Byla 2A-1306/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo atstovui advokatui Deividui Poškai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2015-392/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui ( - ) dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ( - ) (toliau – Asociacija), prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo, panaikinti Asociacijos prezidiumo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 08-16 ir Asociacijos generalinio sekretoriaus 2010 m lapkričio 29 d. įsakymą „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. 102K; 2) grąžinti ieškovą į Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos (2010 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (1-9 b. l.).

4Ieškovas nurodė, kad nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. jis buvo nuolat perrenkamas į Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas. 2010 m. lapkričio 25 d. įvyko Asociacijos prezidiumo susirinkimas, kurio metu buvo priimtas nutarimas atstatydinti ieškovą iš generalinio sekretoriaus pareigų nuo 2010 m. lapkričio 29 d. Ieškovo teigimu, nurodytas nutarimas yra neteisėtas, kadangi jo priėmimo metu buvo pasibaigęs prezidiumo įgaliojimų laikas (buvo išrinktas laikotarpiui nuo 2008 m. gegužės 22 d. iki 2010 m. gegužės 22 d.), todėl prezidiumas neturėjo įgaliojimų spręsti klausimo dėl vienasmenio valdymo organo perrinkimo (Asociacijų įstatymo 2 p., Asociacijos įstatų 7.2.3. p.). Be to, pažymėjo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – uždraudęs vykdyti ir vadovautis Vilniaus regiono vežėjų 2010 m. rugsėjo 14 d. susirinkime priimtais nutarimais, kuriais iškelti ir pasiūlyti kandidatai į valdymo organus, dėl kurių buvo sustabdyta Asociacijos kongreso teisė vykdyti prezidiumo perrinkimo procedūras, todėl prezidiumas neturėjo įgaliojimo atstatydinti generalinio sekretoriaus, kuris renkamas tik išrinkus naująjį prezidiumą ir gavus kongreso pritarimą. Tuo tarpu, pasibaigus prezidiumo kadencijai ir kongresui neturint galimybės išrinkti naują prezidiumą, prezidiumas nebeatstovauja tikrosios asociacijos narių valios, todėl negali naudotis savo kompetencija tokiais klausimais, kurių priėmimas tiesiogiai priklauso nuo asociacijos narių išreiškiamos valios, t. y. skirti ar atleisti pasitikėjimo pagrindu skiriamo generalinio sekretoriaus. Ieškovas taip pat nurodė kad jis ir Asociacijos prezidentas A. K. 2010 m. balandžio 22 d. sudarė susitarimą dėl postų Asociacijoje, todėl Asociacijos prezidiumas neturėjo pagrindo net svarstyti generalinio sekretoriaus atstatydinimo klausimo, nes tam nebuvo prezidento teikimo; be to, dėl jo atstatydinimo balsavusių asmenų skaičius nesudarė 2/3 visų prezidiumo narių skaičiaus, nors to reikalauja Asociacijos įstatai.

5Ieškovo teigimu, neteisėtas ir Asociacijos generalinio sekretoriaus 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymas dėl „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. 102K, kadangi šį įsakymą pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo - sekretorius A. B., pradėjęs laikinai eiti generalinio sekretoriaus pareigas tik nuo 2010 m. lapkričio 30 d. Be to, darbo sutarties nutraukimas su generaliniu sekretoriumi priklauso asociacijos prezidento kompetencijai. Ieškovo nuomone, šiuo atveju nebuvo DK 129 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, nesilaikyta ir darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK 130 str.).

6Taip pat ieškovas nurodė, kad aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais Asociacija jam sukėlė stresą, nerimą, sveikatos sutrikimų, sumenkino jo vertinimą, pakenkė įvaizdžiui ir gyvenimo būdui, pažeidė teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, padarydama 100 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

7Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti (46-56 b. l.). Nurodė, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė atsakovo įstatų nuostatas, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tuo padarydamas didelę turtinę žalą atsakovui, todėl buvo pagrindo nutraukti darbo sutartį su ieškovu, o atsakovo prezidiumas ginčo sprendimo priėmimo metu turėjo visus Asociacijos įstatuose nustatytas įgalinimus, inter alia (liet. be kita ko), teisę skirti bei atstatydinti atsakovo generalinį sekretorių, kuria tinkamai ir pagrįstai pasinaudojo. Atsakovo nuomone, nors 2010 m. balandžio 22 d. susitarimu asociacijos prezidentas įsipareigojo remti ieškovo kandidatūrą, tačiau neatsisakė ir negalėjo atsisakyti pareigos tinkamai ir teisėtai vykdyti teisės aktų bei asociacijos įstatų prezidentui priskirtų pareigų, taip pat imperatyvios pareigos veikti išimtinai asociacijos naudai ir asociacijos tikslais.

8Atsakovo teigimu, ieškovo atstatydinimo iš pareigų pagrindas yra 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimas, o 2010 m. lapkričio 20 d. įsakymas iš esmės atkartoja nutarimu priimtą sprendimą, detalizuodamas šio sprendimo pasekmes, todėl neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo atveju, tačiau, vadovaujantis Asociacijos įstatais, generalinis sekretorius turėjo teisę priimti tokį įsakymą. Atsakovo nuomone, atleidžiant Asociacijos vadovą iš pareigų, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatomis, todėl atsakovas neįpareigotas ne tik nurodyti ieškovo atleidimo iš pareigų motyvų, bet ir neturi pareigos jam siūlyti kitą darbą ar nustatyti įspėjimo dėl atleidimo terminą, taip pat taikyti DK nuostatose nurodytos garantijos. Pažymėjo, jog įsakyme kaip atleidimo iš pareigų pagrindas nurodytas DK 129 straipsnis tik siekiant suteikti ieškovui tam tikras socialines garantijas; bet ir tuo atveju, jei ieškovas būtų faktiškai atleidžiamas iš pareigų nurodytu pagrindu, atsakovas turėjo pagrindo taip pasielgti. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų ir patirtos neturtinės žalos egzistavimo fakto.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, pakeitė V. G. ir ( - ) 1991 m. lapkričio 14 d. darbo sutarties Nr. 117 nutraukimo pagrindą iš DK 129 straipsnio į DK 124 straipsnio 1 punktą (179-184 b. l.).

11Teismas nurodė, kad nei Asociacijų įstatymas, nei asociacijos ( - ) įstatai nereglamentuoja generalinio sekretoriaus atšaukimo iš pareigų pagrindų, taip pat neįtvirtina ir blanketinės normos, kuri įpareigotų, atšaukiant generalinį sekretorių iš pareigų, vadovautis DK ar kitais teisės aktais, tačiau asociacijos generalinio sekretoriaus kompetencija turi nemažai panašumų su akcinių bendrovių vadovų įgaliojimais, kurie įtvirtinti ABĮ, todėl, teismo nuomone, darbo sutartis su asociacijos generaliniu sekretoriumi buvo nutraukta ABĮ nustatyta tvarka, taikant teisės analogiją.

12Teismo teigimu, ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė bet kada atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą bendrovės vadovą, nepriklausomai ir nuo to, ar yra bendrovės vadovo kaltė, todėl svarbu tik tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas būtų priimtas, laikantis nustatytų jo priėmimui procedūros reikalavimų; priimant ginčijamą 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimą, dalyvavo visi devyni tuo metu pareigas ėję atsakovo prezidiumo nariai ir šis nutarimas priimtas surinkus atsakovo įstatuose nustatytą reikiamo dydžio kvorumą – šešis balsus.

13Teismas pažymėjo, jog apylinkės teismo nutartyje, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodyta, kad ginčijamų atsakovo Vilniaus regioninio susirinkimo nutarimų vykdymo laikinas sustabdymas nesutrikdo atsakovo veiklos, kadangi jų taikymas nesiejamas su dabartinių atsakovo valdymo organų kompetencijos apribojimu ir įgaliojimų pasibaigimu. Be to, teismo nuomone, tarp ieškovo ir atsakovo prezidento A. K. 2010 m. balandžio 22 d. sudarytas susitarimas dėl postų Asociacijoje negali panaikinti asociacijos prezidento pareigų veikti išimtinai asociacijos naudai ir tikslais bei įtakoti ieškovo atstatydinimo procedūros.

14Taip pat teismas nurodė, kad tuo atveju, kai bendrovės vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, todėl atsakovas turėjo pareigą tinkamai suformuluoti darbo sutarties, sudarytos su ieškovu, nutraukimo pagrindą, tačiau šios pareigos nesilaikė, o ieškovas nekelia reikalavimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, todėl teismas ex officio pakeitė šį pagrindą į DK 124 straipsnio 1 punktą (CPK 417 str.).

15Teismo nuomone, skundžiamą įsakymą pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo - sekretorius A. B., tačiau ieškovo atstatydinimo iš pareigų pagrindas yra 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimas, teisėtai priimtas asociacijos prezidiumo, o ginčijamas įsakymas tik detalizuoja paminėtą nutarimą, todėl, nesant pagrindo naikinti nurodyto nutarimo, nėra pagrindo naikinti ir paminėto įsakymo, kadangi neesminiai darbo sutarties nutraukimo procedūros pažeidimai negali turėti įtakos atleidimo teisėtumui.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį (189-197 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, pagrindžiančių 2010 m. lapkričio 25 d. prezidiumo posėdžio sušaukimo ir jame priimtų sprendimų neteisėtumą, bei klaidingai nurodė aplinkybes, kurios buvo pripažintos abiejų šalių. Teismas konstatavo, kad 2010 m. lapkričio 25 d. prezidiumo posėdyje dalyvavo visi 9 prezidiumo nariai, tačiau posėdžio protokole užfiksuota, kad jame dalyvavo 8 iš 9 prezidiumo narių. Be to, nurodytas posėdis buvo sušauktas, nesilaikant atsakovo prezidiumo posėdžio sušaukimo ir klausimą jame nagrinėti pateikimo tvarkos, nesudarant dalyviams galimybės iš anksto susipažinti su posėdžio metu nagrinėtinais klausimais, posėdžio darbotvarkėje nebuvo atskirai numatytas ieškovo atstatydinimo klausimo. Juolab kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su atsakovo prezidiumo įgaliojimų pasibaigimu.
2. Asociacijos vadovo teisinis statusas negali būti sutapatinamas su akcinės bendrovės vadovo teisiniu statusu, o asociacijos ir jos vienasmenio valdymo organo sudaromos darbo sutarties pagrindu susiklosto darbo, o ne pavedimo santykiai (Asociacijos įstatų 8.1 p., 9.8.3 p.). Asociacijos vienasmenio valdymo organo darbo santykių atsiradimas negali būti grindžiamas fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu, kurie būdingi pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų vadovų santykiams, o atleidimas – jų nutrūkimu. Be to, šiuo atveju turi būti taikomos DK normos, kadangi, vadovaujantis DK 9 straipsnio 3 dalimi ir CPK 3 straipsnio 6 dalimi, negalima taikyti pagal analogiją specialiųjų teisės normų (ABĮ 37 str. 3 d., 4 d.), numatančių bendrųjų taisyklių išimtis (DK 124 str. 1 d.).
3. Savavališkai pakeisdamas 2010 m. lapkričio 29 d. įsakymo dėl atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, teismas pakeitė atsakovo valią, tuo pačiu pažeidė CPK 6, 135 ir 144 straipsnių nuostatas bei Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią teismo nešališkumo principą.

18Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą (201-212 b. l.). Nurodo, kad sprendimo rašytinis apsirikimas dėl prezidiumo susirinkime dalyvavusių narių skaičiaus neįtakojo skundžiamo sprendimo teisėtumo, o apelianto argumentai dėl atsakovo prezidiumo narių valios tikrumo, balsuojant dėl jo atleidimo iš pareigų, nepagrįsti. Atsakovo nuomone, nustačius, jog buvo įstatyme nustatytas pagrindas atleisti darbuotoją iš darbą, neesminiai darbo sutarties nutraukimo procedūros pažeidimai neturi įtakos atleidimo teisėtumui. Be to, nepagrįsti apelianto argumentai ir dėl Asociacijos Prezidiumo įgalinimų pasibaigimo, kadangi atsakovo kongresas savo pasitikėjimą prezidiumui išreiškia, rinkdamas jo narius, o įgalinimus bei pavedimą veikti asociacijos vardu suteikia ne fiksuotam terminui, bet iki naujo prezidiumo išrinkimo. Nurodo, kad generalinis sekretorius yra skiriamas pasitikėjimo pagrindu, o pati asociacija veikia privačių jos narių naudai, ir tai lemia asociacijos generalinio sekretoriaus teisinės padėties panašumą į akcinės bendrovės vadovo teisinę padėtį, dėl ko gali būti atleidžiamas tokia pačia tvarka kaip ir akcinės bendrovės vadovas, todėl apygardos teismas turėjo pagrindo pritaikyti ABĮ analogiją.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

22Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas bei iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.

23Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ieškovo, kuris iki 2010 m. lapkričio 29 d. ėjo Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas (į kurias išrinktas 1991 m. spalio 9 d.), iš kurių buvo atstatydintas Asociacijos prezidiumo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu, nutraukus su ieškovu 1995 m. spalio 27 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 117 nuo 2010 m. lapkričio 29 d.; 2010 m. lapkričio 29 d. buvo priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, nutraukus darbo sutartį pagal aukščiau nurodytą Prezidiumo nutarimą bei DK 129 straipsnį (11-18, 30-31, 38, 42, 89 b. l.).

24DK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su nurodytame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu bei gynyba, o atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato ne tik šis kodeksas, bet ir kiti įstatymai bei Vyriausybės nutarimai (DK 1 str. 2 d.). Darbo sutarties pasibaigimo pagrindus reglamentuoja DK 124 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, kad darbo sutartis pasibaigia, ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais.

25Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl Asociacijos generalinio sekretoriaus atleidimo iš darbo teisėtumo, apygardos teismas iš esmės teisingai įvertino Asociacijos teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asociacijų valdymą ir veiklą, bei generalinio sekretoriaus teisinį statusą Asociacijoje, ir turėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų.

26Asociacijų steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kuriame numatyta, kad asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį, o jos veiklos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d., 4 str. 1 d.). Asociacijos „( - )“ įstatų 1.1 punkte nustatyta, kad atsakovas – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Be to, įstatuose numatyta, kad Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti, detalizuotą Įstatų 3.3 punkte, o tarp Asociacijos turto ir pajamų šaltinių numatytos ir jos pajamos, gautos iš komercinės – ūkinės veiklos (Įstatų 1.4 p., 3.3 p., 13.2.8 p.). Nors iš aukščiau nurodytų Asociacijų įstatymo bei Asociacijos įstatų nuostatų matyti, kad atsakovas – viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas susijęs su viešuoju interesu (Asociacijos narių interesų tenkinimu), tačiau atsakovo steigėjai yra privatūs asmenys, kurių interesus atsakovas tenkina, vykdydamas savo veiklą, be to, Asociacija vykdo jos įstatuose numatytą komercinę – ūkinę veiklą bei gauna pajamas iš šios veiklos, o tuo pačiu gali gauti pelno. Taigi atsakovas siekia ne tik patenkinti savo narių interesus, bet ir gauti pelno iš vykdomos veiklos. Todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo veikla grindžiama ir privačiu interesu.

27Be to, iš Asociacijos įstatytų matyti, kad jos valdymo organus sudaro: visuotinis Asociacijos narių susirinkimas - kongresas, kolegialus valdymo organas – prezidiumas ir vienasmenis valdymo organas – generalinis sekretorius, kurį tvirtina prezidiumas, sudarantis ir nutraukiantis darbo sutartį su generaliniu sekretoriumi, prezidento teikimu (Įstatų 7.1 p., 8.1 p., 9.8.3 p., 10.3.5 p., 11.3 p.). Asociacijos kongresas pasitikėjimo pagrindu renka ir atšaukia prezidentą, prezidiumo narius ir revizijos komisijos narius, o prezidiumas, prezidento teikimu, pasitikėjimo pagrindu tvirtina generalinį sekretorių (Įstatų 7.2.3 p., 9.3 p., 9.8.3 p., 10.3.5 p., 10.3.6 p.). Taigi Asociacijos generalinis sekretorius yra renkamas vienasmenis atsakovo valdymo organas, kurį su Asociacijos prezidiumu sieja pavedimo ir pasitikėjimo santykiai. Be to, turint omenyje Įstatų 12 punkte nustatytą generalinio sekretoriaus veiklos kompetenciją, tarp kurios – sudaryti sandorius atsakovo vardu, atstovauti jį įmonėse, įstaigose, kitose institucijose bei teisme, organizuoti kongreso ir prezidiumo nutarimų įgyvendinimą, vadovauti patvirtinto biudžeto ribose atsakovo veiklai, sudaryti bendradarbiavimo sutartis su kitomis šalies ar užsienio asociacijomis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nuo Asociacijos generalinio sekretoriaus (ieškovo) veiklos ir jos rezultatų priklauso atsakovo veiklos efektyvumas, dėl ko taip pat būtinas šį valdymo organą skiriančio subjekto pasitikėjimas. Juolab kad ir apeliantas procesiniame dokumente (dublike) teigia, jog generalinis sekretorius, kaip ir prezidiumas, renkamas pasitikėjimo pagrindu (107-114 b. l.).

28Kolegijos nuomone, pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Asociacijos prezidiumas, praradęs pasitikėjimą Generaliniu sekretoriumi, turi teisę atšaukti jį iš pareigų. Beje, nei Asociacijų įstatyme, nei atsakovo įstatuose nėra įtvirtinti Asociacijos generalinio sekretoriaus atleidimo (atšaukimo) iš pareigų tvarka bei pagrindai. Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog, nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį santykį, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius, t. y. Akcinių bendrovių įstatymas (toliau - ABĮ) (CPK 3 str. 6 d.).

29Pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas; su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, o bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama (ABĮ 37 str. 4 d.). Be to, apygardos teismas, taikydamas analogiją, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą bendrovės vadovą bet kada, nepriklausomai nuo to, ar yra bendrovės vadovo kaltė, o kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina šią teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas; tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007).

30Dėl aukščiau nurodyto, nagrinėjamu atveju apygardos teismas, atsižvelgęs ir į atsakovo generalinio sekretoriaus bei akcinių bendrovių vadovų įgaliojimų ir jų paskyrimo tvarkos panašumus, turėjo pagrindo taikyti analogiją ABĮ 37 straipsnio 3 bei 4 dalių, reglamentuojančių akcinės bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą bei atleidimą iš pareigų ir darbo sutarties sudarymo bei nutraukimo tvarką, o savo išvadas išsamiai motyvavo sprendime. Dėl ko nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo darbo santykių atsiradimas negali būti grindžiamas fiduciarinių pavedimo teisinių santykių atsiradimu, o atleidimas – jų nutrūkimu.

31Neturi pagrindo ir apelianto argumentai, kad neteisėtas 2010 m. lapkričio 25 d. Asociacijos prezidiumo posėdžio sušaukimas ir jame priimti sprendimai. Pagal Įstatų 9.1 punktą atsakovo veiklai laikotarpiu tarp kongresų vadovauja prezidiumas, kuris renkamas dvejiems metams. Nors prezidiumas, kuris priėmė nutarimą atstatydinti apeliantą iš užimamų pareigų, buvo išrinktas 2008 m. gegužės 22 d., tačiau per nurodytą laikotarpį nesušaukus kongreso, laikytina, kad Asociacijos prezidiumo įgaliojimai 2010 m. lapkričio 25 d. nebuvo pasibaigę. Juolab kad ieškovas iki jo atleidimo iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų (ir po 2010-05-22) pripažino Asociacijos prezidiumo įgaliojimus (155-156 b. l.). Be to, Įstatų 9.6 punkto nuostatomis, nutarimai dėl darbo sutarčių su sekretoriato vadovybe nutraukimo priimami, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 prezidiumo narių. Iš 2010 m. lapkričio 25 d. prezidiumo posėdžio protokolo matyti, kad 2010 m. lapkričio 25 d. atsakovo prezidiumą sudarė 8 jo nariai ir prezidentas, todėl 6 prezidiumo nariams balsavus „už“ apelianto atstatydinimą, nurodytas nutarimas priimtas teisėtai, už jį balsavus ne mažiau kaip 2/3 prezidiumo narių, prezidiumo nariams pritarus darbotvarkės projektui ir jį patvirtinus (58-62 b. l.). Tai, kad apygardos teismas sprendime nurodė, jog, priimant 2010 m. lapkričio 25 d. Prezidiumo nutarimą, dalyvavo 9 Prezidiumo nariai, nepaneigia aukščiau nurodytos išvados ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo.

32Nesudaro pagrindo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir apelianto nuoroda, kad teismas neturėjo teisės pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Civilinio proceso įstatymas darbo bylą nagrinėjančiam teismui nustato pareigą būti aktyviam, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į darbuotojo ieškinio pagrindą ir paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 12 str., 13 str., 414 str., 417 str.). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbdavys turi pareigą tinkamai įforminti darbo santykių pasibaigimą, sutarties nutraukimą, o netinkamai įforminus darbo sutarties nutraukimą, nurodant ne tą įstatymo straipsnį (DK ar specialųjį įstatymą), įrašas gali būti ištaisytas be ginčo arba išspręstas ginčas teisme dėl įforminimo ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2007, 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006, 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005). Šiuo atveju atsakovas neįvykdė savo (darbdavio) pareigos tinkamai įforminti darbo sutarties pasibaigimą, todėl apygardos teismas iš esmės teisingai nurodė, jog pakeistinas darbo sutarties nutraukimo pagrindas iš DK 129 straipsnio į DK 124 straipsnio 1 punktą.

33Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti iš esmės teisingą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą.