Byla 2S-1129-112/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės ievos Judienės atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei I. J., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau ir – VTAS) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas T. J. ieškiniu prašo nutraukti santuoką su atsakove dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų R. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš atsakovės vaikams išlaikymą.

3Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikinai nustatyti vaikų R. J., gim. ( - ), ir A. J., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su juo. Prašymą grindė tuo, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl atsakovė gali paslapčia pasiimti vaikus su savimi, o taip jiems būtų padaryta žala, nes ji veda amoralų gyvenimo būdą, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-04-24 nutartimi ieškovo prašymą patenkino. Nustatė R. J., gim. ( - ), ir A. J., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškovu T. J., asmens kodas ( - ) iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. Nutarties vykdymą nurodė skubų. Teismas, įvertinęs gautą informaciją iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos VTAS bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos VTAS, sprendė, kad būtina taikyti ;laikinąsias apsaugos priemones, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai.

5Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovė nurodė, jog ji turi visas galimybes auginti vaikus pati, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės neleidžia jai to padaryti. Vaikai yra prie jos prisirišę, todėl jie turi gyventi su ja. Be to, nurodo, kad palikti vaikus prižiūrėti anytai buvo priversta. Ji visiškai to nenorėjo daryti, tačiau taip liepė vaikų teisių apsaugos specialistė. Nesutinka, kad ji netinkamai rūpinosi vaikais. Prie skundo pateikė duomenis, kad turi išsinuomojusi butą bei susirado darbą. Kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su nuolatiniu vaikų gyvenamosios vietos nustatymu.

6Atsiliepimu į skundą ieškovas prašo palikti galioti skundžiamą nutartį. Teigia, jog bylos duomenys patvirtina jo nurodytas aplinkybes apie atsakovės polinkį valkatauti. Ji pati nurodė, jog buvo ne tik Klaipėdoje, bet ir Latvijoje, taip pat vaikus buvo palikusi savo tėvams. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė išsinuomojo butą bei susirado darbą tik po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, neaišku, kur gyvens vaikai, nes jų deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su išnuomoto buto vieta.

7Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo.

8Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje, gali būti taikoma tuomet, kai teismas, įvertinęs bylos duomenis, gali spręsti, jog labiau tikėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vaikui gali būti padaryta žala, gali nukentėti jo interesai. Ši laikinoji apsaugos priemonė – yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Pažymėtina, kad laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo taikymas yra tik laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiuos teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CK 3.65 str.).

9Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 144–148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas.

10Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2015-05-04 įsidarbino UAB „Kristensen&Kristensen“. Susitartas minimalus darbo užmokestis. Taip pat pateikė duomenis, kad nuo 2015-04-12 išsinuomojo butą, esantį ( - ). Tauragės miesto seniūnijos duomenimis, ieškovė deklaravo gyvenamąją vietą ( - ). Kartu su motina deklaruota ir mažamečių vaikų gyvenamoji vieta. Šios pasikeitusios aplinkybės turi įtakos sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tam esminę reikšmę turi vaikų interesai. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2015 m. kovo 9 d. gyvena pas ieškovo tėvus. Atsakovei nėra uždrausta su jais matytis, bendrauti. Iš Šilalės rajono bei Šilutės rajono savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė iki vaikų perdavimo ieškovo tėvams, netinkamai prižiūrėjo vaikus, todėl jos pačios sutikimu vaikai laikinai, iki tėvo grįžimo iš Anglijos, buvo perduoti ieškovo tėvų priežiūrai (b. l. 25–26, 27, 28, 33–34, 35–36). Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas, grįžęs iš Anglijos, netinkamai rūpinasi savo vaikais. Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad vaikai su tėvu turi bendrą ryšį, gražiai bendrauja ir tinkamai rūpinasi, todėl mano, kad tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu (b. l. 35–36). Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl darytina prielaida, kad atsakovė gali bandyti pasiimti vaikus pas save, kol teismas išspręs ginčą, o tai, teismo manymu, gali pakenkti vaikų interesams. Jie nuo 205 m. kovo mėnesio gyvena pas ieškovą, jais tinkamai rūpinasi, bet jais rūpintis padeda ieškovo tėvai – artimi vaikams asmenys, atsakovei pasiėmus vaikus pas save, vaikų priežiūra, atsakovės darbo metu, būtų partikėta, asmeniui, kurio vaikai nepažįsta, o tai, įvertinus vaikų amžių, gali sukelti neigiamas emocijas.

11Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad laikinos nepilnamečių šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiks vaikų interesus ir nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros, juolab, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų uždrausta ar neleidžiama susitikti su vaikais ir jais bendrauti (CK 3.65 str. 2 d. 2 p., CPK 178, 185 str.). Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, jog ieškovas neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti sprendimo įvykdymo rizika, šiuo atveju neturi reikšmės. Kaip jau minėta šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

12Visų nustatytų aplinkybių visetas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nustatyti laikinąją gyvenamąją vaiko vietą su ieškovu.

13Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šeimos bylose, todėl atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teisėjų kolegija

Nutarė

15Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai