Byla 1-1451-1036/2018

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant prokurorams Valdemarui Baranauskui, Dainiui Kunigėliui, nukentėjusiajam J. L., specialistui Jonui Mindaugui Paliuliui, kaltinamajam M. M., jo gynėjui advokatui Liutaurui Lukošiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. M. (M. M.), a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

2M. M. 2017 m. liepos 22 d. apie 17 val., lauke prie namų, esančių ( - ), asmeninio konflikto su J. L. metu ranka pastūmė pastarąjį, nuo ko J. L. nukrito ant žemės, po to kartą dešine koja spyrė nukentėjusiajam J. L. į veidą, padarydamas veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva akies obuolio junginėje, kairės akies obuolio odenos plyšimu su vidaus dangalų iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, kraujo susikaupimu akyje, akiduobės vidinės ir apatinės sienos lūžiu, ko pasakoje kairės akies obuolys sunyko (susiraukšlėjo), o jos regos aštrumas sumažėjo iki visiško aklumo, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3Kaltinamasis M. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad tą dieną dirbo prie namų. Dėl patirtų sužalojimų negali atlikti sunkių fizinių darbų. Nusprendė paprašyti pagalbos. Paskambino M., tačiau jis nekėlė ragelio. Tada paskambino J., kuris telefoną perdavė M.. Paklausė, ar galėtų padėti. M. sutiko. Po pusvalandžio atėjo pas jį M. ir J.. Jie su savimi turėjo pusę „bonkės“ degtinės. Jis parodė ką reikia iškasti. Pradėjo darbuotis. Vėliau M. paprašė jo žmonos, kad atvežtų alaus. Žmona važiavo į Čekoniškių parduotuvę ir atvežė 4 butelius alaus. Dirbo iki 6 val. D. M. ir J. išgėrinėjo, kasė duobes. Po darbų žmona padarė valgyti, visi prisėdo prie stalo. Kai pavalgė, žaidė kortomis, domino, bendravimo. Apgirtęs M. išėjo nuėjo. J. liko. Po kiek laiko išėjo ir J.. Po 10 min. J. grįžo atgal, atseit paliko telefoną ant stalo. J. paklausė, ar galima parūkyti. Prisėdo, užrūkė, neaiškiai pradėjo kalbėti, klausė, ar turi dar išgerti. Jis atsakė, kad neturi. Po kurio laiko J. per stalą su kumščiu trenkė, nuo stalo pradėjo kristi lėkštės ir domino. Išgirdusi lėkščių garsą pribėgo žmona, paklausė J., ką tu čia išdarinėji?. Liepė eiti namo, kitaip kvies policiją. J. atsistojo, paėmė telefoną nuo žemės ir vinguriuodamas nuėjo namo. Nuo to laiko jo nematė. J. išėjo namo apie 9 - 10 valandą. Po kiek laiko atbėgo J. motina, klausė, kodėl prigirdė sūnų? Sakė, kad jos sūnus kruvinas, sakė, kad iškvies policiją. Jis siūlė Juzefo motinai telefoną, kad ji galėtų kviesti policiją. Paskui paskambino J., klausė kas nutiko. Jis atsakė, kad nežino ir padėjo ragelį. Paskui iš kaimynų sužinojo, kad Juzefas neteko akies. Jo ir J. namus skiria apie pusė kilometro atstumas, jei eiti tiesiai per kalnus ir įdubas. Nuo jo iki J. namo galimai nueiti per 5 minutes, jeigu eitų blaivus žmogus. Nežino kur J. galėjo traumą patirti. Mano, kad J. galėjo susižaloti kur nors pargriūdamas, nes kelias link namų su daug akmenų, didelėmis duobėmis. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

4Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodytą ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5Nukentėjusysis J. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo kaip pasakojo M., kad šis paskambino, paprašė padėti dirbti. Padėjo, po to valgė, gėrė, lošė kortomis ir domino. M. išėjo anksčiau, o jis su M. liko, žaidė kortomis. Jis dar išgėrė, atsisveikino namo nuėjo ne keliu. Ten, kur ėjo, kelio nėra. Po kurio laiko grįžo pas kaltinamąjį pasiimti telefono. Grįžęs pas kaltinamąjį dar parūkė. Negali nurodyti, kiek laiko vaikštinėjo po laukus. Mano, kad buvo nugriuvęs, jo kelnės buvo supurvintos. Negali teigti, kad tai padarė (sužalojo akį) M., kadangi buvo labai girtas. Gerai nepamena, kada grįžo namo, jau buvo tamsu, gal apie 10 val. vakaro. Motina paklausė, kas su akim. Pasakė, kad nugriuvo kažkur prie namų ir pats iškvietė greitąją pagalbą. Galvojo, kad jį sužalojo M., nes paskutinį prisimena būtent kaltinamąjį. Dabar, praėjus pusmečiui, nėra įsitikinęs. To momento visiškai nepamena, ar buvo ką sutikęs pakeliui iš M. namų. Prisimena, kad buvo grįžęs pasiimti iš M. savo telefono, kurį buvo pamiršęs. Kai dirbo M. buvo apsiavęs darbinius batus, ant kurių pado priekinėje dalyje buvo metalas. Nežino, kodėl policijos pareigūnams sakė, kad M. spyrė, o ne ranka sudavė. Labai įsiminė M. batus, nes M. dirbo su tais batais įvykio dieną. Su M. kalbėjo apie negrąžintą skolą, tačiau konflikto nebuvo. M. pretenzijų neturi, dėl civilinio ieškinio persigalvojo, nes nėra įsitikinęs, kad tai padarė jis, dabar negali iš jo reikalauti žalos atlyginimo. Parėjus iš kaltinamojo dar buvo užėjęs į rūsį, leidosi laiptais. Atvykus greitajai pagalbai nurodė, kad susižalojo lipdamas laiptais. Momento kai išėjo iš kaltinamojo namų nepamena. Pamena, kad buvo nusileidęs į rūsį ir buvo nugriuvęs. Rūsio laiptų paviršius nelygus. Pasakyti gydytojams, kad jį sumušė M. buvo jo mamos ir sutuoktinės įtaiga. Tą vakarą daugiau veido sužalojimų nepatyrė. Mano, kad traumą patyrė nukrisdamas nuo laiptų į rūsį, ten 8-9 laiptai, turėklų nėra.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti 2018 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2017 m. liepos 25 d. J. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pastoviai gyvena pažymoje apie jo duomenis nurodytu adresu. Netoli gyvena jo kaimynas M. M., su kuriuo sutaria, bendrauja. 2017-07-22 vakare apie 17 val. nuėjo pas M. į namus, esančius ( - ), tikslaus namo numerio nežino, Vilniaus rajone. Kartu išgėrinėjo. Buvo dviese, namuose buvo ir M. žmona A.. Išgertuvių metu tarp jo ir M. kilo žodinis konfliktas dėl anksčiau buvusios skolos, kurią jis buvo atidavęs ne M. M., o jo sugyventinei, su kuria pastarasis anksčiau gyveno. Žodinio konflikto metu M. jį pastūmė, po ko jis pargriuvo ant žemės ir M. M. koja sudavė jam į kairią akį vieną kartą. Kuria koja spyrė, nežino. Tai viskas buvo lauke prie namų. Ar matė tai M. žmona, nežino. Po smūgio atsistojo, iš akies bėgo kraujas, pats jautė didelį skausmą. Jis iš karto nuėjo namo ir iškvietė greitąją. Buvo išgėręs, bet nestipriai, nes pats nuėjo iki namų. Daugiau jokių smūgių M. jam nesudavė. Pastarasis tą dieną buvo su darbiniais batais, kurie iš priekio kaustyti geležimi. M. M. dirba statybose. 2017-07-23 jį operavę gydytojai sako, kad bloga prognozė, menka tikimybė, jog ta akimi matys. Jis įsipareigoja po to, kai išrašys iš ligoninės, nuvykti pas teismo medikus apžiūrai. Tą vakarą jokių smūgių M. sudavęs nebuvo, jo nemušė. Buvo išgėręs, todėl daug ko neprisimena. Dėl įvykio jam padaryta turtinė, moralinė žala (t. 1, b.l. 34-36).

72017 m. rugsėjo 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad kodėl ligoninėje pasakė, jog akies trauma įvyko buityje, kad griuvo ant betoninių laiptų ir lentų, gali pasakyti, kad kai skambino į greitąją ir kvietė pagalbą, pasakė, kad griuvo ir susižalojo, taip pat pasakė ir ligoninėje todėl, jog nenorėjo, kad atvyktų policija, nenorėjo rašyti pareiškimo dėl M. M., nenorėjo, jog pastarasis turėtų problemų, nes pagalvojo, kad nieko rimto neatsitiko. Tik kai sužinojo, kad yra labai rimta su jo akimi, kai jam pasakė gydytojai, kad sužalojimas rimtas, liks be regėjimo, akis nematys, todėl ir pranešė, jog nenukrito, o jį sužalojo. Tą patį pasakė ir jo žmona ligoninėje 2017-07-23. Į jam užduotą klausimą, ar jis išėjęs iš M. M. namų vėl grįžo pas šį neužilgo, gali parodyti, kad taip, jis išėjo iš M. namų, kai pastarasis jam sudavė, ėjo link namų ir pastebėjo, jog pamiršo pas M. savo telefoną. Vėl grįžo pas jį į namus ir paėmė telefoną, kuris gulėjo ant stalo. Pats stalo nedaužė, to nepamena, kad įvyktų. Kai jis grįžo antrą kartą, prie namų buvo M. su žmona A., bet nėra tikras, nes nelabai prisimena. Neprisimena, kad Agata būtų sakiusi, jog iškvies policiją (t. 1, b.l. 41).

8Liudytojas M. O. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo liepos 21 iki 22 d. nenakvojo namuose, buvo pas draugą. Liepos 22 d. dviese su draugu išgėrė 0,7 l degtinės. Buvo trise, tačiau trečias draugas negėrė. Paprašė jo pavėžėti namo, nes toli buvo eiti. Draugas atvežė jį namo ir iškart nuėjo miegoti. Nežino, kiek laiko miegojo, gal porą ar tris valandas. Atėjo J.. Turėjo degtinės butelį, namie karšta buvo, tai sakė „eime į lauką“. Gerai neprisimena, gal po 2-3 taureles išgėrė ir paskambino M.. Pas jį namuose vyko remontas, paprašė padėti. Už darbą M. pastatė butelį degtinės. Baigė darbą, sėdo už stalo, žaidė kortomis, domino. Suprato, kad jau pakaks, kad reikia ruoštis namo. Atsisveikino maždaug 20 val., ir išėjo. M. ir J. liko. Po 2 savaičių susitiko J., kuris jam sakė, kad M. M. sudavė jam. Tuo tarpu M. M. jam sakė, kad Juzefui nieko nepadarė. M. gėrė tik lengvo alaus dvi skardines, o J. kartu su juo gėrė, gerokai buvo apgirtęs.

9Liudytoja A. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Buvo namuose, tvarkėsi, mažas vaikas miegojo, gamino valgyti. Vyras dirbo prie namų, ruošė pamatus terasai, nusprendė paprašyti kaimynų pagalbos. M. O. dažnai padeda. M. atėjo ne vienas, buvo keista, nes J. nebuvo kviečiamas. Jie pradėjo dirbti, apie 5 val. M. paprašė nupirkti alaus. Ji nuvažiavo į parduotuvę, nupirko 4 butelius stipraus alaus. Ėjo vėl dirbti, pagamino valgyti, nunešė jiems į lauką. Darbai buvo baigti, jie išgėrinėjo. Apie 7-8 val. M. pasijuto, kad yra apgirtęs, atsistojo ir išėjo namo. J. liko toliau sėdėti. Kai užbaigė gerti butelį degtinės, paprašė, kad duotų dar. Po 10 min. J. grįžo, prašė dar išgerti. Pakartojo, kad neduos. J. pradėjo rėkauti, stuktelėjo kumščiu į stalą, indai, telefonai krito nuo stalo. Apie 10 val. atbėgo J. mama rėkdama, kad sudegins namą, ką padarėt, kodėl prigirdėt sūnų, kodėl sumušėt? Sakė, kad skambins į policiją. Vyras pasiūlė telefoną, bet J. motina apsisuko ir išėjo. Paskui jos vyrui paskambino J., klausė, kas atsitiko. Ji stovėjo šalia vyro ir pasakė, kad nieko nebuvo, jokių sužalojimų nebuvo.

10Liudytoja A. L. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną dirbo, grįžo vakare iš darbo apie 8 val. vakaro. Vyro namuose nebuvo. Namuose buvo anyta, vaikai. Ji paklausė, kur vyras J.?“ Anyta atsakė, kad greičiausiai pas kaimyną M.. Ji ištarė žodžius, kadangi pas M., grįš sumuštas. Pavalgė, nusiprausė ir nuėjo miegoti, vyro nelaukė. Netrukus atėjo anyta ir pasakė, kad grįžo vyras laikydamasis už akies. Anyta ir J. nuėjo į virtuvę. Ji pamatė, kad vyras kruvinas. Iš pradžių pagalvojo, kad tai mėlynė. Nenorėjo kviesti nei greitosios pagalbos, nei policijos. Tačiau pamatė, kad iš akies labai stipriai bėga kraujas. Tada J. pats iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji pagalba. J. atvykusiai gydytojai pamelavo ir pasakė, kad nukrito nuo kopėčių, tačiau gydytoja pasakė, kad tai netiesa, kad negalėjo taip įvykti krentant nuo kopėčių. J. buvo išvežtas į ligoninę. Kai pamatė kruviną vyrą, jis jai pasakė, kad iš pradžių sėdėjo, o vėliau M. sudavė jam iš kojos. Ant J. rūbų pargriuvimo žymių nesimatė.

11Liudytoja V. L. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo šeštadienis, sūnus maždaug iki 14 val. buvo namuose, paskambino draugas M.. Tada J. tada išėjo iš namų. Marti grįžo iš darbo, pavalgė, paklausė, kur J.. Marti pasakė, kad greičiausiai pas M., tada jau grįš sumuštas. Ji išėjo į lauką, vaikštinėjo, J. vis nėra ir nėra. Atstumas tarp M. ir jų namų apie 50 metrų. Pamatė, kad eina per žolę basas J.. Pamatė, kad jis kaire ranka vis kažkaip valosi. Dar stovint lauke paklausė jo, kas tave taip sumušė, atsakė, kad „M.“. Užėjo į namus, nuėjo į virtuvę ir atsisėdo. Žiūri – sėdi nuleidęs galvą, o akių nematyt. Pastebėjo, kad labai ištinusi akis. Tada pakvietė marčią. Ji su anūku nuėjo pas M. Paklausė M., dėl ko taip sumušė sūnų. M., pasiraitojęs rankoves, atsistojo ir pasakė necenzūrine kalba, ko čia aiškintis atėjai. Tuo metu išėjo kaltinamojo žmona ir pasakė, kad dėl sūnaus iškvies policiją. Žino tik tiek, kad J. grįžo iš M. be akies. Matė sūnų einantį apie 10 minučių, tačiau nematė, kad sūnus būtų nukritęs, nebuvo ten kur griūti, kadangi jis ėjo per žolę. Nė vieno karto nenugriuvo, matė savo akimis, dar šviesu buvo. Grįžęs namo verkė ir sakė, va, matai, ką man padarė „M.“, spyrė koja. J. grįžo ne keliu, o tiesiai per žolę. Ten geras matomumas, vieni kaimynai mato, ką kiti veikia.

12Liudytoja J. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo mama. Kartu negyvena, pas sūnų retai atvažiuoja. Jai paskambino šeštadienį, ji dirbo ligoninėje ( - ). Skambino pusę 2 val. naktį, pasakė, kad sūnus sumušė kaimyną. Skambino J. L. mama V. apie pusę 2 val. naktį ir pasakė, kad jos sūnus sumušė jos sūnų. Atvažiavo kitą dieną apie pusę 10 val., ryte. Visi buvo tuo metu blaivūs – ir marti ir sūnus. Marti ruošė pusryčius. Ji paklausė, kas čia yra pas jus. Klausė, kodėl V. naktį skambino, sakė, kad jos sūnus guli ligoninėje. Be akies liko J.. Prieš posėdį, vakar, J. sakė, vis tiek čia M. kaltas.

13Liudytoja K. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba „Santaros klinikose“ akių ligų skyriuje. Atėjus ankstų rytą į darbą, budintis gydytojas jai perdavė, kad yra ligonis su sužalota akimi, kuriam reikalingas intervencinis chirurginis gydymas. Apžiūrėjo, aptarė su pacientu gydymo planą. Pacientas buvo ruošiamas operacijai bendroje nejautroje. Sužalojimas buvo išties labai didelis, buvo iškritę vidaus audiniai, ruošėsi operaciniam gydymui. Pacientas paklausė, ar trauma sunki ir ar sunkūs padariniai. Ji atsakė, kad taip, prognozė bloga, nes po traumos šviesos jutimo rodiklis – blogas. Po operacijos ligonis paklausė, kaip praėjo operacija, ar turi vilties atgauti regėjimą. Pasakė, kad situacija labai rimta ir sudėtinga, iškritę vidaus audiniai, greičiausiai regėjimo prognozė bus bloga. Pacientas pasakė, kad nori pakeisti prieš tai budinčiam gydytojui išsakytas traumos aplinkybes, papasakojo, jog tai įvyko konflikto metu, jį sužalojo pažįstamas asmuo. Neprisimena, ar įvardino, kas tas asmuo. Tokia trauma gali įvykti tiek kritimo metu, pvz., atsitrenkus į aštrų objektą, lygiai taip pat nuo smūgio trenkus kumščių ar kitaip, kuomet stiprus, padidėjęs spaudimas, akies obuolyje tuomet plyšta. Galimai 2 tokie mechanizmai, kuomet yra smūgis – plyšta akies obuolio sienelė, arba tiesioginis kritimas ant kokio aštraus objekto, pažeidžiamas sienelės mechanizmas. Paciento nurodytos traumos kilimo mechanizmas (sumušė pažįstamas asmuo) ir pasekmės suderinamos tarpusavyje.

14Teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulius apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad perskaitė pirmą ir papildomą išvadą, pritarė jai pilnai. Girdėjo aplinkybes teisiamojo posėdžio metu, lieka prie to, kad tai daugiau būdinga smūgiui kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Mažai tikėtina, kad būtų galėję atsitikti ant buko paviršiaus, nes akis – neišsikišusi veido dalis, giliau yra, krentant ant buko daikto turėtų būti sužaloti antakius, nosis. Šiuo atveju aprašyta tik kraujosruva akies vokuose, akies obuolio plyšimas, akiduobės vidinės ir apatinės sienų lūžiai, dėl ko mano, kad krentant reikia kristi ant riboto paviršiaus daikto. Kritimo metu turėtų būti daugiau sužalojimų. Kadangi daugiau sužalojimų veide nėra, sumušimas į laiptus, turėklus, stovus mažai tikėtinas, nes tokiais atvejais briaunos būtų lietusios aplinkinius audinius. Šiuo atveju kitų sužalojimų veide nėra.

15Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. C. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2017-07-23 apie 12.52 val. iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikos“ akių ligų skyriaus gydytojos - oftalmologės K. M. buvo gauta informacija, jog į skyrių buvo paguldytas J. L., kuriam buvo diagnozuotas kiauryminis akies obuolio sužalojimas, t. y. akies obuolio plyšimas. J. L. paaiškino, kad jį sužalojo kaimynas, trenkęs dešinės kojos priekine pėdos dalimi į kairiąją akį (t. I, b. l. 2);

16Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. C. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad 2017-07-23 apie 12.52 val. iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikos“ akių ligų skyriaus gydytojos - oftalmologės K. M. buvo gauta informacija, jog 2017-07-23 apie 1.35 val. į skyrių buvo paguldytas J. L., kuriam buvo diagnozuotas kiauryminis akies obuolio sužalojimas, t. y. akies obuolio plyšimas. Nuvykus į VšĮ VU „Santaros klinikų“ akių ligų skyrių buvo bendrauta su J. L., kuris paaiškino, kad 2017-07-22 ( - ) padėjo kaimynui M. M., atlikti kieme darbus. Po darbų M. M. pasiūlė išgerti. Išgertuvių metu M. M. sukėlė konfliktą, kurio metu dešinės kojos prekine pėdos dalimi sudavė vieną smūgį J. L. į kairiąją akį (t. I, b. l. 3);

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje ( - ) nurodyta, kad remiantis J. L., apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, pateikiama išvada: J. L. nustatytas veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva akies obuolio junginėje, kairės akies obuolio odenos plyšimu su vidaus dangalų iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, kraujo susikaupimu akyje, akiduobės vidinės ir apatinės sienos lūžiu, padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-07-23). Medicinos dokumente nurodyta nosies kaulų lūžio diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis, t. y. gydytojo radiologo išvadoje apie nosies kaulų lūžį duomenų nėra; Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio individualūs požymiai sužalojimo vietoje neužfiksavo; Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris šiuo metu yra vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį būtų tikslinga atlikti papildomą kūno tyrimą, praėjus ne nemažiau nei 120 dienų po patirto sužalojimo ir pilnai užbaigus gydymą bei panaudojus visas reabilitacijos priemones, pateikiant papildomus duomenis apie tiriamojo regos būklę, kadangi tikėtina, kad sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis; Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama tiriamojo ranka (t. I, b. l. 55-56);

18Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad remiantis J. L., SI Nr. ( - ) ir papildomų medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog J. L. nustatytas veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva akies obuolio junginėje, kairės akies obuolio odenos plyšimu su vidaus dangalų iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, kraujo susikaupimu akyje, akiduobės vidinės ir apatinės sienos lūžiu, ko pasekoje kairės akies obuolys sunyko (susiraukšlėjo), o jos regos aštrumas sumažėjo iki visiško aklumo. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-07-23). Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis ir dėl sužalojimų prarasto bendro darbingumo procentų nustatymo lentele, dėl kairės akies regos suprastėjimo nuo 1,0 iki visiško aklumo ir kairės akies obuolio susiraukšlėjimo, J. L. prarado daugiau nei 30% bendro darbingumo. Atsižvelgiant į sužalojimo lokaciją, makromorfologinį vaizdą bei padarymo mechanizmą, mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ant kieto, buko daikto (t. I, b. l. 68-70).

192018 m. spalio 17 d. teismo pavedimu, prokuroras organizavo nukentėjusiojo J. L. apklausos metu nurodytų laiptų, nuo kurių griūdamas jis galimai patyrė sveikatos sužalojimus, apžiūrą. Apžiūrą atliko Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus tyrėja J. B., apžiūroje dalyvavo nukentėjęs J. L., liudytoja A. L., teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis. Apžiūrėta lauko rūsio laiptai, esantys ( - ). Apžiūroje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis nurodė, kad apžiūrėjus rūsio laiptus, objektų į kuriuos būtų galima susižaloti akį, nesusižalojus kitų veido sričių, nematyti (t. II, b. l. 28-42). Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

20BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

21Šios baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai (BPK 78 straipsnis). Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiška grandine. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-173/2010, 2K-235/2011, 2K-280-746/2016).

22Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, nurodė, kad jis nukentėjusiojo nesužalojo, jo nemušė, nežino, kaip nukentėjusysis patyrė akies traumą. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad duomenų, kurie tiesiogiai patvirtintų kaltinamojo M. M. atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo J. L. atžvilgiu, nėra. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. L. nurodė, kad jį sužalojo kaltinamasis M. M., detaliai ir nuosekliai papasakojo aplinkybes, prie kurių buvo sužalotas, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu paneigė, nurodė, kad tiksliai nepamena, kaip patyrė akies traumą, nėra tikras, kad jį sužalojo būtent M. M., vėliau nurodė, kad traumą patyrė lipdamas kiemo rūsio laiptais.

23Nors tiesiogiai konflikte dalyvavę asmenys – kaltinamasis ir nukentėjusysis – teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino, kad būtent M. M. sužalojo J. L., tačiau bylą nagrinėjantis teismas šias aplinkybes nustatė remdamasis kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje. Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji matė kaip jos sūnus pareidinėjo namo iš tos pusės kur gyvena M. M.. Ji pareinantį sūnų stebėjo apie 10 minučių ir nematė, kad jis kur nors būtų nugriuvęs. Matė kaip sūnus eidamas visą laiką valosi akį. Dar būdamas kieme J. pasakė, kad jį sumušė M.. Analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytoja apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė A. L.. Liudytoja A. L. parodė, kad pradžioje J. L. daktarui pamelavo, kad nukrito, tačiau daktaras iš karto pasakė, jog taip negali būti. Vyras (J. L.) jai papasakojo, kad buvo pas M., kuris jam spyrė koja į akį. Liudytojų A. L. ir V. L. parodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo J. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis J. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam koja į akį smūgį sudavė kaltinamasis M. M., detaliai ir nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes nuo pat konflikto pradžios, smūgio sudavimo iki pat atvykimo į ligoninę. Logiškai nurodė priežastis, kodėl pradžioje gydytojams pamelavo apie traumos patyrimo aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad liudytojų A. L., V. L. parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, taip pat su nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, vieni kitus papildo bei sudaro vientisą loginę grandinę, todėl teismas jų patikimumu neabejoja. Svarbu pažymėti ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja - gydytoja K. M. nurodė, kad J. L. konstatuotos traumos kilimo mechanizmas atitinka nukentėjusiojo jai duotus paaiškinimus, kad akį jam sužalojo kaimynas smūgiuodamas koja. Nors liudytoja K. M. neatmetė galimybės, kad tokią traumą J. L. galėjo patirti ir griūdamas, tačiau pažymėjo, jog tokiu atveju nukentėjusysis turėjo su akimi atsitrenkti į riboto paviršiaus daiktus. Kad būtent nuo M. M. smūgio koja nukentėjusysis J. L. patyrė akies traumą patvirtina ir nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausantys įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ) ir teismo medicinos eksperto J. M. Paliulio paaiškinimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ), be kita ko, nurodyta, kad J. L. nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-07-23). Atsižvelgiant į sužalojimo lokaciją, makromorfologinį vaizdą bei padarymo mechanizmą, mažai tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ant kieto, buko daikto (t. I, b. l. 68-70). Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis paaiškino, kad mažai tikėtina, jog konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti krentant ant buko paviršiaus, nes akis – neišsikišusi veido dalis, giliau yra, krentant ant buko daikto turėtų būti sužaloti antakius, nosis. Šiuo atveju aprašyta tik kraujosruva akies vokuose, akies obuolio plyšimas, akiduobės vidinės ir apatinės sienų lūžiai. Kadangi daugiau sužalojimų veide nėra, sumušimas į laiptus, turėklus, stovus mažai tikėtinas, nes tokiais atvejais briaunos būtų lietusios aplinkinius audinius. Šiuo atveju kitų sužalojimų veide nėra. Bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas patikrinti nukentėjusiojo J. L. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, pavedė prokurorui atlikti nukentėjusiojo nurodytų laiptų, nuo kurių griūdamas jis galimai patyrė sveikatos sužalojimus, apžiūrą. Apžiūroje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis nurodė, kad apžiūrėjus rūsio laiptus, objektų į kuriuos būtų galima susižaloti akį, nesusižalojus kitų veido sričių, nematyti (t. II, b. l. 28-42). Aptarti duomenys paneigia nukentėjusiojo J. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad akies traumą jis patyrė krisdamas nuo laiptų į rūsį.

24Kaltinamajam M. M. kaltinime buvo inkriminuota aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ši aplinkybė bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino. Teisiamojo posėdžio metu negauta neginčytinų ir objektyvių duomenų, kad konflikto metu M. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Priešingai, liudytojas M. O. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. (M.) gėrė tik lengvo alaus dvi skardines, o J. kartu su juo gėrė, gerokai buvo apgirtęs. Nesant pakankamai neginčitinų duomenų, patvirtinančių, jog M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

25Taigi, aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. M., kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir veiksmais, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį padarydamas jam veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva akies obuolio junginėje, kairės akies obuolio odenos plyšimu su vidaus dangalų iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, kraujo susikaupimu akyje, akiduobės vidinės ir apatinės sienos lūžiu, ko pasekoje kairės akies obuolys sunyko (susiraukšlėjo), o jos regos aštrumas sumažėjo iki visiško aklumo. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. ( - ), kurios objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Pagal nustatytas aplinkybes M. M. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės

26Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Prokuroras kaltinamajame akte nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro nurodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nebuvo. Jau buvo minėta, kad teisiamojo posėdžio metu negauta neginčytinų ir objektyvių duomenų, kad konflikto metu M. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nesant neginčijamų ir patikimų duomenų apie kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu, kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kitų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

27Teismas, skirdamas M. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta prieš pažįstamą asmenį, dėl menkavertės priežasties. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad M. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, išlaiko mažametį vaiką, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

28Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad M. M. dirba, išlaiko mažametį vaiką, turi sveikatos sutrikimų po praeityje patirtos traumos. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis J. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo naudai pakeitė parodymus. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad skyrus M. M. realią laisvės atėmimo bausmę, bus apsunkintas jo mažamečio vaiko išlaikymas, auklėjimas, kaltinamasis gali prarasti tamprius socialinius ryšius su šeima, nutruks jo darbinė veikla, bus apsunkintas žalos atlyginimas Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog M. M. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. M. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas. Dėl civilinių ieškinių

29Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1681,53 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo J. L. gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. I, b. l. 101). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir M. M. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais,

Nutarė

31M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

32Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos raštu (išsiunčiant registruotą laišką nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresu) atsiprašyti nukentėjusiojo, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

33Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

34Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. M. (M. M.) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 681,53 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 53 ct) eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo J. L. (J. L.) gydymo.

35Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas... 2. M. M. 2017 m. liepos 22 d. apie 17 val., lauke prie namų, esančių ( - ),... 3. Kaltinamasis M. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos... 4. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius... 5. Nukentėjusysis J. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK)... 7. 2017 m. rugsėjo 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad... 8. Liudytojas M. O. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo liepos... 9. Liudytoja A. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis... 10. Liudytoja A. L. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną... 11. Liudytoja V. L. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo... 12. Liudytoja J. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra... 13. Liudytoja K. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba... 14. Teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulius apklaustas teisiamojo... 15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos... 16. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 19. 2018 m. spalio 17 d. teismo pavedimu, prokuroras organizavo nukentėjusiojo J.... 20. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 21. Šios baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad... 22. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. M. kaltės dėl jam inkriminuotos... 23. Nors tiesiogiai konflikte dalyvavę asmenys – kaltinamasis ir nukentėjusysis... 24. Kaltinamajam M. M. kaltinime buvo inkriminuota aplinkybė, jog jis... 25. Taigi, aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad... 26. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena... 27. Teismas, skirdamas M. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61... 28. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusi 2015 m. kovo 19... 29. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 31. M. M. (M. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135... 32. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 8 punktais bausmės... 33. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti... 34. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.... 35. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui...