Byla 2A-172/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2197-480/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Togema“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės direktoriaus veiksmais, atlyginimo.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 240 000 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. liepos 4 d. UAB „Krum“ pagal paskolos sutartį UAB „Togema“ suteikė 200 000 Lt paskolą ir šie pinigai pagal 2011 m. liepos 4 d. kasos pajamų orderį Nr. TOG0000261 buvo įnešti į UAB „Togema“ kasą. 2011 m. liepos 4 d. UAB „Rosvanta“ pagal kasos pajamų orderį Nr. TOG0000262 įnešė į UAB „Togema“ kasą 40 000 Lt kaip avansinį apmokėjimą pagal statybos rangos sutartį Nr. 01/2011. Tą pačią dieną UAB „Togema“ direktorius R. B. pagal tris kasos išlaidų orderius išmokėjo (pagal 2011 m. liepos 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. 88 išmokėjo 48 720 Lt, kasos išlaidų Nr. 89 – 45 000 Lt, kasos išlaidų orderį Nr. 90 - 146 280 Lt) sau visą UAB „Togema“ kasoje buvusią 240 000 Lt sumą visų išmokėjimų pagrindą nurodant įmonei suteiktų paskolų grąžinimą. Įmonėje esantys buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad R. B. buvo suteikęs paskolų už bendrą 97 200 Lt sumą, tačiau 142 800 Lt sumą – skirtumą tarp atsakovo suteiktų paskolų ir iš įmonės kasos 2011 m. liepos 4 d. paimtų pinigų - patvirtinančių dokumentų įmonės buhalterijoje nebuvo rasta. Neteisėtai sau išmokėdamas pinigus kaip įmonei suteiktų paskolų grąžinimą, atsakovas padarė žalą įmonei bei jos kreditoriams. Jis, kaip įmonės administracijos vadovas bei akcininkas, žinojo, kad jo vadovaujamai įmonei Kauno apygardos teisme vieno iš kreditoriaus - UAB „Ulpas“ pareiškimu yra užvesta civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Togema“. Bankroto bylos iškėlimui teismui atsakovas pateikė reikalaujamus duomenis (įmonės balansą, kreditorių/debitorių sąrašus ir kt.) apie įmonės finansinę būklę, iš kurių matėsi, kad įmonė jau 2011 m. birželio mėnesį buvo nemoki. Žinodamas įmonės skolas kreditoriams, įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, atsakovas suprato, kad jis, išmokėdamas sau pinigus pagal 2011 m. liepos 4 d. kasos pajamų orderius, pažeis kitų kreditorių interesus. Be to, UAB „Togema“ bankroto byloje 2011 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo uždėtas areštas visam UAB „Togema“ turtui ir apie tai atsakovas R. B. buvo informuotas, todėl atlikti pinigų išmokėjimą iš UAB „Togema“ kasoje esančių piniginių lėšų įmonės vadovas neturėjo teisės. Atsakovas, išmokėdamas sau pinigus, netinkamai vykdė savo kaip įmonės vadovo pareigas, tuo pažeisdamas kitų kreditorių teises ir interesus (neteisėti veiksmai), dėl kurių (priežastinis ryšys) įmonė patyrė 240 000 Lt dydžio nuostolį (žalą).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo ieškovui 240 000 Lt ir 5 procentų procesines palūkanas, 5 800 Lt žyminio mokesčio ir 43,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Konstatavo, jog 240 000 Lt atsakovui buvo grąžinta tada, kai įmonė buvo nemoki, gavusi lėšų visiems pinigų gavėjams buvusiems įsipareigojimams įvykdyti vienu metu įmonė neturėjo pakankamai pinigų, atsiskaitinėjo su buvusiu įmonės direktoriumi (vienu iš dviejų akcininkų), o su kitais kreditoriais, kuriems įsiskolinimai buvo pradelsti, neatsiskaitė ir šie yra įrašyti į kreditorių sąrašą bankroto byloje. Tokiu būdu pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir protingai, todėl privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 6.263 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje ir galimai 2011 m. pradžioje įmonė buvo nemoki. UAB „Ulpas“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2011 m. pavasarį. 2011 m. gegužės 1 d. UAB „Ulpas“ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pagrindu pranešė ieškovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu ši per 30 dienų nesumokės 185 421,42 Lt įsiskolinimą (civ. b. Nr. B2-846-254/2012, t. 1, b. l. 9-12). Kauno apygardos teismas, priėmęs UAB „Ulpas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Togema“, 2011 m. birželio 9 d. priėmė dvi nutartis, viena iš jų visų galimų atsakovo UAB „Togema“ kreditorių reikalavimų užtikrinimui areštuodamas UAB „Togema“ nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje ir sąskaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis, sustabdant UAB „Togema“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ar valstybinių institucijų reikalavimus išieškoti sumas ne ginčo tvarka iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, o kita nutartimi – įpareigodamas UAB „Togema“ administracijos vadovą pateikti rašytinius įrodymus, būtinus bankroto bylos iškėlimui, kurios abi buvo įteiktos UAB „Togema“ 2011 m. birželio 16 d. Vadovaudamasis UAB „Togema“ vadovo (atsakovo) pateiktais duomenimis, Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė UAB „Togema“ bankroto bylą. Atsakovas visą tą pačią dieną gautą į įmonės kasą 240 000 Lt sumą sau išmokėjo, esant teismo nutarčiai areštuoti įmonės lėšas, kas prieštarauja CPK 18 straipsnio nuostatai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9A. R. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 110-114). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Teismas nevertino ir netyrė apelianto paaiškinimų ir dėl jų nepasisakė. Apeliantas nurodė, kad vienam kreditoriui (apeliantui) pateikti mokėjimai kaip skolos grąžinimas negali būti laikoma žala, nes nepasikeitė įmonės turtinė padėtis.

112. Ieškovas pasirinko netinkamą teisinės gynybos būdą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismą praktiką, nepagrįstai suteikus prioritetą vieno iš kreditoriaus reikalavimų tenkinimui, bankroto administratorius turi reikšti actio Pauliana ieškinius bei reikalauti pripažinti tokius mokėjimus negaliojančiais taikant restituciją.

123. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo apeliantui išmokėtos lėšos yra ieškovo žala, nes ginčo lėšas apeliantas išsimokėjo būdamas įmonės kreditoriumi kaip paskolos grąžinimą. Laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 14 d. iki 2011 rugpjūčio 29 d. apeliantas paskolino ieškovui iš viso 466 820 Lt dydžio lėšas, ką patvirtina byloje pateikti kasos pajamų orderiai bei mokėjimo pavedimai. Net ir nustačius, kad mokėjimai apeliantui buvo atlikti neteisėtai, sumokėta jam suma būtų laikoma jo be pagrindo įgytu turtu, bet ne žala.

134. Lėšų mokėjimai atlikti iki 2011 m. rugsėjo 12 d., t.y. nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo negali būti laikomi mokėjimais, pažeidžiančiais kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę bei jų lygiateisiškumą ieškovo atžvilgiu, kadangi įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai.

145. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo ir apelianto teisinius santykius. Pažeidus kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir įmonei neteisėtai atsiskaičius su vienu iš kreditorių , toks prievolės įvykdymas yra neteisėtas ir neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, tačiau restitucijos taikymas negali būti tapatinamas su žalos atlyginimu.

156. Sprendimas užkerta kelią apeliantui reikšti kreditorinius reikalavimus ieškovui dėl skolos grąžinimo. Apeliantas negali būti įmonės kreditorius, nes 240 000 Lt lėšos ginčo kasos pajamų orderiais jam buvo išmokėtos.

16Ieškovas BUAB „Togema“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 118-122). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais.

171. Teismas tinkamai nustatė neteisėtus veiksmus lėmusius žalos atsiradimą, t.y. įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas.

182. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo ir apelianto teisinius santykius. Apelianto neteisėti veiksmai buvo atlikti jam veikiant kaip vienasmeniam valdymo organui - administracijos vadovui.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija taip pat tokių pagrindų neįžvelgia, todėl spręstina dėl apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo.

22Nustatyta, kad 2011 m. liepos 4 d. UAB „Togema“ vadovas (apeliantas) iš bendrovės kasos trimis kasos išlaidų orderiais išmokėjo sau 240 000 Lt, nurodytas visų išmokėjimų pagrindas - paskolų grąžinimas. Ieškovas vertina tai kaip įmonei/kreditoriams neteisėtais apelianto veiksmais padarytą žalą – šią sumą įmonės vadovas išmokėjo sau esant sunkiai bendrovės finansinei padėčiai, be to, teisme jau esant pareikštam pareiškimui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei galiojant toje byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

23Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas, vykdydamas aukščiau minėtus mokėjimus veikiant įmonei nuostolingai, didinant skolinius įsipareigojimus, t.y. esant ties bankroto riba, pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą pareigą veikti įmonės naudai, taip pat bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, tyčiniais veiksmais padarė turtinės žalos kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams (CK 6.44 str. 3 d.), todėl privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 6.263 str. 2 d.). Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą sprendimą, tvirtina, kad teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nes jam pinigai išmokėti kaip paskolos grąžinimas, t. y. esant teisiniam pagrindui, todėl tokiu atveju išmokėtos sumos negali būti laikoma įmonei padaryta žala ir jos nesukėlė, o pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių atveju, ieškovui siekiant restitucijos, turėjo būti ginčijami įmonės atlikti mokėjimai. Šiame kontekste pastebėtina, kad iš šalių pozicijų matyti, jog jos nesutaria dėl apelianto suteiktų įmonei paskolų apimties, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo išsprendimui nėra itin reikšminga, o bet kuriuo atveju yra reikšminga tai, ar išmokėjimas atliktas teisėtai, o jei ne – ar įmonei/jos kreditoriams padaryta žala.

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Bendrovės vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas, kuris vienvaldiškai veikia bendrovės vardu bendrovės santykiuose su kitais asmenimis (ABĮ 19 str. 1 d., 6 d.). Bendrovės vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam gali kilti civilinė atsakomybė. Šią atsakomybę gali lemti tiek bendrovės vadovo imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.).

26Apeliantas pats pripažino aplinkybę, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje, o 2011 m. pradžioje įmonės finansinė padėtis buvo sunki ( t. 2, b. l. 95-96), 2011 m. birželio mėnesio pradžioje teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Togema“ iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi toje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - viso turto ir turtinių teisių areštas inter alia piniginių lėšų, esančių įmonės kasose ir sąskaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis, stabdant UAB „Togema“ turto realizavimą ir išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus ar valstybinių institucijų reikalavimus išieškoti sumas ne ginčo tvarka iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti. Bankroto byla UAB „Togema“ iškelta“ 2011 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantas piniginių lėšų iš(si)mokėjimo atveju veikė kaip administracijos vadovas - direktorius, t.y. vienasmenis valdymo organo narys. Taigi, šie mokėjimai atlikti laikotarpiu, kai įmonė jau buvo nemoki, teisme buvo pareikštas įmonės kreditoriaus prašymas iškelti jai bankroto bylą ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atlikti bet kokius mokėjimus. Šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos, tai patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (apeliantui buvo įteikta tiek 2011 m. birželio 9 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei tos pačios dienos nutartis, įpareigojanti apeliantą kaip UAB „Togema“ vadovą pateikti teismui rašytinius įrodymus, būtinus bankroto bylos iškėlimui), tiek ir paties apelianto paaiškinimai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 2, b. l. 97). Tokiu būdu apeliantas žinojo, jog jis negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su lėšų išmokėjimu iš įmonės kasos, tačiau juos atliko. Todėl jo veiksmai neteisėti ir vien jau dėl šios aplinkybės – pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo – ieškovas turi teisę reikalauti, o apeliantas - pareigą atlyginti nuostolius, nes tokį teisių gynimo būdą tiesiogiai numatė lėšų iš(si)mokėjimo metu galiojęs CPK 149 straipsnis (šiuo metu - CPK 147 straipsnio 8 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad pats apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2008, nurodo, jog jei jam, kaip kreditoriui, minėta suma išmokėta neteisėtai, ji turėtų būti vertinama kaip kreditoriaus be pagrindo įgyta suma, taigi, iš esmės jis pats sutinka, kad gauta suma iš jo vis tiek galėtų būti išreikalauta, tik ne kaip iš vadovo, o iš kreditoriaus.

27Be to, apeliantui atsakomybė kyla taip pat ir CK 2.87 straipsnio pagrindu. Šiame straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo pareigos, tarp jų pareiga juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą. Ar akcinės bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Minėtas reglamentavimas ir teisminės praktikos nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai, kuomet įmonės finansinė padėtis sunki jau daugiau nei metus, teisme pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta daugiau žalos (nuostolių) negu natūrali bankroto proceso eiga ją (juos) gali sukelti. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik, kaip minėta, nepaisė teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau įmonei faktiškai jau esant nemokiai ir gavus pajamų, jas panaudojo išimtinai savo finansinių interesų patenkinimui, tokiu būdu siekdamas naudos tik sau ir padarydamas žalą tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, netekusiems galimybės iš tų lėšų padengti kitų įmonės kreditorių finansinius įsipareigojimus bent iš dalies. Todėl apelianto akcentuojamas argumentas, kad jis, būdamas įmonės kreditoriumi, ginčo sumą išsimokėjo kaip paskolos grąžinimą, nekeistų jo kaip vienasmenio įmonės vadovo veiksmų vertinimo CK 2.87 straipsnio nuostatų pažeidimo kontekste.

28Nepagrįsti apelianto argumentai, jog dėl jo veiksmų įmonei žala nekilo dėl to, kad nors jos įmonės turtas sumažėjo, tačiau tokia pačia apimtimi sumažėjo ir įmonės skolos, todėl įmonės turtinė padėtis nepasikeitė. Žala įmonei tiesiogiai ir kaip išvestinė jos kreditoriams pasireiškia faktiškai nemokios įmonės turėto turto realiu sumažėjimu ir dėl to sumažėjusiomis galimybėmis kreditoriams gauti jų reikalavimų bent dalinį patenkinimą iš iš(si)mokėtos ginčo sumos įmonės bankroto procese. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad nepasibaigus įmonės bankroto procesui nėra galimybių nustatyti ieškovo kreditorių patirtos žalos dydžio nagrinėjamam klausimui neturi esminės teisinės reikšmės. Beje, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma viršija vieną milijoną litų.

29Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas (CPK 270 str. 4 d., 3 p., 183 str., 185 str. ) dėl to, kad sprendime nepasisakė dėl visų apelianto 2012 m. spalio 23 d. raštu pateiktų paaiškinimų apie tai, jog skolos grąžinimas negali būti laikomas žala, ieškovas pasirinko netinkamą teisinės gynybos būdą, nes prioriteto suteikimo vienam iš kreditorių, tenkinant jo kreditorinį reikalavimą, atveju bankroto administratorius turėjo reikšti actio Pauliana ieškinius bei reikalauti pripažinti atliktus ginčo mokėjimus negaliojančiais taikant restituciją.

30CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, taip pat nurodyti civilinių teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną arba iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo būdą asmuo gali pasirinkti savo nuožiūra. Taigi, savo pažeistos teisės gynimo būdo pasirinkimas yra ieškovo prerogatyva, o ar ta teisė gali būti apginta ieškovo pasirinktu būdu sprendžia teismas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą, juo labiau, jei jis esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Be to, CPK 328 straipsnio nuostatos draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais ir bet kuriuo atveju procesinių normų pažeidimas gali būti pagrindu sprendimo naikinimui, jei dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

31Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų. Todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 240 000 Lt žalos atlyginimo ir 5... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. A. R. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 10. 1. Teismas nevertino ir netyrė apelianto paaiškinimų ir dėl jų... 11. 2. Ieškovas pasirinko netinkamą teisinės gynybos būdą, nes pagal Lietuvos... 12. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo apeliantui išmokėtos lėšos... 13. 4. Lėšų mokėjimai atlikti iki 2011 m. rugsėjo 12 d., t.y. nutarties dėl... 14. 5. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo ir apelianto teisinius santykius.... 15. 6. Sprendimas užkerta kelią apeliantui reikšti kreditorinius reikalavimus... 16. Ieškovas BUAB „Togema“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip... 17. 1. Teismas tinkamai nustatė neteisėtus veiksmus lėmusius žalos atsiradimą,... 18. 2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, teisėjų... 22. Nustatyta, kad 2011 m. liepos 4 d. UAB „Togema“ vadovas (apeliantas) iš... 23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas, vykdydamas aukščiau... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams... 26. Apeliantas pats pripažino aplinkybę, kad įmonės finansinė padėtis... 27. Be to, apeliantui atsakomybė kyla taip pat ir CK 2.87 straipsnio pagrindu.... 28. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog dėl jo veiksmų įmonei žala nekilo... 29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad... 30. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta... 31. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2... 33. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą....