Byla e2A-34-236/2018
Dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui E. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą ieškovių V. K. ir S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-33-431/2016 pagal ieškovių V. K. ir S. T. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui E. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovui J. K., prašydama priteisti iš atsakovo 191 315,21 Eur skolą, kurią sudaro 154 068,67 Eur negrąžinta paskola ir 37 246,54 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo E. K. ir atsakovas J. K. 2005-09-26 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 400 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2005-10-28 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 100 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2005-11-04 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 150 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2005-12-05 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 80 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2005-12-23 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 30 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2006-01-04 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 25 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2006-01-20 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 90 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2006-02-27 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 25 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2006-06-02sudarė paskolų sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 200 000 Lt paskolą. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2006-06-28 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo suteikė atsakovui 15 000 Lt paskolą. Ieškovė pažymėjo, kad skolų perdavimą patvirtina 2005-09-26, 2005-10-28, 2005-11-04, 2005-12-05, 2006-06-28 tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytos minėtos paskolos sutartys ir 2005-12-23, 2006-01-04, 2006-01-20, 2006-02-27, 2006-06-02 paskolos sutarčių sudarymą patvirtinantys banko operacijų ir sąskaitų išrašai. Bendra visų paskolų suma – 1 115 000 Lt (322 926,32 Eur).
  1. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas 2007-06-13 banko pavedimu grąžino dalį paskolų – t. y. 500 000 Lt (144 810 Eur). Atsakovas 2008-07-11 grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2008-08-21 - 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2008-08-25 - 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2008-10-14 - 3 000 Lt (8 68,86 Eur); 2008-10-30 - 1 000 JAV dolerių (2 721,70 Lt/ 788,25Eur), 2008-12-22 – 1 100 Lt (318,58 Eur) bei 500 JAV dolerių (1 210,10 Lt/ 350,46 Eur), 2009-04-10 - 20 000 Lt (5792,40 Eur), t.y. iš viso atsakovas grąžino 168 857,65 Eur. Grąžinus šią sumą iš dalies buvo padengti atsakovo įsipareigojimai, t.y. suteikta paskolos suma 322 926,32 Eur - grąžinta paskolos suma 168 857,65 Eur = negrąžinta paskolos suma 154 068,67 Eur.
  1. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo E. K. 2015-09-04 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei reikalavimus į atsakovo J. K. negrąžintos paskolos dalies, t.y. 178 116,31 Eur reikalavimą, kartu su reikalavimu mokėti teisės aktuose nustatytas palūkanas. Ieškovė pažymėjo, kad tik po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo paaiškėjo, kad likusi negrąžinta paskolų suma yra 154 068,67 Eur sumą. Dėl to ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 154 068,67 Eur skolą ir 37 246,54 Eur palūkanų.
  1. Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad šalys 2005 metais buvo sutarę vykdyti bendrą veiklą, dėl to pagal susitarimus trečiasis asmuo E. K. perdavė atsakovui J. K. 322 926 Eur, iš kurių atsakovas grąžino E. K. 184 785 Eur bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais.
  1. Atsakovas pažymėjo, kad 2008 metais E. K. atsakovui J. K. pateikė pasiūlymą dėl J. K. dispozicijoje esančių žemės sklypų, priklausančių nuosavybės teise J. K. motinai, įkeitimo ir perleidimo E. K. naudai. 2008-11-24 trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė susitarimą, kuriuo susitarimo šalys suderinta valia savo veiksmais sukūrė civilines teises ir pareigas, patvirtinant, jog J. K., veikdamas pagal įgaliojimą, perleidžia E. K. šešis žemės sklypus, esančius ( - ). Pasirašant susitarimą abi šalys sutarė, jog perleidžiamų žemės sklypų vieno aro kaina įvertinta 7 500 Lt. Bendra perleidžiamų žemės sklypų vertė – 611 325 Lt (177 052 Eur). Tuo pačiu susitarimu abi šalys patvirtino, kad J. K. sutinka įkeisti nurodytus žemės sklypus sutartine hipoteka tikslu užtikrinti prievolę pagal 2008-11-18 sudarytą kredito sutartį Nr. LOAN_85228 tarp skolininko E. K. ir kreditoriaus UAB Medicinos banko. Taip pat abi susitarimo šalys sutarė, kad po įkeitimo UAB Medicinos bankui nurodyti sklypai bus perrašyti E. K. nuosavybės teise, kai tik bus pateiktas raštiškas prašymas, o susitarime įtvirtinta žemės sklypų kaina, finansinėje išraiškoje lygi 611 325 Lt, nuo sutartinės hipotekos išleidimo dienos užskaitoma kaip tarpusavio skolos tarp E. K. ir J. K. padengimas. Tokiu budu J. K. grąžinus E. K. pavedimu ir grynaisiais 184 785 Eur bei perleidus susitarimu žemės sklypus, kurių vertė yra lygi 177 052 Eur, atsakovas sprendė, kad jis trečiajam asmeniui E. K. grąžino pavedimu ir grynaisiais pinigais bei turtiniu įsipareigojimu 361 840 Eur, tuo tarpu, iš E. K. buvo gavęs 322 926 Eur. Dėl to atsakovas darė išvadą, kad jis ne tik iki galo atsiskaitė su trečiuoju asmeniui, bet jam grąžino ir 38 912 Eur didesnę sumą.
  1. Trečiasis asmuo palaikė ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad reikalavimai pagal reikalavimų perleidimo sutartį ieškovei buvo perleisti pagal paskolos sutartis ir kitus paskolų suteikimą pagrindžiančius dokumentus, pagal kuriuos skoliniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti (išskyrus grąžinimus, kuriuos pagrindžia aukščiau nurodyti skolos grąžinimo lapeliai, dėl kurių egzistavimo trečiasis asmuo neprieštarauja).
  1. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal 2006-01-04 paskolos sutartį atsakovas ir trečiasis asmuo buvo susitarę dėl atskirų paskolinių santykių, iš esmės nesusijusių su reikalavimais, nurodytais ieškinyje, todėl ir grąžinimą patvirtinantis prierašas nėra ir negali būti laikomas susijęs su paskolos grąžinimu pagal ieškinyje nurodytus paskolinius santykius. Trečiasis asmuo iš esmės nesutiko ir su tuo, jog atsakovo pateiktas 2008-11-24 susitarimas pagrindžia atsakovo skolinių įsipareigojimų pasibaigimą ir skolos trečiajam asmeniui įskaitymą. Pagal tikrąją sutarties šalių valią minėtieji žemės sklypai buvo preliminaraus susitarimo dėl hipotekos sudarymo ir galimo prievolės įvykdymo natūra, perleidžiant turtą už skolą, objektu.
  1. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad preliminariame susitarime buvo numatyta tam tikra sąlyga — trečiojo asmens pareikalavimas perleisti turtą natūra už skolą. Ši sąlyga įvykdyta nebuvo. Nurodytųjų žemės sklypų, šiuo metu vis dar nuosavybės teise priklausančių atsakovo motinai M. S. K., įkeitimas nėra laikomas perleidimu natūra ir atsakovo skolinių įpareigojimų nepadengia. Dėl to manė, kad 2008-11-24 susitarimas vertintinas ne kaip priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, o kaip preliminarus susitarimas dėl hipotekos sudarymo bei sąlyginio skolos įvykdymo natūra, perleidžiant turtą už skolą, esant trečiojo asmens pareikalavimui.
  1. Trečiasis asmuo nurodė, kad žemės sklypai, kurie susitarimu buvo įkeisti užtikrinant atsakovo skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, kaip jau minėta, šiuo metu nuosavybės teise vis dar priklauso atsakovo motinai. Kadangi turtas perleistas nebuvo, prievolės įvykdymas natūra neįvykdytas, todėl atsakovo skolinių įsipareigojimų negalima laikyti pasibaigusiais.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-24 preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai.
  1. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-01-24 preliminaraus sprendimo.
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-20 sprendimu nusprendė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, panaikinti teismo 2015-09-24 nutartimi atsakovui J. K. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš V. K. 4,64 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
  1. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-09-24 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Teismas gavo atsakovo prieštaravimus, todėl ginčas išnagrinėtas eismo posėdyje galutinio sprendimo priėmimui.
  1. Teismas nustatė, kad 2015-09-04 reikalavimo perleidimo sutartimi pirminis kreditorius trečiasis asmuo E. K. perleido ieškovei V. K. reikalavimą pagal pirminio kreditoriaus sudarytas paskolos sutartis su atsakovu J. K., t.y.: 2005-09-26 paskolos sutartimi paskolos dydis 400 000 Lt (115 848,01 Eur), paskolos grąžinimo terminas - 2005-10-30; 2005-10-28 paskolos sutartimi paskolos dydis 100 000 Lt (28 962 Eur), paskolos grąžinimo terminas - 2005-11-30; 2005-11-04 paskolos sutartimi paskolos dydis 150 000 Lt (43 443 Eur), paskolos grąžinimo terminas - 2005-11-30; 2005-12-05 paskolos sutartimi paskolos dydis 80 000 Lt (23 169,60 Eur), paskolos grąžinimo terminas - 2005-12-30; 2006-06-28 paskolos sutartimi paskolos dydis 15 000 Lt (4 344,30 Eur), paskolos grąžinimo terminas - 2006-01-30 (tokia sutartyje nurodyta data). Bendra paskolų suma - 215 766,91 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad 2005-12-23 suteikta 30 000 Lt (8 688,60 Eur) paskola, kurios suteikimo patvirtinančio dokumento banko operacijos išrašo Nr. 575286; 2006-01-04

    5suteikta 25 000 Lt (7 240,50 Eur) paskola, kurios suteikimo patvirtinančio dokumento banko operacijos išrašo Nr. 15; 2006-01-20 suteikta 90 000 Lt (26065,80Eur) paskola, kurios suteikimo patvirtinančio dokumento banko operacijos išrašo Nr. 632181; 2006-02-27 suteikta 25 000 Lt (7 240,50 Eur) paskola, kurios suteikimo patvirtinančio dokumento banko operacijos išrašo Nr. 716144; 2006-06-02 suteikta 200 000 Lt (57 924 Eur) paskola, kurios suteikimo patvirtinančio dokumento banko operacijos išrašo Nr. 526928. Bendra paskolų suma – 107 159,41 Eur. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad bendra suteiktų paskolų suma yra 322 926,32 Eur, skolininkas yra grąžinęs 144 810 Eur (500 000 Lt), pradinis kreditorius patvirtina, kad sutarties sudarymo dieną skolininko negrąžinta paskolos suma yra 178 116,31 Eur.

  1. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus skolos grąžinimo pakvitavimus nustatyta, kad 2008-07-11 atsakovas grynais pinigais grąžino trečiajam asmeniui 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 2008-08-21 - 20 000 Lt (5 792,40 Eur), 2008-08-25 - 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2008-10-14 - 3 000 Lt (868,86 Eur) sumą, 2008-10-30 - 1 000 JAV dolerių (pagal 2008-10-30 kursą 2 721,70 Lt/ 788,25 Eur), 2008-12-22 - 500 Lt plius 500 Lt plius 100 Lt, iš viso 1 100 Lt (318,58 Eur) bei 500 JAV dolerių (pagal 2008-12-22 kursą 1210,10 Lt/ 350,46 Eur), 2009-04-10 - 20 000 Lt (5 792,40 Eur). Iš viso atsakovas grąžino 24 047,67 Eur (83031,80 Lt).
  1. Teismas pagal byloje pateiktus mokėjimo pavedimą ir pakvitavimus darė išvadą, kad atsakovas grąžino 168 857,67 Eur (144 810 +24 047,67) skolą. Grąžinus šią sumą iš dalies buvo padengti atsakovo įsipareigojimai, t. y. iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžinti 168 857,65 Eur. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys šių aplinkybių neginčijo.
  1. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl likusios negrąžintos 154 068,67 Eur paskolos dalies. Ginčas byloje kilo dėl 2006-01-04 paskolos sutarties, kuria E. K. paskolino J. K. 55 000 Lt (15 929,10 Eur) ir ant kurios yra ranka įrašytas E. K. pakvitavimas, kad 2007-10-05 jam yra grąžinti 55 000 Lt. Trečiasis asmuo tvirtino, kad pagal šią sutartį Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimas ieškovei nebuvo perduotas, todėl ir pagal šią sutartį grąžintų pinigų nėra pagrindo įtraukti į sumas, kurios skaičiuojamos dėl skolos grąžinimo pagal kitas sutartis.
  1. Teismas nurodė, kad atsakovo teigimu, iki 2006-06-28 dėl visų atsakovui skolinamų (perduodamų) pinigų šalys pasirašydavo paskolos sutartis, o vėliau dėl dar tris kartus mokėjimo nurodymais pervestų skolinamų pinigų sutartys jau nebuvo sudaromos, šalims manant, kad pinigų perdavimo faktas yra pakankamai pagrįstas banko sąskaitos išrašais. Dėl to 2006-01-04 Paskolos sutartimi dar buvo įformintas 2015-12-23 pervedimas 30 000 Lt ir 2006-01-04 pervedimas 25 000 Lt bei 2006-06-28 Paskolos sutartimi įformintas 15 000 Lt perdavimas, tuo tarpu, dėl vėliau padarytų bankinių pavedimų sutartys jau nebuvo pasirašomos. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo nesąžiningai reikalauja paskolos grąžinimo ir pagal du minėtus bankinius pavedimus, ir pagal jų pagrindu sudarytą paskolos sutartį.
  1. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir tarp šalių egzistavusią paskolos sutarčių ir pinigų realaus perdavimo praktiką, sprendė, kad nuo anksčiausiai sudarytos iš teismui pateiktų sutarčių, t. y. nuo 2005-09-26 paskolos sutarties sudarymo, šalys skolinamus pinigus siejo su planuojama pasirašyti jungtinės veiklos sutartimi, siekiant atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte vystyti bendrą veiklą, kai paskolintieji pinigai bus įskaitomi kaip E. K. dalinis mokėjimas pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Su planuojamos pasirašyti jungtinės veiklos sutarties data buvo siejamas paskolintų pinigų grąžinimas tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos sutartis nebus pasirašyta. Kiekvienoje vėliau sudarytoje paskolos sutartyje, kurios turinys buvo analogiškas ankstesnėms, jungtinės veiklos pasirašymo sutartis buvo atidedama vis vėlesniam terminui, atitinkamai apsprendžiančiu ir suteiktos naujos paskolos grąžinimo terminą. Visi trečiojo asmens E. K. skolinami atsakovui pinigai buvo perduodami pavedimu iš kreditoriaus banko sąskaitos, išskyrus 2006-06-28 paskolos sutartimi paskolintą 15 000 Lt sumą. Iki pastarosios 2006-06-28 paskolos sutarties pasirašymo momento pinigų pervedimo banke dieną tarp šalių buvo pasirašoma paskolos sutartis pervestų pinigų sumai, nurodant, kad pinigai skolininko gauti prieš pasirašant sutartį. Dėl to teismas darė išvadą, kad tikėtina aplinkybė, kad 2005-12-23 ir 2006-01-04 pavedimu banko pervestos atsakovui 30 000 Lt ir 25 000 Lt sumos buvo įformintos 2006-01-04 paskolos sutartimi pagal jau nusistovėjusią tarp šalių praktiką.
  1. Pagal turimus įrodymus paskutinė šalių (atsakovo ir trečiojo asmens) aptarta planuojamos jungtinės veiklos sudarymo data numatyta 2006-01-30, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo.
  1. Teismas pažymėjo, kad nesudarius jungtinės veiklos sutarties, atsakovas pradėjo grąžinti trečiajam asmeniui skolą. 2007-06-13 pavedimu grąžinti 500 000 Lt, 2007-10-05 pasirašomas pakvitavimas ant paskolos sutarties dėl 55 000 Lt grąžinimo, kitos sumos grąžinamos grynaisiais pinigais pagal pirmiau išvardintus skolos grąžinimo pakvitavimus nuo 2008-07-11 iki 2009-04-10. Teismas nurodė, kad grąžinamos sumos nebuvo priskiriamos skolos grąžinimui pagal kurią nors konkrečią paskolos sutartį, tokio nepriskirtinumo aiškinimas, kad tai nebuvo aktualu, nes šalių buvo susitarta, kad lėšos skolinamos be palūkanų, sutartiniai delspinigiai taip pat nebuvo aptarti, vertintinas kaip logiškas, tuo labiau, kad grąžinamos skolos dydis tik vienu atveju, kuris ir yra ginčijamas, atitiko paskolintą pagal konkrečią paskolos sutartį sumą. Dėl to teismas sprendė, kad labiau tikėtina atsakovo nurodoma aplinkybė, kad grąžinant 55 000 Lt, pakvitavimas apie grąžinimą ir buvo parašytas ne ant atskiro lapo, o ant pačios paskolos sutarties.
  1. Teismas, įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens duotus paaiškinimus byloje, sprendė, kad atsakovas nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos savuose motyvuose ir teikiamuose atsikirtimuose į ieškinį, kai tuo tarpu trečiasis asmuo keitė savąją priklausomai nuo byloje pateikiamų įrodymų, ko pasėkoje ieškovė, nurodydama, kad trečiasis asmuo, susipažinęs su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, pripažino, kad dalį skolos atsakovas jam grąžino, sumažino ieškinio reikalavimus toje dalyje, kurioje jai buvo perduotas neegzistuojantis reikalavimas (CK 6.105 str.).
  1. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog 2005-12-23 pavedimu banko pervesta atsakovui 30 000 Lt ir 2006-01-04 pavedimu banko pervesta atsakovui 25 000 Lt sumos buvo įformintos 2006-01-04 paskolos sutartimi dėl 55 000 Lt (15 929,10 Eur) skolinimo, o minėtų sumų grąžinimas yra patvirtintas trečiojo asmens pakvitavimu ant šios paskolos sutarties. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas trečiajam asmeniui iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžino 184 786,75 Eur (168 857,65 + 15 929,10).
  1. Teismas nustatė, kad atsakovas dėl likusios negrąžintos 138 139,57 Eur sumos taip pat nepripažino ieškinio, nurodydamas, kad 2008 metais E. K. atsakovui J. K. pateikė pasiūlymą dėl J. K. dispozicijoje esančių žemės sklypų, priklausančių nuosavybės teise J. K. motinai, įkeitimo E. K. naudai. 2008-11-20 buvo sudarytas ir notaro patvirtintas sutartinės hipotekos lakštas, kuriuo E. K. prievolės įvykdymo UAB Medicinos bankui užtikrinimui buvo įkeisti atsakovo motinai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Atsakovo teigimu, jis sklypus perleido, iš įkeisto turto yra pradėtas išieškojimas, todėl skaičiavo, kad sutartajai sklypų vertei esant didesnei už likusią negrąžintą trečiajam asmeniui skolą, atsakovas ne tik nėra skolingas, bet net yra perleidęs didesnės už skolą vertės turtą. Trečiojo asmens teigimu, įkeistieji žemės sklypai nebuvo pagal susitarimą perleisti trečiajam asmeniui, pastarajam nereiškus tokio reikalavimo, jie vis dar priklauso jų savininkei, t.y. atsakovo motinai, todėl negalima vertinti, kad prievolė buvo įvykdyta natūra, atitinkamai atsakovo skoliniai įsipareigojimai nėra pasibaigę.
  1. Teismas pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad 2008-11-24 susitarimu atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad bendro 81,51 ha ploto 6 sklypų, esančių ( - ), vertė yra 611 325 Lt, kad „J. K. šiuos sklypus perleidžia E. K. ir sutinka, kad jie būtų įkeisti Medicinos bankui. Po įkeitimo <...> šie sklypai bus perrašyti E. K. vardu, kai tik bus pateiktas raštiškas prašymas. J. K. šiuos sklypus sutinka įkeisti su sąlyga, kad tarpusavio susitarimu įkainota suma 611 325 Lt bus užskaityta kaip tarpusavio skolos padengimas“.
  1. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo asmens 2008-11-24 susitarimas yra vertintinas kaip skolininko ir kreditoriaus susitarimas įvykdyti prievolę kitokiu būdu (CK 6.39 str.). Atsakovas šį susitarimą, kuris laikytinas paskolos teisinių santykių sudedamąja dalimi, yra visiškai įvykdęs. Teismas trečiojo asmens nurodytą aplinkybę, kad sklypai ir šiai dienai tebėra jų savininkės, t.y. atsakovo motinos, nuosavybė, vertino kaip paties trečiojo asmens susitarimo neįvykdymu dėl jo neveikimo, nes byloje nebuvo teigiama ir nebuvo įrodinėjama aplinkybė, kad E. K. būtų pateikęs raštišką prašymą perrašyti sklypus jo vardu, atitinkamai pats atsakovas savo iniciatyva to padaryti negalėjo. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovui įvykdžius susitarimo sąlygas, kuriomis buvo sutartas paskolos grąžinimo prievolės įvykdymo būdas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas savo prievolę grąžinti pasiskolintas sumas yra visiškai įvykdęs.
  1. Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad įkeistųjų žemės sklypų pagal susitarimą neperleidus trečiajam asmeniui, negalima vertinti, kad prievolė buvo įvykdyta natūra. Teismas nurodė, kad susitarimo esmė buvo ne sklypų perleidimas nuosavybėn, o teisės disponuoti jais, įkeičiant prievolės įvykdymo užtikrinimui, realizavimas. Kita vertus, jeigu trečiasis asmuo turi pakankamą pagrindą manyti, kad jo skola bankui bus grąžinta ne iš įkeistų sklypų vertės, kas atitinkamai galėtų sukelti skirtingas nuo skolos bankui padengimo iš įkeisto turto vertės teisines pasekmes, arba parduodamų sklypų vertė viršys skolos dydį, tai trečiasis asmuo ir dabartiniu metu, iki to momento, kol sklypai bus parduoti sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka, gali realizuoti jam susitarimu suteiktą teisę ir prašyti perleisti įkeistuosius sklypus jo nuosavybėn, bet trečiasis asmuo tokia teise nesinaudoja, jokių priežasčių, kurios trukdytų jam tai padaryti nenurodė ir neįrodinėjo. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai suponuoja labai tikėtiną išvadą, kad UAB Medicinos banko kreditorinis reikalavimas bus patenkintas iš įkeistojo pagal 2008-11-24 susitarimą turto vertės.
  1. Teismas pagal LITEKO duomenis nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. B2-5980-781/2012 (procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-02230-2012-7) 2012-12-17 nutarties dėl bankroto bylos UAB „Tikritus“ iškėlimo motyvuose yra nurodyta, kad „2012 m. lapkričio 19 d. rezoliucija trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, teisėja į bylą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įtraukė UAB Medicinos banką <...>. Trečiasis asmuo nurodo, kad UAB Medicinos bankas ir atsakovas sudarė 3 (tris) kredito sutartis, pagal kurias negrąžina kredito dalių, nemoka palūkanų ir delspinigių. Bendra atsakovo skola 2012 m. lapkričio 15 d. sudaro 189 436, 12 Eur <....>. Be to, pažymi, kad atsakovas laidavo už kitą Banko skolininką – E. K., kuris nevykdo prievolių Bankui pagal kredito sutartis nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d.“. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktą antstolio Valdo Čegliko 2015-03-25 patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo nustatyta, kad vadovaujantis Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2014-11-04 vykdomaisiais įrašais vykdomas išieškojimas iš skolininko UAB „Tikritus“ ir iš skolininko E. K. išieškotojo UAB Medicinos banko naudai, nurodant, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į išvardintą turtą, tame tarpe ir į tuos 6 sklypus, esančius Dagilių g., Jonučių km. Kauno rajone, kuriuos J. K. sutiko įkeisti už E. K. prievolę UAB Medicinos bankui.
  1. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovas trečiajam asmeniui iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžino 184 786,75 Eur (168 857,65+15 929,10) bei įvykdė likusios negrąžintos 138 139,57 Eur sumos grąžinimo prievolę kitu būdu – įkeisdamas už trečiojo asmens prievolę bankui 177 051,95 Eur (611 325 Lt) vertės nekilnojamąjį turtą.
  1. Teismas pažymėjo, kad bendra grąžinta paskola yra 361 838,70 Eur, t. y. 38 912,38 Eur daugiau, negu buvo pasiskolinta, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas konstatuoti, kad paskolinti 55 000 Lt (15 929,10 Eur) pagal 2006-01-04 paskolos sutartį bei 2015-12-23 pervestieji 30 000 Lt ir 2006-01-04 pervestieji 25 000 Lt yra skirtingos paskolos sumos, vis tiek tektų konstatuoti, kad atsakovas savo prievolę yra įvykdęs, tik tuo atveju įkeistojo turto vertė viršytų skolą ne 38 912,38 Eur, o 22 983,28 Eur.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus pagrindus, darė išvadą, kad atsakovas yra visiškai įvykdęs piniginę prievolę pagal nagrinėtas sutartis ir susitarimus, todėl teismas sprendė, kad 2015-09-24 preliminarus sprendimas panaikintinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.) ir ieškovės ieškinys atmestinas.
  1. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
  1. Teismas nustatė, kad procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos yra 4,64 Eur sumą, todėl sprendė, kad šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovė V. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašo priimti į bylą naujus įrodymus (Nekilnojamo turto registrų centro išrašų dėl hipotekos teisės išregistravimo kopijas). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.39 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens 2008-11-24 susitarimas yra vertintinas kaip skolininko ir kreditoriaus susitarimas įvykdyti prievolę kitokiu būdu (CK 6.39 str.). Prievolė turi būti vykdoma tiksliai pagal įstatymo ar sutarties numatytas sąlygas, todėl skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės keisti nustatytų jos įvykdymo sąlygų. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo pasiektas susitarimas pakeisti prievolės vykdymo būdą, kadangi toks susitarimas gali būti vertintinas tik kaip preliminarus. Be to, žemės sklypų, esančių ( - ), savininkė yra M. S. K., kurios valia dėl žemės sklypo perleidimo E. K. 2008-11-24 susitarime nebuvo išreikšta. Tuo tarpu žemės sklypų perleidimas be žemės sklypų savininko sutikimo nėra įmanomas.
    2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas trečiajam asmeniui iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžino 184 786,75 Eur (168 857,65+15 929,10) bei įvykdė likusios negrąžintos 138 139,57 Eur sumos grąžinimo prievolę kitu būdu – įkeisdamas už trečiojo asmens prievolę bankui 177 051,95 Eur (611 325 Lt) vertės nekilnojamąjį turtą. Iš 2008-11-24 susitarimo turinio galima spręsti, kad jame skolos grąžinimas buvo siejamas su nuosavybės teisės perleidimu (žemės sklypų nuosavybes teisė perleista nebuvo), tačiau ne su turto įkeitimu, kadangi jokios realios naudos iš turto įkeitimo trečiasis asmuo negavo ir negalėjo gauti. Šiai dienai žemės sklypų hipoteka yra panaikinta.
    3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2008-11-24 susitarimo ir jo teisinės reikšmės, pažeidė CPK 266 str., CPK 329 str. nuostatas, nes nusprendė dėl trečiojo asmens, neįtraukto į šios civilinės bylos nagrinėjimą - M. S. K., kuriai priklauso žemės sklypų, esančių Dagilių g. Jonučių km., nuosavybės teisė. Byloje nebuvo nustatyta, ar žemės sklypų savininkei apskritai yra žinoma apie tokį susitarimą bei kokia jos pozicija dėl žemės sklypų perleidimo.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2008-11-24 susitarimo esmė buvo ne sklypų perleidimas nuosavybėn, o teisės disponuoti jais įkeičiant prievolės įvykdymo užtikrinimui, realizavimas. Teismas visiškai neįvertino trečiojo asmens argumentų, susijusių su tuo, kad pagal tikrąją šalių valią minėtieji žemės sklypai buvo preliminaraus susitarimo dėl hipotekos sudarymo ir galimo prievolės įvykdymo natūra, perleidžiant turtą už skolą, objektu. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas tokiu būdu įvykdė savo skolinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui.
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog 2005-12-23 pavedimu banko pervesta atsakovui 30 000 Lt ir 2006-01-04 pavedimu banko pervesta atsakovui 25 000 Lt sumos buvo įformintos 2006-01-04 paskolos sutartimi dėl 55 000 Lt (15 929,10 Eur) skolinimo, o minėtų sumų grąžinimas yra patvirtintas trečiojo asmens pakvitavimu ant šios paskolos sutarties. Trečiasis asmuo neigė, kad 55 000 Lt (15 929,10 Eur) suma buvo jam grąžinta. Dėl to esant tokiai situacijai, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kad 55 000 Lt (15 929,10 Eur) suma buvo grąžinta, spręstina, jog visa likusi negrąžinta paskolų suma yra 154 068,67 Eur.
    1. Trečiasis asmuo ir atsakovas dėl palūkanų normos nesusitarė, todėl palūkanos skaičiuojamos, remiantis Lietuvos banko skelbiamomis vidutinėmis palūkanų normomis. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl palūkanų už 5 metų laikotarpį priteisimo. Priskaičiuotų palūkanų suma 37 246,54 Eur (CK 1.125 str.).
  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. K. prašo apeliacinį skundą tenkinti bei panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį visiškai arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Sutiktina su apeliaciniu skundu, kad būtų galima 2008-11-24 susitarimo nuostatas vertinti, kaip skolininko ir kreditoriaus susitarimą įvykdyti prievolę kitokiu būdu, jei žemės sklypų, esančių Dagilių g. Jonučių km. Kauno rajone, nuosavybės teisė susitarimo sudarymo metu būtų priklausiusi J. K. ir po susitarimo sudarymo ar susitarimo sudarymo metu būtų perduota E. K.. Pagal tikrąją sutarties šalių valią minėtieji žemės sklypai iš tiesų buvo hipotekos objektu. Nurodytųjų žemės sklypų, šiuo metu nuosavybės teise priklausančių atsakovo motinai M. S. K., įkeitimas nėra atsakovo skolinių įpareigojimų pasibaigimo pagrindas.
    1. Trečiasis asmuo pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant sprendimą buvo nuspręsta dėl trečiųjų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, teisių ir pareigų, kadangi M. S. K., kuriai priklauso žemės sklypų, esančių Dagilių g., Jonučių km., nuosavybės teisė, pozicija dėl šių žemės sklypų perleidimo apskritai byloje nėra žinoma.
    1. Trečiasis asmuo nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina aplinkybė, jog 2005-12-23 pavedimu banko pervesta atsakovui 30 000 Lt ir 2006-01-04 pavedimu banko pervesta atsakovui 25 000 Lt sumos buvo įformintos 2006-01-04 paskolos sutartimi dėl 55 000 Lt (15 929,10 Eur) skolinimo, o minėtų sumų grąžinimas yra patvirtintas trečiojo asmens pakvitavimu ant šios paskolos sutarties.
  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-04-25 gautas S. T. prašymas dėl įtraukimo į bylą. S. T. prašė įtraukti ją į nagrinėjamą bylą bendraapeliantės (bendraieškės) procesinėje padėtyje su ½ dalimi V. K. turimo reikalavimo (95 657,61 Eur) į J. K.. Kartu su prašymu pateikė 2017-01-27 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2017/01/27-01.
  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-27 nutartimi nutarė įtraukti į bylą ieškove (apeliante) S. T. su ieškininiu reikalavimu dėl 95 657,61 Eur skolos priteisimo iš atsakovo J. K..

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
  1. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantės, nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

7Dėl naujų įrodymų

  1. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti Nekilnojamo turto registrų centro išrašų dėl hipotekos teisės išregistravimo kopijos, kurias prašoma priimti į bylą.
  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  1. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai priimtini į bylą.

8Dėl CK 6.39 straipsnio

  1. CK 6.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. CK 6.39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta.
  1. Skolininko pareigas vykdant sutartį apibrėžia prievolės dalykas, t. y. skolininko veiksmai, kuriuos tinkamai atlikus prievolė pasibaigs. Prievolės dalykas lemia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1dalis). Jei asmuo įvykdys prievolę ne tokiu būdu, kaip reikalauja prievolės dalykas, jis bus laikomas pažeidusiu sutartį. Norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2013).
  1. Nagrinėjamu atveju, apeliantės, nesutikdamos su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad prievolė turi būti vykdoma tiksliai pagal įstatymo ar sutarties numatytas sąlygas, todėl skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės keisti nustatytų jos įvykdymo sąlygų, tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebuvo pasiektas susitarimas pakeisti prievolės vykdymo būdą, kadangi toks susitarimas gali būti vertintinas tik kaip preliminarus. Teisėjų kolegija nepripažįsta nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrįstais.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-11-24 susitarimu atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad bendro 81,51 ha ploto 6 sklypų, esančių Dagilių g. Jonučių km. Kauno rajone vertė yra 611 325 Lt, kad „J. K. šiuos sklypus perleidžia E. K. ir sutinka, kad jie būtų įkeisti Medicinos bankui. Po įkeitimo <...> šie sklypai bus perrašyti E. K. vardu, kai tik bus pateiktas raštiškas prašymas. J. K. šiuos sklypus sutinka įkeisti su sąlyga, kad tarpusavio susitarimu įkainota suma 611 325 Lt bus užskaityta kaip tarpusavio skolos padengimas“. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo ir trečiojo asmens 2008-11-24 susitarimas yra vertintinas kaip skolininko ir kreditoriaus susitarimas įvykdyti prievolę kitokiu būdu (CK 6.39 str.).
  1. Byloje pagal pateiktą į bylą įgaliojimą ir kitus duomenis nustatyta, kad M. S. K. 2008-11-14 įgaliojo sūnų J. K. atstovauti jos interesams valdant, naudojant ir disponuojant jos nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )ir Nr. ( - ), esančiais ( - ). Dėl to laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo teiginiai, kad žemės sklypų perleidimas be žemės sklypų savininkės M. S. K. sutikimo nebuvo galimas, kad teismas sprendė dėl neįtrauktos į bylą M. S. K. teisių.
  1. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2008-11-24 susitarimas nebuvo nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. 2008-11-24 susitarimo turinys paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog iš 2008-11-24 susitarimo turinio galima spręsti, kad jame skolos grąžinimas buvo siejamas su nuosavybės teisės perleidimu (žemės sklypų nuosavybes teisė perleista nebuvo), tačiau ne su turto įkeitimu, kadangi jokios realios naudos iš turto įkeitimo trečiasis asmuo negavo ir negalėjo gauti. Bylos duomenys apie susitarimo vykdymą paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad susitarimas buvo preliminarus. Žemės sklypų įkeitimas užtikrino trečiojo asmens prievolių bankui vykdymą. Bylos duomenys apie žemės sklypų įkeitimą dėl trečiojo asmens prievolių bankui įvykdymo užtikrinimo, taip pat apie trečiojo asmens skolos bankui išieškojimą iš įkeistų žemės sklypų paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad trečiasis asmuo negavo naudos iš žemės sklypų įkeitimo. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas trečiajam asmeniui iš suteiktos 322 926,32 Eur paskolos sumos grąžino 184 786,75 Eur (168 857,65+15 929,10) bei įvykdė likusios negrąžintos 138 139,57 Eur sumos grąžinimo prievolę kitu būdu – įkeisdamas už trečiojo asmens prievolę bankui 177 051,95 Eur (611 325 Lt) vertės nekilnojamąjį turtą.
  1. Apeliacinio skundo teiginys dėl hipotekos žemės sklypams panaikinimo neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi hipotekos žemės sklypams išregistravimas nekeičia trečiojo asmens ir atsakovo 2008-11-24 susitarimo esmės, susitarimu nustatytų teisių ir pareigų. Į bylą pateiktas antstolio Valdo Čegliko patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo 2015-03-25 Nr. 0116/14/02223 ir kiti duomenys patvirtina apie trečiojo asmens skolos bankui išieškojimo nukreipimą į hipoteka įkeistus žemės sklypus. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2008-11-24 susitarimo vykdymo.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, sprendžia, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai taikė ir aiškino CK 6.39 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens 2008-11-24 susitarimas yra vertintinas kaip skolininko ir kreditoriaus susitarimas įvykdyti prievolę kitokiu būdu (CK 6.39 str.).

9Dėl įrodymų vertinimo

  1. Teisėjų kolegija negali pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog 2005-12-23 pavedimu banko pervesta atsakovui 30 000 Lt ir 2006-01-04 pavedimu banko pervesta atsakovui 25 000 Lt sumos buvo įformintos 2006-01-04 paskolos sutartimi dėl 55 000 Lt (15 929,10 Eur) skolinimo, o minėtų sumų grąžinimas yra patvirtintas trečiojo asmens pakvitavimu ant šios paskolos sutarties. Apeliacinio skundo teigimu, trečiasis asmuo neigė, kad 55 000 Lt (15 929,10 Eur) suma buvo jam grąžinta, todėl esant tokiai situacijai, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kad 55 000 Lt (15 929,10 Eur) suma buvo grąžinta, spręstina, jog visa likusi negrąžinta paskolų suma yra 154 068,67 Eur. Šiam apeliacinio skundo argumentui įvertinti reikšmingi yra kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su įrodinėjimu bei įrodymų vertinimu.
  1. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Taip pat ne kartą buvo pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2005-09-26 paskolos sutarties sudarymo, šalys skolinamus pinigus siejo su planuojama pasirašyti jungtinės veiklos sutartimi, siekiant atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte vystyti bendrą veiklą, kai paskolintieji pinigai bus įskaitomi kaip trečiojo asmens E. K. dalinis mokėjimas pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Su planuojamos pasirašyti jungtinės veiklos sutarties data buvo siejamas paskolintų pinigų grąžinimas tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos sutartis nebus pasirašyta. Kiekvienoje vėliau sudarytoje paskolos sutartyje, kurios turinys buvo analogiškas ankstesnėms, jungtinės veiklos pasirašymo sutartis buvo atidedama vis vėlesniam terminui, atitinkamai apsprendžiančiu ir suteiktos naujos paskolos grąžinimo terminą. Visi trečiojo asmens E. K. skolinami atsakovui J. K. pinigai buvo perduodami pavedimu iš kreditoriaus banko sąskaitos, išskyrus 2006-06-28 paskolos sutartimi paskolintą 15 000 Lt sumą. Iš 2005-09-26, 2005-10-28, 2005-11-04, 2005-12-05, 2006-01-04, 2006-06-28 paskolos sutarčių matyti, kad pinigų pervedimo banke ar perdavimo dieną tarp šalių buvo pasirašoma paskolos sutartis pervestų ar perduotų pinigų sumai, nurodant, kad pinigai skolininko gauti prieš pasirašant sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 19-20 punktuose dalis pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių apie atsakovo ir trečiojo asmens paskolos sutarčių vykdymą nėra tikslios, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio atmetimo, taip pat neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  1. Atsakovo ir trečiojo asmens aptarta planuojama jungtinės veiklos sutartis sudaryta nebuvo. Nesudarius jungtinės veiklos sutarties, atsakovas pradėjo grąžinti trečiajam asmeniui skolą. 2007-06-13 pavedimu grąžinti 500 000 Lt, 2007-10-05 pasirašomas pakvitavimas ant paskolos sutarties dėl 55 000 Lt grąžinimo, kitos sumos grąžinamos grynaisiais pinigais pagal pirmiau išvardintus skolos grąžinimo pakvitavimus nuo 2008-07-11 iki 2009-04-10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad grąžinamos sumos nebuvo priskiriamos skolos grąžinimui pagal kurią nors konkrečią paskolos sutartį, kadangi tai nebuvo aktualu, nes šalių buvo susitarta, kad lėšos skolinamos be palūkanų, sutartiniai delspinigiai taip pat nebuvo aptarti, vertintinas kaip logiškas, tuo labiau, kad grąžinamos skolos dydis tik vienu atveju, kuris ir yra ginčijamas, atitiko paskolintą pagal konkrečią paskolos sutartį sumą.
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą, sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog 2005-12-23 pavedimu banko pervesta atsakovui 30 000 Lt ir 2006-01-04 pavedimu banko pervesta atsakovui 25 000 Lt sumos buvo įformintos 2006-01-04 paskolos sutartimi dėl 55 000 Lt (15 929,10 Eur) skolinimo, o minėtų sumų grąžinimas yra patvirtintas trečiojo asmens pakvitavimu ant šios paskolos sutarties.

10Dėl 2008-11-24 susitarimo

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas pagrindinių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Civilinių teisinių santykių įvairovė lemia ir tai, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 str. 3d.). Tokiu atveju taikytinos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Taigi, šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016; 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-421/2016).
  1. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 str. 3 d.). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.).
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad J. K. ir E. K. 2008-11-24 sudarė susitarimą, pagal kurį E. K., veikdamas pagal įgaliojimą, perleido E. K. 6 žemės sklypus: unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Šalys sutarė, kad perleidžiamų žemės sklypų vieno aro kaina įvertinta 7 500 Lt, bendra perleidžiamų žemės sklypų vertė – 611 325 Lt. Šalys taip pat patvirtino, kad J. K., siekdamas užtikrinti 2008-11-18 kredito sutartį Nr. LOAN_85228, sudarytą tarp E. K. ir AB Medicinos banko, sutiko įkeisti nurodytus žemės sklypus sutartine hipoteka. Šalys taip pat susitarė, kad po įkeitimo AB Medicinos bankui nurodyti sklypai bus perrašyti E. K. nuosavybės teise, kai tik bus pateiktas raštiškas prašymas, o susitarime įtvirtinta žemės sklypų finansinėje išraiškoje lygi 611 325 Lt sutartinės hipotekos išleidimo dienos užskaitoma kaip tarpusavio skolos tarp E. K. ir J. K. padengimas.
  1. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2008-11-24 susitarimo esmė buvo ne sklypų perleidimas nuosavybėn, o teisės disponuoti jais įkeičiant prievolės įvykdymo užtikrinimui, realizavimas. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su 2008-11-24 susitarimu.
  1. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad 2008-11-24 susitarimas nėra preliminarus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2008-11-24 susitarimo vykdymo.
  1. Kaip buvo nurodyta, apeliacinio skundo teiginys dėl hipotekos žemės sklypams panaikinimo neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi hipotekos žemės sklypams išregistravimas nekeičia trečiojo asmens ir atsakovo 2008-11-24 susitarimo esmės, susitarimu nustatytų teisių ir pareigų.

11Dėl palūkanų

  1. Apeliacinio skundo teigimu, už suteiktas paskolas priklauso palūkanų už 5 metų laikotarpį priteisimo, priskaičiuotų palūkanų suma 37 246,54 Eur. Taip pat teigiama, kad trečiasis asmuo ir atsakovas dėl palūkanų normos nesusitarė, todėl palūkanos skaičiuojamos, remiantis Lietuvos banko skelbiamomis vidutinėmis palūkanų normomis.
  1. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl palūkanų priteisimo.
  2. Teisingi pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nuo anksčiausiai sudarytos iš teismui pateiktų sutarčių, t. y. nuo 2005-09-26 paskolos sutarties sudarymo, šalys skolinamus pinigus siejo su planuojama pasirašyti jungtinės veiklos sutartimi, siekiant atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte vystyti bendrą veiklą, kai paskolintieji pinigai bus įskaitomi kaip E. K. dalinis mokėjimas pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Su planuojamos pasirašyti jungtinės veiklos sutarties data buvo siejamas paskolintų pinigų grąžinimas tuo atveju, jeigu jungtinės veiklos sutartis nebus pasirašyta. Kiekvienoje vėliau sudarytoje paskolos sutartyje, kurios turinys buvo analogiškas ankstesnėms, jungtinės veiklos pasirašymo sutartis buvo atidedama vis vėlesniam terminui, atitinkamai apsprendžiančiu ir suteiktos naujos paskolos grąžinimo terminą.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad nesudarius jungtinės veiklos sutarties šalys susitarė dėl paskolintų pinigų grąžinimo, įskaitant 2008-11-24 susitarimą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas neturi pareigos mokėti palūkanas.

12Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

13Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  1. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016-12-20 sprendimas paliktinas nepakeistu.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą sprendžia, kad apeliantėms bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
  1. Atsakovas J. K. ir trečiasis asmuo E. K. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, įrodymų dėl tokių išlaidų nepateikė.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai