Byla 2K-170/2010
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarties.

3Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu Ž. S. nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimu, 222 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimu, 300 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) vienerių metų laisvės atėmimu, 186 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, bausmės vykdymas Ž. S. atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2010 m. sausio 1 d. atlyginti padarytą žalą. Iš Ž. S. J. M. R. priteista 14 303 Lt turtinės žalos ir 1400 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. P., tačiau dėl jo nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nuteistojo Ž. S. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

6Ž. S. nuteistas už tai, kad paslėpė areštuotą turtą, t. y. nuo 2003 m. vasario 10 d. iki 2004 m. spalio 7 d., būdamas UAB „A“ (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas, 2004 m. kovo 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patalpose, esančiose Vilniuje, Laisvės pr. 28, susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2004 m. kovo 22 d. turto arešto aktą (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 321 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2004 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V2-76 UAB „A“ prievolėms Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padengti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – VSDFV) atsakingi asmenys aprašė, įkainojo ir areštavo UAB „A“ pagal PVM sąskaitą–faktūrą (duomenys neskelbtini) įsigytą 9794 Lt vertės turtą; žinodamas apie atsakomybę už 2004 m. kovo 22 d. turto arešto akte (duomenys neskelbtini) numatytą apribojimo pažeidimą, įsipareigojo šį turtą saugoti iki bus padengtas UAB „A“ 7079 Lt įsiskolinimas biudžetui. Ž. S., turėdamas tikslą paslėpti 2004 m. kovo 22 d. VSDFV turto arešto aktu (duomenys neskelbtini) aprašytą areštuotą ir jam patikėtą UAB „A“ priklausantį 9794 Lt vertės turtą, sutrukdant UAB „A“ 7079 Lt įsiskolinimo VSDFV išieškojimą, pažeisdamas 2004 m. kovo 22 d. turto arešto akte (duomenys neskelbtini) įtvirtintas nuostatas, nustatančias baudžiamąją atsakomybę už perduoto saugoti turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą nusikalstamu būdu, t. y. 2005 m. kovo 8 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose, esančiose Vilniuje, Švitrigailos g. 7/A, Vivulskio g. 16, Ž. S. pagamintų ir R. P. už atlygį panaudotų žinomai netikrų dokumentų pagrindu Juridinių asmenų registre įregistravęs žinomai netikrus duomenis apie UAB „A“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą, sudarė tariamai teisėtą UAB „A“ akcijų, dokumentų bei įsipareigojimų perleidimo R. P. įvaizdį, o 2005 m. kovo mėn., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje paslėpė 2004 m. kovo 22 d. VSDFV turto arešto aktu (duomenys neskelbtini) aprašytą areštuotą ir jam patikėtą UAB „A“ priklausantį 9794 Lt vertės turtą.

7Be to, Ž. S. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to buvo visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. nuo 2003 m. vasario 10 d. iki 2004 m. spalio 7 d. dėl einamų UAB „A“ direktoriaus pareigų pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnį būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, nustatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės 10 metų privalo saugoti apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, jog, paslėpus UAB „A“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, bus trukdoma nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, nusikalstamu būdu, t. y. 2005 m. kovo 8 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose Ž. S. pagamintų ir R. P. už atlygį panaudotų žinomai netikrų dokumentų pagrindu Juridinių asmenų registre įregistravęs žinomai netikrus duomenis apie UAB „A“ akcininko ir direktoriaus pasikeitimą, sudarė tariamai teisėtą UAB „A“ akcijų, dokumentų bei įsipareigojimų perleidimo R. P. įvaizdį, o 2005 m. kovo mėn., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą dieną nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „A“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus; dėl to buvo visiškai negalima nustatyti UAB „A“ nuo 2003 m. vasario 10 d. iki 2004 m. spalio 7 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

8Taip pat Ž. S. nuteistas už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, t. y. turėdamas tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės už VSDFV 2004 m. kovo 22 d. turto arešto aktu (duomenys neskelbtini) areštuoto UAB „A“ priklausančio ir jam perduoto saugoti 9794 Lt vertės turto bei UAB „A“ apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų paslėpimą, 2005 m. kovo mėn., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas kompiuterine įranga, atspausdino žinomai netikrus dokumentus: 2004 m. gruodžio 1 d. UAB „A“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „A“ 2004 m. gruodžio 1 d. dokumentų perdavimo aktą ir UAB „A“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuos R. P., žinodamas, kad iš Ž. S. neįgyja ir neįgis UAB „A“ akcijų, neperima ir neperims UAB „A“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų ir šios bendrovės antspaudo, Ž. S. nurodymu, 2005 m. kovo 8 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose už 100 Lt atlygį pasirašė melagingai patvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis iš Ž. S. už 10 000 Lt įsigijo 100 UAB „A“ akcijų, o dokumentai ir turtas perėjo R. P. žinion; taip Ž. S. pagamino netikrus dokumentus.

9Ž. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. kovo mėn., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje, žinomai netikrus dokumentus – 2004 m. gruodžio 1 d. UAB „A“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „A“ 2004 m. gruodžio 1 d. dokumentų perdavimo aktą ir UAB „A“ vienintelio akcininko sprendimą – pateikė UAB „A“ bankroto administravimo paslaugas atliekančiam A. Č., taip panaudojo žinomai netikrus dokumentus.

10Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir bylą nutraukti; jei teismas spręstų, kad kasatorių išteisinti nėra pakankamo pagrindo, nustatyti kitą žalos atlyginimo terminą – bent šešis mėnesius nuo kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.

11Kasaciniame skunde nuteistasis Ž. S. teigia, kad nebuvo nustatyti nei objektyvūs, nei subjektyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, požymiai, teismas nesirėmė byloje esančiais įrodymais ir jį teisinančius įrodymus atmetė kaip nepagrįstus. Bylos medžiaga nustatyta, kad areštuotą turtą sunaikino – išvežė į metalo laužą UAB „B“ darbuotojai, o ne kasatorius. Už areštuoto turto neišsaugojimą dėl objektyvių priežasčių (iškėlimo iš nuomojamų patalpų) numatyta civilinė ir administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Kasaciniame skunde Ž. S. nurodo siekęs sugrąžinti įsiskolinimą VSDFV, tačiau to nepadarė, nes jo vadovaujama įmonė nebegalėjo vykdyti veiklos, taip pat Ž. S. objektyviai negalėjo toliau saugoti areštuoto turto, nes neturėjo, kur tai padaryti. VSDFV darbuotojų iniciatyva, neapžiūrėjus turto, jo neįvertinus, buvo surašytas turto arešto aktas, taigi, pasak kasatoriaus, jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra. Bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad Ž. S. teismo nurodytu būdu – surašydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį galėjo paslėpti jau anksčiau UAB „B“ sunaikintą turtą. Teismas tapatina dažymo kamerą, kuri yra nekilnojamasis daiktas, ir dažymo kameros detalės duris; dažymo kamera patalpose buvo nuomojama, o areštuotos dažymo kameros detalės, priklausančios UAB „A“, saugomos lauke, prie nuomojamų patalpų; teismas nurodo, kad jei dažymo kamera buvo nuomotojo, tai dažymo kameros detalių nebuvo, tačiau tokie teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Buvo areštuotos dažymo kameros išrenkamos detalės, saugotos lauke, prie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Dažymo kameros durys buvo saugomos. Kasaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas A. V. patvirtino, jog pas jį buvo atvykęs antstolis, norėjęs surašyti UAB „A“ turtą, tačiau patalpų ir teritorijos jam nebuvo leista apžiūrėti, turto arešto aktas nebuvo surašytas, A. V. antstoliui nurodė, jog UAB „A“ turto patalpose nėra. Kasatorius daro išvadą, kad jei UAB „B“ nebūtų areštuoto turto išvežusi į metalo laužą, leidusi antstoliui surašyti turto arešto aktą, tai turtas nebūtų dingęs.

12Nuteistasis Ž. S. nurodo, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jis nuteistas taip pat nepagrįstai. Oficialių dokumentų – akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir dokumentų priėmimo–perdavimo akto – jis neklastojo, jų neteisėtai nepanaudojo. Kasatorius nurodo, kad akcijas pardavė dviem pas jį atvykusiems asmenims, iš kurių vienas buvo R. P.; kieno vardu buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, jam nebuvo svarbu, R. P. jokių įtarimų nekėlė. R. P., duodamas parodymus, nurodė, kad jam matytas asmuo, vardu Vytas, pasiūlė uždirbti 100 Lt ir R. P. vardu nupirkti įmonės akcijas; su šiuo asmeniu jis vyko pas kasatorių, pasirašė dokumentus, vėliau vyko į VĮ „Registrų centras“, šis asmuo paėmė ir visus įmonės registracijos dokumentus, kažkokius dokumentus maiše iš Ž. S.; R. P. pinigų jam už tai nemokėjo. Tai įrodo, anot kasatoriaus, kad Ž. S. nesiekė parduoti įmonėse akcijų fiktyviai, dokumentų neklastojo, sąžiningai klydo, nesidomėjo, kuris iš dviejų asmenų – R. P. ar asmuo, vardu Vytas – yra realus akcijų pirkėjas. Taip pat, kasatoriaus nuomone, netiesiogiai faktą, kad Ž. S. nieko nežinojo apie akcijų pirkimo–pardavimo iš jo tikslą, patvirtina ir R. P. parodymai, kad Vytas, prieš vesdamas jį pas Ž. S., aprengė geresniais drabužiais, t. y. Ž. S. buvo siekiama sudaryti įspūdį, kad R. P. nėra benamis, o asmuo, galintis įsigyti įmonės akcijų; R. P. asmenybė nekėlė įtarimų ir VĮ „Registrų centras“ darbuotojams. Pasak kasatoriaus, kadangi jis sąžiningai klydo dėl tikrojo pirkėjo, negali būti teisiamas dėl dokumentų klastojimo.

13Kasatorius taip pat teigia, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nuteistas nepagrįstai. Buhalterinius dokumentus perdavė su R. P. atėjusiam asmeniui, vardu Vytas. R. P. ant dokumento pasirašė, tačiau pats buhalterinės apskaitos dokumentų nepaėmė, juos pasiėmė kitas su juo buvęs asmuo; taigi Ž. S. dokumentų neslėpė, kratų metu pas kasatorių dokumentų nerasta. Be to, Ž. S. buvo atleistas iš UAB „A“ direktoriaus pareigų dar iki akcijų pardavimo, tad jis nebuvo atsakingas už dokumentų išsaugojimą ir negali būti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas.

14Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog kasatorius neva padarė apgaule žalos J. M. R., neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. J. M. R. pardavus patalpas kitiems asmenims (UAB „B“), UAB „A“ iš patalpų išsikėlė, skola susiformavo ir civiliniai teisiniai santykiai nutrūko 2004 m. kovo 31 d. Teismo nuomone, apgaulė reiškėsi tuo, kad Ž. S. 2005 m. kovo 8 d. esą suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktą; nuomos sutarties pasibaigimas ir akcijų pirkimas–pardavimas, anot kasatoriaus, nėra susiję priežastiniu ryšiu. Apgaule padaryti turtinės žalos Ž. S. galėjo tik tuo laikotarpiu, kai buvo galiojanti nuomos sutartis, t. y. iki 2004 m. kovo 31 d. J. M. R. į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, į ikiteisminio tyrimo pareigūnus kreipėsi tik po to, kai sužinojo, jog Ž. S. iškelta baudžiamoji byla, taigi nelaikė savęs apgautu, jo pozicija vertintina tik kaip noras gauti pinigų iš Ž. S., nes nebuvo galimybės jų atgauti iš UAB „A“. Teismas nenurodė, kaip reiškėsi Ž. S. apgaulė. UAB „A“ likviduota dėl bankroto, t. y. ji neturėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, iš jų ir su J. M. R., tai, pasak kasatoriaus, reiškia, kad skola susidarė dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl Ž. S. apgaulės. Kasaciniame skunde, be to, pabrėžiama, kad žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs ilgą laikotarpį, atsižvelgdamas į tai, jog žalos dydis yra didelis, nuteistojo pajamos mažos. Tačiau byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka ir teismo nuosprendis įsiteisėjo tik po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo; šis teismas termino žalai atlyginti nepratęsė; nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme gali būti situacija, kad kasatoriui neatlyginus žalos bus siūloma skirti realų laisvės atėmimą. Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, po truputį atlygina žalą, vykdo kitus teismo įpareigojimus, tačiau dėl trumpų žalos atlyginimo terminų nedelsiant atlyginti žalos negali.

