Byla 2A-770-324/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovui A. U., jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, atsakovui S. B., jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1072-199/2010 pagal A. U. ieškinį atsakovams S. B., A. M., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovo S. B. priešieškinį ieškovui A. U., atsakovei A. M., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas prašė nustatyti ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal 2010 m. birželio 15 d. žemės sklypo planą – A. M. atitenka naudotis 198 kv. m ploto sklypo dalis: plotas „D“ – 119 kv. m, 79 kv. m ploto iš gyvenamojo namo (1A1m, unikalus Nr. ( - )) sklypo dalies ploto „A“ (179 kv. m), A. U. atitenka naudotis 709 kv. m sklypo ploto dalis: plotas „E“ – 176 kv. m, plotas „G“ – 440 kv. m, 74 kv. m ploto iš gyvenamojo namo (2A2p, unikalus Nr. ( - )) sklypo dalies ploto „B“ (192 kv. m), 19 kv. m ploto iš sklypo dalies ploto „C“ (38 kv. m), S. B. atitenka naudotis 906 kv. m sklypo ploto dalis: plotas „F“ – 669 kv. m, 100 kv. m ploto iš gyvenamojo namo (1A1m, unikalus Nr. ( - )) sklypo dalies ploto „A“ (179 kv. m), 118 kv. m ploto iš gyvenamojo namo (2A2p, unikalus Nr. ( - )), sklypo dalies ploto „B“ (192 kv. m), 19 kv. m ploto iš sklypo dalies ploto „C“ (38 kv. m), 47 kv. m ploto servitutas (S) – ūkinio pastato (3Ilm) savininkas Kauno miesto savivaldybė turi teisę neatlygintinai naudotis sklypo dalimi, prižiūrint ir remontuojant jai priklausantį ūkio pastatą, 38 kv. m dydžio sklypo dalies plotu, plane pažymėtu „C“, ieškovas A. U. ir atsakovas S. B. naudojasi bendrai ( t. 3 b.l. 35).

4Nurodė, kad ieškovui ir atsakovams bendra daline nuosavybe priklauso 1813 kv. m žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esantis ( - ). Tarp ieškovo ir atsakovo S. B. dažnai kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu. Ieškovas 2009 m vasario 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą S. B. su siūlymu nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarką, tačiau jis atsakymo nepateikė.

5Atsakovas S. B. priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ), naudojimosi tvarką pagal UAB „Hidroprojektas“ 2009 m. lapkričio 25 d. paruoštą žemės sklypo vidinio padalinimo planą, paskiriant naudotis: A. U., atskirai 458 kv. m žemės, pažymėtas plotas plane indeksu B1, ir 152 kv. m žemės, pažymėtas plotas plane indeksu B2, S. B., atskirai 626 kv. m žemės, plane pažymėtas plotas indeksu C1, 19 kv. m žemės, plane pažymėtas plotas indeksu C2, ir 31 kv. m žemės, pažymėtas plotas indeksu C3, A. U. ir S. B. bendram naudojimui paskirti 186 kv. m žemės sklypą, pažymėtą plane indeksu D1 (A. U. – 79 kv. m, S. B. – 107 kv. m), 41 kv. m žemės sklypą, pažymėtą indeksu D3 (A. U. – 20 kv. m, S. B. – 21 kv. m), A. M., atskirai 120 kv. m žemės sklypą, pažymėtą plane indeksu A, A. M. ir S. B. bendrai naudotis 180 kv. m žemės sklypu, pažymėtu indeksu D2 (A. M. – 78 kv. m, S. B. – 102 kv. m), nustatyti naudojimosi tvarką Kauno miesto savivaldybės vardu įregistruotu servitutu (S = 47 kv. m), paskiriant A. U. naudotis šio servituto B dalimi – 24 kv. m, S. B. – C dalimi – 23 kv. m.( t. 2 b.l. 90).

6Nurodė, kad pagal ieškovo projektą bus apribotas atsakovo S. B. naudojimasis jam vienam priklausančiu namo priestatu 2a1ž, jis neturės galimybės naudotis garažais 4G1p ir 10I1m pagal jų tiesioginę paskirtį, nes atsakovas S. B. neturės normalaus privažiavimo prie jam priklausančių minėtų statinių. Atsakovo S. B. pateiktas „Hidroprojektas“ 2009 m. lapkričio 25 d. paruoštas planas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atitinka racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijus, yra paliktas vieno metro pločio bendro naudojimo žemės sklypas prie bendro naudojimo pastatų.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Sprendė, kad ieškovo ir atsakovo pateiktos naudojimosi žemės sklypu tvarkos jas įgyvendinant nesudarys prielaidų išvengti konfliktinių situacijų, nes abi pažeidžia ieškovo ir atsakovų teises bei teisėtus interesus. Nustatęs, kad atsakovas ieškovui siūlo naudotis žemės sklypo dalimi, kuria šiuo metu naudojasi jis pats, atsakovas ketina daryti įvažiavimą iš pravažiavimo pusės žemės sklypo dalyje pažymėtoje C3, nors atsakovas šia žemės sklypo dalimi nesinaudojo, ties atsakovo planuojamu daryti įvažiavimu yra ieškovo tvora ir vaismedis, konstatavo, kad atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia tarp bendraturčių nusistovėjusią faktišką naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nurodė, kad atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat pažeidžia atsakovės A. M. teises, nes įvažiavimas iš pravažiavimo pusės būtų šalia jos nuosavybės teise turimo buto gyvenamajame name 1A1m. Padarė išvadą, kad ieškovo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas pažeidžia atsakovo teises į pravažiavimą į jam nuosavybės teise priklausantį garažą 12I1ž, nes ieškovo atsakovui siūlomas pravažiavimas yra per siauras, taip pat į atsakovo turimus vaismedžius žemės sklypo dalyje, ieškovo plane paženklintoje „G“ raide tarp koordinačių 15-16. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne visiškai atitinka šalims nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis.

8Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinys.

9Atsakovas S. B. yra iškirtęs kelis vaismedžius jo pusėje tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovo teikiamus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, todėl darytina išvada, kad vaismedžių jis nelaiko dideliu ekonominiu gėriu.

10Atsakovas S. B. negali automobiliu įvažiuoti į garažą ne dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o dėl to, kad garaže auga medis, kuris trukdo įvažiuoti automobiliu į garažą.

11Neatsižvelgta, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintus žemės sklypo naudojimo patogumo, racionalumo principus. Atsakovas pagal šį planą gali prieiti prie jam priklausančių statinių, tenkinti savo ūkinius, eksploatacinius poreikius, turi susisiekimą su gatve. Ta aplinkybė, kad atsakovas sunaikino vartelius iš savo žemės sklypo, turėtų būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise, ir negali būti pagrindu nustatyti prašomą praėjimą į akligatvį.

12Nepagrįstai spręsta, kad ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ne visiškai atitinka šalims nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, A. M. priklauso 198/1813 ginčo žemės sklypo dalys, t. y. 198 kv. m, A. U. priklauso 709/1813 ginčo žemės sklypo dalys, t. y. 709 kv. m, S. B. priklauso 906/1813 ginčo žemės sklypo dalys, t. y. 906 kv. m. Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą tokie plotai atitenka kiekvienam iš ginčo sklypo bendraturčių.

13Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

14Atsakovė A. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriuo prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškovo ir atsakovų teisės į ūkinį pastatą 3I1m nėra apibrėžtos, todėl šis faktinis svetimo turto naudojimas negali būti pagrindu nustatyti naudojimosi žemės sklypu po statiniu tvarką. Aplinkybė, kad sklypo apžiūros metu kilnojamieji daiktai – lauko stalas, suolas – stovėjo žemės sklypo dalyje, kuria naudotis nori atsakovas S. B., negali būti pagrindu jo reikalavimų patenkinimui.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. B. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad S. B. garažu, plane pažymėtu 12I1Ž, dabar naudojasi, garaže laikomas automobilis, jame esantis medis nesudaro problemų. Nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą, bus pažeistos atsakovo teisės, nes jis neturės galimybės tinkamai naudotis savo nuosavybe. Įvažiuoti su automobiliu į garažą esant 1,08 m pravažiavimo kampui yra neįmanoma. Ieškovo projektas paruoštas žinant, kad minėtas pastatas yra garažas. Pagal ieškovo projektą žemės sklypo dalis, kurioje įregistruotas 47 kv. m servitutas ir kuriame stovi savivaldybei priklausantis ūkinis pastatas 3I1m, kurio naudotojais yra ieškovas ir atsakovas S. B., priskirtina naudotis tik ieškovui (projekte pažymėta G/440), tuo pažeidžiant atsakovo teises. Pagal ieškovo prašomą nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką atsakovas negalės naudotis jam priklausančiais medžiais ir vaiskrūmiais. Ieškovas pageidauja naudotis žemės sklypo dalimi po atsakovams priklausančio namo langais, atimant atsakovui S. B. teisę ir galimybę naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje jau daugiau nei 10 metų stovi tik jam priklausantys lauko stalas, suolas.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodo, jog apeliaciniam skundui neprieštarauja. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodytos konkrečios teisės normos, kurias pažeidė teismas, priimdamas sprendimą, ir kurios sudarytų pagrindą sprendimo dalies panaikinimui. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nepažeidžia Kauno miesto savivaldybės teisių ar teisėtų interesų.

17Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

18Apeliacinis skundas tenkintinas.

19Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 straipsnio pirmoji dalis). Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, pripažįsta neteisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl visiško ieškovo pateikto projekto netinkamumo naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti.

20Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo argumentais dėl ieškovo pateikto naudojimosi tvarkos projekto nepriimtinumo, motyvuojant atsakovo vaismedžių buvimu žemės sklypo dalyje tarp koordinačių 15-16, projekto neracionalumu bei siūlomų naudotis sklypo dalių dydžio neatitikimu nuosavybės teise priklausančioms dalims.

21Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos priešingos faktinės aplinkybės – šalys visada naudojosi būtent tomis žemės sklypo pusėmis, kokios nurodytos ieškovo pateiktame plane t. 3 b.l. 35. Tai patvirtina ne tik šalių pripažinimas, tačiau ir įsiteisėjęs 2008 m. birželio 4 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje nr. 2-633-717/2008 tarp tų pačių šalių dėl leidimo rekonstruoti tvorą be bendraturčio sutikimo ( CPK 182 str. 2d., 187 str.).

22Tai, kad atsakovas ir jo sesuo ieškovo motina J. U. anksčiau buvo užtvėrę tvorą, tiksliai neįvertindami nuosavybės dalių, o per sklypo vidurį ( linija ties 15 tašku ieškovo plane), nesuteikia įstatyminio pagrindo atsakovui S. B. tuo visada besąlygiškai remtis. Naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota, o žemės savininkai pasikeitė. Po motinos mirties 2002 m. birželio 2 d. ieškovas paveldėjo 709/1813 žemės sklypo, esančio ( - ), dalis. Atsakovas pripažino, jog ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos projektas nuosavybės dalių nepažeidžia. Pastarąją aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys bei žemės dalių apskaičiavimas projekte. Atsakovas neneigia, kad dalį medžių ginčo plote yra iškirtęs ( t. 3 b.l. 122-125). Tai patvirtina antstolės R. G. 2010 m. spalio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nr. 0090/10/38, fotonuotraukos t. 3 b.l. 113-114. Iš visų nuotraukų matyti ir tai, kad sodinukų dalis yra labai menka, todėl sutiktina su apelianto argumentu apie tai, jog tokių vaismedžių ir vaiskrūmių pats atsakovas nelaiko ypatinga ekonomine vertybe. Atsakovo argumentą apie maisto papildų ( uogų) atėmimą ieškovas pagrįstai paneigia siūlymu vaiskrūmius persikelti į kitą tuščią žemės sklypo dalį. Esant minimoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į nedidelį ginčo plotą, ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos tinkamumas apylinkės teismo nepagrįstai buvo vertintas pagal abejotiną žemės įdirbį. Vaiskrūmiai yra nesunkiai atkuriama žemės ūkio kultūra, todėl keleto krūmų netekimas negali būti priešpastatomas įstatyme įtvirtintam nuosavybės dalių proporcingumo principui ( t. 3 b.l. 143).

23Apeliacinio proceso metu atsakovas pripažino, jog įėjimo į namą 1A1m iš pravažiavimo ( akligatvio) pusės niekada nebuvo ( t. 4 b.l. 24), todėl šiuo požiūriu ieškovo siūloma naudojimosi tvarka atitinka nusistovėjusią ir paneigia atsakovo argumentą dėl neracionalaus įėjimo į jo namą 1A1m dalį iš ( - ) g. pusės ( t. 1 b.l. 121). Atsakovas pripažino, jog į namą visada vaikščiojo iš ( - ) g. pusės. Tai, kad bylinėjimosi metu jis panaikino vartus, nesudaro nepašalinamos kliūties nusistovėjusio įėjimo atkūrimui. Suolas po šio namo langu žemės sklype E/176 nėra nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką būtų galima pripažinti netinkama. Jį galima pastatyti ir kitur - pvz., apie namą esančioje 1,85 m pločio ( matmuo pagal 2011 m. gegužės 16 d. patikslintą projektą) apėjimo juostoje.

24Netinkamai įvertinęs aukščiau nurodytąsias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo projektas yra netinkamas dalyje, pažymėtoje indeksu C/38. Nors ieškovas teigė, kad automobiliu įvažiuoti į atsakovo medinį garažą, pažymėtą indeksu 10J1m, negalima ne dėl atstumo tarp taškų 66 ir 67 bei ribos konfigūracijos, o dėl garaže augančio medžio ir tai grindė 2010 m. spalio 29 d. antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nr. 0090/10/38, tai paneigia tapatūs pastarajame protokole ir 2010 m. spalio 4 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nr. 0088/10/38 konstatuoti faktai. Abi antstolės nustatė analogišką aplinkybę – negalimumą pagal ieškovo projektą įvažiuoti į atsakovo medinį garažą, pažymėtą indeksu 10J1m, nepažeidžiant ribos tarp koordinačių 66-67, konstatavo tik skirtingas šio veiksmo negalimumo priežastis.

25Nustatęs situaciją, kai naudojimosi tvarkos įteisinimo nebuvimas sukelia problemų naudojantis bendrąja nuosavybe ( tai patvirtina šalių ginčai dėl tvoros ir kiemo tvarkymo, kas ypač aktualu socialiniu ir estetiniu požiūriu, namų valdai esant tarp daugiabučių namų), kai atsakovo pateiktas naudojimosi tvarkos projektas pirmosios instancijos teismo pripažintas netinkamu ir dėl to atsakovas nesiskundė apeliacine tvarka, o ieškovo pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimui yra netinkamas tik vienu aspektu, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota teismų praktika civilinėse bylose dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, akcentuojant ginčo tarp bendraturčių išsprendimo svarbą, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, teismo galimybę šalių pateiktus variantus vertinti jų nurodytais aspektais ir parinkti visoms šalims priimtiniausią sprendimą bei, atsižvelgiant į naudojimosi daiktu racionalumą ir efektyvumą, teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.). Apygardos teismui pasiūlius pateikti patikslintą ginčo įvažiavimo projektą, apeliantas pristatė 2011 m. gegužės 16 d. matininkės A. P. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą t. 4 b.l. 35, pagal kurį, pakeitus atstumus tarp taškų 65-66-67, įvažiavimas į atsakovo garažą tampa įmanomas pašalinus kliūtį, nurodytą atsakovo pateiktame antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nr. 0088/10/38 – netinkamą atstumą tarp taškų 65-66-67 tam, kad į garažą būtų galima įvažiuoti, nepažeidžiant koordinatėmis 66-67 nustatytos ribos ( t. 3 b.l. 79). Atsakovas nepaneigė, kad pagal patikslintą projektą toks įvažiavimas yra įmanomas ( CPK 178 str.). Jo argumentai dėl esminių projekto pokyčių atmestini – išsprendus įvažiavimo klausimą, atstumai tarp naujame plane koreguotų raudonai pažymėtų koordinačių pakito tik keliais centimetrais ( 15-16 padidėjo 20 cm, 16-17 sumažėjo 20 cm, 63-64 padidėjo 20 cm, 29-30, 30-31, 31-32 ( apėjimas apie atsakovų namą) taškuose 29-30-31 buvo išplėstas). Atsakovė A. M. 2011 m. birželio 9 d. rašytiniu pareiškimu ieškovo projekto korekcijai pritarė. Bendro naudojimo sklype C/38 esantis savivaldybei priklausantis ūkinis pastatas ginčo sprendimo metu nėra privatizuotas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas S. B. naudojasi įėjimu, esančiu bendro naudojimo sklype C/38 tarp taškų 65-66. Jo teisė naudotis ūkiniu pastatu, įeinant į jį per bendro naudojimo sklypą iš savo sklypo F/664, įvažiuojant arba įeinant iš akligatvio ( taškai 70-8) patikslintu projektu nėra pažeidžiama.

26Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, be pagrindo ieškovo projektą visais atžvilgiais pripažino netinkamu. Atmesdamas abiejų šalių projektus, faktiškai neišsprendė jų ginčo dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, nepasinaudojo teismų praktikoje taikoma galimybe nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus. Netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, byla buvo išspręsta neteisingai ( CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Tenkintinas apelianto reikalavimas naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti pagal 2011 m. gegužės 16 d. pakoreguotą projektą, kuris iš esmės yra analogiškas nurodytajam patikslintuose ieškininiuose reikalavimuose ir neviršija apeliacinio skundo ribų. Atsakovams priklausantis gyvenamasis namas 1A1m ( unikalus nr. ( - )) yra dviejų butų paskirties pastatas, kuriame abu atsakovai turi po atskiru unikaliu numeriu pažymėtą butą ( butas nr. ( - ), butas nr. ( - )) ( t. 1 b.l. 85). Jiems skirtinas naudotis po namu esantis žemės sklypas, kurio plotas atitinka nuosavybės teise turimo buto užimamą namo ploto dalį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. I-223 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, kurių reikalavimai privalomi visiems objektams, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, 15 punktas reikalauja, kad priėjimai prie statinių turi būti laisvi. Atsižvelgiant į šį reikalavimą, apėjimu apie namą abu jo butų savininkai turi teisę naudotis bendrai. Analogiškai nustatytina naudojimosi tvarka žemės sklypu po ieškovui ir atsakovui S. B. priklausančiais butais name 2A2p bei apėjimu apie namą.

27Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str. 1, 4 dalys). Ieškovas yra sumokėjęs 128 Lt žyminio mokesčio už pirminį ieškinį, 132 Lt - už patikslintą ieškinį, 2628 Lt advokato pagalbos išlaidų, 1428 Lt už projekto parengimą ir 400 Lt antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą pirmosios instancijos teisme ( t. 1 b.l. 5, 71, t. 2 b.l. 24, 25, 122, t. 3 b.l. 97, 142), 133 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 200 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 300 Lt už projekto koregavimą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu jis nepareiškė naujų reikalavimų, žyminis mokestis yra perteklinis ir iš atsakovo ieškovui nepriteistinas. Vadovaujantis teisingumo principu, nepriteistinas mokestis už projekto pataisymą. Iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, įskaitant 16,55 Lt patirtas apeliacinės instancijos teisme ( CPK 96 str. 2 d., 80,60+16,55).

28Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

29panaikinti 2010 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys. Priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti.

30Nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), esančiu ( - ), pagal 2011 metų gegužės 16 d. matininkės - ekspertės A. P. parengtą projektą, esantį ketvirtojo bylos tomo 35 lape.

31Ieškovui A. U. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis G/441 kv.m. , E/173 kv.m. ploto, sklypo dalyje B/192 kv.m. esančio gyvenamojo namo 2A2p ( unikalus nr. ( - )) buto, kurio unikalus nr. ( - ), užimamu 74 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą.

32Atsakovui S. B. paskirti naudotis sklypo dalimi F/664 kv.m. ploto, sklypo dalyje A/182 kv.m. esančio gyvenamojo namo 1A1m ( unikalus nr. ( - )) esančio buto, kurio unikalus nr. ( - ), užimamu 103 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą, ir sklypo dalyje B/192 kv.m. esančio gyvenamojo namo 2A2p ( unikalus nr. ( - )) buto, kurio unikalus nr. ( - ), užimamu 118 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą.

33Atsakovei A. M. paskirti naudotis sklypo dalimi D/119 kv.m. ploto, sklypo dalyje A/182 kv.m. esančio gyvenamojo namo 1A1m ( unikalus nr. ( - )) esančio buto, kurio unikalus nr. ( - ), užimamu 79 kv.m. žemės plotu, įskaitant apėjimą apie visą namą.

34Sklypo dalimi C/42 kv.m. ploto bendraturčiams paskirti naudotis bendrai.

35Nustatyti servitutą Kauno miesto savivaldybei neatlygintinai naudotis sklypo dalimi S/47 kv.m. ploto, prižiūrint ir remontuojant jai priklausantį ūkinį pastatą 3I1m.

36Sprendimo dalį dėl priešieškinio palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovo S. B. ( a.k. ( - )) 5184 ( penkis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturis ) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. U. ( a.k. ( - )) ir 97,15 ( devyniasdešimt septynis Lt 15 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.