Byla 2A-26-125/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovams J. Š. (J. Š.), advokatui Vaidotui Rutavičiui, trečiajam asmeniui V. A., trečiojo asmens atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JLA“, atsakovės Z. T. K. ir trečiojo asmens V. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-232-792/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JLA“ ieškinį atsakovei Z. T. K., trečiajam asmeniui V. A. dėl avanso, baudos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 45 000 Lt avanso, 25 000 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2007-04-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2007-03-17 buvo sudaryta preliminari žemės sklypo ir buto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti 0,0321 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir 51,03 ha ploto butą, esantį ( - ), už 285 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį sumokėjo 25 000 Lt avansą. 2007-04-18 buvo pasirašytas preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimas. 2008-04-18 atsakovei buvo dar sumokėta 20 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2007-04-06, tačiau dėl pardavėjos kaltės sutartis nebuvo pasirašyta, t. y. sutartis nebuvo pasirašyta, kadangi žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo notaro patvirtinta naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartimi ir tarp bendraturčių vyksta ginčas teisme dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pardavėja garantavo, kad nėra jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į turtą nei ginčų teisme dėl turto. Ieškovė teigė, kad ji visas sutarties ir sutarties pratęsimo sąlygas įvykdė, sutartis buvo nepasirašyta dėl atsakovės kaltės, todėl prašė priteisti iš atsakovės visus nuostolius, atsiradusius dėl įsipareigojimų nevykdymo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-04-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 30 000 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo 30 000 Lt nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008-08-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 322,86 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei priteisė 570 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog šalys neginčija, kad 2007-03-13 buvo sudaryta preliminarioji sutartis, 2007-04-18 pratęsimo sutartis, kad pagal šias preliminariąsias sutartis ieškovė sumokėjo atsakovei 25 000 Lt, pagal 2007-04-18 pratęsimo sutartį ieškovė atsakovei dar sumokėjo 20 000 Lt ir kad visų įmokų paskirtis avansinė ir sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė. Teismas konstatavo, jog pratęsimo sutartyje nebuvo numatyta pagrindinės sutarties sudarymo data, atsakovė pagal pratęsimo sutartį įsipareigojo tiksliai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, o ieškovė įsipareigojo gauti banko paskolą turtui įsigyti. Teismas nustatė, jog atsakovė sąlygą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo įvykdė, neatsisakė ir neatsisako sudaryti pagrindinės sutarties, todėl ieškovės reikalavimą dėl 25 000 Lt baudos priteisimo netenkino. Ieškovė pripažino, kad neturi reikiamos sumos turto pirkimui, be to, įmonė nebenori sudaryti pagrindinės sutarties preliminariosios sutarties sąlygomis, todėl teismas konstatavo, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės ir jai taikytina civilinė atsakomybė. Pagal pratęsimo sutarties 5.2 p. pardavėjui yra paliekama avanso dydžio suma, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad netesybų suma sudaro net 14,3 proc. sandorio sumos, į tai, kad nė viena iš šalių nepatyrė finansinės naudos, bei į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus sumažino netesybas ir priteisė ieškovei iš atsakovės 30 000 Lt bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos.

4Apeliaciniu skundu atsakovė ir trečiasis asmuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-03 sprendimą, priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas, kuri iš šalių kalta dėl sandorio nesudarymo, iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių ir kad šalių sudarytose preliminariosiose sutartyse šalių bendru susitarimu ir gera valia nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės. Apeliantai pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pagrindinį dėmesį skyrė sutarties šalių kaltės klausimui ir nenagrinėjo, kokius nuostolius patyrė šalys, t. y. teismas neįsigilino, jog atsakovė nori parduoti jai priklausantį turtą, tačiau dėl pasikeitusios situacijos norimo parduoti turto kaina smuko 20 proc. Nurodo, kad teismas turi teisę mažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už šalies nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o šiuo atveju teismas nustatęs, kad netesybos sudaro 14,3 proc. sandorio vertės, neįvertino, kad nekilnojamojo turto vertė smuko 20 proc. Todėl apeliantai pažymi, kad atsakovės nuostoliai – negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi, sudaro 20 proc. sandorio vertės, todėl šalių nustatytos netesybos nėra per didelės ir neviršija atsakovės patirtų nuostolių. Apeliantai nurodo, kad teismas be jokio pagrindo nukrypo nuo šalių pasirašytų preliminariųjų sutarčių sąlygų, kurios šalims turi įstatymo galią Taip pat apeliantai pažymi, jog atsakovė savo prievoles vykdė tinkamai, ji nėra skolininkė, todėl yra neteisinga ir neprotinga priteisti iš jos palūkanas, kai dėl sandorio nesudarymo pripažinta kalta kita sandorio šalis.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-03 sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad pagal preliminariosios sutarties 2.2 p. pardavėja pareiškė ir garantavo, jog nėra jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į turtą nei ginčų teisme dėl turto. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės kaltės iki 2007-04-06 ir vėliau per protingą terminą nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Žemės sklypo pasidalijimo projektai buvo atlikti 2007-07-31, 2007-08-31, o į teismą atsakovė kreipėsi tik 2007 m. gruodžio mėn., taikos sutartimi 2008-11-06 buvo patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka, tačiau atsakovė sudaryti pagrindinę sutartį pasiūlė tik 2008-12-06, todėl apeliantė teigia, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovė pažymi, kad ji savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, t. y. kaip buvo numatyta sutartyje, ji kreipėsi dėl kredito suteikimo. AB SEB bankas 2007-03-28 priėmė sprendimą dėl kredito suteikimo, sprendimas galiojo tris mėnesius, t. y. iki 2007-06-28, todėl ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės kaltės iki 2007-04-06 nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Be to, ieškovė pažymi, kad ji vykdė pratęsimo sutarties sąlygas, pervesdama 20 000 Lt atsakovei, atsakovė galėjo tartis dėl sutarties termino pratęsimo, tačiau atsakovė jokių veiksmų, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, neatliko. Nors pratęsimo sutartyje nebuvo numatytas konkretus pagrindinės sutarties sudarymo terminas, buvo sutarta, kad sutartis bus sudaryta, kai bus įvykdyti pratęsimo sutarties 2.1 p. ir 2.2 p., tačiau ieškovė nurodo, kad po 1,8 metų atsakovės pranešimas sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties nuostatas nebeatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat ieškovė nurodo, jog avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, ir pažymi, kad atsakovė nepareiškė priešiniu reikalavimu taikyti netesybas, tačiau teismas, išeidamas iš ieškinio ribų, taikė įskaitymą, priteisiamą avansą sumažino netesybomis. Be to, nurodo, jog teismas nepagrįstai ieškovei, kaip nesąžiningai šaliai, taikė civilinę atsakomybę, kadangi ieškovė neteisėtų veiksmų neatliko, kaip tik vykdė visas sutarčių sąlygas, o pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė atsakovės nesąžiningi veiksmai ieškovės atžvilgiu, delsimas sudaryti sutartį.

6Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad preliminariosios sutarties pratęsimo sąlyga buvo, jog pagrindinė sutartis bus pasirašyta, kai bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tačiau dar nagrinėjant teisme bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovė pateikė ieškinį, nurodydama, kad atsakovė atsisako sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė pažymi, kad būtent ieškovei reikėjo, jog būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kad ji pagal ieškovės prašymą parengė naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą. Projektas buvo atliktas 2007-07-31, tačiau jis ieškovei netiko, todėl ieškovė pati 2007-08-31 parengė naudojimosi žemės sklypu planą, todėl atsakovė nurodo, kad būtent dėl ieškovės kaltės užsitęsė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė, nurodydama, kad dėl ekonominės krizės bankai nebesuteikia lanksčiomis sąlygomis kreditų, nė nebandė tartis su ja, nesiūlė keisti preliminariosios sutarties sąlygų, derėtis.

7Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė nesirūpino pagrindinės sutarties sudarymu, nesirūpino, kad per kiek įmanoma trumpesnį terminą būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes – nuostolių patyrimą dėl nekilnojamojo turto vertės sumažėjimo, kuriomis nesirūpino savo atsikirtimuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, pateikia naujus įrodymus, kurie yra informacinio pobūdžio, o ne nustatantys nuostolių dydį.

8Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

9Atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-03-13 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta preliminariojo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pirkti, o atsakovė įsipareigojo parduoti butą, esantį adresu ( - ), už 285 000 Lt ir 0, 0321 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ), už 30 000 Lt. Sutarties 1.3. p. numatyta, jog pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2007-04-06. Pagal sutartį ieškovė 2007-03-15 sumokėjo atsakovei 10 000 Lt avansą už butą ir 15 000 Lt avansą už žemės sklypą, kurie įskaičiuojami į turto pardavimo kainą. Sutarties 5.1. p. numatyta, kad nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas grąžina pirkėjui gautą avanso sumą, sumoka pirkėjui 10 000 Lt ir 15 000 Lt baudą, kompensuoja pirkėjui visus nuostolius, susijusius su turto pardavimo dokumentų rengimu. Pagal sutarties 5.2 p. nutraukus sutartį dėl pirkėjo kaltės, duota avanso dydžio suma lieka pardavėjui. 2007-04-18 šalys pasirašė preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties pratęsimo sutartį, ja šalys pratęsė preliminariąją 2007-03-13 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys nustatė papildomas sąlygas – pardavėjas įsipareigojo tiksliai nustatyti žemės sklypo naudojimosi dalį, o pirkėjas įsipareigojo gauti banko paskolą turtui įsigyti. Šalys sutarė, jog pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pasirašyta įvykdžius šiuos įsipareigojimus. Taip pat pagal sutarties pratęsimo 2.3 p. šalys nustatė, jog pirkėjas, turėdamas lėšų, gali įnešti į pardavėjo sąskaitą pinigus, kurie bus įskaitomi kaip avansas. 2007-04-18 ieškovė pervedė atsakovei 20 000 Lt. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nesutiko su tokiu ieškovo ieškiniu ir nurodė, jog ji tinkamai vykdė preliminariosios sutarties ir preliminariosios sutarties pratęsimo sąlygas.

12Kolegija, nagrinėdama šalių ginčą, pažymi, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo derybų dėl pagrindinės sutarties vedimo laikotarpis yra ikisutartiniai santykiai, ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos, tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose yra ypač svarbus, kadangi tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, jog šie santykiai transformuosis į sutartinius santykius.

13Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu pagrindinę sutartį atsisakyta sudaryti nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ir preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Tai atitinka ikisutartinių santykių esmę, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas, derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (CK 6.163 str. 2 d.). Baigiamajame ikisutartinių santykių etape – sudarant preliminariąją sutartį – dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Todėl, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokių derybų metu viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai pagrindinę sutartį ji atsisako sudaryti nepagrįstai, esminę reikšmę taikant civilinę atsakomybę turi pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių vertinimas. Todėl pagrindinės sutarties nesudarymas per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pats savaime nelemia kaltos šalies civilinės atsakomybės atsiradimo, kadangi tokiu atveju šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, pareiga atlyginti nuostolius atsiranda, jeigu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta nesant pagrįstų šio atsisakymo priežasčių.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje kilo ginčas dėl to, kam tenka kaltė dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovė nepripažįsta savo kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo ir kaltina viena kitą, todėl šalims tenka pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. šalys turi įrodyti, jog priešinga šalis neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, šiuo konkrečiu atveju – yra kalta dėl to, jog nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė nurodė, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji vilkino nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-07-31 ir 2007-08-31 buvo parengti naudojimosi žemės sklypu projektai. Kilus ginčui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-12 nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (b. l. 101–102). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė įvykdė preliminariosios sutarties pratęsimo sutarties 2.1. punkte numatytą sąlygą. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė neatsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės kaltės dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo nėra (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovė nurodo, kad ji vykdė preliminarios sutarties pratęsimo sąlygas ir kreipėsi dėl kredito gavimo, todėl jos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB SEB bankas buvo priėmęs sprendimą dėl kredito suteikimo ieškovei, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Pažymėtina, kad atsakovė neatsisakė parduoti nekilnojamojo turto ir po to, kai buvo išspręstas naudojimosi žemės sklypu tvarkos ginčas, pasiūlė ieškovei sudaryti pagrindinę sutartį (b. l. 104). Duomenų, kad ieškovė būtų po to kreipusis į banką dėl kredito suteikimo nekilnojamajam turtui įsigyti ar kaip kitaip būtų derinusi su atsakove preliminariosios sutarties sudarymo pasirašymo klausimą, nėra. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog preliminariojoje sutartyje numatytos netesybos yra per didelės ir turi būti sumažintos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal preliminariąją sutartį pervedė atsakovei 45 000 Lt avanso. Avanso paskirtis – pagrindinės prievolės mokėjimas, kuris siejamas su šalių sudarytoje sutartyje nurodyta kaina. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarčių 5.2 p. nustatyta, jog pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį arba jei pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pirkėjo kaltės, pardavėjui paliekamas sumokėtas avansas. Byloje nustačius, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra ieškovės kaltė (CK 6.248 str.), jai turėtų būti taikomos preliminariojoje sutartyje numatytos sankcijos. Pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta; jos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-304/2007), aiškindama netesybų institutą reglamentuojančias materialinės teisės normas, konstatavo, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Konstatavus, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, ieškovė netenka teisės reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, kuris pagal sutarčių 5.2 p. atlieka kompensacinį vaidmenį. Teismas sumažindamas netesybų dydį nurodė, kad nors pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės, tačiau ieškovė stengėsi įvykdyti sutartyje numatytas sąlygas, bet dėl pasikeitusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, nebegali įvykdyti sutarčių sąlygų. Kolegija nesutinka su tokiomis teismo išvadomis. Byloje nėra duomenų, kad po to, kai buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir kai buvo galima realiai sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovė būtų kreipusis į banką dėl kredito suteikimo ar bandžiusi su atsakove derinti ir keisti preliminariosios sutarties sąlygas. Darytina išvada, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi (CK 6.38 str. 1 d., 3 d., 6.200 str. 2 d., 4 d.), todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo netesybas mažinti (CPK 178 str., 185 str.).

15Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės ir trečiojo asmens skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atmetus ieškovės ieškinį bei patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos visos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 900 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str., 98 str.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 balandžio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JLA“ ieškinį atsakovei Z. T. K. atmesti.

18Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JLA“ atsakovei Z. T. K. 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 900 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai