Byla 2K-235/2011
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio teisėtumo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, išteisintajam S. L., nukentėjusiosios atstovui advokatui Irmantui Dobilui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. A. V. ir jos atstovo advokato Irmanto Dobilo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio teisėtumo.

2Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir subsidiariai priteista nukentėjusiajai A. A. V.: 1) iš AB „Lietuvos draudimas“ 370,15 Lt turtinės bei 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimas; 2 ) iš nuteistojo S. L. 18 147,20 Lt neturtinės žalos, 291,17 Lt kitų proceso išlaidų bei 4710 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lakričio 17 d. nuosprendžiu, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: S. L. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, nukentėjusiosios atstovo ir prokuroro prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu S. L. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, jog 2009 spalio 20 dieną, apie 12.10 val., Maironio gatvėje, Kazlų Rūdos mieste, vairuodamas automobilį „Daewoo Nubira“ (valst. nr. DBK 403), važiuodamas atbuline eiga iš 20-ojo namo kiemo į Maironio gatvę, atbuline eiga sukdamas į gatvę, nedavė kelio tuo metu per gatvę ėjusiai pėsčiajai A. A. V., gimusiai 1927 m. balandžio 9 d., ir ją partrenkė kairės pusės automobilio galine dalimi. S. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punktą, kuriame nurodyta, kad, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, ir 162 punkto reikalavimą, kuriame konstatuota, kad, sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą; dėl to ir įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. A. V. buvo padarytas kairiojo šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu S. L. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. A. V. ir jos atstovas advokatas I. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį.

8Kasatorių nuomone, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. nuosprendis turi būti panaikintas dėl esminių BPK pažeidimų ( BPK 369 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 3 dalis). Jie nurodo, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismo priimami sprendimai turi turėti objektyvų pagrindą, kuris susiformuoja tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei patikrinus bylos duomenis, laikantis baudžiamojo proceso nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisme. Tačiau, pagal kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nuosprendį iš esmės grindė tik S. L. palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgdamas ir nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisme tirtų įrodymų visumos, o liudytojų duoti parodymai visai nebuvo išsamiai analizuoti ir įvertinti. Kasatoriai pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje vieną po kito išdėstė tik įrodymus, tačiau nepateikė jokių objektyvių išvadų ir motyvų, kuris iš įrodymų paneigia nusikalstamos veikos sudėties S. L. veiksmuose buvimą. Be to, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos bei ištirtos pirmosios instancijos teisme ir kurių pagrindu buvo priimtas 2010 m. liepos 15 d. nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal S. L. apeliacinį skundą, privalėjo iš naujo išsamiai ištirti visus duomenis, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai išspręsti aplinkybes. Tačiau, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, BPK teismui suteiktomis teisėmis ir galimybėmis išsiaiškinti visas, kiek tai įmanoma, turinčias reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui aplinkybes, pasinaudota nebuvo. Taip pat nebuvo atliktas tinkamas ir visapusiškas įrodymų tyrimas, o tai lėmė skubotą ir nepagrįstą išvadą, jog S. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

9Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą teismui įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu S. L. išteisino nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių. Išteisinamuoju nuosprendžiu buvo konstatuota, kad nėra būtinųjų nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių - nusikalstamos veikos (Kelių eismo taisyklių 119 ir 162 punktų pažeidimo) bei priežastinio ryšio tarp nuskalstamos veikos ir padarinių. Kasatoriai su tokia apeliacinio teismo pozicija nesutinka ir mano, kad ji prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei įrodymams, taip pat neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

10Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, kad S. L. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 ir 162 punktus. Nurodoma, kad S. L. savo veiksmais nepaisė ir Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimų, nustatančių, kad „Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas”. Kasatorių nuomone, jeigu S. L. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimo ir būtų davęs kelią nukentėjusiajai (o realiai tokią galimybę turėjo, jei būtų buvęs atidus ir rūpestingas), nebūtų kilęs eismo įvykis.

11Kasatorių teigimu, Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, dėl to buvo neteisėtai ir nepagrįstai konstatuota, kad S. L. savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių nustatytų reikalavimų.

12Kasatoriai pažymi, kad Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog: „Nukentėjusioji ėjo per važiuojamąją dalį nenustatytoje vietoje, pėsčiųjų perėja už 50 arba 100 m, o tai vertinama kaip didelis nukentėjusiosios neatsargumas”, ir nurodo, kad kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Todėl, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas ir šiuo atveju netinkamai įvertino įvykio situaciją ir faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas.

13Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kuria teigiama, jog nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio buvimą tarp neteisėtų veiksmų (S. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimo) ir kilusių pasekmių (nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo), kad nenustatyta, jog dėl S. L. vairuojamo automobilio kontakto nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokia išvada, jų įsitikinimu, padaryta netinkamai išanalizavus faktinę situaciją, įrodymus, jos pagrindimas realiai buvo paremtas tik 2009 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. 11-3621(09).

14Kasaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimą faktiškai lėmė tai, jog buvo netinkamai pritaikytos būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio taisyklės. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos bei pirmosios instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo matyti, kad S. L. veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo priežastis nulėmusi pasekmes - nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą, pagal kasatorius, leidžia daryti šios aplinkybės:

151) kad nukentėjusiąją kliudė S. L. vairuojamas automobilis, patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, eismo įvykio planas, nuotrauka Nr. 2. Pažymima, kad priešingas išvadas, t. y. apie S. L. vairuojamo automobilio kontakto su nukentėjusiaja nebuvimą galima būtų daryti tik tuo atveju, jei liudytojai nebūtų girdėję „duslaus garso”, o nukentėjusioji būtų gulėjusi bent jau pusės metro nuo automobilio atstumu;

162) specialisto išvadoje Nr. G 989/09(09) konstatuota, kad nukentėjusiajai sužalojimai - kairiojo šlaunikaulio pergumburinis lūžimas „galėjo būti padarytas tuo pačiu metu kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio kėbulo dalimis, o taip pat galimai krentant ir kontaktuojant su kietu grindinio paviršiumi, galimai 2009 m. spalio 20 d.” Tačiau, kaip teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl specialisto D. I. pateiktų paaiškinimų jo apklausos metu, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad nekonstatavus sužalojimų dešinėje kūno pusėje nebuvo ir automobilio kontakto su nukentėjusiaja. Taip pat nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta ir į aplinkybes, nurodytas 2010 m. gegužės 17 d. medicininių dokumentų išrašuose, kurių vertinimas šioje byloje, kaip turintis įrodomąją reikšmę, yra svarbus;

173) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas padarė remdamasis tik specialisto išvada Nr. 11-3621(09), nes tinkamai neįvertino jos teisingumo bei sąsajos su kitais esančiais įrodymais baudžiamojoje byloje. Pažymi, kad striukė iš nukentėjusiosios buvo paimta ir apžiūrėta tik 2009 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po eismo įvykio;

184) kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-22/2010 (kurios faktinė padėtis yra labai panaši į šios Baudžiamosios bylos situaciją) paliko galioti apeliacinės instancijos priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamosios kasacinį skundą atmetė. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei jų vertinimui.

19Kasatorių teigimu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išsamiai ir nešališkai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, dalies jų visiškai neanalizavo ir nevertino, nepagrįstai rėmėsi 2009 m. gruodžio 30 d. specialisto išvada Nr. 11-3621(09), kuri, jų nuomone, objektyviai neturi įrodomosios vertės, taip padarydama esminį BPK pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagristą išteisinamąjį nuosprendį.

20Nukentėjusiosios A. A. V. ir jos atstovo advokato Irmanto Dobilo kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nenagrinėtini kasacine tvarka

22BPK 369 straipsnyje numatyta, jog kasacine tvarka nagrinėjamos bylos, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu.

23Pažymėtina, kad dauguma kasaciniame skunde išdėstytų argumentų yra dėl apeliacinės instancijos teismo nustatytų nagrinėjamo įvykio faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo. Kasatorės skunde pateikiama eismoįvykio aplinkybių versija grindžiama liudytojų M. N., A. U., S. K. ir R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, specialisto išvados Nr. G 989/09 (09) bei specialisto D. I. duoto paaiškinimo, subjektyviu vertinimu, reiškiama kritika dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos netinkamo specialisto išvados Nr. 11-3621 (09) vertinimo, siejant tai su netinkamu eismoįvykio aplinkybių aiškinimu, kuris lėmė apeliacinės instancijos teismo neteisingai padarytą išvadą dėl priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nebuvo, o taipogi ir nepagrįstą S. L. išteisinimą. Kadangi dauguma kasacinio skundo argumentų yra dėl byloje nustatytų faktų vertinimo, kasacinės instancijos teisėjų kolegija šių argumentų nenagrinėja, nes tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas ( BPK 376 straipsnio 1 dalis ).

24Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

25Kaip matyti iš šioje byloje priimtų teismų nuosprendžių, apeliacinės instancijos teismas dėl įvykio aplinkybių padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą, nors ir rėmėsi tais pačiais byloje surinktais duomenimis. Tokią apeliacinės instancijos teismo poziciją lėmė tai, kad teismai, vertindami įvykio aplinkybes, pasirinko skirtingas atskaitos pozicijas bei skirtingai vertino atskirų rūšių įrodymų šaltinius. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų M. N., A. U., S. K., R. Š., nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą Nr. G 989/09 (09) bei specialisto D. I. paaiškinimą, svarbią reikšmę suteikė savo vidiniam įsitikinimui, ignoruodamas specialisto Nr. 11-3621 (09) išvada nustatytas aplinkybes. Tačiau reikia pažymėti, kad baudžiamajame procese visi įrodymų šaltiniai, kaip tam tikros duomenų bazės, turi vienodą reikšmę. Ir tik įvertinus bylos duomenis patikimumo aspektu, galima nustatyti jų svarbą konstatuojant tikrąsias bylos aplinkybes. Vertindamas baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuostata visas abejones dėl kaltės aiškinti kaltinamojo naudai ir teisingai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertindamas liudytojų parodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nepakankamai įvertino kitus įrodymus. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą kolegija laiko pagrįsta. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios, liudytojų M. N., A. U., S. K., R. Š. ir netgi išteisintojo S. L. parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, nepakankamai įvertino šių asmenų duotų parodymų subjektyvųjį aspektą, suvokiant eismoįvykio kaip objektyviosios tikrovės reiškinio ypatumus. Objektyviosios tikrovės reiškiniai žmogaus atmintyje fiksuojami per sąmonės psichinius procesus, todėl kiekvienu atveju individo padarytos išvados yra nulemtos ne tik individualių psichologinių tikrovės suvokimo veiksnių, bet ir konkrečių aplinkybių, kuriomis vyko eismoįvykio mechanizmo ir jo atskirų detalių fiksavimas. Todėl vertindamas minėtų liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog, kaip kad pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, jie įvykio aplinkybių nematė. Tokią išvadą teismui leido daryti byloje užfiksuoti liudytojų M. N., A. U., R. Š. bei S. K. parodymai, pagal kuriuos, pradžioje jie išgirdo moters riksmą, duslų garsą, kurį, kaip vėliau suprato liudytojas R. Š., sukėlė medinės lazdelės garsas, „šlumštelėjimą“, ir tik po to pamatė moterį, gulinčią gatvės važiuojamoje dalyje, prie automobilio galo, iš kairės pusės.

26Akivaizdu, kad įvykis liudytojams buvo netikėtas, sukėlė tam tikrą emocinį sukrėtimą ir leido daryti prielaidą, jog nukentėjusioji buvo kliudyta ir partrenkta S. L. vairuojamo automobilio. Todėl liudytojų parodymai, įvertinant ir tai, kad laikui bėgant jie priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo bei kitų aplinkybių žmogaus atmintyje kinta, byloje turėjo būti ne tik itin kruopščiai patikrinami bei ir gretinami su specialių tyrimų bei kitais duomenimis, juolab kad, sprendžiant iš minėtų liudytojų parodymų, prielaidą, jog automobilis važiuodamas iš kiemo į gatvę patrenkė moterį, kaip pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, jie padarė ne iš matyto fakto, o iš po įvykio matyto vaizdo. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai kasatorės nuomonei, nė vienas iš minėtų liudytojų, automobilio smūgio į nukentėjusiąją garso, kaip tokio, negirdėjo, o ir girdėti negalėjo. Pasak nukentėjusiosios, automobilis kliudė ją nestipriai klubų srityje. Išteisintasis S. L. apskritai jokio smūgio automobilio galine dalimi nepajuto. Tuo tarpu atlikus specialų tyrimą konstatuota, kad ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, kurios buvo paimtos nuo automobilio „Daewo Nubira“ (valst. nr. DBK 403) galinio buferio eismo įvykio vietos apžiūros metu, nebuvo rasta nei pluoštų iš tirti pateiktos nukentėjusiosios A. A. V. striukės, nei pašalinių pluoštų, vienodų su pluoštais, rastais ant lipnių juostų su mikrodalelėmis, surinktomis nuo automobilio „Daewo Nubira“ (valst. nr. DBK 403) galinio buferio ant tirti pateiktos A. A. V. striukės.

27Nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog nukentėjusiąją kliudė ir sužalojo išteisintasis S. L. Šiai apeliacinės instancijos teismo išvadai neprieštarauja ir specialisto D. I. išvadoje konstatuoti nukentėjusiajai kūno sužalojimai bei jų atsiradimo mechanizmas.

28Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tirdamas ir vertindamas bylos duomenis nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Bylos duomenų vertė yra nustatoma ne pagal jų ryšį su įrodinėjamomis aplinkybėmis, o pagal jų patikimumą ir svarbą nustatant teisiškai reikšmingus faktus. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, nurodė argumentus, kuriais remiantis nepriimtini ir atmetami kiti bylos duomenys dėl nagrinėjamo įvykio, todėl, kolegijos nuomone, bylos aplinkybės yra išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

29Pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašymą bei kasacinio nagrinėjimo ribas keisti skundžiamą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

30Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

31Kasatorių A. A. V. ir jos atstovo advokato Irmanto Dobilo kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu S. L.... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą,... 5. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu S. L.... 6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 7. Kasaciniu skundu nukentėjusioji A. A. V. ir jos atstovas advokatas I. D.... 8. Kasatorių nuomone, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20... 10. Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos duomenimis yra nustatyta, kad S. L.... 11. Kasatorių teigimu, Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino faktines bylos... 12. Kasatoriai pažymi, kad Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje... 13. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kuria... 14. Kasaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo... 15. 1) kad nukentėjusiąją kliudė S. L. vairuojamas automobilis, patvirtina... 16. 2) specialisto išvadoje Nr. G 989/09(09) konstatuota, kad nukentėjusiajai... 17. 3) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas padarė... 18. 4) kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 19. Kasatorių teigimu, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 20. Nukentėjusiosios A. A. V. ir jos atstovo advokato Irmanto Dobilo kasacinis... 21. Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nenagrinėtini kasacine tvarka... 22. BPK 369 straipsnyje numatyta, jog kasacine tvarka nagrinėjamos bylos, jeigu... 23. Pažymėtina, kad dauguma kasaciniame skunde išdėstytų argumentų yra dėl... 24. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 25. Kaip matyti iš šioje byloje priimtų teismų nuosprendžių, apeliacinės... 26. Akivaizdu, kad įvykis liudytojams buvo netikėtas, sukėlė tam tikrą... 27. Nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leido padaryti... 28. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas... 29. Pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašymą bei kasacinio... 30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 31. Kasatorių A. A. V. ir jos atstovo advokato Irmanto Dobilo kasacinį skundą...