Byla 2A-560-278/2014
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų V. G., I. G. priešieškinį

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. G., I. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-732/2014 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams V. G., I. G., trečiajam asmeniui M. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų V. G., I. G. priešieškinį.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5ieškovė D. G. nurodė, jog atsakovams V. G., I. G. dovanojimo sutartimi įsigijus dalį žemės sklypo, kilo ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pateikus jiems pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, atsakovai su pasiūlymu nesutiko, motyvuodami, jog žemės sklypo dalys nelygiavertės, o pasikeitus savininkams, nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypo tvarka esanti nereikšminga. Prašė teismą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, jai skiriant naudojimuisi 14 287 kv.m sklypo dalį, UAB „Aristoma“ parengtame plane pažymėtą indeksu A; I. G. - 12 108 kv.m ir V. G. - 16 463 kv.m žemės sklypo dalimi, plane žymimą indeksu C, o žemės sklypo dalį, plane žymima D, jai skirti naudotis 842 kv.m, atsakovams I. G. bei V. G. - 1 686 kv.m žemės sklypo dalimi bendrai. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė D. G. reikalavimus sumažino ir prašė teismą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant, jog ji naudojasi 14 175 kv.m. žemės sklypo dalimi, žymima UAB „Aristoma“ 2014-03-17 parengtame plane žymimu indeksu A; atsakovai I. G., V. G. - 28 353 kv.m. žemės sklypo dalimi, plane žymimu indeksu C, o sklypo dalimi, plane žymima D, naudojasi bendrai, ji naudojasi 951 kv.m., atsakovai 1 904 kv.m.. Priešiekinį prašė atmesti.

6Priešieškiniu atsakovai V. G. ir I. G. prašė teismą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodezija ir topografija“ 2014-02-14 parengtą žemė sklypo naudojimo planą, pagal kurį nustatyti, jog ieškovė D. G. naudojasi 1,4333 ha žemė sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu A ir 0,0796 ha žemė sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu D; jie naudojasi 2,7870 ha žemė sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir 0,2387 ha sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu D. Nurodė, jog naudojimosi žemės sklypu planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype esančių skirtingų naudmenų žemės tarp bendrasavininkų turi būti paskirstytos proporcingai ir įvertinus buvusių bendrasavininkų įgytas nuosavybės teises į žemės sklypą.

7Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog sklypo savininkai L. Ž., G. G. ir S. G., atkūrus nuosavybę į minėtą žemės sklypą, bendru sutarimu sklypu naudojosi tam tikromis dalimis, ką patvirtino byloje esantys įrodymai. Nurodė, kad atsakovai žemės sklypo dalies savininkais tapo 2010-07-29 ir 2013-05-14, todėl sprendžiant faktinio sklypo dalių naudojimą, atsižvelgtina į ankstesnių savininkų sklypo ilgalaikį valdymą ir dabartinių savininkų valdymą. Teismas darė išvadą, kad ieškovės pateiktas UAB „Aristoma” 2014-03-17 naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu. Nurodė, jog atsakovų pateiktas UAB „Geodezija ir topografija” žemės sklypo planas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos ir negali būti patvirtintas. Nustatė, kad, tenkinant atsakovų reikalavimus, ieškovei D. G. siekiant patekti iš bendrai naudojamo sklypo, kuris pateiktuose planuose pažymėtas indeksu D, į atsakovų ieškovei siūlomą sklypą A, jai reikėtų išeiti į kelią ir taip apeinant atsakovų sklypą, patekti į jai siūlomą sklypo dalį, kas pažeidžia ieškovės teises. Pažymėjo, kad atsakovai nenurodė, kokiu būdu ieškovė gali patekti į šią sklypo dalį. Be to, į siūlomą sklypo dalį, pažymėtą indeksu A, ieškovei neįmanoma patekti su žemės ūkio technika. Teismas darė išvadą, kad šio klausimo atsakovai neišsprendė. Konstatavo, jog ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra logiškas ir atitinka bendraturčių teisių apsaugos kriterijus. Ieškovė ir atsakovai bendrai naudojasi sklypu D ir iš šio sklypo jie turi teisę patekti į kitas tiek ieškovės, tiek ir į atsakovams siūlomas sklypų dalis. Nustatė, kad ieškovės pateiktame plane jai nereikia išeiti už sklypo ribų, daryti kokius nors papildomus įvažiavimus, nuovažas nuo plane pažymėto kelio. Sutiko su atsakovų teiginiais, kad atsakovai bendraturčių L. Ž., G. G. ir S. G. leidimu naudojosi jiems priklausančio sklypo dalimi, tačiau darė išvadą, kad teisėtų sklypo savininkų leidimas naudotis jiems priklausančiu sklypu asmenims, kurie nėra šio turto savininkais, yra geros valios gestas ir negali būti įrodymas dėl ilgalaikio turto naudojimo kaip savo.

8Apeliaciniu skundu atsakovai V. G., I. G. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geodezija ir topografija“ 2014-02-14 parengtą žemė sklypo naudojimo planą, pagal kurį ieškovė D. G. naudotųsi 1,4333 ha žemė sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu A ir 0,0796 ha žemė sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu D; jie naudotųsi 2,7870 ha žemė sklypo dalimi, plane pažymėtu indeksu C, ir 0,2387 ha sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu D. Teigia, kad skundžiamu sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka kitokia nei buvo prašoma ieškinyje ir priešieškinyje. Tvirtina, kad ieškovė patikslinto ieškinio nepateikė ir patikslinto ieškinio priėmimo ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Nurodo, jog priimant sprendimą, buvo peržengti byloje pareikšti reikalavimai ir teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti kitokią naudojimosi tvarką nei nurodyta ieškinyje ir priešieškinyje. Teigia, kad ieškovės pateiktas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra nesąžiningas ir neproporcingas, nes ieškovė D. G. prašė jai skirti žemės sklypo dalį, kuri visa yra žemės ūkio paskirties, o jiems - skirti pelkėtą dalį, netinkamą žemės ūkiui. Nurodo, kad jų pateiktame plane sklypo dalys, pažymėtos indeksais A ir D ribojasi su keliu, per kurį ieškovė laisvai gali patekti į sklypo dalį, plane pažymėtą A, ir sklypo dalį, plane pažymėtą D, taip pat laisvai įvažiuoti su žemės ūkio techniką, o ieškovės plane neišspręstas klausimas dėl jų patekimo į žemės sklypo dalį, ieškovės plane pažymėtą indeksu C. Teigia, kad teismas be jokio pagrindo nurodo, kad visi liudytojai teismui paaiškino apie faktinį sklypo dalių naudojimą, tačiau apklausti liudytojai nurodė, kad nuo 1996 m. S. G. ir G. G. jokių žemės ūkio darbų žemės sklype nevykdė, o priskirta naudotis ieškovei žemės sklypo dalimi ilgą laiką naudojosi jie. Pažymi, jog ieškovės pasiūlytas sklypo dalių naudojimo planas patogus ir naudingas tik ieškovei, nes jai atitenka visa gera žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su keliu ir yra vos už 200 metrų nuo Baltųjų Lakajų ežero pakrantės. Teigia, kad priešieškinio reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką paskirsto žemės sklypą tarp ieškovės ir atsakovų proporcingai turimoms dalims bei atsižvelgiant į žemės sklype esančius skirtingus plotus, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką, visiškai neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypas susideda iš skirtingų naudmenų žemės. Nurodo, jog ieškovė, turėdama nuosavybės teisę į ¼ dalį žemės sklypo, pagal skundžiamą teismo sprendimą, įgijo teisę naudotis 1,4178 ha žemės ūkio naudmenų plotu.

9Ieškovė D. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ji pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir sumažino ieškinio reikalavimus, pateikdama atsiliepimą į priešieškinį. Be to, teigia, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente. Be to, teigia, jog atsakovų teisės, sumažinus ieškinio reikalavimus, nenukentėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jos šeima prižiūrėjo savo žemės sklypo dalį, o atsakovams buvo leista tik naudotis dalimi daržo, šiltnamiu, žemės ūkio technika, kurios iki šiol jie neturi. Tai, kad atsakovams buvo leista naudotis žemės sklypu auginti daržoves, negali būti traktuojama kaip daikto naudojimas kaip savu. Nurodo, kad atsakovų pateikta pažyma apie atsakovės I. G. ūkiui suteiktos žemės ūkio paskirties žemės sklypų dydžius, atsakovės ketinimas užsiimti žemės ūkio veikla, negali varžyti kitų bendrasavininkų teisių. Teigia, jog apeliantų reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu proporcingai žemės naudmenoms, pažeidžia civilinių santykių stabilumo principą, teismo sprendime pagrįstai atsižvelgta į susiklosčiusius ilgamečius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Bendraturčiams geranoriškai nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato teismas (CK 4.75 str.1 d.). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Be to, spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismai turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-446/2001; Nr. 3K-3-1050/2003; Nr. 3K-3-85/2006; Nr. 3K-3-291/2007, Nr. 3K-3-77/2011 Nr. 3K-3-481/2011).

13Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės D. G. siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus, siūlymas teikiamas atsižvelgiant į nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir šalina prielaidas konfliktinei situacijai ateityje ir tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka dėl sekančių motyvų.

14Iš byloje esančių Mindūnų apylinkės žemės reformos tarnybos pažymų matyti, kad L. G. įpėdiniai L. Ž., G. G., S. G. natūra prašė atstatyti jiems nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sekančiai: L. Ž. - 2,99 ha žemės sklypo dalį, G. G. -1,49 ha, S. G. - 1,49 ha (b. l. 32-41). Nustatyta, kad 1994-10-04 L. Ž., G. G., S. G. susitarė kurti privatų ūkį ir valdyti mišką, žemę, vandenis bendrosios nuosavybės teise (b. l. 29). Ieškovė D. G. nurodė, kad broliai G. G. ir S. G. naudojosi žeme aplink tėvų sodybą, o teta L. Ž. - naudojosi mišku, kuris pagal VĮ Registrų centras duomenis sudaro 2,2513 ha ploto. Nors apeliantai V. G., I. G. neigia buvus ieškovės nurodytam susitarimui dėl sklypo naudojimosi pasiskirstymo ir tvirtina, jog bendrasavininkai žemės sklypu naudojosi bendrai, o rašytinė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos bendrasavininkai L. Ž., G. G., S. G. nebuvo sudarę, tačiau ieškovės teiginius bei aplinkybę, jog buvo laikomasi D. G. nurodyto susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, teismui iš dalies patvirtino L. Ž. turto paveldėtoja A. Ž., nurodžiusi, jog nei jos motina, nei ji, motinai mirus ir paveldėjus jos turtą, (duomenys neskelbtini) žemės nedirbo. Byloje nustatyta, kad A. Ž. naudojosi mišku ir tai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos duomenys (b. l. 55-56). Liudytojai P. P., J. G., R. D. taip pat patvirtino ieškovės teiginį, kad L. Ž. ginčo sklype žemės nedirbo ir naudojosi tik mišku, ką vėliau darė ir A. Ž., paveldėjusi L. Ž. turtą (b. l. 124-125). Minėtos aplinkybės nepaneigė ir patys apeliantai. G. G. ir S. G. susitarimą naudotis žemės sklypą dalimis patvirtino liudytojai V. P., J. G., nurodę, jog broliai dirbo atskirose žemės sklypo vietose. Be to, byloje nustatyta, kad 2002-03-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu S. G. pardavė jam nuosavybės teise priklausančią ¼ d. žemės sklypo R. J. (b. l. 7, 74-84). Nei viena iš bylos šalių, o taip pat ir A. Ž. neginčijo ir neginčija šiuo metu trečiajam asmeniui M. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, kas tik patvirtina ieškovės D. G. teiginius buvus L. Ž., G. G., S. G. susitarimui dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir tai, jog šios tvarkos buvo laikomasi. Apeliantai, liudytoja A. Ž. nurodė, kad L. Ž. buvo prašiusi G. G. ir S. G. skirti jai žemės sklypo dalį, tačiau pastarieji atsisakė, kas iš esmės patvirtina buvus žemės sklypo bendrasavininkų susitarimui kokia ginčo žemės sklypo dalimi bus naudojamasi, t.y., kad L. Ž. naudosis mišku, o broliai žemės sklypais apie sodybą. Kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog byloje nepaneigtas bendrasavininkų L. Ž., G. G. ir S. G. žodinis susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurio buvo laikomasi daugiau nei 15 metų, todėl atsakovai, dovanojimo sutarties pagrindu iš A. Ž. įsigiję nuosavybės teises į dalį žemė sklypo, prieštaraujant kitiems bendraturčiams, neturi pagrindo reikalauti keisti nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Tiek ieškovė, tiek byloje teikę paaiškinimus liudytojai neneigė, kad iki tapimo žemės sklypo bendrasavininkais apeliantai dirbo jiems geranoriškai suteiktą naudotis žemės sklypo dalį, apie 30-50 arų ploto šalia esančios 533 kv. m ploto kūdros (b. l. 7, 124-125). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog faktinis žemės sklypo dalies naudojimas iki tampant jos savininku, nelaikytinas ilgalaikiu daikto naudojimusi. Tiek įstatymas, tiek suformuota teismų praktika aiškiai reglamentuoja naudojimosi daiktu tvarkos nustatymą tik tarp bendrasavininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2010, Nr. 3K-3-326/2011, Nr. 3K-3-481/2011 ir kt.). Kolegija daro išvadą, jog teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių, pagrįstai atsižvelgė į ankstesnių sklypo savininkų žemės sklypo ilgalaikį valdymą. Nors atsakovai teigia, kad ieškovei naudojimuisi tenkanti žemės sklypo dalis yra netoli Baltųjų Lakajų ežero ir tai yra ženkliai geresnė sklypo dalis, tačiau pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo naudojimo tvarką, apeliantams nėra kliūčių iš bendrai naudojimuisi skirtinos sklypo dalies patekti tiek į jiems naudojimuisi skirtiną žemės sklypo dalį, tiek ir prie minėto ežero pakrantės, nes ginčo žemės sklypą ir ežerą skiria vietinės reikšmės kelias, kuris nėra ir negali būti suvaržytas.

15Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, akcentuoja jiems skiriamos naudotis žemės sklypo dalies ir ieškovei tenkančiosios žemės sklypo dalių neatitikimo įregistruotų naudmenų atžvilgiu. Nustatyta, jog 6,0515 ha ploto žemės sklypą sudaro 2,4030 ha ploto ariama žemė, iš kurio 0,3723 ha ploto sodai, 2,2513 ha ploto miško žemė, 0,0147 ha ploto keliai, 0,0771 ha ploto vandens telkiniai bei 0,3880 ha ploto kitos paskirties žemė (b. l. 13-17). Iš viešajame registre įregistruoto žemės sklypo plano matyti, kad ginčo žemės sklype 0,2592 ha ploto miško žemės yra pietinėje sklypo dalyje, o 1,8449 ha ploto miško žemė prasideda ties viduriu sklypo ir tęsiasi šiaurinės sklypo ribos link, 0,1839 ha ploto ariamos žemės įsiterpusi tarp miško žemių bei 0,2825 ha ploto sodo. Minėtame plane vientisu kontūru pažymėta sodo dalis priklauso ieškovei D. G., ką patvirtina apeliantai. Tiek ariamos žemės plotą, tiek sodą supa 2,1648 ha ploto ganykla. Pagal apeliantų pateiktą žemės sklypo naudojimo tvarką, ieškovei D. G. priskirtina naudotis žemės sklypo dalis (taškuose 1-10, 28, 52-55) apima dalį miško žemės tiek pietinėje, tiek šiaurinėje sklypo dalyse, dalį ganyklos bei ariamos žemės ir dalį sodo (b. l. 7, 69, 90). Tačiau tokia naudojimosi tvarka, pažeistų ieškovės teises ir interesus bei neatitiktų susiformavusio faktinio ilgalaikio žemės sklypo valdymo. Be to, kolegija pažymi, kad apeliantų siūloma sklypo naudojimo tvarka neracionali, sukurianti per daug sklypų sąlyčio taškų, o ieškovei priskirtinas įsiterpia į apeliantams siūlomą skirti naudotis žemės sklypo dalį, kas gali kelti nesutarimus ateityje. Be to, pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką, ieškovei būtų apsunkintas patekimas į jai nuosavybės teise priklausančius pastatus (b. l. 124-125). Nors atsakovai nurodo, kad jiems ir ieškovei D. G. naudojimui paskirtos žemės sklypo dalys yra nelygiavertės, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas keisti pagrįstą teismo sprendimą, nes byloje nepaneigta, jog ieškovės šeima eilę metų rūpinosi ir įdirbo G. G. naudojamą sklypo dalį. Atsakovams įgijus nuosavybę tik 2010-07-16, 2013-05-14 ir paskyrus jiems naudojimuisi ieškovės šeimos dirbtą sklypo dalį, toks sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovams tenkantis miškas nėra vertingas (CK 1.5 str.). I. G., V. G. teigia, jog jiems naudojimuisi skirtina žemė sklypo dalis nėra tinkama ūkininkauti. Nustatyta, kad I. G. vardu 2011-11-08 įregistruotas ūkininko ūkis (duomenys neskelbtini) (b. l. 85). Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymą, I. G. ūkyje įregistruotas nuosavos žemės 1,49 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir 1,26 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 107). Byloje nenustatyta, o ir apeliantai nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovams skirto naudotis žemės sklypo dalis nenaudinga ūkininkavimui (CPK 12 str., 178 str.). Kritiškai vertintini apeliantų teiginiai nesant išspręstam klausimui dėl jų patekimo į žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „C“. Iš ieškovės pateikto UAB „Aristoma“ 2014-03-17 parengto naudojimosi plano matyti, jog šalims priskirtinos naudotis žemės sklypo dalys orientuotos į vienodą patekimą į priskirtą bendrai naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „D“ (b. l. 90). Todėl apeliantai į savo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“ gali patekti per bendram naudojimui skirtą žemės sklypo dalį. Į bendram naudojimui skirtą žemės sklypą esantis kelias yra įrengtas iš vietinės reikšmės kelio, todėl atsakovų teisės nėra pažeidžiamos, nes pro pastatus yra tiesioginis patekimas į sklypą, žymimą indeksu „C“. Priešingai, pagal I. G. ir V. G. pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovei užkirsta galimybė tiesiogiai patekti iš jai siūlomos naudotis žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „A“, į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „D“ (b. l. 69). Tokia naudojimosi tvarka apsunkintų ieškovės patekimą į jai nuosavybės teise priklausančius pastatus (b. l. 91-102).

16Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnis reglamentuoja civilinio proceso šalių teises ir pareigas. Be kitų teisių ir pareigų, minėtame straipsnyje numatyta ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Nustatyta, jog ieškovė D. G. atsiliepime į atsakovų priešieškinį pateikė patikslintą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią buvo sumažinta ieškiniu pasiūlyta kiekvienos šalių žemės sklypo naudotina dalis ir padidinta šalims bendram naudojimuisi skirtina žemės sklypo dalis, t. y. ieškovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise tikslinti savo reikalavimus (b. l. 87-89). Minėtas atsiliepimas į priešieškinį atsakovams buvo išsiųstas, todėl jiems dar iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo žinoma ieškovė pozicija. Ta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė atskiro ieškinio, nereiškia, jog teismas neturėjo vertinti atsiliepime į priešieškinį bei bylos nagrinėjimo metu išdėstytus D. G. reikalavimus. Dėl paminėto konstatuotina, jog teismas priėmė sprendimą, neperžengdamas nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimo ribų.

17Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.

18Už atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė D. G. patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 156). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų; 72,41 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 5. ieškovė D. G. nurodė, jog atsakovams V. G., I. G. dovanojimo sutartimi... 6. Priešieškiniu atsakovai V. G. ir I. G. prašė teismą patvirtinti... 7. Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį... 8. Apeliaciniu skundu atsakovai V. G., I. G. prašo panaikinti Molėtų rajono... 9. Ieškovė D. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata nustato,... 13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės... 14. Iš byloje esančių Mindūnų apylinkės žemės reformos tarnybos pažymų... 15. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka,... 16. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnis reglamentuoja civilinio... 17. Dėl paminėtų motyvų, naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.... 18. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė D. G. patyrė 500 Lt... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 20. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti... 21. Priteisti iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G. (a. k. (duomenys...