Byla 2A-173-123/2014
Dėl žalos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės LUAB „Finsonas“ ieškinį atsakovui M. J. dėl žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė LUAB „Finsonas“ 2013-09-02 ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo iš atsakovo

3M. J. priteisti 86 852,17 Lt žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-24 nutartimi iškelta bankroto byla, 2012-05-24 nutartimi įmonei taikyta supaprastinta bankroto procedūra. Nurodo, kad atsakovas – buvęs UAB „Finsonas“ direktorius ir vienintelis akcininkas yra atsakingas dėl susidariusių nuostolių kreditoriams atlyginimo, nes neįvykdė Įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo. Teigia, kad tokia atsakovo pareiga atsirado 2010-01-01 sudarius UAB „Finsonas“ balansą, kurio duomenimis pradelsti kreditiniai įsipareigojimai sudarė 13 640,5 Lt, o turtas – 8 997,50 Lt. Įmonė tapo nemoki dar 2009 metais, tačiau veiklą vykdė iki 2011 m. lapkričio mėnesio. Mano, kad atsakovas turi atlyginti žalą pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Teigia, kad UAB „Finsonas“ bankroto byloje patvirtinta įmonės kreditorių reikalavimų suma sudaro 100 492,68 Lt, pradelsti įsipareigojimai nuo 2010-01-01 padidėjo 86 852,17 Lt suma, kurie ir sudaro ieškinio sumą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei LUAB „Finsonas“ iš atsakovo M. J. 35 452,72 Lt žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui M. J. iš ieškovės LUAB „Finsonas“ 590 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei iš atsakovo M. J. – 1 064 Lt žyminio mokesčio. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi atsakovui M. J. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą jį sumažinant iki 35 452,72 Lt, jį paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad 2010-01-01 dieną ieškovė buvo nemoki ir atsakovas – UAB „Finsonas“ direktorius turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Finsonas“ bankroto bylos iškėlimo. Konstatavo, kad įmonės kreditorių žalą sudaro kreditorių reikalavimų sumos padidėjimas nuo 65 039,96 Lt įsipareigojimų kreditoriams sumos, kuri būtų atsiradusi atsakovui 2010-01-01 kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Finsonas“, iki ieškovės bankroto byloje patenkintų kreditorių reikalavimų sumos – 100 492,68 Lt. Nustatė, kad dėl to, jog atsakovas 2010-01-01 nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Finsonas“ ieškovės kreditoriai patyrė 35 452,72 Lt žalą, kurią ieškovei priteisė iš atsakovo. Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o nesant galimybės apeliacinę bylą išnagrinėti iš esmės, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, iš ieškovės atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio pagrindo ir neįrodė žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Nurodo, kad ieškovė niekada neįrodinėjo teismo pasirinkto žalos apskaičiavimo būdo, todėl atsakovė negalėjo apsiginti nuo pareikšto ieškinio. Nurodo, kad R. V. kreditorinis reikalavimas turi būti sumažintas 26 093,89 Lt suma, nes iš šio kreditorės 47 288,68 Lt patvirtinto kreditinio reikalavimo nebuvo išminusuoti mokesčiai, o VMI ir Sodra kreditinius reikalavimus pareiškė atskirai. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad maksimali žalos suma galėjo būti 9 358,83 Lt (35 452,72 – 26 093,89). Be to, mano, kad kai kurie kreditiniai reikalavimai už 10 344,12 Lt sumą būtų atsiradę nepaisant to, ar atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo 2010-01-01. Teismas nenustatė, su kiek kreditorių atsakovas atsiskaitė laikotarpiu 2010-01-01 iki 2012-05-24, ir kiek įgijo naujų skolų. Žala tokios kategorijos bylose laikoma nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, ir nors ieškovas nurodė, kad visi kreditiniai reikalavimai nebus patenkinti, tačiau nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl nepagrįstai laikoma, jog nepatenkinti kreditiniai reikalavimai sudarys 100 492,68 Lt. Teismas nenustatė, ar 35 452,72 Lt žala atsirado dėl to, kad nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, ar skolų skirtumas būtų susidaręs net ir jei atsakovas būtų inicijavęs bankroto bylos iškėlimą. Byloje turėjo būti paskirta ekspertizė siekiant nustatyti bendrovės finansinius rodiklius, debitinių ir kreditinių įsipareigojimų atsiradimą, tačiau to nebuvo padaryta. Paaiškino, kad žalos atsiradimo nelėmė kalti atsakovo veiksmai, nes faktinis bedrovės nemokumas ir bankroto bylos iškėlimas susijęs su pasauliniu ekonominiu nuosmukiu, kitomis objektyviomis aplinkybėmis. Papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad R. V. kreditinis reikalavimas buvo sumažintas 2012-10-31 teismo nutartimi. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieškovei LUAB „Finsonas“ iš atsakovo – buvusio įmonės vadovo M. J. 35 452,72 Lt žalos atlyginimo pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-228/2011). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad UAB „Finsonas“ jau 2010-01-01 buvo nemoki, jos mokėtinos sumos viršijo įmonės turtą, t. y. ieškovė turėjo turto už 8 997,50 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 65 039,96 Lt (t. 1. b. l. 29–31), pagal ieškovės pateiktus duomenis įmonė 2010-01-01 turėjo 13 640,51 Lt pradelstų įsipareigojimų (t. 2, b. l. 68). 2010-01-01, 2010-12-31 ir 2011-12-31 UAB „Finsonas“ pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis įmonė veikė nuostolingai ir finansiniais metais patyrė atitinkamai 49 769,89 Lt, 49 021 Lt bei 9 908 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 26, 28, 31). Atsakovas M. J., būdamas įmonės vadovas, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo siekis atkurti įmonės mokumą ir toliau tęsti ūkinę–komercinę veiklą nedavė teigiamų rezultatų, ir įmonė nesugebėjo subalansuoti esamos situacijos. Aplinkybė, kad ieškovė nors ir nuostolingą, tačiau komercinę–ūkinę veiklą vykdė iki pat bankroto bylos iškėlimo, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to, konstatuotina, kad atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nes, pasirašydamas bendrovės turto balansus ir matydamas, kad įmonės skolos kiekvienais metais tik auga ir kelis kartus viršija bendrovės turimo turto vertę, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas, laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojo palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, jog žala reiškiant reikalavimą dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, kuri susidarė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui 2010-01-01 atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, kurios jis neįvykdė, todėl po šios datos padidėję arba atsiradę įmonės kreditiniai įsipareigojimai yra jo neteisėto neveikimo pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei atsakovas

42010-01-01 būtų kreipęsis dėl bankroto bylos UAB „Finsonas“ iškėlimo, tos dienos balanse nurodyto 65 039,96 Lt dydžio mokėtinų sumų ir įsipareigojimų terminai pasibaigtų ir ši suma taptų įmonės kreditorių reikalavimų suma, kuri nebūtų laikoma kreditorių nuostoliais Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies prasme (t. 1, b. l. 30, ĮBĮ 16 str.). Įvertinus byloje esančias aplinkybes nesutiktina su apelianto argumentais, kad ieškovė nesuformulavo ieškinio pagrindo ir neįrodė padarytos žalos fakto, priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš viso LUAB „Finsonas“ bankroto byloje Nr. B2-262-513/2014 buvo patvirtinta 100 492,68 Lt kreditorių reikalavimų, todėl darytina išvada, kad netiksliai apskaičiavo ieškovei atsakovo padarytos žalos dydį. Nustatyta, kad UAB „Finsonas“ bankroto byloje patvirtinti šie finasiniai reikalavimai – R. V. – 34149,39 Lt (2012-05-10; 2012-06-19; 2012-10-31; 2013-02-12); VSDFV Klaipėdos skyrius – 15528,05 Lt (2012-05-10); VĮ Turto bankas – 12929,65 Lt (2012-05-10; 2012-10-17; 2013-02-12); UAB „Artogama“– 1016,99 Lt (2012-05-10); UAB „Mikrovisatos TV“– 260,95 Lt (2012-05-10); UAB Draudimo kompanija „PZU Lietuva“ – 4823,02 Lt (2012-05-10); UAB „Aisuva“ – 65,01 Lt (2012-05-10); UAB ,,Viremidos investicijos“ – 2007,21 Lt (2012-05-10); UAB ,,Omnitel“ – 1126,26 Lt (2012-05-10); antstolė B. T. – 644 Lt (2012-05-10); TEO LT, AB – 11082,59 Lt (2012-05-10); M. J. – 1217,35 Lt (2012-08-14; 2013-02-12); J. G. – 0 Lt (2012-08-14; 2013-02-12); G. G. – 550,31 Lt (2012-08-14; 2013-02-12); J. A. – 838,09 Lt (2012-08-14; 2013-02-12); V. B. – 2063,01 Lt (2012-08-14; 2013-02-12); G. V. – 329,51 Lt (2012-08-14; 2013-02-12); antstolė M. T. – 272 Lt (2013-07-01). Taigi iš viso byloje yra patvirtinta finansinių reikalavimų už 88 903,39 Lt sumą. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad įmonės kreditorių žalą sudaro kreditorių reikalavimų sumos padidėjimas nuo 65 039,96 Lt įsipareigojimų kreditoriams sumos, kuri būtų atsiradusi atsakovui 2010-01-01 kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Finsonas“, iki ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos – 88 903,39 Lt. Konstatuotina, kad ieškovės kreditoriai dėl to, kad atsakovas 2010-01-01 nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Finsonas“ iškėlimo patyrė 23 863,43 Lt žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d., CPK 185 str.), kuri ir turi būti priteista iš atsakovo. Apelianto argumentai, susiję su LUAB „Finsonas“ kreditorės R. V. kreditinio reikalavimo dydžiu ir jo apskaičiavimu, atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir šie klausimai spręstini LUAB „Finsonas“ bankroto byloje. Apeliantas taip pat mano, kad teismas nenustatė, su kiek kreditorių atsakovas atsiskaitė laikotarpiu 2010-01-01 iki 2012-05-24, ir kiek įgijo naujų skolų, tačiau byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala ieškovei kilo ne dėl atsakovo veiksmų (CPK 178 str.). Apelianto teigimu, byloje turėjo būti paskirta ekspertizė siekiant nustatyti bendrovės finansinius rodiklius, debitinių ir kreditinių įsipareigojimų atsiradimą, tačiau tokio reikalavimo atsakovas teismui nereiškė, todėl tinkamai nepasinaudojo jam įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Kiti apeliacinio skundo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo atsakovo atsikirtimus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

5Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-18 sprendimas keistinas sumažinat iš atsakovo ieškovei priteistą žalos atlyginimą iki 23 863,43 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pakeitus teismo sprendimą ir sumažinus iš atsakovo ieškovei priteistą žalos atlyginimą, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – iki 725 Lt didintina atsakovui iš ieškovės priteista išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo suma (CPK 93 str. 2, 5 d., 98 str.), iki 716 Lt mažintina valstybei iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma už patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.). Teismo 2012-10-09 nutartimi atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki priteistos 23 863,43 Lt sumos ir jos paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 42-43, CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., 150 str. 3 d.).

6Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

7Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti. Sumažinti ieškovei LUAB „Finsonas“ iš atsakovo M. J. priteistą žalos atlyginimą iki 23 863,43 Lt.

8Padidinti atsakovui M. J. iš ieškovės LUAB „Finsonas“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 725 Lt.

9Sumažinti valstybei iš atsakovo M. J. priteistą žyminio mokesčio sumą iki 716 Lt.

10Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovui M. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – mastą jį sumažinant iki 23 863,43 Lt, ir palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

11Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai