras, jis anksčiau nebuvo teistas, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 buvo atliekamas pagrįstai, jis buvo įtariamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, jam buvo taikytos švelnesnes kardomosios priemonė, kurių, beje, jis neginčijo, ikiteisminis tyrimas abu kartus nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, kurių taip pat, jis neskundė. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateiktų duomenų iš medicininių dokumentų, ieškovui R. S. 2011 m. balandžio 21 d., t.y. trečią dieną po to, kai paleistas iš suėmimo, gydytojai konstatavo tik patenkinamą bendrą ieškovo būklę, ieškovas skundėsi skausmais širdies plote, galvos skausmu, mirgėjimu akyse, aukštu spaudimu ir pan., jam skirtas ambulatorinis gydymas, kuris tęsėsi iki 2011 m. gegužės 13 d. (33-34 b. l.). Iš išrašo iš medicininių dokumentų (110 b. l.) bei ieškovo žmonos liudytojos R. S. parodymų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovas R. S. serga kardiologinėmis ligomis, jam gydytojai rekomenduoja vengti streso, fizinio krūvio, planuojamas elektrostimuliatoriaus implantavimas, nes kardiologinė būklė blogėja, be to, ieškovas iki suėmimo sirgo onkologine liga, dėl kurios yra stebimas šios srities gydytojų, po suėmimo jį kankina nemiga, oro trūkumas, širdies permušimai ir pan. Liudytoja taip pat patvirtino, jog ieškovo R. S. sveikatos ir bendravimo pokyčiams turėjo įtakos jo suėmimas, nes po to ieškovas tapo uždaras, pasikeitė bendravimo įpročiai šeimoje, jis vengia bendravimo su kitais asmenimis dėl galimo neigiamo aplinkinių žmonių jo asmens vertinimo ir reakcijos. Be to, kaip matyti iš liudytojos E. S., pažinojusios ieškovą R. S. iki suėmimo ir po jo, parodymų, ši liudytoja taip pat patvirtino analogiškas liudytojos R. S. nurodytas aplinkybes, jog ieškovas po to, kai buvo suimtas, labai pasikeitė: suprastėjo atmintis, pasidarė išsiblaškęs, negali susikaupti. Teismas šių duomenų pagrindu sprendžia, jog pastarosios aplinkybės rodo ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, patirtą nesaugumo jausmą, sumažėjusias bendravimo galimybes bei atsiradusias jo asmens neigiamo vertinimo baimes ir pan. Be to, kreipimasis į gydytojus netrukus po to, kai ieškovas buvo paleistas iš suėmimo, skundžiantis skausmais širdies plote ir bendru negalavimu, o gydytojo jo būklės vertinimas tik patenkinamai ir konstatavimas, jog ieškovas R. S. yra nedarbingas (33-34 b. l.), taip pat šiuo atveju teismui leidžia manyti, jog ieškovo R. S. sveikatos sutrikimui turėjo įtakos neteisėtas suėmimas, ką patvirtino ir liudytoja R. S. Nors pastaroji liudytoja nurodė, jog paskyrus ieškovui suėmimą ir patalpinus jį į kamerą, jam dėl nervinio šoko atsirado neurodermitas ir jo gydyti dėl ieškovo sergamos onkologinės ligos, anot gydytojų, negalima, tačiau šie duomenys – naujos ligos išsivystymas ir ribotas šio susirgimo gydymas nėra pagrįsti jokiais įrodymais (medicininiais dokumentais) byloje. Todėl šias aplinkybes teismas vertina kritiškai ir jas atmeta, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, jog šis sveikatos sutrikimas yra neteisėto suėmimo pasekmė.

35Ieškovas R. S., kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat nurodė, jog dėl neteisėto suėmimo buvo pakirstas pasitikėjimas juo, kaip UAB “Aluverda” direktoriumi, pablogėjo jo reputacija ir pan. Tiek iš byloje esančio UAB (A.) steigiamojo susirinkimo protokolo (32 b. l.), tiek iš paties ieškovo ir iš abiejų liudytojų parodymų matyti, kad kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo metu ieškovas R. S. dirbo šios bendrovės direktoriumi, jis pats buvo vienas iš bendrovės steigėjų, pagrindinis akcininkas. Tiek ieškovas, tiek abi liudytojos R. S. ir E. S. parodė, jog po to, kai ieškovas R. S. buvo suimtas, iš darbo išėjo apie penki-šeši darbuotojai, UAB (A.) veikla sutriko ir įmonė nedirbo apie metus laiko. Dėl šių aplinkybių, t.y. dėl to, kad ieškovas R. S. buvo suimtas įmonės veikla buvo sutrikdyta visiems metams ir ji dėl šių aplinkybių nebegalėjo vykdyti veiklos metus laiko, kad iš darbo UAB (A.) išėjusiųjų darbuotojų priežastis – įmonės direktoriaus suėmimas, pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje šiuos duomenis patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra, todėl teismas atmeta ieškovo ir minėtų liudytojų parodymus, kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo sieti šį įmonės veiklos sutrikimą su ieškovo neteisėtu suėmimu ir neturtinės žalos atsiradimu. Tačiau teismas pripažįsta, jog ieškovui R. S., esant bendrovės vadovu ir pagrindiniu bendrovės akcininku, skyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą, buvo apribotas jo atvykimas į darbą, tai buvo kliūtis tiesioginių jo funkcijų vykdymui, kasdieninių bendrovės veiklos klausimų sprendimui ir pan., kas sąlygojo suėmimo laikotarpiu įprastos ir nepertraukiamos įmonės veiklos sutrikdymą.

36Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas duomenis, konstatuoja, jog ieškovas R. S. neįrodė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 81-1-1141-05 pradėtas ir po to, kai jis 2007 m. birželio 11 d. nutrauktas, 2011 m. kovo 2 d. atnaujintas neteisėtai ir ikiteisminio tyrimo atlikimas sukėlė jam neigiamus padarinius, todėl šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, nes nenustačius neteisėtų veiksmų, prievolė atlyginti žalą nekyla. Tačiau teismas pripažįsta įrodytu ir pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje, jog jis patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtai jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo. Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, šiuo atveju pripažinus, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai, dėl ko jis suimtas išbuvo 27 paras, teismui reikšmingais pripažįstant tik dalį ieškovo argumentų, nurodytų aukščiau, kurie yra pagrįsti ir laikytini įrodytais bei atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, konstatuotina, jog ieškovas patyrė neturtinės žalos, tačiau jo prašomas iš valstybės priteistinas neturtinės žalos dydis 50000 litų yra akivaizdžiai per didelis. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nenustačius aplinkybių, padėjusių žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 str. 1 d.), atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo dydžio (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010; 2010-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010; 2008-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008 ir kt.), ieškovui R. S. priteistina iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2700 litų neturtinės žalos atlyginimo.

37Ieškovas R. S. iš atsakovės taip pat prašė priteisti 2416,96 Lt turtinės žalos, patirtos ikiteisminio tyrimo metu, nes šią pinigų sumą sumokėjo advokatui už teisines paslaugas. Šiuo atveju teismas pažymi, jog, kaip minėta, Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 3 dalis numato valstybės pareigą atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, padarytą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų. Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos) (CK 6.249 str.). Kaip minėta, valstybės civilinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu (gali būti laikoma valstybės institucijų veiksmų rezultatu). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog jis patyrė 2416,96 Lt turtinės žalos – išlaidų advokatui, kai jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų: susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje (27-30 b. l.) bei kasos pajamų orderio (31 b. l.) matyti, kad 2011 m. kovo 23 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 11/023 dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje, tačiau šiuo susitarimu susitarta teikti teisines paslaugas, t.y. ginti R. S., ikiteisminio tyrimo metu kitoje baudžiamojoje byloje, būtent Nr. 81-2-077-10, tačiau ne ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Be to, teismas pripažįsta pagrįstu atsakovę atstovaujančios Teisingumo ministerijos atsiliepime nurodytus argumentus, jog ieškovo prašomą priteisti 2416,96 Lt sumą – avansinį mokėjimą už teisines paslaugas yra sumokėjusi kasos pajamų orderio Nr. 008 kvitu R. S., bet ne ieškovas R. S., o minėtą susitarimą dėl teisinės pagalbos teikimo yra sudarytas tarp advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas L. B.“, atsakingo už susitarimo vykdymą advokato E. M., ir klientės R. S.. Tuo tarpu iš baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05 esančio advokato orderio Serija LA Nr. 062703 (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 2 t., 15 b. l.) matyti, kad būtent advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas L. B.“ advokato E. M. ir kliento R. S. susitarimo pagrindu šiam advokatui pavesta ginti R. S. ikiteisminio tyrimo metu visose institucijose, ir kaip matyti iš šios baudžiamosios bylos duomenų, šis įtariamojo R. gynėjas advokatas dalyvavo teismo posėdyje Šiaulių apygardos teisme 2011 m. balandžio 15 d. nagrinėjant įtariamojo R. S. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (baudžiamosios bylos Nr. 81-1-1141-05 2 t., 18-19 b. l.). Paties susitarimo dokumento, kuriuo būtent klientas – ieškovas R. S. susitarė su šiuo advokatu dėl teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje Nr. 81-1-1141-05, nepateikta. Kitokių duomenų dėl ieškovo R. S. patirtos turtinės žalos šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Todėl šiuo atveju teismas atmeta šį ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės, kaip nepagrįstą ir neatitinkantį įstatymo reikalavimų, numatytų turtinės žalos, atlygintinos iš valstybės Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio pagrindu.

38Kadangi ieškovo R. S. ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje atmestas ieškovo R. S. reikalavimas dėl 2416,96 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovės, neturtinės žalos iš ieškovo, patikslinus šį reikalavimą, prašytos priteisti 50000 litų, teismas tenkina 2700 litų (kas sudaro 5,4 proc.). Įvertinus tai, kad neturtinės žalos dydį visais atvejais nustato teismas (CK 6.250 str.) ir tenkinus ieškovo nors ne visą prašomą priteisti neturtinės žalos sumą, t.y. tenkinus ieškinį iš dalies, nesant jokių Lietuvos Respublikos CPK numatytų išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, šioje byloje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, t.y. proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bei atsižvelgiant į šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, ieškovui R. S. iš valstybės yra priteistina 108,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (35, 100, 101 b. l.).

39Kadangi remiantis Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, tačiau ieškovas R. S., kreipdamasis į teismą su šios bylos ieškiniu, sumokėjo šioje byloje 2173,00 Lt žyminį mokestį (7 b. l.), todėl, sprendimui įsiteisėjus, ieškovui R. S. grąžintinas šioje byloje 2012- m. liepos 12 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtas 2173,00 Lt žyminis mokestis, tai pavedant padaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 4 d., 5 d.).

40Kadangi atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, todėl iš atsakovės nepriteistinos išlaidos į valstybės biudžetą, tame tarpe ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Be to, šių išlaidų nėra pagrindo priteisti ir iš ieškovo R. S. (CPK 83 str. 1 d. 6 p., 93 str., 96 str.).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268 str., teismas

Nutarė

42Ieškovo R. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

43Priteisti iš Lietuvos Respublikos 2700,00 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovui R. S., a. k. ( - ) gyvenančiam ( - ).

44Priteisti iš Lietuvos Respublikos 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui R. S., a. k. ( - ) gyvenančiam ( - ).

45Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

46Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui R. S., a. k. ( - ) gyvenančiam ( - ), 2173,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris litus) žyminį mokestį, sumokėtą 2012 m. liepos 12 d. įmokos mokėjimo kvitu banke „Swedbank“, AB, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM), įmokos kodas 5660, tai pavedant padaryti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos... 4. Ieškovas R. S. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą dėl turtinės... 5. Atsakovės atstovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė... 6. Atsakovės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos,... 7. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į pareikštą... 8. Liudytoja R. S. parodė, kad yra ieškovo R. S. žmona, jos vyro R. S.... 9. Liudytoja E. S. parodė, kad yra buvusi UAB (A.) buhalterė, dirbo nuo 2009 m.... 10. Iš pranešimo apie įtarimą (8 b. l.) matyti, kad 2005-11-15 R. S. įteiktas... 11. Iš nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 12. Iš nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą (12 b. l.) matyti, kad... 13. Iš pranešimo apie įtarimą (13 b. l.) matyti, kad 2011-03-23 R. S. įteiktas... 14. Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties (14-15 b. l.) matyti, kad... 15. Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties (16-20 b. l.) matyti, kad Šiaulių... 16. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.... 17. Iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo baudžiamojoje byloje (27-30 b.... 18. Iš kasos pajamų orderio Nr. 008 kvito (31 b. l.) matyti, kad R. S., a.k. ( -... 19. Iš UAB (A.) steigiamojo susirinkimo protokolo (32 b. l.) matyti, kad... 20. Iš įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę (33 b. l.) bei gydytojo įrašų... 21. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (89-99 b. l.) matyti, kad... 22. Iš išrašo iš medicininių dokumentų (110 b. l.) matyti, kad VšĮ... 23. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 24. Ieškovas, kaip matyti iš šios civilinės bylos duomenų, savo ieškinio... 25. Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą,... 26. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė... 27. Dėl ieškovo nurodomo neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo... 28. Vertinant ieškovo argumentus dėl, jo manymu, neteisėto ikiteisminio tyrimo... 29. Ieškovas, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo atnaujinimas yra neteisėtas,... 30. Ieškovas R. S. savo ieškinį dėl žalos atlyginimo grindė dar ir tuo, jog... 31. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje įtvirtinta... 32. Kaip nurodyta aukščiau, pačios griežčiausios kardomosios priemonės –... 33. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos buvimo fakto,... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškovas R. S. tiek dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo... 35. Ieškovas R. S., kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat nurodė, jog dėl... 36. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas duomenis, konstatuoja,... 37. Ieškovas R. S. iš atsakovės taip pat prašė priteisti 2416,96 Lt turtinės... 38. Kadangi ieškovo R. S. ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl šiuo atveju... 39. Kadangi remiantis Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto... 40. Kadangi atsakovė yra Lietuvos Respublikos valstybė, todėl iš atsakovės... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268 str.,... 42. Ieškovo R. S. ieškinį tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti iš Lietuvos Respublikos 2700,00 Lt (du tūkstančius septynis... 44. Priteisti iš Lietuvos Respublikos 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus)... 45. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 46. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui R. S., a. k. ( - ) gyvenančiam... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...