Byla 1A-136-651/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. išteisintas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str. 1 d. (dėl neatsiskaitymo su UAB „A“) nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 186 str. 1 d. (dėl neatsiskaitymo su SIA „A“) nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Rokanskienei, išteisintojo R. M. gynėjui advokatui Rimantui Tumėnui, civilinių ieškovų atstovui advokatui Mindaugui Baneliui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. išteisintas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str. 1 d. (dėl neatsiskaitymo su UAB „A“) nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 186 str. 1 d. (dėl neatsiskaitymo su SIA „A“) nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 3 d. 2 p. UAB „A“ 8675,70 Eur (29955,45 Lt) ir SIA „A“ 3330,63 Eur (11500 Lt) civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėti.

4Teisėjų kolegija,

Nustatė

5

6R. M. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, būtent: laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-05-29, būdamas UAB „T“, įm. k. ( - ), registruotos adresu ( - ), direktoriumi, žinodamas, kad turi kreditinių įsiskolinimų, laikotarpiu nuo 2013-02-12 iki 2013-03-14 sudarė sutartis-užsakymus pervežimui su SIA „A“, t. y.: 2013-02-12 Nr. l.RU.18.130211.1120 2300 Lt; 2013-02-26 Nr. l.RU.18.130214.1237 2300 Lt; 2013-03-12 Nr. l.RU.18.130214.1248 2300 Lt; 2013-03-12 Nr. l.RU.18.130214.1254 2300 Lt; 2013-03-12 Nr.1.RU.18.130214.1247 2300 Lt, suteikus SIA „A“ paslaugas už 11500 Lt, gautą apmokėjimą iš UAB „O“ panaudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir taip tyčia, apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tuo padarydamas SIA „A“ 11500 Lt (3330,63 Eur) žalą.

7Be to, R. M. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-05-29, būdamas UAB „T“, įm. k. ( - ), reg. adresu ( - ), direktoriumi, žinodamas, kad turi kreditinių įsiskolinimų, laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-03-12 sudarė sutartis-užsakymus pervežimui su UAB „A“, t. y.: 2013-03-05 Nr. 2.DE.28.130304.1530S 3551,20 Lt (850 Eur + PVM, t.y. 1028,50 Eur); 2013-03-05 Nr. 2.R0.10.130305.1300S 8146,88 Lt (1950 Eur + PVM, t. y. 2359,50 Eur); 2013-03-07 Nr. 2.GR.60.130312.0800S 9483,81 Lt (2270 Eur + PVM, t.y. 2746,7 Eur); 2013-03-12 Nr. 2.ES.46.130312.0900S, 8773,56 Lt (2100 Eur + PVM, t. y. 2541 Eur), suteikus UAB „A“ paslaugas už 29955,45 Lt (8675,70 Eur), gautą apmokėjimą panaudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir taip tyčia apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tuo padarydamas UAB „A“ 29955,45 Lt (8675,70 Eur) žalą.

8Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pripažinti R. M. kaltu pagal BK 186 str. 1 d. (2 veikos) ir jį nuteisti: pagal BK 186 str. 1 d. (dėl neatsiskaitymo su SIA „A“) – 25 MGL (941,5 Eur) dydžio bauda; pagal BK 186 str. 1 d. (dėl neatsiskaitymo su UAB „A“) – 40 MGL (1506,4 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą. SIA „A“ civilinius ieškinius tenkinti.

9Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, nes jos grindžiamos tik kaltinamojo R. M. parodymais, neatsižvelgiant į liudytojos R. A. ir specialistės V. V. parodymus bei kitus įrodymus.

10Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad R. M. teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog UAB „A“ ir SIA „A“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: nepateikė dokumentų originalų, vėlavo pristatyti krovinius, iš UAB „O” buvo gauta pretenzija, todėl ir neatsiskaitė su šiomis įmonėmis. Nors jis nurodė, kad dėl šių aplinkybių vyko susirašinėjimas su UAB „A“ ir SIA „A“, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat tvirtina, kad iš užsakovės UAB „O“ gautais pinigais nupirko turtą, vykdydamas akcininko nurodymus, tačiau tokie jo parodymai turi būti vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jis buvo įmonės direktorius ir atsakingas už bendrovės veiklą.

11Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad liudytoja R. A. parodė, kad 2013 metų balandžio mėnesį dėl atsiskaitymų skambino UAB „T“ direktoriui R. M. ir ragino apmokėti nesumokėtas sumas, o M. vis žadėjo atsiskaityti. Jis nurodydavo nereikšmingas priežastis: gal buhalterė pamiršo, buvo išvykę ir pan., tačiau nesakė, kad atsiskaitymams neturi pinigų, jokių duomenų apie blogą įmonės finansinę padėtį nepateikė. Liudytoja R. A. taip pat parodė, kad ir kiti vežėjai sakė, jog UAB „T“ neatsiskaito už pervežimus, tik žada. Patvirtino, jog nebuvo jokių problemų ar ginčų dėl dokumentų, tik UAB „T“ direktorius vis žadėdavo atsiskaityti. Be to, specialistė V. V. parodė, kad atliekant UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad užsakovas „O“ pervedė pinigus, tačiau UAB „T“ su vežėjais neatsiskaitė, nes gautus pinigus panaudojo kitiems apmokėjimams ir turto pirkimui.

12Prokurorė išreiškia poziciją, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad iš užsakovės UAB „O“ gautais pinigais buvo įsigytas turtas, sutartys su „A“ ir SIA „A“ buvo sudaromos turint didžiulius kreditinius įsipareigojimus kitoms įmonėms. Be to, jau esant praktiškai bankrutavusiai įmonei R. M. UAB „A“ ir SIA „A“ 2013-05-14 ir 2016-06-04 siuntė garantinius raštus, nurodydamas galutinę atsiskaitymo datą – birželio 7 d.

13Prokurorė apeliaciniame skunde daro išvadą, kad aptarti įrodymai patvirtina, kad UAB „T“ direktorius R. M., žinodamas, kad turi kreditinių įsiskolinimų, sudarė sutartis dėl pervežimų su SIA „A“ ir UAB „A“, gavęs apmokėjimą iš UAB „O“ už suteiktas paslaugas, tyčia neatsiskaitė su SIA „A“ ir UAB „A“, o jį panaudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei turto pirkimui ir taip tyčia apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, t. y. padarė veikas, numatytas BK 186 str. 1 d.

14Civilinių ieškovių SIA „A“ ir UAB „A“ atstovas advokatas Mindaugas Banelis prašo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo reikalavimus.

15Išteisintasis R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nuosprendį.

16Teismo posėdyje išteisintojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

17Prokurorė ir civilinių ieškovų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 str. 1 d. kyla tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, t. y. dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įvykdytas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2013). Šios veikos esmė yra apgaulės panaudojimas prievolei nevykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-487-693/2015).

20Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad, apeliantės vertinimu, išteisintojo R. M. apgaulė BK 186 str. 1 d. dispozicijos prasme, be kita ko, pasireiškė tuo, kad išteisintasis R. M., būdamas UAB „T“ direktoriumi ir žinodamas, kad įmonė turi didelius kreditinius įsipareigojimus, sudarė aprašomojoje dalyje nurodytas sutartis su SIA „A“ ir UAB „A“. Kitaip tariant, tiek kaltinime, tiek apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad R. M. sutartis su bendrovėmis SIA „A “ ir UAB „A“ sudarė žinodamas, kad atsiskaityti objektyviai negalės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokurorė apeliaciniame skunde taip pat remiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto 2015 m. rugsėjo 25 d. išvadą Nr. 5-3/74 dėl UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos pateikusios vyriausiosios specialistės V. V. parodymais, jog užsakovė UAB „O“ pervedė pinigus, tačiau UAB „T“ su vežėjais neatsiskaitė, nes gautus pinigus panaudojo kitiems apmokėjimams ir turto pirkimui, t. y. būtų galėjęs atsiskaityti su paslaugos tiekėju, jei nebūtų pervestų pinigų panaudojęs kitoms reikmėms (t. 5, b. l. 177). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra nesuderinamos su kaltinime bei prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma apgaulės forma, kuri pasireiškia sutarčių sudarymu iš anksto žinant, jog dėl įmonės finansinės padėties atsiskaityti su kontrahentais nebus objektyvių galimybių. Kitaip tariant, tvirtinant, kad UAB „T“, gavęs apmokėjimą iš UAB „O“, objektyviai turėjo galimybę atsiskaityti su paslaugų teikėjomis SIA „A“ ir UAB „A“, nebelieka pagrindo teigti, kad UAB „T“ tuomečio direktoriaus R. M. apgaulė pasireiškė tuo, kad minėtas sutartis sudarė žinodamas, kad dėl įmonės finansinės padėties atsiskaityti neturės galimybių.

21Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad išteisintojo R. M. apgaulė vengiant atsiskaityti už suteiktas paslaugas su bendrovėmis SIA „Au “ ir UAB „A“ taip pat pasireiškė tuo, kad R. M. (jo vadovaujama bendrovė UAB „T“), gavęs apmokėjimą iš UAB „O“ už suteiktas paslaugas, tyčia neatsiskaitė su SIA „A“ ir UAB „A“, o jį panaudojo atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei turto pirkimui. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodomas turto pirkimas, kaip nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis, nėra nurodytas kaltinime. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013). Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paminėtina, kad paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis (kasacinės nutartys Nr. 2K-487-693/2015, Nr. 2K-462/2010). Kasacinio teismo praktika leidžia konstatuoti, kad aptariami išteisintojo R. M. veiksmai savaime negali būti pripažinti apgaule BK 186 str. 1 d. dispozicijos prasme.

22Be to, apygardos teismas papildomai nurodo, jog neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog kaltinamojo R. M. teiginys, kad neatsiskaitymą su minėtomis įmonėmis lėmė ne noras jas apgauti, o bendrovių pasirašytų sutarčių-užsakymų pervežimui sąlygų nesilaikymas. Išteisintasis R. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu teigė, kad UAB „A“ ir SIA „A“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: nepateikė dokumentų originalų, vėlavo pristatyti krovinius, iš UAB „O“ buvo gauta pretenzija, todėl ir neatsiskaitė su šiomis įmonėmis. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nors R. M. nurodė, kad dėl šių aplinkybių vyko susirašinėjimas su UAB „A“ ir SIA „A“, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Europos žmogaus teisių teismas byloje B. M. ir J. prieš Ispaniją nekaltumo prezumpciją sukonkretino nurodydamas, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo žinomas faktinis UAB „A“ ir SIA „A“ pervežimo paslaugų gavėjas – UAB „O“, surinkti duomenis, kurie galėtų objektyviai paneigti arba patvirtinti minėtą R. M. versiją dėl netinkamos UAB „A“ ir SIA „A“ paslaugų kokybės ir UAB „O“ pretenziją nebuvo sudėtinga.

23Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinasis BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis – apgaulė, todėl konstatuotina, kad ši nusikalstama veika padaryta nebuvo, o R. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagrįstai.

24Civilinių ieškovų atstovas advokatas Mindaugas Banelis pateikė teismui sąskaitą ir pinigų pervedimo išrašą bei prašo priteisti iš R. M. proceso išlaidas už atstovavimą civiliniams ieškovams apeliaciniame procese. Prašymas atmestinas, nes, kaip matyti, prokurorės apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis R. M. paliekamas galioti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. nenumato proceso išlaidų išieškojimo iš išteisintojo, todėl tenkinti šį civilinių ieškovų atstovo advokato prašymą nėra įstatymo nustatyto pagrindo.

25Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės apeliacinį skundą atmesti.

27Civilinių ieškovų atstovo advokato Mindaugo Banelio prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 4. Teisėjų kolegija,... 5. ... 6. R. M. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti... 7. Be to, R. M. buvo kaltinamas tuo, kad... 8. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo padarytos... 10. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 11. Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad liudytoja 12. Prokurorė išreiškia poziciją, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 13. Prokurorė apeliaciniame skunde daro išvadą, kad aptarti įrodymai... 14. Civilinių ieškovių SIA „A“ ir UAB „A“ atstovas advokatas Mindaugas... 15. Išteisintasis R. M. atsiliepimu į... 16. Teismo posėdyje išteisintojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą... 17. Prokurorė ir civilinių ieškovų atstovas prašė apeliacinį skundą... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 186 str. 1 d. kyla tam, kas apgaule vengė... 20. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad, apeliantės vertinimu,... 21. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad išteisintojo... 22. Be to, apygardos teismas papildomai nurodo, jog neturi pagrindo nesutikti su... 23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje... 24. Civilinių ieškovų atstovas advokatas Mindaugas Banelis pateikė teismui... 25. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 26. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 27. Civilinių ieškovų atstovo advokato Mindaugo Banelio prašymą dėl proceso...