Byla AS-602-314-13
Dėl audito ataskaitos panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Ramuno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus (kolegijos pirmininkas), teismo posedyje rašytinio proceso budu išnagrinejo pareiškejo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos atskiraji skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties administracineje byloje pagal pareiškejo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos prašyma atsakovui Lietuvos Respublikos valstybes kontrolei (tretieji suinteresuotieji asmenys – Transporto investiciju direkcija, Lietuvos Respublikos finansu ministerija ir Viešuju pirkimu tarnyba) del audito ataskaitos panaikinimo.

2Teiseju kolegija nustate:

3I.

4Pareiškejas Vilniaus miesto savivaldybes administracija (toliau – ir pareiškejas) 2012 m. rugpjucio 1 d. su skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybes kontroles 2012 m. liepos 2 d. audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28.

5Skunde nurode, kad gincijamoje audito ataskaitoje nustatytais faktiniu aplinkybiu vertinimais remsis Europos komisijos audito rumai spresdami, ar Sanglaudos fondo lešos buvo panaudotos tikslingai ir ar turi buti taikoma sankcija valstybei narei – finansine pataisa. Jei valstybei narei butu taikoma sankcija, savivaldybe susidurtu su neigiamomis pasekmemis ir galimai turetu gražinti dali igyvendinamiems projektams skirtu lešu. Todel mane, jog Valstybes kontroles audito ataskaitos rezultatai tures tiesiogines itakos savivaldybes interesams, gali lemti sankciju taikyma, kas suteikia savivaldybei teise kreiptis i teisma del audito ataskaitoje nustatytu pažeidimu pagristumo išnagrinejimo teismine tvarka. Savo pozicija grinde Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

6Nurode, jog pagal Viešuju pirkimu istatymo (toliau – ir VPI) 8 straipsnio 1 dali vertinti, kaip laikomasi VPI ir ji igyvendinanciu aktu, turi Viešuju pirkimu tarnyba. Atsižvelgiant i tai, kad Valstybes kontrolei nera suteikti igaliojimai vertinti atliktu viešuju pirkimu proceduru atitikti VPI reikalavimams, darytina išvada, kad Valstybes kontroles sprendimo dalis, kurioje nustatyti viešuju pirkimu pažeidimai, yra priimta viršijant suteiktus igaliojimus ir kompetencija, todel turi buti naikinama, kaip priimta nekompetentingo subjekto.

7Pažymejo, jog Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB ir ja igyvendinantis VPI tiesiogiai ir aiškiai nedraudžia nustatyti reikalavimus, jog tiekejai negali perleisti visu darbu vykdymo subrangovams. Audito metu nagrinetos sutartys buvo parengtos pagal FIDIC reikalavimus. FIDIC 4.4 punktas nustato, kad visu darbu perleisti subrangovams negalima. FIDIC nuostatos implikuoja subrangos masto reguliavima, nors konkretaus dydžio ir nenumato. Konkurso salygu del subrangos rengimo praktika buvo paremta Europos Komisijos rekomendacijomis. Mane, jog nustatant leidžiama subrangos masta nebuvo pažeista konkurencija ir viešuju pirkimu principai (VPI 3 str. 1 d.), tiekejai del pirkimo dokumentu salygu neteike pretenziju, o pirkimo salygose nustatyti leidžiami subrangos mastai atitiko praktikoje iprastus perleidžiamu subrangovams darbu mastus, kai tokie ribojimai buna nenustatomi. Pažymejo, jog Lietuvos Aukšciausiojo Teismo (LAT 2010 m. gegužes 4 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-126/2010) praktika patvirtina, jog leistino subrangos masto nustatymas nepažeide VPI bei nesukure neigiamu, konkurenciniu padariniu. Atsižvelgiant i tai, Valstybes kontrole nepagristai padare išvada, kad pirkimo dokumentuose nustatytas subrangos masto ribojimas pažeidžia VPI. Akcentavo, jog Valstybes kontroles ataskaitos dalis yra nepagrista ir naikintina, kadangi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo vertinami izoliuotai, neatsižvelgiant i viešojo pirkimo tikslus, taip pat nebuvo atsižvelgta i aplinkybe, kad pasiulymus dalyvauti pirkime pateike subjektu grupes, veikiancios jungtines veikos pagrindu, o tai patvirtina, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo igyvendinami, todel nera teisinio pagrindo konstatuoti VPI pažeidima. Pirkimo dokumentu pateikimo potencialiems dalyviams tvarka VPI (aktuali redakcija nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2006 m. sausio 31 d.) nebuvo reglamentuota, todel buvo taikoma organizacijoje buvusi dokumentu pateikimo praktika. Konfidencialumas buvo užtikrinamas tiesiog uždengiant prieš tai esanti saraša. Siekiant išvengti bereikalingu teisminiu gincu, buvo prašoma pateikti dokumentus keliomis kalbomis. Toks reikalavimas tik padidina tiekeju dalyvavima viešajame pirkime ir užtikrina VPI nuostatu laikymasi, kad pirkimo dokumentai butu tikslus ir aiškus, kad perkancioji organizacija galetu isigyti tai, ko reikia, o tiekejai galetu pateikti konkurencingus pasiulymus. Nurode, jog Valstybes kontroles teiginys, kad toks reikalavimas galejo lemti konkurencijos sumažinima Lietuvos rinkoje, yra nekorektiškas, nes buvo sudarytos vienodos galimybes dalyvauti konkurse visiems tiekejams. Išdeste, jog VPI nenustato perkanciajai organizacijai privalomo reikalavimo skelbti apie per didele kaina. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika, ši klausima konkreciu atveju sprendžia pati perkancioji organizacija. LAT pabreže, kad negali buti sutapatinami du skirtingi dalykai – rinkos kaina ir perkanciajai organizacijai priimtina kaina. Perkanciajai organizacijai priimtina kaina yra tokia, kuria ji yra pasiruošusi moketi už tam tikras perkamas prekes ar paslaugas pagal turimus finansinius resursus. Pažymejo, kad pasiulymu atmetimo pagrindus atvirame konkurse nustato VPI, taip sudarydamas prielaidas skaidriai pirkimo eigai ir lygiateisiškumui. VPI ir projekto pirkimo dokumentai aiškiai apibrežia, kad pasiulymai bus atmesti, jei ju visu kainos per dideles, todel nera pagrindo teigti, kad savivaldybe vadovavosi nepaskelbtais ir konkurso dalyviams nežinomais kriterijais.

8Nurode ir tai, jog Valstybes kontroles ataskaitoje nurodytas pažeidimas del neskelbiamu derybu vykdymo yra nepagristas, nes, visu pirma, jis buvo konstatuotas pažeidžiant teises aktu hierarchija, antra, nebuvo ivertintas galiojanciame nacionalines teises akte – VPI – itvirtintas reglamentavimas, trecia, buvo vadovaujamasi teises aktu, kuris nera perkeltas i nacionaline teise, todel jis nera privalomas vykdyti, ketvirta, net jei butu teisinis pagrindas remtis i nacionaline teise neperkeltos direktyvos nuostatomis, savivaldybes atmesti pasiulymai patektu i netinkamu pasiulymu apibrežima, todel pirkimas galetu buti vykdomas neskelbiamu derybu budu. Valstybes kontrole nepateikia jokiu argumentu, kad gautos Sanglaudos fondo lešos buvo panaudotos netinkamai, nes užsakovo rezervo suma buvo itraukta i pirkimo verte, pirkimo dokumentai numate papildomu darbu atlikimo proceduras, darbai buvo isigyjami pagal darbu kiekiu sarašuose nurodytus ikainius, viešuju pirkimu tikslas – racionaliai naudojant lešas isigyti prekes/paslaugas/darbus – nebuvo pažeistas. Valstybes kontrole subrangos masta apskaiciuoja tik remdamasi sutartyse su subrangovais nurodytomis sumomis, taciau ne faktiškai atliktais darbais, ir Valstybes kontroles nurodyta 22 467 646,95 EUR subrangos masto maksimali suma nebuvo viršyta. Atsižvelgiant i Energetikos istatyme nurodyta reglamentavima, generalinis rangovas UAB „Fegda“ neturejo teises vienašališkai pats ar pasitelkdamas kitus subrangovus perkelti ir/ar rekonstruoti AB „Rytu skirstomieji tinklai“ (dabartinis pavadinimas AB LESTO) ir AB „Lietuvos dujos“ priklausancius energetikos objektus, todel Valstybes kontroles nurodytas pažeidimas yra nepagristas, kadangi tiekejas negalejo numatyti, kokius subtiekejus pasirinks inžineriniu tinklu savininkai. Viešuju pirkimu tarnyba nenustate Valstybes kontroles nurodytu VPI 27 straipsnio 2 dalies, 28 straipsnio 2 dalies pažeidimu, todel šis audito ataskaitoje nurodytas pažeidimas yra nepagristas. Viešuju pirkimu ataskaitos apie technines priežiuros neskelbiamu derybu proceduras pildymo netikslumas viešuju pirkimu proceduroms, sutarties vykdymui bei sutarties kainai itakos neturejo.

9Mane, jog Valstybes kontroles teiginys del VPI 25 straipsnio 1 dalies pažeidimo nera pagristas visapusišku faktiniu aplinkybiu ivertinimu. Valstybes kontrole teige, kad rangovas prieš pateikdamas pasiulyma nepakankamai ištyre statybviete, jos aplinka ir daro tokia išvada atsietai nuo kitu sutarties salygu remdamasi išimtinai tik sutarties bendruju salygu 4.10 ir 4.11 punktais. Taciau visos sutarties nuostatos turi buti aiškinamos sistemiškai. Visi papildomi darbai, kuriuos Valstybes kontrole nepagristai gincija, buvo atlikti atitinkamu sutarties pakeitimu, ipareigojanciu rangova atlikti tokius darbus ir užsakovui apmoketi juos, pagrindu ir šie dokumentai buvo pateikti Valstybes kontrolei, taciau Valstybes kontrole i tai neatsižvelge ir padare neteisinga išvada. Pabreže, jog 140 483,72 EUR išlaidos, patirtos irengiant laikinus privažiavimo ir pravažiavimo kelius, laikina autobusu apsisukimo žieda ir laikina keleiviu ilaipinimo (išlaipinimo stotele), atitinka Statybos darbu salygu bendruju salygu 4.10, 4.11. ,4.13, 4.14 ir 4.15 punktuose nurodytus reikalavimus.

10Del 109 278,10 EUR išlaidu, susijusiu su autobusu apsisukimo žiedo rekonstrukcijos darbais, paaiškino, kad irengiant autobusu žieda pagal technini projekta VP 03-101 tarp Naugarduko gatves ir ligonines buvo numatyta atlikti darbus tik iš dalies, prisijungiant prie senojo žiedo bei paliekant senus pagrindus ir sena danga. Darbu pakeitimo aktai Nr. 196/P/R, Nr. 198/P/R ir Nr. 96/P/R tiesiogiai prisideda prie projekto priežiuros rodikliu (gretutiniu gatviu tinklas) ir tiesiogiai susije su projektu. Del 103 126,42 EUR išlaidu, susijusiu su darbais Vilniaus miesto Savanoriu prospekto žiede, nurode, kad pagal darbu pakeitimus patvirtinti, atlikti ir deklaruoti Savanoriu prospekto žiede atlikti darbai tiesiogiai nepatenka ne i viena iš igyvendintu Europos Komisijos sprendimu nustatytu fiziniu indikatoriu, taciau pagal šiuos pakeitimus atlikti darbai yra butini, nes užtikrina tinkama atliktu darbu (kurie ieina i Europos Komisijos sprendimu patvirtintus indikatorius) funkcionavima. Del 28 962,00 EUR išlaidu, susijusiu su archeologiniais tyrimais, paaiškino, kad viešuju pirkimu salygos buvo parengtos anksciau, nei pasikeite Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymas, be to, archeologiniu tyrinejimu išlaidos buvo itrauktos i technines priežiuros komandos nariu atlyginimus (darbo dienos ikainius), todel jos negali buti siejamos su statybvietes paruošimo ir statybos išlaidomis, t. y. Valstybes kontroles išvadoje minimo Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsniu. Del 1401,76 EUR išlaidu, susijusiu su suteiktomis audito paslaugomis, nurode, kad projekto išlaidomis yra laikomos tik tos sumos, kurias patiria galutinis paramos gavejas, taciau šiuo atveju užsakovas jokiu mokejimu auditoriams neatliko ir nepirko audito paslaugu, todel Komisijos reglamento Nr. 16/2003 32 str. šiam atvejui netaikomas, nes audita ir apskaitos paslaugu teikima užsake ir kontroliavo ne pats galutinis paramos gavejas. Projekto technines priežiuros paslaugu teikimo sutartis buvo pagrista ikainiais už darbo diena. Konsultantui sumoketo atlyginimo, skaiciuoto pagal darbo dienos ikaini, nustatyta viešuju pirkimu budu, nebuvo, jokio teisinio pagrindo ir galimybiu išskaiciuoti jo paties saskaita pirktas audito paslaugu išlaidas. Be to, Komisijos reglamento Nr. 16/2003 32 str. iš esmes yra skirtas tiems atvejams, kai audita ir apskaitos paslaugu teikima užsako ir kontroliuoja galutinis paramos gavejas ar kitos atsakingos institucijos. Del atsakovo argumento, kad savivaldybe neužtikrino Statybos darbu salygu bendruju salygu 14.13 punkto „a“ papunkcio reikalavimo – tarpinius mokejimus atlikti už ivykdytus darbus, nurode, kad lešos atliktu darbu aktuose buvo, atlikti darbai surašyti akte ir nevykdomu pakeitimu sumos, panaudotos kitu pakeitimu arba tu paciu konkreciose vietose finansavimui.

11Atsiliepimu i pareiškejo skunda atsakovas Lietuvos Respublikos valstybes kontrole (toliau – ir atsakovas) su pareiškejos skundu nesutiko ir praše administracine byla nutraukti kaip nepriskirta administraciniu teismu kompetencijai.

12Atsiliepime nurode, jog skundo objektas – 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 „Del Sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) ir valstybinio audito išvada Nr. 9-26 – nera administraciniai aktai ar veiksmai (neveikimas) pareiškejo atžvilgiu. Išdeste, jog pagal Valstybes kontroles istatymo (toliau – VKI) nuostatas audito dokumentuose (ataskaitoje ir išvadoje) yra pareiškiama nuomone del audituoto subjekto finansiniu ataskaitu ir valstybes lešu naudojimo teisetumo, t. y. proceduriniai dokumentai, patys savaime nesukuriantys jokiu teisiu ir pareigu audituojamiems subjektams, o skirti tik audito metu surinktiems faktiniams duomenims ir auditoriaus nuomonei pateikti. Pabreže, jog skundžiamo audito atveju sprendimas nebuvo priimtas, o valstybinio audito dokumentus (ataskaita ir išvada) pasiraše pagal Europos Sajungos (ES) teises aktus baigiamojo audito funkcijas vykdancio padalinio vadovas (Valstybes kontroles 7-ojo audito departamento direktorius) ir pagal savo kompetencija – vykdyto audito grupes vadovas. Pareiškejos skundžiamuose audito dokumentuose pastebejimai ir išvados pateikiami kaip audito proceso metu valstybiniu auditoriu suformuota nuomone: deklaracijoje baigus teikti parama (valstybinio audito išvadoje) nuomone pateikiama pagal mineta pavyzdine forma, o valstybinio audito ataskaitoje nuomone pareiškiama ivertinus nustatytus faktus ir aplinkybes. Skundžiamuose audito dokumentuose pareiškejai nera numatytos poveikio priemones, nenustatytos ar suteiktos teises ar pareigos, t. y. šie dokumentai neturi tiesioginio poveikio pareiškejos teisems ir pareigoms. Valstybinio audito ataskaita, kaip ir deklaracija baigus teikti parama (valstybinio audito išvada), nei savo turiniu, nei forma nelaikytina individualiu teises aktu (individualiu administraciniu aktu), kaip jis apibrežtas Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 2 straipsnio 14 dalyje ir Viešojo administravimo istatymo (toliau – VAI) 2 straipsnio 9 dalyje. Pridure, jog pozicija, kad skundžiami audito dokumentai nera individualus teises aktai (individualus administraciniai aktai), pagrindžia teismu praktika. Akcentavo, jog pareiškejos skundžiami audito dokumentai negalejo jai sukelti ir nesukele teisiniu pasekmiu, nes Vilniaus miesto savivaldybes administracija nera Europos Sajungos sanglaudos fondo valdymo ir kontroles sistemos institucija. Pareiškejas yra galutinis paramos gavejas (projekto vykdytojas), todel skundžiamo audito atveju nera audito subjektas. Skundžiamoje audito ataskaitoje ir išvadoje pateikiama nuomone pareiškejui tiesiogiai nei sukuria teisiu, nei nustato pareigu. Pabreže, jog ataskaitoje išreikšta auditoriu nuomone yra skirta Europos Komisijai (toliau – ir EK), kuri Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 III priede pateiktoje pavyzdines deklaracijos baigus teikti parama formoje nurodyta kaip adresatas. Pareiškeja turi galimybe pateikti savo argumentus ir irodymus del ataskaitoje pateiktu pastebejimu Europos Komisijai atliekant finansinio koregavimo ir projekto uždarymo administracine procedura. Europos Komisijai priemus galutini sprendima del finansinio koregavimo, atsakinga Europos Sajungos sanglaudos fonda Lietuvoje administruojanti institucija privaletu priimti sprendima susigražinti neteisetai išmoketas ir (arba) panaudotas lešas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. gegužes 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintas Finansines paramos, išmoketos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teises aktus, gražinimo i Lietuvos Respublikos valstybes biudžeta taisykles. Jei toks administruojancios institucijos sprendimas butu priimtas ir turetu tiesiogini poveiki pareiškejo materialinems teisems ir interesams, pareiškejas ši sprendima galetu skusti teismui.

13Treciasis suinteresuotas asmuo Transporto investiciju direkcija (toliau – ir TID) atsiliepimu i pareiškejo skunda praše sprendima pagal pareiškejos skunda priimti teismo nuožiura.

14Nurode manas, jog 2012 m. liepos 2 d. Valstybes kontroles ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 yra priimta nepakankamai ivertinus pareiškejos pateiktas pastabas ir argumentus. Pažymejo, jog Finansu ministerija 2012 m. kovo 30 d. raštu Nr. (4.79-2409)-6K-1203104 informavo TID, kad atsakovas atlieka projekto Nr. ( - ) baigiamaji audita ir el. paštu pateike preliminarius pastebejimus, susijusius su galutine ataskaita ir galutine mokejimo paraiška. Atsižvelgiant i tai, Finansu ministerija pavede pareiškejui ir TID raštu pateikti paaiškinimus del atitinkamu atsakovo pastebejimu, taip pat pavede TID vadovaujantis Europos Sajungos finansines paramos naudojimo pažeidimu nustatymo ir šalinimo taisyklemis skubos tvarka atlikti pažeidimu tyrimus, nustatyti (nenustatyti) pažeidimus ir, jei nustatytas pažeidimas yra susijes su projekto vykdytojui išmoketomis Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lešomis, susigražinti jas, kaip nurodyta Finansines paramos, išmoketos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teises aktus, gražinimo i Lietuvos Respublikos valstybes biudžeta taisyklese. Pažymejo, jog TID savo argumentus del atsakovo pastebejimo pateike Finansu ministerijai 2012 m. gegužes 11 d. rašto Nr. 1.2-1065 „Del valstybinio audito ataskaitos projekto“ prieduose. TID nuomone, visi TID veiksmai, susije su igyvendinanciosios institucijos funkciju vykdymu buvo atlikti tinkamai ir buvo užtikrinta projektus administruojanciu instituciju valdymo ir kontroles sistema. Taip pat pažymejo, jog ataskaita sukelia neigiamas pasekmes pareiškejui, todel gali buti šio teisminio ginco objektas. Nurode, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-667 atsakovui pavesta atlikti baigiamaja audito deklaracija del Sanglaudos fondo projektu rengiancios institucijos funkcijas pagal 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamenta (EB) Nr. 1386/2002, nustatanti išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 igyvendinimo taisykles del Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontroles sistemu bei finansiniu koregavimu atlikimo tvarkos. Šios deklaracijos rengimas yra vienas iš Lietuvos, kaip valstybes nares, isipareigojimu del projektu finansu kontroles. Deklaracijoje ivertinamas paraiškos išmoketi galutini paramos likuti pagristumas bei paskutineje pažymoje nurodytu išlaidu teisetumas ir tvarkingumas. Mane, jog pareiškejas pagristai nurodo, kad ataskaita jai sukelia neigiamas pasekmes, nes EK gali sumažinti Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lešu suma arba padaryti finansinius koregavimus.

15Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansu ministerija atsiliepimu i pareiškejo skunda teismo praše sprendima pagal pareiškejos skunda priimti teismo nuožiura.

16Atsiliepime nurode, jog baigiamosios audito deklaracijos, parengtos asmens ar departamento, kurio funkcija nepriklauso nuo paskirtosios institucijos funkcijos, kai yra baigiamas vykdyti kiekvienas projektas, pateikimas Europos Komisijai yra viena iš svarbiausiu valstybiu nariu atliekamos projektu finansu kontroles priemoniu. Projektu užbaigimo deklaracija, t. y. baigiamoji audito deklaracija, kuria rengti Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 pavesta Valstybes kontrolei, yra viena iš pagrindiniu salygu valstybei narei gauti galutini Bendrijos Sanglaudos fondo paramos likuti. Reikalavimai institucijai, kuri gali buti paskirta rengti baigiamaja audito deklaracija, ir pagrindiniai reikalavimai deklaracijos parengimui yra nustatyti Reglamento Nr. 1386/2002 V skyriuje. Deklaracijos rengiamos pagal Reglamento Nr. 1386/2002 III priede nurodyta preliminaru pavyzdi ir pateikiamos kartu su ataskaita (šiuo atveju – 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 „Del Sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) IX transporto koridoriaus trukstamos grandies statyba – Vilniaus pietinis aplinkkelis“), kurioje nurodoma visa svarbi, deklaracija pagrindžianti informacija, iskaitant nacionaliniu ir Bendrijos istaigu, i kurias kreipesi atsakovas, atliktu visu patikrinimu išvadu santrauka. EK del paramos lešu galutinio likucio išmokejimo sprendžia atsižvelgdama i galutineje ataskaitoje pateiktus duomenis ir i Valstybes kontroles pateikta baigiamaja audito deklaracija. Mane, kad galutine audito ataskaita turi tiesiogini poveiki pareiškejo teisems ir pareigoms, nes, pagal Reglamento Nr. 1386/2002 17 straipsnio 3 dali, EK savo pozicija del finansiniu korekciju grindžia butent auditoriu nustatytais faktais ir, jais remdamasi, daro išvadas. Nurode, jog Finansu ministerija, nesutikdama su atsakovo galutineje audito ataskaitoje pateiktais pastebejimais, vadovaudamasi Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalies f punktu pateiks EK savo nuomone. Akcentavo, jog gincijamose audito ataskaitoje ir deklaracijoje nurodomi reikšmingi teises pažeidimai. Taigi, nenugincydamas šio atsakovo konstatavimo, pareiškejas praranda teise veliau kvestionuoti tokio pažeidimo buvima. Nors faktiniu neigiamu pasekmiu pareiškejas dar nera sulaukes, taciau asmens teisine padetis jau iš esmes yra pasikeitusi, nes EK, kuri savo pozicija del finansiniu korekciju grindžia auditoriu, t. y. atsakovo, nustatytais faktais ir daro išvadas del ju finansiniu padariniu, gali taikyti finansines korekcijas.

17Treciasis suinteresuotas asmuo Viešuju pirkimu tarnyba atsiliepimu i pareiškejo skunda praše teismo sprendima pagal pareiškejos skunda priimti teismo nuožiura.

18Atsiliepime nurode, kad Viešuju pirkimu istatymo 8 ir 82 straipsniuose apibrežtos Viešuju pirkimu tarnybos kompetencijos ribos, nustatytos jos funkcijos ir teises. Pažymejo, kad prašyme yra gincijama tik Valstybes kontroles 2012 m. liepos 2 d. atlikto Sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28, o, vadovaujantis Viešuju pirkimu istatymo nuostatomis, Viešuju pirkimu tarnyba nera oficialiai igaliota aiškinti atsakovo priimamu administraciniu aktu.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi administracine byla nutrauke.

21Teismas išdeste, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 „Del pavedimo Lietuvos Respublikos valstybes kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sajungos strukturines paramos auditus“ Valstybes kontrolei pavesta atlikti baigiamaja audito deklaracija del Sanglaudos fondo projektu rengiancios institucijos funkcijas pagal 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos (EK) reglamenta (EB) Nr. 1386/2002, nustatanti išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 igyvendinimo taisykles del Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontroles sistemu bei finansiniu koregavimu atlikimo tvarkos. Valstybes kontroles 7-ojo audito departamento direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. pavedimu Nr. P-70-3 auditoriu grupe atliko Sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) (toliau – ir Audituojamas projektas) baigiamaji audita, privaloma pagal Komisijos reglamente (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus reikalavimus del Bendrijos pagalbos likucio mokejimo. Pagal šiuos reikalavimus prie Audituojamo projekto išlaidu ataskaitos ir galutinio mokejimo paraiškos pridedama deklaracija baigus teikti parama (toliau – ir Deklaracija), parengta pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 III priede pateikta forma. Valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-70-3-28 „Del Sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) ir valstybinio audito išvada Nr. 9-26 priimtos 2012 m. liepos 2 d.

22Pažymejo, jog 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-70-3-28 nurodyta, kad auditas suplanuotas ir atliktas siekiant isitikinti, kad išlaidu ataskaitoje ir galutinio mokejimo paraiškoje Bendrijos pagalbos likuciui gauti nera esminiu klaidingu pareiškimu, ypac del projekto vykdymo pagal sprendimo salygas ir nustatytus tikslus. Atlikdama audita auditoriu grupe surinko visus reikalingus irodymus, kurie galetu patvirtinti, kad išlaidu ataskaitos yra teisingos, pagrindines operacijos yra teisetos ir tvarkingai atliktos, o projektas igyvendintas laikantis sprendimo skirti parama salygu ir projekto tikslu. Be to, 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito išvadoje Nr. 9-26 nurodyta, kad VK remdamasi audito rezultatais ir kitu nacionaliniu bei Bendrijos atliktu patikrinimu išvadomis, su kuriomis galejo susipažinti, vadovaujanciosios ir mokejimo instituciju veiksmais, mano, kad galutineje išlaidu ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga visais reikšmingais atžvilgiais, išlaidos yra padarytos pagal reglamentu, Komisijos sprendimu reikalavimus bei projektui nustatytus tikslus, o paraiška Komisijai Bendrijos paramos likuciui gauti, išskyrus šios deklaracijos 4 punkte minetas klaidas, atrodo, yra pagrista.

23Teismas remesi Valstybes kontroles istatymo 2 straipsniu, 4 straipsniu, 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 16 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 19 straipsniu, bei pažymejo, jog iš pamineto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad audito dokumentuose (ataskaitoje ir išvadoje) yra pareiškiama auditoriaus nuomone del audituoto subjekto finansiniu ataskaitu ir valstybes lešu naudojimo teisetumo. Nurode, jog atsižvelgiant i tai, tokio pobudžio priimti dokumentai laikytini proceduriniais dokumentais, kurie patys savaime nesukuria jokiu teisiu ir pareigu audituojamiems subjektams, o yra skirti tik audito metu surinktiems faktiniams duomenims ir auditoriaus nuomonei pateikti. Pažymejo, jog Valstybes kontrole gali priimti ir sprendimus, kurie laikytini administraciniais aktais, nes valstybes kontrolierius ar jo pavaduotojai pagal audito ataskaitas priimdami sprendimus tiksliai ir aiškiai nustato ipareigojimus ir (ar) sankcijas audituojamiems subjektams. Pridure, jog nagrinejamoje byloje atsakovas, atlikes audita suraše valstybinio audito ataskaita ir baigiamojo audito deklaracija. Valstybinio audito dokumentus (ataskaita ir išvada) pasiraše pagal Europos Sajungos (ES) teises aktus baigiamojo audito funkcijas vykdancio padalinio vadovas (Valstybes kontroles 7-ojo audito departamento direktorius) ir pagal savo kompetencija – vykdyto audito grupes vadovas, taciau šiuo atveju sprendimas nebuvo priimtas.

24Teismas dare išvada, kad valstybinio audito ataskaita ir baigiamojo audito deklaracija laikytini proceduriniais dokumentais, surašytais atlikus audita. Pažymejo, jog proceduriniai dokumentai patys savaime nesukuria jokiu teisiu ir pareigu audituojamiems subjektams, jie skirti audito metu surinktiems faktiniams duomenims ir auditoriaus nuomonei pateikti. Pridure, jog audito dokumentuose pareiškejui nera numatytos poveikio priemones, nera nustatytos teises ar pareigos, t. y. šie dokumentai neturi tiesioginio poveikio pareiškejo teisems ir pareigoms, jam nera imperatyviai suformuluotu privalomu elgesio taisykliu. Atkreipe demesi, jog valstybinio audito ataskaitos ir išvados pasekmes nera tos pacios kaip administracinio sprendimo, tiesiogiai sukuriancio asmeniui teises ir pareigas.

25Teismas remesi ABTI 2 straipsnio 14 punktu, 15 straipsniu, 22 straipsniu ir 88 straipsniu bei Viešojo administravimo istatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei pažymejo, jog skundžiamais aktais nera išsprendžiamas klausimas del teisiu ar pareigu nustatymo galutiniam paramos gavejui, jais pateikiami faktiniai duomenys ir valstybinio auditoriaus nuomone, todel gincijami aktai turetu buti vertinami kaip rašytiniai irodymai, kurie nebutinai turi buti nugincyti administracine arba teismine tvarka tam, kad galima butu vertinti ju turini kartu su kitais rašytiniais irodymais. Pridure, jog skundžiami aktai pagal savo turini nera individualus administraciniai aktai, bet yra materialinio-techninio pobudžio veiksmas, kuris negali buti administracines bylos nagrinejimo dalykas (remesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylomis Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009; Nr. A822-875/2010).

26Teismas remesi 1994 m. gegužes 16 d. Tarybos reglamento Nr. 1164/94, isteigusio Sanglaudos fonda (toliau – ir Reglamentas Nr. 1164/94), II priedo D straipsnio 2 dalies d punktu, Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalies „f“ punktu, 2002 m. liepos 29 d. Komisijos reglamento Nr. 1386/2002, nustatancio išsamias Tarybos reglamento Nr. 1164/94 igyvendinimo taisykles del Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontroles sistemu ir finansiniu koregavimu atlikimo tvarkos (toliau – ir Reglamentas Nr. 1386/2002), 14 straipsniu, Remiantis Reglamento Nr. 1386/2002 17 straipsnio 3 dalimi, Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalimi bei pažymejo, jog iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad galutini sprendima, sprendžiant del Sanglaudos fondo paramos valstybems narems teikimo, iskaitant del finansiniu korekciju darymo, priima EK, ivertinusi valstybiu nariu pateiktas ataskaitas ir kitus duomenis. Nurode, jog EK suteikta diskrecijos teise vertinti projekto metu patirtu išlaidu tinkamuma finansuoti iš Europos Sajungos Sanglaudos fondo lešu. Tuo tarpu baigiamoji audito deklaracija, nors ir yra viena iš salygu valstybei narei gauti Sanglaudos fondo paramos likuti, tai yra pagrindas siekiant ivertinti tinkama Sanglaudos fondo valdymo ir kontroles sistemos veikima valstybeje nareje, išlaidu ataskaitu teisinguma, pagrindiniu operaciju teisetuma, taciau tai nera vienintelis ar pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasi EK priima atitinkama sprendima. Pridure, jog Valstybes kontroles EK pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje aprašomi atlikto audito mastas ir rezultatai, o išvadoje pareiškiama nuomone del tikrinto subjekto dokumentu ir lešu naudojimo teisetumo, sprendimas pagal Valstybes kontroles istatymo nuostatas nera priimamas.

27Pažymejo ir tai, jog Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies nuostatos ipareigoja gražinti EK neteisetai sumoketas sumas. Remiantis Europos Sajungos sanglaudos fondo lešu administravimo Lietuvoje taisykliu, patvirtintu Vyriausybes 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 759, 6.8 p., mokejimo institucija, kuria yra Finansu ministerija, gražina Europos Komisijai neteisetai išmoketas Sanglaudos fondo lešas. Atsižvelgiant i tai, konstatavo, kad Finansu ministerijai, vykdant ši ipareigojima ir priemus atitinkama sprendima del lešu susigražinimo, toks sprendimas, sukeliantis tiesiogines materialines teisines pasekmes galutiniam paramos gavejui, galetu buti ginco dalykas teisme.

28III.

29Pareiškejas Vilniaus miesto savivaldybes administracija, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi, pateike atskiraji skunda (t. V, b. l. 43 – 48), kuriuo prašo gincijama nutarti panaikinti bei perduoti byla nagrineti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

30Atskirajame skunde remiasi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Teismu istatymo 4 straipsnio 1 dalimi, ABTI 5 straipsnio 1 dalimi ir kitais teises aktais bei pažymi, jog asmuo, manantis, kad jo teises ar laisves yra pažeidžiamos, turi teise kreiptis i teisma. Mano, jog konkreciu atveju jo pamatine teise i teismine gynyba buvo pažeista. Šiuo aspektu nurodo, jog Tarybos reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad siekiant užtikrinti sekminga fondo finansuojamu projektu vykdyma valstybes nares informuoja EK apie priemones, kuriu buvo imtasi tuo tikslu, ir pirmiausia praneša jai apie aprašytas valdymo ir kontroles sistemas, sukurtas veiksmingam veiklos vykdymui užtikrinti, be to, jos reguliariai informuoja Komisija administraciniu ir teismo procesu eiga. Teigia, jog ivertinus tai, galima daryti išvada, kad EK laikosi pozicijos, kad Komisijai turi buti pateikti duomenys ir faktu vertinimas, kurie galetu buti prieš tai patikrinami nacionaliniu lygmeniu teisminemis proceduromis, t. y. ES lešu naudojimo ivertinimas galetu buti teisminio proceso objektas. Pažymi, kad minetas reglamentas yra taikomas tiesiogiai, todel mano, kad audito ataskaita gali buti peržiurima teismine tvarka, nors tokio dokumento peržiurejimo ir nenumato nacionaliniai teises aktai, t. y. ABTI. Nurodo, jog priešingu atveju susidarytu situacija, kad EK butu pateikiami nepatikrinti ar net prieštaringi duomenys (nagrinejamu atveju – audito ataskaita), del kuriu pagristumo ir teisingumo patikrinimo teismine tvarka nacionaliniu lygmeniu asmenys, atsižvelgiant i skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje formuojama praktika, net neturetu teises kreiptis.

31Nurodo ir tai, jog nesutinka su teismo išvada, kad skundžiama audito ataskaita yra teisiniu pasekmiu nesukeliantis dokumentas. Šiuo aspektu nurodo, jog iš mineto dokumento turinio akivaizdžiai matyti, kad jo priemimo tikslas buvo patikrinti atitinkamo projekto vykdymo proceduru teisetuma ir nustatyti galimus pažeidimus. Taigi, skundžiama audito ataskaita yra dokumentas, kuriuo yra nustatytas atitinkamu pažeidimu padarymas, taciau pareiškejas net neturi galimybes nugincyti ar kitaip paneigti šiu valstybes kontroles teiginiu, konstatuotu oficialiame igaliotos institucijos priimtame dokumente. Pažymi, jog atsakovas yra igaliotas atlikti ES strukturines paramos auditus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. IX-1667. Tokiu budu, remiantis šiuo nutarimu priimti valstybes kontroles aktai, kuriais atliktu ES finansuojamu projektu vykdymo patikrinimu pagrindu yra daromos atitinkamos išvados, turetu buti laikomi valstybes kontroles, igyvendinant jai priskirta kompetencija, priimtais aktais. Taigi šiuose aktuose yra išdestoma ne bet kurios valstybes ar savivaldybes institucijos, kitu fiziniu ar juridiniu asmenu nuomone apie projekto vykdyma – galutinio paramos gavejo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, o oficialus vertinimas, atliktas igyvendinant pavestas pareigas. Atsižvelgiant i tai, Valstybes kontroles audito ataskaitose, atliktose vadovaujantis minetu nutarimu, išdestyta pozicija ir konstatuoti faktai negali buti vertinami tik kaip nieko nereiškianti ir jokiu teisiniu pasekmiu nesukelianti nuomone, nes tokiu budu yra išreiškiama oficiali tokius vertinimus atlikti valstybes igaliotos institucijos pozicija, o tuo paciu ir valstybes pozicija. Remiantis tuo, daro išvada, kad vien tik paramos gavejo padaryto teises aktu pažeidimo konstatavimas, jei toki konstatavima atlieka butent šiu konkreciu veiksmu vertinima atlikti teises aktais valstybes igaliota institucija, jau gali buti laikomas pakankamu pagrindu toki institucijos akta laikyti oficialiu teisine reikšme turinciu administraciniu sprendimu, net jei jame nebutu suformuluota imperatyvaus elgesio nurodymo tikrinamo asmens atžvilgiu.

32Pažymi, jog vien ta aplinkybe, kad skundžiamoje audito ataskaitoje nera nurodomas privalomas vykdyti imperatyvas nereiškia, kad apelianto teisine padetis nesikeicia, nes akivaizdu, jog priemus šia audito ataskaita, apeliantas iš nepažeidusio teises aktu nuostatas subjekto tampa šiuos aktus pažeidusiu subjektu, su atitinkamai iš šio teisines padeties pasikeitimo galinciomis kilti pasekmemis, nagrinejamu atveju – finansinio pobudžio sankcijomis. Taip pat atkreipia demesi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginio, jog skundžiama audito ataskaita nesukelia jokiu teisiniu pasekmiu, nepagristuma parodo ne tik tai, kad priemus toki sprendima yra išreiškiama oficiali valstybes igaliotos institucijos pozicija ivykdyto projekto atžvilgiu, tokiu budu pripažistant paramos gaveja pažeidusiu istatyma, bet ir tai, kad priemus mineta audito ataskaita, ji buvo placiai paviešinta, ja paskelbiant oficialiame institucijos interneto tinklalapyje. Mano, jog vien tokios informacijos paskleidimas sukure pareiškejui teisinius padarinius ir pažeide jo reputacija.

33Pabrežia, jog audito ataskaitoje nustatytais faktiniu aplinkybiu vertinimais remsis EK audito rumai spresdami, ar Sanglaudos fondo lešos buvo panaudotos tikslingai ir ar turi buti taikoma sankcija valstybei narei – finansine pataisa. Kaip teisingai pažymejo pirmosios instancijos teismas, pagal Tarybos reglamento Nr. 1386/2002 17 straipsnio 3 dali EK savo pozicija del finansiniu korekciju grindžia pateiktomis audito ataskaitomis, igyvendintomis priemonemis ir valstybes nares atsakymais. Taciau atkreipia demesi, jog pirmosios instancijos teismas formaliai nurodydamas, kad skundžiama audito ataskaita nera pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis gali taikomos finansines sankcijos, tuo pabreždamas, kad pagal mineto Reglamento 17 straipsnio 3 dali dar buti igyvendinamos priemones ir teikiami atsakymai, nevertinimo ar šiuo konkreciu atveju egzistuoja objektyvi galimybe igyvendinti kokias nors priemones, kurios galetu eliminuoti neigiamu finansiniu sankciju taikyma, t. y. panaikinti valstybes kontroles nustatytu pažeidimu neigiamas pasekmes, pavyzdžiui, konkurencija ribojancias ivykusio viešojo pirkimo salygas ar papildomai atliktus darbus, bei nevertino to aspekto, kaip EK gales ivertinti pareiškejo atsakymus, paremtus nacionaliniu teises aktu taikymu, kai audita atlikusi nacionaline institucija i apelianto atsakymus neatsižvelge, t. y. iš esmes pripažino juos nepagristais.

34Pažymi ir tai, jog nesutinka su teismo pozicija audito ataskaita vertinti tik kaip irodyma, o skundžiamu aktu laikyti tik Finansu ministerijos sprendima del lešu susigražinimo iš paramos gavejo. Teigia, jog tuo atveju, jei Finansu ministerija priimtu tokio pobudžio sprendima jis galetu buti skundžiamas dviem aspektais – del teisetumo ir pagristumo. Tuo atveju, jei Finansu ministerijai priimant tokio pobudžio sprendima nebutu atlikta jokiu proceduriniu pažeidimu, neviršyta kompetencija, toks sprendimas negaletu buti pripažistamas neteisetu. Sprendžiant tokio sprendimo pagristumo klausima, butu nagrinejama sprendimo priemimo paruošiamoji medžiaga, iskaitant ir ataskaita, kuri, kaip nurode pirmosios instancijos teismas, savo esme yra irodymas. Taigi, pareiškejui nenugincijus audito ataskaitos ir joje užfiksuotu pažeidimu, Finansu ministerija, priimdama sprendima susigražinti lešas, ivertindama tai, kad pagrindinis sprendimo priemimo pagrindas – audito ataskaita – yra laikoma teiseta ir nenugincyta, taip pat netures teisinio pagrindo ja nesivadovauti.

35Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybes kontrole atsiliepimu i pareiškejo atskiraji skunda prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarti palikti nepakeista.

36Atsiliepime nurodo, jog nors ir nekvestionuojama, kad asmens teise kreiptis teismines gynybos yra fundamentali bei konstitucine, ji turi buti realizuojama, laikantis procesiniuose istatymuose nustatytos kreipimosi i teisma tvarkos, atsižvelgiant i teismu kompetencijos ribas. Remiasi Valstybes kontroles istatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalimis, ABTI 15 straipsniu ir 22 straipsnio 1 dalimi bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog audito dokumentuose (ataskaitoje ir išvadoje) yra pareiškiama auditoriaus nuomone del audituoto subjekto finansiniu ataskaitu ir valstybes lešu naudojimo teisetumo, todel tokio pobudžio priimti dokumentais laikytini procedurinio pobudžio, t. y. savaime nesukurianciais jokiu teisiu ir pareigu audituojamiems subjektams. Pabrežia, jog audito ataskaitoje pareiškejui nenustatyta jokiu privalomu vykdyti pareigu ar suteikta teisiu, taciau tik yra išdestomos faktines aplinkybes ir ju pagrindu padarytos išvados, kurios pacios savaime nedaro itakos pareiškejo teisiniam statusui. Taip pat nurodo, jog remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 17 straipsnio 3 dalimi, EK turi diskrecijos teise pasirinkti šaltini savo pozicijai pagristi, todel gincijami audito dokumentai nera nei vieninteliai, nei pagrindiniai dokumentai, kuriais bus remiamasi priimant sprendima del galutinio likucio išmokejimo. Taip pat nurodo, jog viešas audito ataskaitos paskelbimas yra teises aktais nustatytos veiklos igyvendinimas ir pats savaime nepažeidžia apelianto teisiu.

37Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsejo 7 d. nutartimi administracineje byloje Nr. AS822-530/2012, kurioje buvo pažymeta, jog nesutinkant su tokio pobudžio proceduriniais sprendimais, pareiškejas savo nesutikimo argumentus gali pareikšti teises aktu nustatyta tvarka gincijant galutinius sprendimus. Todel nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad gincijami aktai turetu buti vertinami kaip rašytiniai irodymai.

38Treciasis suinteresuotas asmuo Transporto investiciju direkcija atsiliepimu i pareiškejo atskiraji skunda prašo ji tenkinti bei perduoti pirmosios instancijos teismui byla nagrineti iš naujo.

39Atskirajame skunde nurodo, jog pagal Reglamento (EB) Nr. 1386/2002 17 straipsnio 3 dali EK savo pozicija del finansiniu korekciju grindžia auditoriu nustatytais faktais ir daro išvadas del ju finansiniu padariniu. Todel mano, jog pareiškejas pagristai nurodo, kad ataskaita sukelia jam neigiamas pasekmes – butent šios ataskaitos pagrindu EK gali sumažinti Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lešu suma arba padaryti finansinius koregavimus. Pažymi ir tai, kad pritaria pareiškejo argumentams del efektyvios teismines gynybos principo užtikrinimo. Mano, jog išnagrinejus gincu ankstesneje stadijoje, t. y. prieš Europos Komisijai priimant sprendima, butu užtikrinta teisines gynybos priemoniu ir proceduru sistema, sudarant galimybe vykdyti instituciju priimamu teises aktu teisetumo kontrole.

40Treciasis suinteresuotas asmuo Viešuju pirkimu tarnyba atsiliepimu i pareiškejo atskiraji skunda prašo teismo atskiraji skunda nagrineti teismo nuožiura.

41Atsiliepime nurodo, jog Viešuju pirkimu istatymo 8 ir 82 straipsniuose apibrežtos VPT kompetencijos ribos. Pažymi, jog skundu yra gincijamas tik atsakovo atlikto 2012 m. liepos 2 d. valstybines audito ataskaitos Nr. FA-P-70-3-28 teisetumas ir pagristumas, apeliantas nekvestionuoja VPT veiksmu ar neveikimo. Priduria, jog taip pat nera oficialiai igaliotas aiškinti atsakovo priimtu aktu ar vertinti ju teisetumo bei pagristumo.

42Teiseju kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Atskirasis skundas atmestinas.

45Nagrinejamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTI 101 straipsnio 1 punktu, byla nutrauke.

46ABTI 101 straipsnio 1 punktas itvirtina, jog teismas nutraukia byla, jeigu byla nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

47Teiseju kolegija pažymi, jog teise kreiptis i teisma teismines gynybos yra fundamentali asmens teise, pripažistama tiek nacionaliniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismu istatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautiniu teises aktu (Tarptautinio pilietiniu ir politiniu teisiu pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Taciau ši asmens teise nera absoliuti – ji turi buti igyvendinama istatymu nustatyta tvarka.

48ABTI 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skunda (prašyma) del viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teise paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, iskaitant valstybes ir savivaldybiu viešojo administravimo tarnautojus, pareigunus ir istaigu vadovus, kai jie mano, kad ju teises ar istatymu saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šia teises norma, ginco objektu administraciniame teisme gali buti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia ju teises ar istatymu saugomus interesus). Todel jei akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokiu teisiniu pasekmiu nesukelia, kad jis negali buti ginco administraciniame teisme objektu, skunda galima atsisakyti priimti nagrineti ar nutraukti byla kaip nepriskirtina administraciniams teismams. Nagrinedamas skundus del teisiniu pasekmiu negalinciu sukelti ir nesukelianciu aktu ar veiksmu, teismas asmens teisiu apginti negaletu, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisiu ir pareigu apimtis nepasikeistu, o pats procesas butu iš esmes beprasmis.

49Nagrinejamoje byloje pareiškejo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos skundo dalykas yra Lietuvos Respublikos valstybes kontroles 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-70-3-28 „Del sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) ir jos pagrindu tos pacios dienos surašyta deklaracija baigus teikti parama (valstybinio audito išvada Nr. 9-26). Valstybes kontrole audita atliko vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarima Nr. IX-1667 „Del pavedimo Lietuvos Respublikos valstybes kontrolei atlikti Europos Sajungos finansines paramos auditus“ (1 str. 1. d. 1 p). Audito metu atlikta valdymo ir kontroles sistemos apžiura, ivertinta projekto galutinio mokejimo paraiška ir galutine ataskaita. Atliekant audita nustatyta žinoma klaida 17 922 488,79 EUR, viršijanti reikšmingumo lygi (1 306 527,28 EUR) (t. I, b. l. 71). Tuo tarpu deklaracijoje baigus teikti paraiška formuluojama išvada, jog auditore, remdamasi audito rezultatais ir kitu nacionaliniu bei Bendrijos atliktu patikrinimu išvadomis, su kuriomis galejo susipažinti, vadovaujancios ir mokejimu instituciju veiksmais, mano, kad galutineje išlaidu ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga visais reikšmingais atžvilgiais, išlaidos yra padarytos pagal reglamentu, Komisijos sprendimu reikalavimus bei projektui nustatytus tikslus, o paraiška Komisijai Bendrijos paramos likuciui gauti, išskyrus šios deklaracijos 4 punkte minetas klaidas, atrodo pagrista (t. I, b. l. 22). Šie dokumentai yra pagrindas atitinkamam Europos Komisijos sprendimui priimti.

50Kaip matyti, ataskaitoje ir išvadoje pareiškejui nenustatyta privalomu vykdyti pareigu ar suteikta teisiu. Yra išdestytos nustatytos faktines aplinkybes ir ju pagrindu padarytos išvados, kurios pacios savaime nedaro itakos pareiškejo teisiniam statusui, t. y. nelemia jo materialiniu teisiu ir pareigu. Tik ateityje tai gali tureti reikšmes, atsiradus realioms teisinems pasekmems (priemus galutini sprendima del paramos). Audito dokumentai yra proceduriniai dokumentai, negalintys buti savarankišku administracines bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobudžio proceduriniais sprendimais, pareiškejas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti teises aktu nustatyta tvarka gincydamas galutini sprendima, kuomet butu ivertinami ir tokie sprendimai bei jais padarytu pažeidimu itaka galutinio sprendimo teisetumui. Paminetina, jog analogiškos pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsejo 7 d. nutartyje administracineje byloje Nr. AS822-530/2012.

51Atsižvelgiant i išdestytus argumentus, galima daryti išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybes kontroles 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. FA-P-70-3-28 „Del sanglaudos fondo projekto Nr. ( - ) ir jos pagrindu surašyta deklaracija baigus teikti parama (valstybinio audito išvada Nr. 9-26) negali buti laikomos teises aktais, tiesiogiai nustatanciais pareiškejui atitinkamas teises ar pareigas, kurie gali buti skundžiami ABTI nustatyta tvarka.

52Tokia išvada atitinka aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika del procedurinio pobudžio dokumentu nepriskyrimo administraciniam teismui skustinu administraciniu aktu kategorijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracineje byloje Nr. A502-1466/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS556-730/2010, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS822-742/2011 ir kt.) (ABTI 13 str., Lietuvos Respublikos teismu istatymo 33 str. 4 d.).

53Pažymetina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagristai sprende, jog audito dokumentus (ataskaita ir išvada) pareiškejas gales gincyti sulaukes galutinio sprendimo, paveikiancio jo teisini statusa, o minetieji aktai laikytini rašytiniais irodymais. Teiseju kolegija pritaria šiam požiuriui bei pažymi, jog audito dokumentais bus laikomi butent prima facie irodymais, išduotais kompetentingos institucijos. Prima facie irodymai – tai dokumentai, išduoti valstybes ir savivaldybiu instituciju, patvirtinti kitu valstybes igaliotu asmenu neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamu formos reikalavimu. Pažymetina, kad prima facie irodymai, priklausomai nuo ju pobudžio, gali buti gincijami pateikiant kitus irodymus arba inicijuojant atskira byla del ju panaikinimo. Atskiros bylos del prima facie irodymu panaikinimo turi buti inicijuojamos, jeigu kitaip negalima pakeisti susiformavusiu teisiniu santykiu, pvz., notaro patvirtintu sandoriu, Nekilnojamo turto registro duomenu pakeitimo. Ši išvada darytina pagal materialines teises normas, reglamentuojancias atitinkamus materialinius teisinius santykius (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutarti administracineje byloje Nr. AS602-25/2013).

54Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes sprestina, jog pirmosios instancijos teismas byla, kaip nepriskirtina administraciniu teismu kompetencijai, vadovaudamasis ABTI 101 straipsnio 1 punktu, pagristai nutrauke.

55Todel apibendrintinai pasakytina, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis yra pagrista ir jos panaikinti bei byla gražinti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo nera pagrindo.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

57Pareiškejo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos atskiraji skunda atmesti.

58Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarti palikti nepakeista.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija nustate:... 3. I.... 4. Pareiškejas Vilniaus miesto savivaldybes administracija (toliau – ir... 5. Skunde nurode, kad gincijamoje audito ataskaitoje nustatytais faktiniu... 6. Nurode, jog pagal Viešuju pirkimu istatymo (toliau – ir VPI) 8 straipsnio 1... 7. Pažymejo, jog Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB ir ja... 8. Nurode ir tai, jog Valstybes kontroles ataskaitoje nurodytas pažeidimas del... 9. Mane, jog Valstybes kontroles teiginys del VPI 25 straipsnio 1 dalies... 10. Del 109 278,10 EUR išlaidu, susijusiu su autobusu apsisukimo žiedo... 11. Atsiliepimu i pareiškejo skunda atsakovas Lietuvos Respublikos valstybes... 12. Atsiliepime nurode, jog skundo objektas – 2012 m. liepos 2 d. valstybinio... 13. Treciasis suinteresuotas asmuo Transporto investiciju direkcija (toliau – ir... 14. Nurode manas, jog 2012 m. liepos 2 d. Valstybes kontroles ataskaita Nr.... 15. Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansu ministerija... 16. Atsiliepime nurode, jog baigiamosios audito deklaracijos, parengtos asmens ar... 17. Treciasis suinteresuotas asmuo Viešuju pirkimu tarnyba atsiliepimu i... 18. Atsiliepime nurode, kad Viešuju pirkimu istatymo 8 ir 82 straipsniuose... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi... 21. Teismas išdeste, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu... 22. Pažymejo, jog 2012 m. liepos 2 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.... 23. Teismas remesi Valstybes kontroles istatymo 2 straipsniu, 4 straipsniu, 9... 24. Teismas dare išvada, kad valstybinio audito ataskaita ir baigiamojo audito... 25. Teismas remesi ABTI 2 straipsnio 14 punktu, 15 straipsniu, 22 straipsniu ir 88... 26. Teismas remesi 1994 m. gegužes 16 d. Tarybos reglamento Nr. 1164/94,... 27. Pažymejo ir tai, jog Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies... 28. III.... 29. Pareiškejas Vilniaus miesto savivaldybes administracija, nesutikdamas su... 30. Atskirajame skunde remiasi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Teismu... 31. Nurodo ir tai, jog nesutinka su teismo išvada, kad skundžiama audito... 32. Pažymi, jog vien ta aplinkybe, kad skundžiamoje audito ataskaitoje nera... 33. Pabrežia, jog audito ataskaitoje nustatytais faktiniu aplinkybiu vertinimais... 34. Pažymi ir tai, jog nesutinka su teismo pozicija audito ataskaita vertinti tik... 35. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybes kontrole atsiliepimu i pareiškejo... 36. Atsiliepime nurodo, jog nors ir nekvestionuojama, kad asmens teise kreiptis... 37. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m.... 38. Treciasis suinteresuotas asmuo Transporto investiciju direkcija atsiliepimu i... 39. Atskirajame skunde nurodo, jog pagal Reglamento (EB) Nr. 1386/2002 17... 40. Treciasis suinteresuotas asmuo Viešuju pirkimu tarnyba atsiliepimu i... 41. Atsiliepime nurodo, jog Viešuju pirkimu istatymo 8 ir 82 straipsniuose... 42. Teiseju kolegija... 43. IV.... 44. Atskirasis skundas atmestinas.... 45. Nagrinejamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 46. ABTI 101 straipsnio 1 punktas itvirtina, jog teismas nutraukia byla, jeigu byla... 47. Teiseju kolegija pažymi, jog teise kreiptis i teisma teismines gynybos yra... 48. ABTI 22... 49. Nagrinejamoje byloje pareiškejo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos... 50. Kaip matyti, ataskaitoje ir išvadoje... 51. Atsižvelgiant i išdestytus argumentus, galima daryti 52. Tokia išvada atitinka aktualia... 53. Pažymetina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagristai sprende, jog... 54. Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes sprestina, jog pirmosios instancijos... 55. Todel apibendrintinai pasakytina, jog skundžiama Vilniaus apygardos... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 151... 57. Pareiškejo Vilniaus miesto savivaldybes administracijos atskiraji skunda... 58. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarti palikti... 59. Nutartis neskundžiama....