15Atsiliepimu į nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą nukentėjusysis J. M. R. prašo nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą atmesti, nes, jo teigimu, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendis ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis yra teisėti, pagrįsti bei atitinkantys jo, kaip nukentėjusiojo, interesus.

16Atsiliepimu į nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Bekišas prašo nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą atmesti.

17Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriui tinkamai, įvertinus visus byloje esančius įrodymus kaip visumą, buvo inkriminuota BK 246 straipsnio 1 dalis; kasatorius, areštavus UAB „A“ turtą – dažymo kamerą – iki bus padengta bendrovės skola VSDFV, buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už šio turto paslėpimą, sunaikinimą ar perleidimą, nepaisydamas to, šio turto neišsaugojo ir jį paslėpė. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo kasatoriui pažymėtina, kad teismai paneigė versiją apie tai, jog sandoryje dalyvavo kitas nenustatytas asmuo, o akcijų pardavimo sandoris įvyko realiai. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo pažymėtina, kad teismai teisingai pripažino kasatorių apgaulingos apskaitos tvarkymo subjektu, nes skirtingai, nei teigiama kasaciniame skunde, jam inkriminuotu nusikalstamos veikos laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. vasario 7 d. iki 2004 m. spalio 7 d. jis buvo UAB „A“ direktorius: 2004 m. rugsėjo 30 d. pateikdamas valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „A“ finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės vadovo vardu pasirašė Ž. S. Kasatoriaus atleidimas iš direktoriaus pareigų po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpio nusikalstamos veikos kvalifikacijai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad kasatorius pagrįstai nuteistas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos: tarp UAB „A“ ir nukentėjusiojo J. M. R. buvo susiklostę civiliniai santykiai sudarytos patalpų nuomos sutarties pagrindu. Kasatorius pagal nuomos sutartį su nukentėjusiuoju neatsiskaitė, be to, sudarė tariamai teisėto bendrovės akcijų, dokumentų, įsipareigojimų perleidimo kitam asmeniui (R. P.) įvaizdį, šiais savo veiksmais sąmoningai suklaidino nukentėjusįjį ir visiškai sumenkino jo galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

18Kasacinis skundas atmestinas.

19Dėl BK 246 straipsnio 1 dalies inkriminavimo

20Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-259/2007) išaiškinta, kad turto arešto akto turinys, jo įforminimo tvarkos reikalavimai bei sąlygos, kurioms esant atsiranda turto saugotojo pareigos, yra labai svarbūs sprendžiant atsakomybės klausimą pagal BK 246 straipsnį, tačiau turto arešto akto formos ir turinio trūkumai negali nulemti sprendimo baudžiamojoje byloje, jei yra kitų duomenų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas kasatorių už BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius nustatė tinkamai išanalizavęs surinktus įrodymus kaip visumą. Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta: 1) nenutrūkusi kasatoriaus teisinė pareiga saugoti areštuotą turtą pagal arešto aktą, kuriame taip pat yra žyma apie kasatoriaus supažindinimą su dėl turto neišsaugojimo gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis ir 2) faktas, kad turto arešto objektu nuo teisinės pareigos jį saugoti atsiradimo momento disponavo būtent kasatorius.

21Turto arešto akto sudarymo metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad areštuotą aprašytą mokesčio mokėtojo turtą mokesčio administratoriaus pareigūnas įvertina atsižvelgdamas į tos rūšies turto kainas toje vietovėje bei į turto nusidėvėjimą. Jeigu kai kuriuos daiktus įvertinti sunku, taip pat jeigu mokesčio mokėtojas prieštarauja mokesčio administratoriaus pareigūno atliktam turto įvertinimui, mokesčio administratorius turto vertei nustatyti kviečia turto vertintoją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad turto areštas dažymo kamerai nustatytas pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), iš kurios akivaizdu, kad pirkėjas, UAB „A“, iš pardavėjo, UAB „C“, pirko prekių (metalinės grotos ant grindų, lubų grotos, mažos šarvuotos durys, didelės šarvuotos durys) už bendrą 9794 Lt sumą. 2004 m. kovo 22 d. arešto akte būtent šios prekės įvardytos kaip dažymo kamera, kurios kaina – 9794 Lt. Nei dėl įkeičiamo turto apimties, nei dėl jo įkainojimo nuteistasis Ž. S. jokių prieštaravimų nereiškė, turto arešto akto Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Taigi jo kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismų klaidų sprendžiant dėl areštuoto turto apimties negali būti pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Teisinė pareiga saugoti areštuotą turtą tariamai perleidus įmonę nesibaigia, todėl kaltinime dėl BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nurodomas UAB „A“ akcijų pardavimo neteisėtas mechanizmas šiuo atveju yra nurodomas ne kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis (BK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik veika ir nusikalstamos veikos dalyko ypatybės kaip būtinieji objektyvūs sudėties požymiai), tačiau pabrėžiant apie teisinės pareigos pagal arešto aktą nuteistajam Ž. S. tęstinumą. Nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Šis subjektyvus požymis taip pat nustatytas – nuteistasis Ž. S. suvokė, kad pagal turto arešto aktą yra apribota disponavimo teisė 9794 Lt vertės turtui, įvardytam kaip „dažymo kamera“, ir suprato, kad kaip UAB „A“ įgaliotas atstovas ir vienintelis akcininkas jis privalo saugoti turto arešto akte nurodytą turtą, dėl kurio tapatumo ir vertės, kaip minėta, nebuvo kilę klausimų, žinojo, kad už šio turto paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą ar neteisėtą perleidimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė, nes dėl to jis buvo įspėtas, tačiau jį nenustatytoje vietoje ir laiku paslėpė. Kasatoriaus minima versija kasaciniame skunde dėl UAB „B“ veiksmų paneigta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. iš naujo įrodymų nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Versiją, kad UAB „B“ sunaikino turtą, kuriam buvo uždėtas areštas, paneigė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertindami įrodymus kaip visumą.

22Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies inkriminavimo

23Nuteistajam Ž. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika tinkamai inkriminuota. Objektyviai dokumentų suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis) galėjo pasireikšti alternatyviais veiksmais: 1) netikro dokumento pagaminimu; 2) tikro dokumento suklastojimu; 3) netikro dokumento panaudojimu; 4) netikro dokumento realizavimu; 5) suklastoto dokumento panaudojimu; 6) suklastoto dokumento realizavimu. Kasatorius nuteistas dėl trijų netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi nusikaltimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų padarymo momento. Nusikalstamos veikos padarymo tikslo nebuvimas, kaip teigiama kasaciniame skunde, nėra būtinasis subjektyvus šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pabrėžė, jog dokumentai datuoti 2004 m. gruodžio 1 d., o pateikti VĮ „Registrų centras“ 2005 m. kovo 8 d., juose įrašyti būtent nuteistojo R. P. duomenys ir prie dokumentų pridėta jo asmens tapatybės kortelės kopija, nors nuteistasis Ž. S. teigė dokumentus surašęs jų forminimo metu. Dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas padarytas tiesiogine tyčia – Ž. S. suprato, kad kompiuterine technika pagamino netikrus dokumentus: UAB „A“ pirkimo–pardavimo sutartį, dokumentų perdavimo aktą ir vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas ten žinomai neteisingus duomenis dėl R. P. statuso bendrovėje, ir to norėjo. Kasaciniame skunde keliama versija dėl kito asmens, kuriam neva realiai buvo parduota UAB „A“, yra paneigta BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.

24Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies inkriminavimo

25Kasaciniame skunde nuteistasis Ž. S. kelia tą pačią pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme keltą versiją dėl faktinių UAB „A“ pardavimo aplinkybių. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, tad iš naujo faktinių bylos aplinkybių nenustato; kasaciniame skunde dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo akcentuojamas tik vienas teisės taikymo aspektas – anot kasatoriaus, jis buvo atleistas iš UAB „A“ direktoriaus pareigų dar iki akcijų pardavimo, tai, anot jo, reiškia, kad jis nebuvo atsakingas už dokumentų išsaugojimą ir negali būti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Ž. S. buvo inkriminuotas buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, negalint nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, nenustatytą 2005 m. kovo mėnesio dieną. Ž. S., kaip vienintelio UAB „A“ akcininko, teisinė pareiga saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus nenutrūko, todėl jis pagrįstai buvo laikytas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu.

26Dėl BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo

27Pagal BK 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Pažymėtina, kad paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Šioje byloje teismų pagrįstai nustatyta, kad susidariusio pagal nuomos sutartį įsiskolinimo nepadengimas buvo ne paprastas skolininko teisinės pareigos pagal sandorį neįvykdymas, už kurį grėstų civilinė atsakomybė, o kreditoriaus – nukentėjusiojo J. M R. – galimybės atgauti pagal nuomos sutartį už patalpų nuomą susidariusią skolą, kasatoriui panaudojus apgaulę – tariamą UAB „A“ perleidimą, besąlygiškai vengiant atlikti prievolę, reikalavimo palikimas be ekonominio padengimo, užkertant kelią jį įgyvendinti civiline tvarka. Taigi apgaulės požymio buvimas ir tinkamas jos nustatymas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pagrįstai lėmė BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimą nuteistajam Ž. S.

28Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

29Akcentuotina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistajam Ž. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas nustatytas iki 2010 m. sausio 1 d., taigi pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 75 straipsnio 3 dalimi (skirdamas įpareigojimą – turtinės žalos, padarytos asmens nusikalstama veika, atlyginimą – nustatė laiką, per kurį nuteistasis turi įvykdyti paskirtą įpareigojimą). Apeliacine tvarka teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymo trukmė nebuvo skundžiama, todėl, laikantis nustatytų kasacinio nagrinėjimo ribų, šis klausimas kasacinės instancijos teisme negali būti sprendžiamas.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu Ž. S.... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,... 6. Ž. S. nuteistas už tai, kad paslėpė areštuotą turtą, t. y. nuo 2003 m.... 7. Be to, Ž. S. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę... 8. Taip pat Ž. S. nuteistas už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrus... 9. Ž. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. kovo mėn., teisminio įrodymų... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 11. Kasaciniame skunde nuteistasis Ž. S. teigia, kad nebuvo nustatyti nei... 12. Nuteistasis Ž. S. nurodo, kad pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jis nuteistas... 13. Kasatorius taip pat teigia, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nuteistas... 14. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog kasatorius neva padarė... 15. Atsiliepimu į nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą nukentėjusysis J. M. R.... 16. Atsiliepimu į nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 17. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriui tinkamai, įvertinus visus byloje... 18. Kasacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl BK 246 straipsnio 1 dalies inkriminavimo... 20. Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas paslėpė, sunaikino ar... 21. Turto arešto akto sudarymo metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo... 22. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies inkriminavimo... 23. Nuteistajam Ž. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 300... 24. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies inkriminavimo... 25. Kasaciniame skunde nuteistasis Ž. S. kelia tą pačią pirmosios ir... 26. Dėl BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo... 27. Pagal BK 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už... 28. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 29. Akcentuotina, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 31. Nuteistojo Ž. S. kasacinį skundą atmesti....