Byla e2A-1266-480/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L., atstovaujamo advokato Dainiaus Dargevičiaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1180-429/2018 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, uždarajai akcinei bendrovei (dabar bankrutavusi) „Manfula“, uždarajai akcinei bendrovei „Ruukki Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos” sudarytas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/17, 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/06/28, 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/09/30-05. Ieškovas nurodė, kad jis yra trečiojo asmens BUAB „Laugina“ akcininkas bei buvęs vadovas, taip pat kreditorius, turintis 9498,52 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d nutartimi buvo nutarta nutraukti trečiojo asmens restruktūrizavimo bylą, o 2016 m. liepos 15 d. nutartimi BUAB „Laugina“ buvo iškelta bankroto byla. 2016 m. vasario 11 d. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Manfula“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, kurios pagrindu atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos” įgijo 600 859,63 Eur finansinį reikalavimą į trečiąjį asmenį, nors pagal 2010 m. birželio 16 d. UAB „Laugina“ ir UAB „Manfula“, Dorse Green Machnines BV“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį tarp šalių buvo susitarta, kad jos neturi teisės be kitos šalies raštiško sutikimo perleisti visas ar dalį savo teisių ir pareigų pagal šią sutartį. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ su UAB „Požeminės linijos“ 2016 m. vasario 17 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/17, kurios pagrindu atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos” įgijo finansinį reikalavimą į trečiąjį asmenį, susidedantį iš 170 756,74 Eur pagrindinės skolos bei nuo šios skolos skaičiuotinas palūkanas bei delspinigius, nors pagal trečiojo asmens ir UAB „Požeminės linijos“ 2011 m. balandžio 6 d. ir 2012 m. kovo 7 d. sudarytas statybos rangos sutartis buvo susitarta, kad sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik rašytiniu šalių susitarimu bei nei viena iš sutarčių šalių neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui be raštiško kitos šalies sutikimo. Be to, 2016 m. birželio 28 d. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Ruukki Lietuva“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/06/28, kurios pagrindu atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos” įgijo 149 049,54 Eur finansinį reikalavimą į trečiąjį asmenį. Reikalavimo pagrindas buvo teismų procesiniai sprendimai, priimti 2004 m. vasario 27 d. sutarties pagrindu. 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/09/30-05, kurios pagrindu atsakovė „Skolų valdymo konsultacijos“ įgijo 4 406,49 Eur reikalavimą į trečiąjį asmenį. Pagal 2012 m. vasario 20 d. tarp trečiojo asmens ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijos centras“ sudarytą sutartį buvo susitarta, kad šalys nesuderinus rašytine forma su kita šalimi neperleis savo įsipareigojimų. Ieškovo nuomone, sutartys yra neteisėtos, atsakovės pažeidė savo laisva valia prisiimtas pareigas, tuo pažeisdamos ir CK įtvirtintus sutarčių vykdymo bei kitus principus. Vertinant sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumą, egzistuoja trys sandorių negaliojimo pagrindai: sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia pradinės sutarties reikalavimą turėti kitos pradinio sandorio šalies sutikimą (CK 6.101 straipsnio 1 dalis); sandoriai, sudaryti be kitos šalies sutikimo, pažeidžia tos šalies teises, nes kreditoriaus asmuo kitai šaliai turėjo esminę reikšmę (CK 6.101 straipsnio 5 dalis); vienas iš sudarytų sandorių buvo sudarytas pažeidžiant jo formai keliamus reikalavimus (CK 6.103 straipsnis).
  2. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, sutartys jo teisių nepažeidžia. Perleidus reikalavimus trečiojo asmens prievolės išliko nepakitusios, todėl ieškinio patenkinimas neturėtų jokios įtakos ieškovo teisėms. Kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą kitam kreditoriui be skolininko sutikimo (CK 6.101 straipsnis). Bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai taip pat gali būti perleisti.
  3. Trečiasis asmuo BUAB „Laugina“ prašė ieškinio reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad ieškovas ginčija tik reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau net ir esant palankiam teismo sprendimui ieškovo padėtis nepasikeis, jo teisės ir teisėti interesai nebus apginti, nes jo reikalavimas liks nepakitęs, o vietoje naujojo kreditoriaus UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ galimai įstos pirminiai kreditoriai su tokio pat dydžio kreditoriniais reikalavimais. Todėl netiesioginis ieškinys, kuriuo ginčijamas tik kreditorių pasikeitimas, yra pareikštas nepagrįstai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas (kaip kreditorius) turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į BAUB „Laugina“, nes ieškovas 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgijo reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolą, BAUB „Laugina“ bankroto byloje Nr. eB2-808-555/2017 2017 m. liepos 3 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas 1114,85 Eur sumai. Tačiau teismas nenustatė, kad yra kitos būtinos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, t. y. kad skolininkas BAUB „Laugina“ turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę atsakovių atžvilgiu, kurios neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti. Priešingai - atsakovės yra BAUB „Laugina“ kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).
  3. Teismas pripažino, kad ieškovo ginčijamos reikalavimų perleidimo sutartys nei BAUB „Laugina“, nei ieškovo teisių nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes perleidus reikalavimą pasikeitė tik kreditorius, tačiau pati prievolė išliko nepakitusi. Nepriklausomai nuo to, kas (pradiniai kreditoriai ar naujasis kreditorius) turi reikalavimo teisę į bankrutavusį skolininką, nesikeičia nei ieškovo, kaip smulkaus kreditoriaus, kreditorinio reikalavimo skolininkui apimtis, nei ieškovo teisių ir pareigų skolininko bankroto byloje apimtis, nei skolininko mokumas, todėl ieškinio tenkinimas jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms neturėtų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kada nors BAUB „Laugina“ būtų teikusi prašymą perleisti reikalavimo teisę jai pačiai.
  4. Teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, atsakovės UAB „Požeminės linijos“, UAB „Ruukki Lietuva“ ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ turėjo teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teises. Pradinių kreditorių sutartyse, iš kurių kildinamos reikalavimo teisės, nebuvo nustatyta sąlyga, kad kreditorius turi teisę gauti skolininko sutikimą iš sutarties kylančių reikalavimo teisių perleidimui. Reikalavimo perleidimas nėra įsipareigojimo perleidimas, o priešingai - teisės perleidimas. UAB „Ruukki Lietuva“ reikalavimo teisė kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduotų vykdomųjų raštų, todėl perleidžiant šią reikalavimo teisę, skolininko sutikimas nebuvo reikalingas. Be to, 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10 patvirtino ir BUAB „Laugina“ bankroto administratorius, kuris naujojo kreditoriaus kreditorinį reikalavimą, perimtą iš pradinio kreditoriaus UAB „Manfula“, įtraukė į kreditorių sąrašą ir pateikė tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o šis jį patvirtino.
  5. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidė CK 6.101 straipsnio 5 dalį, nes BUAB „Laugina“ kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę. Įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, tai vertinamoji sąvoka. BUAB „Laugina“ yra bankrutavusi įmonė, jokios veiklos ji nevykdo, sudarytų sutarčių galiojimas pasibaigė, priešpriešinių įsipareigojimų atsakovėms bankrutavusi įmonė neturi ir negali turėti, taigi kreditoriaus asmuo skolininkui negali turėti esminės reikšmės. Lietuvos Aukščiausios teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011 yra išaiškinęs, kad rangos teisiniuose santykiuose reikalavimo perleidimo atveju kreditoriaus asmuo skolininkui jokios reikšmės neturi; atsiradus užsakovo prievolei sumokėti už atliktus pagal sutartį darbus, asmens, kuris turi teisę gauti mokėjimą (kreditoriaus), pasikeitimas nepažeidžia skolininko teisių.
  6. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenustato, jog jungtinės veiklos sutartis dėl dalyvavimo viešai skelbiamame konkurse turi būti patvirtinta notaro. BUAB „Laugina“ skola UAB „Manfulai“ susidarė BUAB „Lauginai“ perkant prekes ir paslaugas iš UAB „Manfulos“. Taip pat įstatymas nenustato, kad prekių (ne nekilnojamojo daikto) pirkimo pardavimo ar paslaugų teikimo sutartys turi būti patvirtintos notaro. Tai, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta notarine forma, nekeičia reikalavimo perleidimo sutarties formai keliamų reikalavimų, todėl ginčijama 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2016/02/10 galėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas E. L., atstovaujamas advokato Dainiaus Dargevičiaus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, šalių rungimosi ir betarpiškumo principus, kadangi nesudarė ieškovui galimybės susipažinti su teismo iš atsakovų išreikalautais esminiais bylai reikšmingais rašytiniais įrodymais, t. y. reikalavimo sutarčių priedais, ir pateikti dėl jų savo paaiškinimus. Taip suteiktas akivaizdus procesinis pranašumas atsakovėms, kurios turėjo priėjimą prie visos bylai reikšmingos informacijos. Teismas minimus rašytinius įrodymus sudarančiais atsakovų komercinę paslaptį pripažino iš esmės be jokio pagrindo, visiškai neargumentuodamas. Šis esminis ieškovo procesinių teisių pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą teismo sprendimą panaikinti bei bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
    2. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes nėra visų netiesioginio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų. Tokia išvada teismas iš esmės nepagrįstai susiaurino netiesioginio ieškinio instituto taikymo galimybes, klaidingai išaiškindamas šią sąlygą, kaip būtinybę skolininkui turėti grynai turtinio pobūdžio reikalavimo teisę į atsakovą.
    3. Ieškovo pareikštas ieškinys yra tenkintinas ne tik CK 6.68 straipsnio pagrindu, kaip netiesioginis ieškinys, tačiau taip pat ir kaip tiesioginis ieškinys, kuriuo ieškovas, gindamas savo pažeistas teises, ginčija atsakovų sudarytus tarpusavio sandorius. Ginčijamos reikalavimo sutartys tiesiogiai pažeidžia paties ieškovo teises ir interesus, kadangi jomis buvo panaikinta galimybė išsaugoti ieškovui priklausančios BUAB „Laugina“ verslą, sudarant taikos sutartį bankroto procese ir atkuriant įmonės mokumą, kas tuo pačiu reikštų ir įmonės akcijų vertės išsaugojimą ir/ar esminį padidėjimą.
    4. Teismo išvada, jog ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys nepažeidė nei BUAB „Laugina“, nei ieškovo teisių, o kreditoriaus asmuo skolininkei BUAB „Laugina“ neturi jokios esminės reikšmės - prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, teismas iš esmės neįsigilino į bylos medžiagą ir ieškovo argumentus. Yra visos galimybės bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. Tam pritaria iš esmės visi BUAB „Laugina“ kreditoriai išskyrus UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir kelis smulkius kreditorius, kurie veikia destruktyviai ir priešingai BUAB „Laugina“ ir kitų jos kreditorių interesams, sąmoningai ir nesąžiningai žlugdydami bet kokias iniciatyvas išgelbėti įmonę bei jos vykdomą verslą ir darbo vietas.
    5. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad UAB „Manfula“ tariamai gavo skolininkės BUAB „Laugina“ sutikimą sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, nepagrįstai sutikimo davimu laikydamas aplinkybę, jog BUAB „Laugina“ bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti iš UAB „Manfula“ įgytą UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kreditorinį reikalavimą. Reikalavimo perleidimo sutarties 2016 m. vasario 11 d. metu UAB „Laugina“ dar nebuvo iškelta bankroto byla, įmonei vadovavo ieškovas, kuris ir turėjo duoti sutikimą sandoriui, o ne po pusės metų paskirtas įmonės bankroto administratorius.
    6. Teismas neįvertino bylos faktinių aplinkybių ir priėmė neteisingą, tiek apelianto, tiek viešąjį interesą pažeidžiantį teismo sprendimą. BUAB „Laugina“ iki bankroto bylos iškėlimo dirbo iki 100 darbuotojų, buvę kreditoriai/atsakovai, be kitos sandorio šalies (UAB „Laugina“) sutikimo perleidę UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ savo turėtas teises į UAB „Laugina“ ir nesudarę galimybės tokių reikalavimo teisių įgyti ieškovui ir/arba pačiai UAB „Laugina“ analogiškomis sąlygomis kaip UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, šiurkščiai pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principo imperatyvą bei ekonomiškumo kitai šaliai principą bei sąlygojo 20 metų veikusio verslo regione sunaikinimą. Todėl ginčijami sandoriai laikytini ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).
    7. Teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai ir teisės normas taikė formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su BUAB „Laugina“ bankroto procesu ir šios įmonės bei jos kreditorių interesais. Teismas nenagrinėjo ieškovo argumentų, kad be BUAB „Laugina“ sutikimo prievolėse pasikeitus kreditoriams yra pažeidžiami bankroto proceso tikslai ir principai, o tuo pačiu ir viešasis interesas. Tai reiškia, kad teismas iš esmės neatskleidė bylos esmės.
  2. Atsakovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, atstovaujama advokato Evaldo Skurvydo, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismas, tinkamai įvertinęs ieškovo teisinę padėtį ir bylos nagrinėjimo pagrindą bei dalyką, pagrįstai konstatavo, kad nėra vienos iš privalomų sąlygų, suteikiančių teisę ieškovui pareikšti netiesioginį ieškinį, nes skolininkas neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakoves (pradinius kreditorius ir/ar naująjį kreditorių), kurios neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti. Vien tai sudarė savarankišką ir pakankamą atmesti ieškinį, net nevertinant kitų ieškinio argumentų. Ieškovas netinkamai aiškina CK 6.68 straipsnį.
    2. Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamos sutartys nei skolininko, nei ieškovo teisių nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes perleidus reikalavimą, pasikeitė tik kreditorius prievolėje, tačiau pati prievolė išliko nepakitusi. Todėl ieškinio tenkinimas jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms neturėtų.
    3. Ieškovas jokios pirmenybės teisės tokiomis pačiomis sąlygomis sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis neturėjo. Jeigu ieškovas, kaip skolininko akcininkas, norėjo išsaugoti savo verslą, jis turėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų teikęs atsakovams prašymą perleisti reikalavimo teises. Priešingai, atsakovo UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ direktoriaus teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas nesiekė grąžinti skolų kreditoriams.
    4. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl taikos sutarties sudarymo skolininko bankroto byloje nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi būti vertinamos šioje byloje. Taikos sutarties (ne)sudarymo klausimai yra sprendžiami skolininko bankroto byloje.
    5. Teismas teisingai nustatė, kad pradiniai kreditoriai UAB „Požeminės linijos“, UAB „Ruukki Lietuva“ ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ turėjo teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimo teises, nes sutartyse, iš kurių kilo reikalavimo teisės, nebuvo numatytas reikalavimas gauti skolininko sutikimą. Be to, UAB „Ruukki Lietuva“ reikalavimo teisė kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduotų vykdomųjų raštų. Skolininko įgalioti asmenys du kartus (iš pradžių ieškovas, o po to bankroto administratorius) patvirtino kreditoriaus UAB „Manfula“ sudarytą sandorį ir pagal CK 1.79 str. 1 dalį netenka teisės ginčyti šio sandorio.
    6. Skolininkas jokių priešpriešinių prievolių kreditoriams neturi ir skolininkui yra nesvarbu, kokie kreditoriai dalyvauja bankroto byloje. Tai, kad vienas ar kitas kreditorius galėtų būti palankesnis asmeniškai ieškovui, yra tik subjektyvūs ieškovo įsivaizdavimai, kurie šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi.
    7. Šioje byloje ieškovas reiškė netiesioginį ieškinį, gindamas trečiojo asmens teises, o ne tiesioginį ieškinį, gindamas savo teises, neginčijo sutarčių CK 1.80 ir 1.81 straipsnių nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir pirmosios instancijos teismas šių sandorių negaliojimo pagrindų nenagrinėjo. Todėl negali kelti šių reikalavimų apeliacinės instancijos teisme. Be to, ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, kurį būtų turėjęs sumokėti už tiesioginį ieškinį.
    8. Nepaisant to, kad reikalavimo teisių perleidimo kaina yra atsakovės komercine paslaptimi ir ši informacija nesusijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku, ieškovas siekia išsiaiškinti šią informaciją. Pats ieškovas yra sudaręs reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į skolininką, kurioje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo kaina yra konfidenciali informacija ir ieškovas šios informacijos neatskleidė. Taigi ieškovas siekia, kad būtų taikomi dvigubi standartai, nes jis slepia savo sudarytų sutarčių reikalavimo teisių įgijimo kainą, tačiau reikalauja, kad tokią informaciją atskleistų atsakovė. Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas ir neteisėtas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

12ir išvados

13

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Byloje keliamas pagrindų netiesioginiam ieškiniui pareikšti egzistavimo klausimas. Apelianto (ieškovo) E. L. teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes nėra visų netiesioginio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų.
  4. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
  5. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).
  6. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas (kreditorius) neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį trečiojo asmens (bankrutavusios įmonės) vardu, pažymi, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tik viena iš keturių kasacinio teismo praktikoje suformuotų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų – kreditoriaus turima neabejotina ir vykdytina reikalavimo teisė. Dėl šios sąlygos ginčo nėra; ieškovas yra bankrutuojančios įmonės kreditorius, kurio reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusia bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam klausimui yra aktuali netiesioginio ieškinio instituto taikymo ir aiškinimo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014 ir 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015. Šiose nutartyse kasacinis teismas sprendė, kad kasatorius (ieškovas) neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovui reikšti netiesioginio ieškinio, nes trečiasis asmuo neturi turtinės teisės į atsakovą, jis nėra atsakovo kreditorius, o atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas ir neturi jokių pareigų jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 pabrėžė, jog teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiškiai suformuluota.
  7. Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-06-16 UAB „Laugina“ sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Manfula“. 2016-02-11 UAB „Manfula“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Manfula“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolą. 2012-02-20 UAB „Laugina“ sudarė subrangos sutartį su UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“. 2016-09-30 UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolą. 2010 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 547 941,92 Lt skolos iš UAB „Laugina“ priteisimo UAB „RUUKKI LIETUVA“ naudai. 2011 m. vasario 11 d. Panevėžio apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 20 698,13 Lt skolos iš UAB „Laugina“ priteisimo UAB „RUUKKI LIETUVA“ naudai. 2016-06-28 UAB „RUUKKI LIETUVA“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „RUUKKI LIETUVA“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolą. 2010-12-14 UAB „Laugina“ sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Statovita“. 2011-04-06 UAB „Laugina“ sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Požeminės linijos“. 2012-03-07 UAB „Laugina“ sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Požeminės linijos“. 2016-02-17 UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Požeminės linijos“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ skolą.
  8. Taigi, nors ieškovas (kaip kreditorius) turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“, tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra kitų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, t. y. kad skolininkas (BUAB „Laugina“) turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę atsakovų atžvilgiu, kurios neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti, t. y. kad atsakovai turi pareigą vykdyti savo prievolę skolininkui (BUAB „Laugina“). Priešingai - atsakovai yra BUAB „Laugina“ kreditoriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK 6.68 straipsnis negali būti taikomas, nesant jo taikymo sąlygų.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį pripažinti 2016-02-11, 2016-02-17, 2016-06-28 ir 2016-09-30 reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis iš esmės siekia ne įgyvendinti BUAB „Laugina“ turtinę teisę, o tokiu būdu padidinti tikimybę savo, kaip BUAB „Laugina“ akcininko, norą išsaugoti verslą. Toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarautų jo esmei ir paskirčiai. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ginčijamomis sutartimis buvo panaikinta galimybė išsaugoti jam priklausančios BUAB „Laugina“ verslą sudarant taikos sutartį bankroto procese ir atkuriant įmonės mokumą, nagrinėjamu aspektu nėra reikšminga. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nepriklausomai nuo to, kas (pradiniai kreditoriai ar naujasis kreditorius) turi reikalavimo teisę į bankrutavusį skolininką, nesikeičia nei ieškovo, kaip smulkaus kreditoriaus, kreditorinio reikalavimo skolininkui apimtis, nei ieškovo teisių ir pareigų skolininko bankroto byloje apimtis, nei skolininko mokumas. Kita vertus, apelianto aiškinimas, kad tik dėl naujojo kreditoriaus – UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ nepritarimo nėra galimybės sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, nėra reikšmingas sprendžiant ginčijamų sutarčių (ne)galiojimo klausimą, nes kaip balsuotų vienas ar kitas pradinis kreditorius skolininko kreditorių susirinkime, galima daryti tik hipotetines prielaidas.
  10. CK 6.101 straipsnio 1 dalis reglamentuoja kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisto reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.
  11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pradinių kreditorių UAB „Požeminės linijos", UAB „Ruukki Lietuva" ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras" sutartyse, iš kurių kildinamos reikalavimo teisės, nebuvo nustatyta sąlyga, kad kreditorius turi teisę gauti skolininko sutikimą iš sutarties kylančių reikalavimo teisių perleidimui. UAB (dabar – BUAB) „Laugina" ir UAB „Požeminės linijos" 2011-04-06 ir 2012-03-07 sudarytose statybos rangos sutartyse Nr. SUB2011-06 ir Nr. SUB2012-06 buvo numatyta, kad nei viena iš sutarčių šalių neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui be raštiško kitos šalies sutikimo (9.2. punktas); UAB (dabar – BUAB ) „Laugina" ir UAB „Informatikos ir ryšių technologijos centras" 2012-02-20 sudarytoje sutartyje Nr. LT GSI_451/SUB2012-2 buvo įtvirtinta sąlyga nesuderinus rašytine forma su kita šalimi neperleisti savo įsipareigojimų (10.5. punktas); kreditoriaus UAB „Ruukki Lietuva" reikalavimo teisė kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduotų vykdomųjų raštų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisėtumo pirmosios instancijos teismo išvados, kad kreditoriaus asmuo skolininkui negali turėti esminės reikšmės, kadangi BUAB „Laugina" yra bankrutavusi įmonė, jokios veiklos ji nevykdo, sudarytų sutarčių galiojimas pasibaigė, priešpriešinių įsipareigojimų atsakovai bankrutavusiai įmonei neturi ir negali turėti.
  12. Bylos medžiaga nustatyta, kad BUAB „Laugina“ skola UAB „Manfula" susidarė BUAB „Laugina“ perkant prekes ir paslaugas iš UAB „Manfula". Įstatymas nenustato, kad prekių (ne nekilnojamojo daikto) pirkimo pardavimo ar paslaugų teikimo sutartys turi būti patvirtintos notaro (CK 6.311 str., 6.831 str. 1 d.). Tokiu atveju ir ginčijama 2016-02-11 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2016/02/10 galėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma (CK 1.71 – 1.74 straipsniai, 1.93 straipsnio 1 dalis). Iš pradžių pačiam ieškovui, pateikus jo pasirašytą UAB „Laugina“ kreditorių sąrašą 2016-06-06 ir į jį įtraukus naująjį kreditorių UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ su 600859,63 Eur (be palūkanų) skola, o po to bankroto administratoriui pateikus teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus ir Kauno apygardos teismui patvirtinus UAB „Laugina“ bankroto byloje kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinį reikalavimą, į kurį įtraukta ir pradinio kreditoriaus UAB „Manfula“ perleista pradelsta 600 859,63 Eur skola su palūkanomis (Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, civ. byla Nr.eB2-1570-555/2017), buvo patvirtintas 2016-02-11 sandoris, todėl skolininkas, o nagrinėjamu atveju ir ieškovas, netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis).
  13. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ pateiktus ir prie bylos prijungtus rašytinius dokumentus – 2016-02-11, 2016-02-17, 2016-06-28 ir 2016-09-30 reikalavimo perleidimo sutarčių papildomų susitarimų kopijas, įvertinęs atsakovės argumentus apie duomenų komercinę reikšmę, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi pripažino nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Atsakovės teigimu, papildomuose susitarimuose nurodyta reikalavimo perleidimo kaina ir atsikaitymo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai nustatyta, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti netiesioginio ieškinio ir vien tai sudarė savarankišką bei pakankamą pagrindą atmesti jo ieškinį, kai skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas įrodymais, kurie pripažinti nevieša bylos medžiaga, aplinkybė, kad dalis dokumentų, kuriuose yra nurodyta ginčijamų sutarčių kaina ir atsiskaitymo tvarka, yra pripažinta nevieša bylos medžiaga, nelaikytina esminiu ieškovo procesinių teisių pažeidimu, suteikiančiu akivaizdų procesinį pranašumą atsakovėms, nes reikalavimų perleidimo kaina nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktuali ir jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
  14. Apelianto argumentai, kad ieškinys turėjo būti patenkintas ne tik CK 6.68 straipsnio pagrindu, kaip netiesioginis ieškinys (šiuo aspektu teisėjų kolegija jau pasisakė ir nesikartoja), bet kaip ir tiesioginis ieškinys, nes sandoriai turėjo būti pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes pažeista imperatyvi CK 6.200 straipsnio norma, taip pat CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip bankrutavusios įmonės kreditorius, yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek savo, tiek visų įmonės kreditorių interesus. Kreditoriaus interesų gynimą reglamentuoja CK 6 knygos IV skyrius. Jei sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, jis gali ginčyti tokį sandorį reikšdamas actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 straipsnis) ir/arba netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis), tačiau įmonės kreditorius net ir esant iškeltai bankroto bylai neturi teisės pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti klausimu (reikalavimu), kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas sutartis ginčijo dėl CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalių, CK 6.103 straipsnio nuostatų pažeidimo. Ieškovas (apeliantas) neginčijo sutarčių CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais ir pirmosios instancijos teismas šių sandorių negaliojimo pagrindų nenagrinėjo. Apelianto nurodytų klausimų išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme sukurtų atsakovams procesinę staigmeną, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais argumentais, šių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Ir, trečia, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pripažinti jų negaliojančiais ex officio (CPK 185 straipsnis).
  16. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.
  17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
  18. Dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. teisme gauto apelianto prašymo teisėjų kolegija sprendžia, kad esant pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, tokio pobūdžio prašymai negali būti priimami ir vertinami (CPK 323 straipsnis).
  19. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo E. L. apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  20. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  21. Iš apelianto atsakovei UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) - 605,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovo E. L., a. k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“, j. a. k. 302414437, 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai