Byla 2-643-524/2010
Dėl atlyginimo už statybos darbus išieškojimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirigita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agiva“ dėl delspinigių už pavėluotus darbus priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Agiva“ atstovui M. Z., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirigita“ atstovui advokatui S. Č., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mirigita“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „YIT Kausta“, dėl atlyginimo už statybos darbus išieškojimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirigita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agiva“ dėl delspinigių už pavėluotus darbus priteisimo,

Nustatė

2ieškovė pateiktu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 50 427,30 Lt įsiskolinimo, 3391,69 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakove 2007-06-29 pasirašė statybos subrangos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo atlikti pastolių montavimo, fasado šiltinimo, angokraščių šiltinimo ir siūlių įrengimo darbus, o atsakovė – tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Teigia, jog atliko sutartyje numatytus statybos subrangos darbus, tačiau atsakovė už dalį atliktų darbų neatsiskaitė. Pažymi, kad vadovaujantis sutarties 9.1 punktu iš atsakovės priteistini delspinigiai.

3Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

4Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 46 044,50 Lt delspinigių ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l.60).

5Ieškovė atsiliepime į priešieškinį ir dublike palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Be argumentų, išdėstytų ieškinyje, papildomai nurodo, kad nebuvo davusi sutikimo samdyti kitą rangovą ir tokios būtinybės nebuvo (t.1, b.l.64).

6Atsakovė pateiktame triplike pažymi, kad atsakovė pagal papildomą susitarimą galėjo dalį darbų perduoti kitiems rangovams, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė pati būtų sudariusi sutartį su UAB ,,A kvadratas‘‘( t.1, b.l. 87).

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad nesutinka su ekspertizės aktu, nes iš jo neaišku, ar atliktų darbų plotas nustatytas su angokraščiais. Atsakovė yra sumokėjusi tik už 4650 kv.m.

8Atsakovės atstovas paaiškino, kad 2008-01-07 surašytas atliktų darbų kiekio suderinimo aktas, kad angokraščiai buvo apšiltinti. Priešieškinis yra grindžiamas praleistu darbų atlikimo grafiku, nes darbai turėjo būti baigti 2007-10-22, o faktiškai buvo baigti 2008-01-18. Atsakovo nuostoliai pasireiškė negautomis pajamomis.

9Dėl ieškinio.

10Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė vengia sumokėti jai už faktiškai atliktą ir perduotą jai 231 kv. metro pastato apšiltinimo darbus, t. y. įrodinėja, kad ji atsakovei atliko paminėtų darbų 4881 kv. metrą, todėl šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra ieškovės faktiškai atliktų darbų kiekis, nors atsakovė pripažįsta ir sumokėjo ieškovei už 4650 kv. metrų.

11CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Šias įstatymų nuostatas yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-04 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-530/2007, taip pat pažymėdamas, jog vienos iš esminių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl darbų atlikimo terminų bei darbų perdavimas ir priėmimas. Šioje byloje ieškovė nurodo, kad atsakovė atsisakydama pasirašyti baigiamąjį statybos darbų aktą ( t.1, b.l.14) nesutinka, kad ieškovė atliko 4868 kv. m apšiltinimo darbus. Tačiau šį ieškovės įrodinėjamą atliktų darbų kiekį paneigia šalių pasirašytas atliktų darbų kiekio suderinimo aktas ( t.1, b.l.53), kuriame šalys nurodo, kad ieškovė pagal rangos sutartį apšiltino 4650 kv. m ploto fasado, be to, ieškovės nurodytą kiekį paneigia ekspertizės aktas(t.2, b.l.55). Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovė faktiškai atliko 4423 kv. m ploto fasado apšiltinimo darbus. Ieškovė savo paaiškinimu ginčija šią išvadą ir nurodo, kad į šį plotą ekspertas neįtraukė angokraščių. Tačiau ekspertizės akte yra konstatuotos darbų kiekių (apimčių) skaičiavimo taisyklės, kuriose nurodyta, kad šalys sutartimi buvo susitarusios, jog prie rangos sutarties pridėta lokalinė sąmata (priedas Nr.1,t.1, b.l.12) buvo sudaryta naudojant UAB ,,Sistela‘‘ informacinio-programinio komplekso Sąmata normatyvus, iš jų ,,Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvų rinkinį‘‘ -,,Apdailos darbai‘‘. Šio rinkinio techninėje dalyje yra aptartos ir darbų kiekių skaičiavimo taisyklės. Ekspertas pažymėjo, jog tai reiškia, kad sutarties šalys susitarė ir dėl šių taisyklių taikymo apskaičiuojant atliktų darbų kiekius ir atliekant ekspertizę buvo įvertinta ši aplinkybė ir faktinis apšiltintų sienų ploto skaičiavimas, atliktas pagal paminėtas šalių sutartas taisykles ir iš bendro pastato fasadų ploto buvo atimtas tik angų (vitrinų, langų, durų) plotas, skaičiuojamas pagal angų staktų išorinius matavimus. Šalių sudarytos rangos sutarties priedo Nr. 1(t.1, b. l.12) 4 punktas įrodo, kad šalys buvo sutarusios dėl angokraščių apšiltinimo, šiems darbams skaičiuojant pagal UAB ,,Sistela‘‘ parengtą normatyvą yra nustatytas kodas N15-33. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad angokraščiai nebuvo apšiltinti ar kad jie buvo neįtraukti į šalių pasirašytą atliktų darbų kiekio suderinimo aktą (t.1, b.l.53).Ekspertizės akte aiškiai nurodytas atliktų darbų kiekių skaičiavimo pagrindas, todėl ieškovė nepateikė jokių įrodymų ekspertizės akto išvadoms nuginčyti. Atsakovė pripažįsta, jog ieškovė atliko 4650 kv. m ploto apšiltinimo darbų, nors ekspertizės akte nurodyta 4423 kv.m, atsakovė dėl permokos šioje byloje nereiškia reikalavimo, todėl paminėtais motyvais ieškinio tenkinti nėra įstatyme numatyto pagrindo, nes pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovė įrodė, kad sumokėjo ieškovei už perduotus jai 4650 kv. m pastato apšiltinimo darbus.

12Dėl priešieškinio (t.1, b.l.60).

13Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti 46 044, 50 Lt delspinigių, apskaičiuotų pagal rangos sutarties 9.2 p. dėl vėlavimo atlikti darbus, nurodydama, kad dėl vėlavimo atsakovė neteko teisės atlikti 850 kv. m ploto darbų užsakovei UAB ,,Kausta‘‘, todėl dalį darbų perdavė UAB ,,A kvadratas‘‘ ir dėl to turėjo netiesioginių nuostolių.

14Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, byla Nr. 3K-7-367/2006; ).

15CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. Jei nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kitaip tariant, netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Ši nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005). Atsakovės priešieškiniu prašoma priteisti netesybų ir nuostolių suma sutampa, todėl atsakovė privalėjo įrodyti visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas , nustatytas CK 6.246 str. Pagal CK 6.245 str. 3 d. ieškovės kaltė yra preziumuojama, tačiau kiekviena prezumpcija pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles yra nuginčijama. CK 6.245 str. 3d. nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Atsakovė neįrodė, kad atsakovės veikoje buvo CK 6.256 str. išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, t. y. šiuo atveju netinkamas sutarties įvykdymas, priežastinis ryšys tarp netinkamų sutarties paminėtų punktų vykdymo ir atsiradusios žalos, žalos dydis.

16CK 6.153 str. prasme aiškinant sutartį nustatyta, kad sutarties 9.2 p. šalys buvo sutarusios dėl tarpinių darbų atlikimo bei galutinio darbų atlikimo termino pažeidimo pasekmių ( t.1, b.l.8). Tačiau šioje byloje įvertintina tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, būdama užsakovė, buvo iškėlusi ginčą dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo iki jos įvykdymo. Bylos medžiaga įrodo, kad sutartis yra įvykdyta, atsakovė nepareiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl terminų praleidimo priimant darbus, priešingai, 2007-08-21 papildomu susitarimu (t.1, b.l.70) įrodyta, kad tarp šalių įvyko derybos, kurių metu 3 punkte buvo susitarta, kad dėl ieškovės vėlavimo atsakovė vienašališkai sutarties nenutrauks. Be to, šiame punkte buvo susitarta, kad ieškovei atsiliekant nuo darbų atlikimo terminų, atsakovei buvo suteikta teisė perduoti darbus kitiems asmenims. Toks šalių elgesys neprieštarauja CK 6.200 str., numatančiam pareigą šalims vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Todėl atsakovė neturi teisės remtis termino praleidimo aplinkybe, nes sutarties vykdymo procese ji to nereikalavo, o priešingai, pati sudarė susitarimą dėl alternatyvių sprendimo būdų. Be to, atsakovė neįrodė teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, kuris turi būti konkretus tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė. Atsakovė darbų perdavimą kitam ūkio subjektui įrodinėja raštais ( t.1, b.l. 48-49), tačiau byloje neįrodyta, kad 850 kv.m ploto darbų kiekis buvo perduotas UAB ,,A kvadratas‘‘ dėl ieškovės vėlavimo. Negautos pajamos yra praradimai, atsirandantys dėl žalos padarymo pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti (CK 6.249 str.1 d.), tačiau jos negali būti tapatinamos su įmonės pelnu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-600/2002). Todėl įvertinus papildomo susitarimo sąlygą (t.1, b. l. 70), jog šalys sutinka, kad dėl ieškovės vėlavimo atsakovė galės samdyti kitus rangovus, įspėjęs ieškovą, darytina išvada, kad ieškovė sutiko dalį darbų perduoti kitiems ūkio subjektams, todėl termino pažeidimo problema tokiu būdu šalių buvo išspręsta, netaikant civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų pagrindinėje sutartyje.

17Paminėtais motyvais ieškinys ir priešieškinis atmestini.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

19ieškinį ir priešieškinį atmesti.

20Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai