Byla 1A-237-175/2015
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir jam paskirta bausmė – 25 MGL (3250 Lt) dydžio, t. y. 941 Eur bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistojo K. P. (K. P.) gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam R. N., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. N. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir jam paskirta bausmė – 25 MGL (3250 Lt) dydžio, t. y. 941 Eur bauda.

3Iš „( - ) (akcinės bendrovės ( - )), atstovaujamos UAB ( - ), R. N. priteista 28407,82 Lt, t. y. 8227,47 Eur turtinei žalai atlyginti.

4Civiliniam ieškovui R. N. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5Iš K. P. priteista R. N. 1500 Lt, t. y. 434,43 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

6Iš K. P. priteista V. R. 750 Lt, t. y. 217,22 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

7Iš K. P. priteista valstybės naudai 761,64 Lt, t.y. 220,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

8V. R. civilinis ieškinys atmestas.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10K. P. nuteistas už tai, kad 2012-12-24, apie 13.00 val., kelyje ( - ), ties posūkiu į ( - ) kaimą, važiuodamas ( - ) kryptimi, vairuodamas automobilį MAN, valst. Nr. ( - ), su priekaba Schwarzmuler, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET): 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“; KET 122 punkto reikalavimų nurodymą, kad „jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis, užvažiavimas ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiamas tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo liniją draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, esant ištisinei linijai, skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos“, KET 125 punkto reikalavimų nurodymą, kad „vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, KET 133 punkto reikalavimų nurodymą, kad "vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemones būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, nevykdydamas šių reikalavimų įkalnėje esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamo automobilio, susiskersavus automobilio priekabai automobilis išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu Renault Espace, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo R. N., eismo įvykio metu sukeldamas nukentėjusiajam Renault Espace vairuotojui R. N. politraumą- galvos sumušimą su odos nubrozdinimais kaktoje, apatinėje lūpoje, smakro srityje, kairės akies viršutinio voko srityje, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, su galvos smegenų sumušimu, plėštines žaizdas kairės alkūnės srityje, dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, atvirą kairio alkūnkaulio lūžimą, atvirą dešinio blauzdikaulio kūno, šeivikaulio lūžimą, daugybinius dešiniosios girnelės lūžimus, kairio šlaunikaulio išnirimą, kairio stipinkaulio išnirimą, dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimą, kairės pusės gūžduobės lūžimą- tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, bei automobilio Renault Espace keleiviui V. R. sukeldamas nubrozdinimus veide, dešinio klubo, pilvo, blauzdos srityje, tai yra nežymų sveikatos surikdymą.

11Nukentėjusysis R. N. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-11-12 nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos iš ( - ) atstovaujamos UAB ( - ), priteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį tenkinant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo periodiniais mokėjimais.

12Skunde apeliantas nurodo, kad su negautų pajamų iki 2014-03-31 dydžiu ir paskaičiavimo būdu sutinka, tačiau pažymi, kad jo ieškinyje buvo pateiktas reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisti dėl ligos patirtų pajamų sumažėjimo kompensaciją 16614,93 Lt dydžio sumoje, kasmėnesines 3105,36 Lt dydžio išmokas, mokamas nuo 2013 m. spalio mėn. iki bus pripažintas invalidumas. Ieškinyje buvo nurodyta, kad apelianto iki įvykio gaunamos kasmėnesinės pajamos buvo 3760 Lt, gaunama kasmėnesinė pensija nuo 2013 m spalio mėn. sudaro 654,64 Lt. Dėl ženklaus pajamų pasikeitimo kasmėnesinis praradimas nuo 2013 m spalio mėn. sudaro 3105,36 Lt. Dėl to apeliantas prašo iš atsakovų priteisti kasmėnesines 3105,36 Lt pinigines išmokas iki bus pripažintas invalidumas. Šiuo atveju teismas nuosprendyje nustatė, kad nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis UAB „( - )“ rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, vidurkis yra 2746,44 Lt, o vidutinis kasmėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, gaunamas ( - ) 252 Lt. Iš viso per mėnesį vidutinis daro užmokestis, atskaičius mokesčius, būtų 2998,44 Lt. Kompensaciją teismas priteisė, tačiau jis ją priteisė iki 2014-03-31, priteisdamas ją tvirta pinigų suma. Nukentėjusysis nurodo, kad ir po 2014-03-31 yra invalidas, darbingumas neatsistatė. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kad darbingumo lygio nustatymo komisijos apeliantas pripažintas invalidu, nuo 2014-03-16 iki 2015-03-27 nustatytas darbingumas tik 55 procentai, t. y. nukentėjusysis neteko 45 procentų darbingumo. Pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad šiuo metu nukentėjusiajam mokama 327,32 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, kuri atitinka dabartinį darbingumo lygį. Iš ieškinio matyti, kad apeliantas prašė teismo, iki bus nustatytas invalidumas, priteisti konkrečią pinigų sumą, o nustačius invalidumą – konkretaus dydžio periodinius mokėjimus. Teismas neatsižvelgė į ieškinio reikalavimus ir iš esmės modifikavo jų turinį. Priteisdamas konkrečią pinigų sumą, netinkamai išsprendė pareikštą reikalavimą. Teismo sprendimas neatitinka ne tik teisingumo ir proporcingumo principų, įtvirtintų CK 1.5 str., bet ir neatitinka CK 6.251 str. ir CK 6.283 str. nuostatų, pagal kurias žala nukentėjusiajam asmeniui turi būti atlyginta visiškai. Šiuo atveju nukentėjusysis ir po 2014-03-31 liko neįgalus, todėl teismo sprendimas priteisti ne periodinius mokėjimus, o konkrečią pinigų sumą už laikotarpį tik iki 2014-03-31, nėra teisingas, todėl keistinas.

13Skunde taip pat nurodoma, kad pagal byloje esančią civilinės atsakomybės draudimo sutartį maksimali išmoka turtinei žalai atlyginti siekia 500 000 Eur. Draudimo išmoka turtinės žalos atlyginimo dalyje šios sumos nėra pasiekusi, todėl reikalavimas priteisti periodinius mokėjimus iki bus nustatytas invalidumas, yra teisingas ir tenkintinas. Tokie mokėjimai atitiktų susiklosčiusią situaciją ir padengtų kasmėnesinius nukentėjusiojo praradimus. Šiuo atveju neįgalumas ir su juo susiję praradimai yra tęstinio pobūdžio, todėl ir kompensacija turi būti tęstinio pobūdžio, nes praradimo kompensavimas apima tiek buvusių, tiek ir būsimų nuostolių, susijusių su patirtu įvykiu, kompensavimą. Apelianto vertinimu, teismo priteista kompensacija iki 2014-03-31 neatitinka esamos situacijos ir nėra pilna. Su kompensacijos, priteistos iki 2014-03-31, dydžiu apeliantas sutinka, tačiau iš esmės nesutinka dėl periodinio kasmėnesinio materialinio mokėjimo nepriteisimu po 2014-03-31.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB ( - ) atstovė nurodo, kad teismas pagrįstai iki 2014-03-31 priteisė 9902,56 Lt sumą R. N. negautoms pajamoms kompensuoti. Pagal apelianto pateiktus dokumentus matyti, kad parasto darbingumo lygis jam pervertintas, kuris pagal 2014-01-01 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą sudaro 55 proc., atitinkamai prarastas darbingumas – 45 proc. Po pervertinimo darbingumo lygis nustatytas iki 2015-03-27. Remiantis pateikta 2014-11-26 pažyma apie laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-11-26 R. N. išmokėtas socialinio draudimo išmokas, socialinio draudimo įstaiga nurodytu laikotarpiu R. N. mokėjo 327,32 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją bei 322,68 Lt nedarbo draudimo išmoką, t. y. iš viso kas mėnesį po 650 Lt. Už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-11-26 R. N. buvo išmokėta 4223,51 Lt socialinių išmokų suma, skirta negautų pajamų kompensavimui. Skaičiuojant negautas pajamas dėl prarasto darbingumo šią 4223,51 Lt sumą būtina atimti iš prašomos kompensuoti periodinių išmokų sumos. Tokia išvada darytina remiantis CK 6.290 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės draudimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos sumą.

15Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad R. N. pateikė duomenis tik apie iki 2014-11-26 gautas socialinio draudimo išmokų sumas, apie vėliau gautas/mokėtas sumas informacija nepateikta, todėl nėra aišku, ar ir vėliau R. N. buvo mokėtos nurodytos sumos. Atsižvelgiant į tai, R. N. prašoma priteisti kompensacija dėl netekto darbingumo periodinėmis sumomis turėtų būti skaičiuojama iki 2014-11-26 atitinkamai: 137,14 Lt (vidutinis darbo užmokestis)*168 (darbo dienų skaičius nuo 2014-04-01 iki 2014-11-26) -55 proc. (nustatytas darbingumo procentas) – 4223,51 Lt (iki 2014-11-26 R. N. išmokėta socialinių draudimo išmokų suma).

16Teismo posėdyje nukentėjusysis R. N. ir jo atstovė advokatė V. Bradulskienė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras ir nuteistojo K. P. gynėjas advokatas E. Senovaitis neprieštaravo, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas.

17Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). Šioje baudžiamojoje byloje yra paduotas nukentėjusiojo R. N. apeliacinis skundas, kuriame jis ginčija klausimus, susijusius su civilinio ieškinio išsprendimu. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino jo prašymo dėl prarasto darbingumo netektas pajamas priteisti periodinėmis išmokomis ir priteisė konkrečią pinigų sumą, prašo šioje dalyje nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį patenkinant jo prašymą dėl netektų pajamų priteisimo periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą apygardos teismas bylą patikrina tik toje dalyje, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas.

19Pagal BPK 109 str. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

20Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 str., taikytinos ir CK 6.283 str. normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (LAT kasacinės nutartys 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011, 3K-3-127/2012). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas, reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

21Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis R. N. dėl eismo įvykio, dėl kurio kaltu pripažintas K. P., patyrė turtinę žalą, susijusią su dėl prarasto darbingumo negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę eismo įvykio ir jis nebūtų sužalotas. Nuosprendyje teismas teisingai nustatė, kad nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012-12-26 iki 2013-09-13 R. N. dėl to, kad negalėjo dirbti, patyrė turtinę žalą, kuri lygi skirtumui tarp pajamų, kurias R. N. būtų gavęs dirbdamas ir išmokėtos ligos pašalpos, t. y. 10848,67 Lt. Nurodyta netektų pajamų suma paskaičiuota teisingai, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius duomenis, su tokiu skaičiavimu sutinka ir pats nukentėjusysis. Teismas nuosprendyje taip pat paskaičiavo ir nukentėjusiojo R. N. netektų pajamų sumą laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2014-03-15 (nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad netekto darbingumo laikotarpis nustatytas iki 2014-03-31), kuriuo nukentėjusiajam buvo nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, yra 9902,56 Lt. Nukentėjusiojo negautos pajamos nurodytu laikotarpiu buvo paskaičiuotos teisingai, tačiau aukštesnysis teismas šiuo atveju pritaria nukentėjusiojo skundo motyvams, kad eismo įvykio sąlygoti padariniai – neįgalumas ir su juo susiję pajamų praradimai, yra tęstinio pobūdžio, dėl to ir kompensavimas tyri būti tęstinio pobūdžio, t. y. turi apimti ne tik buvusius, bet ir būsimus praradimus. Teismas nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo reikalavimą patekino tik iš dalies ir priteisė tik dalį negautų pajamų nenurodydamas ir nemotyvuodamas, kodėl nėra pagrindo nukentėjusiojo reikalavimą tenkinti visa apimtimi ir priteisti netektų pajamų kompensavimą už visą laikotarpį, kurį nukentėjusiajam bus tęsiamas neįgalumas.

22Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam R. N. nuo 2013-09-16 iki 2014-03-15 buvo nustatytas 65 procentų netektas darbingumas (2 t. b. l. 23) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( - ) skyriaus 2013-10-01 sprendimu Nr. ( - ) nutarta skirti 654,64 Lt netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2013-09-16 iki 2014-03-31 (2 t. b. l. 35). Iš 2014-09-17 pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad nukentėjusiajam R. N. nuo 2014-04-01 nedarbo draudimo išmoka ir toliau buvo mokama (327,32 Lt), tačiau jos suma mažesnė, negu buvo mokama iki 2014-03-31 (3 t. b. l. 94, 95). Iš prie apeliacinio skundo pridėtos darbingumo lygio pažymos matyti, kad nuketėjusiajam R. N. nuo 2014-03-16 iki 2015-03-27 nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. Iš paminėtų rašytinių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo netektas darbingumo lygis nėra pastovus ir teismas negali tiksliai nustatyti, ar ir po 2015-03-27 nukentėjusiajam bus nustatytas toks pats netekto darbingumo lygis ir jam ir toliau bus mokama tokio paties dydžio netekto darbingumo pensija. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šios faktinės aplinkybės buvo žinomos, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino ir nusprendė, kad nukentėjusiajam turi būti priteista konkreti netektų pajamų suma už konkretų laikotarpį, kurį jis buvo neįgalus, nors iš bylos duomenų buvo matyti, kad nukentėjusiojo neįgalumas tęsiasi ir po 2014-03-31, tik nustatytas mažesnis netekto darbingumo lygis. Kaip jau minėta, turtinė žala priteisiama tais atvejais, kai jos dydis yra įrodytas objektyviais bylos duomenimis ir jį galima tiksliai apskaičiuoti. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo negautų pajamų suma iki 2014-03-31 yra apskaičiuota ir priteista konkrečia pinigų suma pirmosios instancijos teismo ir aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tokia suma yra priteista už jau buvusį laikotarpį, mano, kad netikslinga šią sumą priteisti periodiniais mokėjimais, todėl šioje dalyje nuosprendis nekeistinas.

23Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo priteisti periodiniais mokėjimais negautų pajamų kompensaciją nuo 2014-04-01, kadangi neįgalumas jam ir toliau tęsiamas. Sutiktina su tuo, kad nukentėjusysis turi teisę gauti nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą ir vien tai, kad tokios žalos negalima apskaičiuoti konkrečia pinigų suma negali būti pagrindu nukentėjusiojo civilinio ieškinio netenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo netekimai yra tęstinio pobūdžio, būtų galima patirtą žalą priteisti periodiniais mokėjimais, kaip to skunde prašo ir pats nukentėjusysis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, kai nėra aišku, kokio dydžio išmokos nukentėjusiajam buvo mokamos po 2014-11-30 (pažyma pateikta tik už laikotarpį nuo 2014-04-14 iki 2014-11-30), nors neįgalumas nustatytas iki 2015-03-27, taip pat, kai nėra aišku, ar nukentėjusiajam neįgalumas bus tęsiamas ir po 2015-03-27, jeigu bus tęsiamas, ir koks netekto darbingumo lygis bus nustatytas, kokios išmokos bus paskirtos mokėti, teismas, nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusiojo iki eismo įvykio gautų pajamų suma yra apskaičiuota, neturi galimybės nustatyti tikslios pinigų sumos, kuri turėtų būti mokama kiekvieną mėnesį iki nukentėjusiajam bus nustatomas neįgalumas, arba apskaičiuoti vienkartinę konkretaus dydžio piniginę išmoką, mokėtiną nukentėjusiajam, kaip netektų pajamų kompensaciją. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti R. N. negautas pajamas nuo 2014-04-01 ir vadovaujantis BPK 115 str. 2 d. nuostata, pripažįstama nukentėjusiajam R. N. teisė į civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų nuo 2014-04-01 patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

24Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam K. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

25Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

26Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti.

27Pripažinti nukentėjusiajam R. N. teisę į civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų nuo 2014-04-01 patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

28Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 37,64 Eur, iš nuteistojo K. P. (K. P.) nepriteisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Iš „( - ) (akcinės bendrovės ( - )), atstovaujamos UAB ( - ), R. N.... 4. Civiliniam ieškovui R. N. pripažinta teisė į civilinį ieškinį dėl... 5. Iš K. P. priteista R. N. 1500 Lt, t. y. 434,43 Eur proceso išlaidoms... 6. Iš K. P. priteista V. R. 750 Lt, t. y. 217,22 Eur proceso išlaidoms... 7. Iš K. P. priteista valstybės naudai 761,64 Lt, t.y. 220,59 Eur antrinės... 8. V. R. civilinis ieškinys atmestas.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. K. P. nuteistas už tai, kad 2012-12-24, apie 13.00 val., kelyje ( - ), ties... 11. Nukentėjusysis R. N. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės... 12. Skunde apeliantas nurodo, kad su negautų pajamų iki 2014-03-31 dydžiu ir... 13. Skunde taip pat nurodoma, kad pagal byloje esančią civilinės atsakomybės... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą UAB ( - ) atstovė nurodo, kad teismas... 15. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad R. N. pateikė duomenis tik... 16. Teismo posėdyje nukentėjusysis R. N. ir jo atstovė advokatė V.... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)... 19. Pagal BPK 109 str. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 20. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 str. Šio... 21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusysis R. N.... 22. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad... 23. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo priteisti periodiniais mokėjimais... 24. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui... 25. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 26. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendį pakeisti.... 27. Pripažinti nukentėjusiajam R. N. teisę į civilinio ieškinio dalies dėl... 28. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su...