Byla 2S-342-232/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas ieškovo naudai priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės 2 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 11 22 nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Išaiškino ieškovui, kad ieškinį reikia paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, jog ieškovas reiškia reikalavimą dėl neteisėtais Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pagal LR CK 6.273 str. 1 d. bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ yra įgaliojusi valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, todėl teismas sprendė, jog ieškinys turi būti reiškiamas teismui, pagal valstybę atstovaujančios institucijos, nagrinėjamu atveju ne pagal ieškinyje nurodomo valstybės atstovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros buveinės adresą, nurodytą juridinių asmenų registre (LR CPK 29 str.). Klaipėdos apygardos prokuratūra yra adresu Vilties g. 12, Klaipėda, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, todėl ieškinys turi būti paduodamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

4I. J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 11 22 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog Klaipėdos miesto teisėtvarkos institucijos turi suinteresuotumą byloje, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad bylą objektyviai ir nešališkai galėtų išnagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Pažymėjo, jog atsakovas byloje yra Lietuvos Valstybė, kurią atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, jų buveinės yra Vilniuje, todėl ieškinys teismingas Vilniaus m. apylinkės teismui. Be to pagal LR CPK 30 str. 12 d. ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga.

5Atskirasis skundas tenkintinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

7Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškinys teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

8LR CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama LR CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (LR CPK 137 str.) ir tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, teismas nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 2 d.).

9Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

10LR CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinės adresą. Tik tam tikroms byloms įstatymas numato galimybę pasirinkti teismą, galintį nagrinėti jo ginčą. Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (LR CPK 30 str. 7 d.).

11Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu dėl 2 000 000 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos LR Vyriausybės pagal LR Vyriausybės buveinės adresą (Gedimino pr. 11, Vilniaus m.). Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas reiškia reikalavimą dėl galimai neteisėtais Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas minėta aplinkybe, nurodė, jog ieškinys turi būti reiškiamas pagal valstybę atstovaujančios Klaipėdos apygardos prokuratūros buveinės adresą, kas yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo teritorija, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. LR CPK 6.273 str. 1 d. nurodo, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. LR Vyriausybė 2001 m. liepos 26 nutarimu Nr. 932 “Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo” nustatė, kad valstybei žalos atlyginimo bylose atstovauja valstybės institucija (valstybinio administravimo subjektas), dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, išskyrus atvejus, kai žala padaryta neteisėtais teismo ar teisėjo veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, Lietuvos Respublikos prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai, centralizuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (apygardų prokuratūros ir apylinkių prokuratūros) (Prokuratūros įstatymo 6 str.). Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoti jų veiklą (Prokuratūros įstatymo 8 str.), įskaitant ir Klaipėdos miesto apygardos prokuratūros. Atsižvelgiant į nurodyta, valstybei civilinėse bylose dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais prokurorų veiksmais, atlyginimo atstovauja Generalinio prokuroro įgaliotas prokuroras ar valstybės tarnautojas. Šie asmenys procese veikia kaip valstybės atstovai, tačiau nėra proceso šalimi. Todėl byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui pagal LR Generalinės prokuratūros buveinės adresą (Rinktinės g. 5A, Vilniaus m.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar ieškovo paduotas ieškinys atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus ir reikalavimus, nustatytus ieškiniui (LR CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, nutartis naikintina ir perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

12Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas šioje byloje pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės bei tretiesiems asmenims – prokurorams, tyrėjams. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. Kartu pažymėtina ir tai, jog pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį trečiaisiais asmenimis ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai tokiose bylose įtraukiami tik tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, tyčiniai neteisėti veiksmai ir yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

13Vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti.

15I. J. S. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai