Byla 2-433-828/2012
Dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui G. L

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Meškonytei, dalyvaujant ieškovei N. B., atsakovui G. L., jo atstovui advokatui I. T.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui G. L.,

Nustatė

3Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 2022,18 Lt turtinės ir 1000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2011-11-04 apie 10 val. išvyko, o 2011-11-06 apie 16 val. grįžusi į namus, adresu (duomenys neskelbiami), pastebėjo, jog butas užlietas – vanduo buvo ant lubų bei grindų virtuvėje, bėgo jos siena bei iš miegamojo kambario durų staktos. Suprato, kad jos butą užliejo viršuje gyvenantis atsakovas. Mano, kad užliejimo šaltinis - atsakovo bute esanti netinkamai prie kanalizacijos sistemos pajungta automatinė skalbimo mašina. Tokiu būdu jos butą atsakovas užliejo jau antrą kartą. Kad butą užliejo atsakovas, patvirtino ir namą eksploatuojančios organizacijos atstovai, apžiūrėję jos ir atsakovo butus. Prieš žalos atsiradimą kritulių nebuvo, jokių avarijų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdynais neužfiksuota. Todėl užliejimo šaltinis yra atsakovo bute. Vanduo sugadino jos buto apdailą. Remonto kaštams yra sudaryta sąmata. Dėl žalos padarymo ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsakovas žalą atsisako atlyginti.

4Atsakovas ieškinį prašo atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu paaiškino, kad žalos nepadarė. Jo skalbimo mašina veikia tvarkingai, be to žalos atsiradimo metu jis ja nesinaudojo. Mano, kad žalą galėjo padaryti virš jo gyvenantis kaimynas, kadangi žalos atsiradimo metu ir jo vonios kambario lubos buvo drėgnos, vanduo į ieškovės patalpas galėjo nubėgti jo vonios patalpos siena.

5Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti.

6Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio mėn. laikotarpyje nuo 4 d. 10 val. iki 6 d. 16 val. buvo užlietas pirmame daugiabučio namo aukšte esantis ieškovės butas, adresu (duomenys neskelbiami). Vanduo apgadino šio buto koridoriaus, virtuvės, miegamojo patalpų apdailą. Virš ieškovės buto yra atsakovui priklausantis butas, adr. (duomenys neskelbiami), kurio išplanavimas iš esmės analogiškas ieškovės butui (b.l. 19-20). 2011-11-07 apie 10 val. šalių butus apžiūrėję daugiabutį eksploatuojančios organizacijos avarinės tarnybos specialistai padarė išvadą, jog ieškovės butas užlietas iš atsakovo buto (b.l. 7, 9, 14, 50, 65-68).

8Ieškovė įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.), o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 str., 6.253 str. 4 d.). Todėl byloje yra pagrindas taikyti ieškovės reikalaujamą civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu (CK 1.138 str. 6 p., 6.245 str.).

9Kasacinis teismas, spręsdamas analogiškus atvejus nagrinėjam deliktui, formuoja praktiką, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas atitinkamas daiktas atsakovo bute, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (2008-05-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2008 ir kt.).

10Byloje įrodyta, kad buvo užlietos ieškovės patalpų lubos, nenustatyta kitų galimų užpylimo šaltinių. Todėl, remiantis minėta teisės taikymo ir aiškinimo taisykle, yra pagrindas išvadai, kad ieškovės buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Aplinkybę apie ieškovės patalpų lubų užliejimą patvirtino visi proceso dalyviai (b.l. 77-79). Namą eksploatuojanti organizacija patvirtino, kad avarijų, susijusių su bendro naudojimo vamzdynais, žalos atsiradimo metu neužfiksuota (b.l. 7). Pažymėtina, kad liudytojas A. D., dirbdamas avarinės tarnybos specialistu, apžiūrėjęs šalių butus, padarė išvadą, kad ieškovės butas užlietas iš atsakovo buto. Posėdžio metu liudytojas parodė, kad, jei avarijos šaltinis būtų aukščiau nei atsakovo butas (kaip nurodo atsakovas), pas jį bute būtų matyti vandens nubėgimai per plokštes, liktų vandens pėdsakų ant lubų, o jų nebuvo. Jei vanduo bėgtų per kelis aukštus, jis bėgtų tik kapitaline siena per visus aukštus, o nepasiskirstytų per perdangų plokštes, kaip buvo pas ieškovę, o nebuvo pas atsakovą. Ar tinkamai buvo pajungta skalbimo mašina pas atsakovą liudytojas netyrė, nustatė, kad atsakovo klozetas nebuvo pritvirtintas prie grindų, tai galėjo būti užliejimo priežastis. Nurodytų požymių visuma leido liudytojui padaryti išvadą, kad ieškovės buto užliejimo židinys - atsakovo butas, nors apžiūros metu ir nebuvo nustatytas konkretus užliejimo šaltinis (b.l. 79). Nesiremti šiais liudytojo parodymais pagrindo nėra.

11Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog vanduo galėjo patekti iš aukščiau ant jo buto vonios kambario lubų, vonios sienos, po to siena nubėgti žemyn ir užlieti ieškovės patalpas, neįrodyta (CPK 185 str.). Visų pirma ją paneigė liudytojas A. D., teisme patvirtindamas, kad vandens pėdsakų pobūdis ieškovės bute ir jų nebuvimas atsakovo bute neleidžia patvirtinti atsakovo pozicijos. Antra - kad atsakovo vonios kambario lubos buvo drėgnos nurodė tik jis pats ir jo gyvenimo partnerė Ž. N.. Liudytojas S. B. teigė nematęs, kad atsakovo buto vonios kambario lubos būtų drėgnos. Šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytojas A. D., liudytojas po atsakovo buto apžiūros vis tiek pateikė jau minėtą išvadą dėl užliejimo kaltininko. Trečia – atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats atsakovas, suprasdamas, kad būtent iš jo gali būti reikalaujama žalos atlyginimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti, jo teigimu, tikrąją užliejimo priežastį iškart po pastebėtos avarijos, nors vanduo padarė žalos ir jam. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės buto užpylimo šaltinis buvo būtent atsakovo bute, o atsakovo atsikirtimai neįrodyti. Taigi atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl žalos, ar žala atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų (CK 6.248 str., 6.253 str. 4 d.), siekdamas išvengti ieškovės reikalaujamos taikyti atsakomybės.

12Taigi byloje ieškovė įrodė aplinkybę, kad jos buto užpylimas įvyko iš viršuje esančių atsakovo patalpų. Todėl, galiojant generalinio delikto taisyklei (žalos padarymas preziumuoja neteisėtus veiksmus - CK 6.263 str. 1 d.), byloje įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, t.y. netinkamas jam priklausančio turto valdymas ir naudojimas, sukėlęs žalą kitiems asmenims (CK 6.246, 6.263 str.). Byloje įrodytas ir ieškovei padarytos turtinės žalos faktas bei dydis (2022,18 Lt) (CK 6.249 str.). Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovės buto apžiūrą atliko, remonto kaštus nustatė profesionalus nei su viena iš bylos šalių nesusijęs subjektas, užsiimantis statyba (b.l. 9-15). Lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai atitinka ieškovės, liudytojo S. B. nurodytus buto apdailos apgadinimus vandens užliejimu (b.l. 9). Todėl byloje įrodyta, kad ieškovei padaryta turtinė 2022,18 Lt žala. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos (būtent atsakovo netinkamas turto valdymas, tvarkymas sukėlė žalą ieškovei) (CK 6.247 str.) bei tai, jog atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, naudodamas ir valdydamas jam priklausantį turtą, todėl yra kaltas dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 str.).

13Taigi nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nenustačius pagrindo netaikyti atsakovo atžvilgiu atsakomybės ar nuo jos atleisti, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

14Ieškovė taip pat nurodo, kad dėl buto užliejimo jai padaryta 1 000 Lt neturtinė žala, kadangi ji patyrė ir patiria šiuo metu išgyvenimus, dėl to, kad jos turtas sugadintas. Ieškovė reikalauja ją priteisti iš atsakovo. Reikalavimas nepagrįstas.

15Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Ieškovės nurodytas atvejis – turtinės žalos padarymas – nenumatytas įstatyme kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, todėl negali būti tenkinamas. Be to, nors šiuo sprendimu nustatyta, kad ieškovės teisės pažeistos - jai padaryta turtinė žala, už kurią atsakingas atsakovas, ir akivaizdu, kad dėl to ieškovė pergyveno, patyrė nepatogumų, tačiau, kaip pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje - teisės pažeidimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra padaryta ir neturtinė žala (2003-02-24 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003). Taip pat teismų praktikoje nurodoma ir tai, jog ne bet kokie nepatogumai ar rūpesčiai yra neturtinės žalos darymas (2007-11-06 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2007). Nurodoma ir tai, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas (2008-01-02 LAT nutartis byloje Nr. 3K-7-2/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo visiškai patenkinti. Akivaizdu, kad dėl teisės pažeidimo nukentėjęs asmuo pergyvena, patyria nepatogumus, tačiau kaip minėta kiekvienu atveju tai nelemia ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė neįrodė, kad turtinės žalos padarymas nagrinėjamu atveju ją ypatingai sukrėtė, dėl to ji patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl turtinės žalos padarymo ieškovei galėjo būti padaryta tik mažareikšmė neturtinė žala, kurios atlyginimą priteisti iš atsakovo nebūtų protinga, teisinga ir sąžininga, o ieškovės reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo visiškas patenkinimas, t.y. teisės pažeidimo pripažinimas ir teisės apgynimas šioje byloje, yra pakankama satisfakcija ieškovei (CK 1.5 str. 4 d.).

16Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas : 500 Lt advokato teisinei pagalbai, 91 Lt žyminiam mokesčiui (sumokėta 127 Lt, permokėta dalis – 36 Lt - grąžinama (CPK 87 str. 1 d. 1 p.)). Nors ieškinys tenkinamas iš dalies (visiškai patenkinant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir atmetant dėl neturtinės žalos), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas byloje buvo dėl turtinės žalos atlyginimo, reikalavimas dėl neturtinės žalos laikytinas išvestiniu, be to būtent teismas nustato neturtinės žalos dydį, o nagrinėjamoje byloje ieškovei nustatyta tik mažareikšmė neturtinė žala, teismas, skirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, daro išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti visas tiek ieškovės, išskyrus ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalį už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.y. 500 Lt advokato pagalbai, 71 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą atlyginti turtinę žalą), tiek valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo jis nėra atleistas įstatymo nustatyta tvarka, o ieškovė atsakovo turėtų išlaidų neprivalo atlyginti (CPK 3 str. 1 d., 93 str.). Tokią praktiką formuoja ir apeliacinės instancijos teismai (2009-05-15 Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2A-618-544/2009 ir kt.). Todėl teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi yra mažesnės už nustatytą minimalų priteistiną dydį (CPK 96 str. 6 d.). Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už atsakovą yra įmokėjusi 300 Lt dydžio avansą už liudytojų iškvietimą šioje byloje. Iš šio avanso 69 Lt sumokėti liudytojui S. B.. Likusi nepanaudota avanso dalis grąžinama Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Kadangi atsakovui teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. pagalbos išlaidų, o, kaip minėta, visas byloje susidariusias valstybės bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovas ta dalimi, nuo kurios jis nėra atleistas (50 proc.), ½ liudytojui išmokėtos sumos (34,50 Lt) valstybei priteisiama iš atsakovo.

17Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

18Ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti N. B., a.k. ( - ) 2 022,18 Lt (du tūkstančius dvidešimt du litus 18 centų) turtinės žalos atlyginimą, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 022,18 Lt) nuo 2011 m. gruodžio 2 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 571 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų iš G. L., a.k. ( - )

20Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

21Priteisti valstybei iš G. L., a.k. ( - ) 34,50 Lt (trisdešimt keturis litus 50 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

22Grąžinti N. B., a.k. ( - ) dalį – 36 Lt (trisdešimt šešis litus) – 2011-12-01 įmokos mokėjimo kvitu AB „Swedbank“ sumokėto žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

23Grąžinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, k. 3001036, dalį - 231 Lt (du šimtus trisdešimt vieną litą) - nepanaudoto avanso, įmokėto 2012-04-10 į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Avanso grąžinimą pavesti Panevėžio miesto apylinkės teismo buhalterijai.

24Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 3. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 2022,18 Lt turtinės ir 1000,00 Lt... 4. Atsakovas ieškinį prašo atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo... 5. Atsakovo atstovas prašo ieškinį atmesti.... 6. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 7. Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio mėn. laikotarpyje nuo 4 d. 10 val.... 8. Ieškovė įrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus... 9. Kasacinis teismas, spręsdamas analogiškus atvejus nagrinėjam deliktui,... 10. Byloje įrodyta, kad buvo užlietos ieškovės patalpų lubos, nenustatyta... 11. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog vanduo galėjo patekti iš... 12. Taigi byloje ieškovė įrodė aplinkybę, kad jos buto užpylimas įvyko iš... 13. Taigi nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nenustačius... 14. Ieškovė taip pat nurodo, kad dėl buto užliejimo jai padaryta 1 000 Lt... 15. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2... 16. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas : 500 Lt advokato teisinei... 17. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas... 18. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 19. Priteisti N. B., a.k. ( - ) 2 022,18 Lt (du tūkstančius dvidešimt du litus... 20. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 21. Priteisti valstybei iš G. L., a.k. ( - ) 34,50 Lt (trisdešimt keturis litus... 22. Grąžinti N. B., a.k. ( - ) dalį – 36 Lt (trisdešimt šešis litus) –... 23. Grąžinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, k.... 24. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...