Byla 2A-765-577/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė SB Lizingas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) po santuokos nutraukimo palikti turimą pavardę; 4) nustatyti nepilnamečių dukterų L. S., ( - ), ir S. S., ( - ), nepilnamečio sūnaus L. S., ( - ) gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 100 Eur, kitą išlaikymo dalį priteisiant turtu – kiekvienam vaikui po 2/9 dalis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su sodo namu, esančių ( - ); 6) po santuokos nutraukimo pripažinti automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. ( - ) ieškovės asmenine nuosavybe; 7) priteisti iš ieškovės atsakovui 365 eurų piniginę kompensaciją už jam tenkančią mažesnės vertės turto dalį; 8) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su sodo namu, esančius ( - ), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 9) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1/3 dalį žemės sklypo ir 1/3 dalį sodo namo, esančių ( - ); 10) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad santuoka su atsakovu iširo dėl jo nepagarbaus elgesio, nesirūpinimo, smurto prieš ieškovę; atsakovas vaikais visiškai nesidomi, neretai vartoja alkoholį, apsvaigęs kelia pavojų vaikams, ir negalėtų jais pasirūpinti. Ieškovės manymu, atsakovas turėtų teikti kiekvienam vaikui išlaikymą, siekiantį 250 eurų, tačiau žinodama, kad atsakovas negalės teikti tokio dydžio išlaikymo, prašė priteisti dalį išlaikymo turtu. Prašydama atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ieškovė nurodė, kad žemės sklype ir jame esančiame sodo name pradėjo su atsakovu gyventi dar iki santuokos sudarymo; žemės sklypas ir sodo namas santuokos metu buvo iš esmės pagerinti – pritaikyti gyventi, įrengtas krosninis šildymas (židinys), iškastas gręžinys, name įvestas dalinis vandentiekis, įrengtas dušas, atliktas bendras sodo namo remontas, nupirkti baldai, buitinė technika, suremontuotas stogas, sutvarkyta žemės sklypo aplinka, pasodinti vaismedžiai ir pan. Prie šių darbų tiek pinigais, tiek darbu prisidėjo ir ieškovės tėvai. Dėl šių priežasčių pakilo ir nurodyto turto vidutinė rinkos vertė. Ieškovės manymu, atsakovo indėlis gerinant šį turtą buvo didesnis, todėl po santuokos nutraukimo turi būti dalijamas nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismo posėdyje ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.
  2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat sutiko su ieškinio reikalavimais palikti sutuoktiniams turimas pavardes, padalyti santuokoje įgytą automobilį nustatant, kad jis atitenka ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o ji atsakovui sumokės 365 eurų kompensaciją, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 100 eurų kas mėnesį. Kitą ieškinio dalį atsakovas prašė atmesti. Ieškovės teiginius, kuriais grindžiama jo kaltė dėl santuokos iširimo atsakovas laikė nepagrįstais ir melagingais; nurodė, jog jis nuolat rūpinasi šeima, ją išlaiko, bendrauja tiek su ieškove, tiek su vaikais. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyta 400 eurų dydžio suma, skirtina kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį, objektyviai neatitinka tikrosios padėties ir nepagrįsta jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis; atsakovo nuomone, realūs vaikų poreikiai visada sudarė apytiksliai 200 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį, todėl prašė išlaikymo turtu vaikams nepriteisti. Taip pat nesutiko su reikalavimu pripažinti atsakovo asmeninį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pasak atsakovo, ieškovė neįrodė teiginio, kad turtas buvo pagerintas. Prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, jog tariamiems pagerinimams buvo išleista apie 2 850 Eur; t. y. ieškovės išlaidų dalis siekia apie 1 400 eurų (apie 1,5 proc. nekilnojamojo turto vertės), ir tai patvirtina, kad jokio esminio turto pagerinimo nebuvo; be to, jie nėra nekilnojamojo turto pagerinimai. Pažymėjo, kad turto vertė pagrįsta atliktu masiniu vertinimu; ieškovė tik abstrakčiai teigia, jog turto vertė padidėjo.
  3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jų interesus. Nepilnamečiams vaikams teiktinas išlaikymas tiek pinigais, tiek ir turtu, nepažeistų jų interesų.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nutraukė santuoką, sudarytą 2007 m. rugsėjo 7 d. tarp ieškovės N. S. ir atsakovo L. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei paliko santuokinę pavardę; atsakovui L. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su sodo namu adresu ( - ), pripažino bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; padalino santuokoje įgytą turtą natūra tokiu būdu: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/3 dalį žemės sklypo bei 1/3 dalį sodo namo adresu ( - ); nustatė nepilnamečių vaikų L. S., S. S. bei L. S. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina N. S.; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą mišriu būdu: dukrai L. S. periodinėmis mėnesio išmokomis mokant po 100 Eur, S. S. - periodinėmis mėnesio išmokomis mokant po 108 Eur, sūnui L. S. - periodinėmis mėnesio išmokomis mokant po 114 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. birželio 6 d.) iki vaikai sulauks pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2016 m. birželio 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir po 1/9 dalį kiekvienam vaikui atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir sodo namo, adresu ( - ); pavedė vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motinai N. S.; nustatė, kad L. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja šalių susitarimu; priteisė iš atsakovo ieškovei 800 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų; į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisė 830,94 Eur, iš atsakovo L. S. 213,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

54.1. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo esant atsakovo kaltei, teismas laikė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pasisakydamas dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, teismas nurodė, jog nors ieškovės pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 187-203) iš esmės nepatvirtina jos nurodytų aplinkybių dėl namo būklės pagerinimo, tačiau atsakovas neginčijo aplinkybių, jog iš pradžių namas nebuvo pritaikytas jame gyventi šeimai, o pradėjus gyventi su ieškove jis buvo pagerintas ir jame gyveno šeima. Pažymėjo, kad vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Iš bylos medžiagos nustatęs, jog atsakovo tėvai finansiškai padėti negalėjo; kad šeimos pajamos niekuomet nesiekė daugiau kaip 800-900 Eur, teismas vertino, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas jam pradėjus gyventi su ieškove buvo pagerintas iš esmės, nes šalių lėšomis bei ieškovės tėvų lėšomis sodo namas buvo pritaikytas gyventi. Teismo nuomone, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VĮ Registrų centro išrašai, jog ginčo turto vertė padidėjo iki šalių neginčijamos 86 650 Eur vertės.

64.2. Nustatęs, jog automobilis VW PASSAT, v. n. ( - ) yra išregistruotas, teismas dėl patikslinto ieškinio 10 ir 11 reikalavimų nepasisakė. Nenustatęs, kad ginčo turtas negali būti padalintas natūra, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė 1/3 dalį žemės sklypo su sodo namu. Įvertinęs išvadą teikiančios institucijos poziciją bei tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atsižvelgęs į atsakovo turtinės padėties, išlaikytinių skaičiaus bei jų turimų specialių poreikių santykį, teismas sprendė, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti reikia 175 Eur per mėnesį iš kiekvieno tėvo. Teismo vertinimu, priteisus vaikams dviejų formų išlaikymą, bus labiau užtikrinti nepilnamečių šalių interesai (vaikų teisė į gyvenamąjį būstą) ir nebus pažeistos atsakovo teisės. Kadangi atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, vaikams turtu priteisė 1/3 dalį atsakovui priklausančio žemės sklypo su sodo namu, likusią išlaikymo dalį kiekvienam vaikui priteisė periodinėmis išmokomis.

7III.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Atsakovas L. S. apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su sodo namu, esančius ( - ), pripažino bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe bei padalino santuokoje įgytą turtą natūra, t. y. po santuokos nutraukimo ieškovei N. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/3 dalį žemės sklypo bei 1/3 dalį sodo namo adresu ( - ); šioje dalyje priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovės reikalavimą dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

95.1. Atsakovas ginčo žemės sklypą su sodo namu, kuris pastatytas 2001 metais, įgijo 2008 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Poreikis bylos nagrinėjimo įregistruoti sodo namą iškilo dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dalį nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo priteisti visu atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, žemės sklypo vertę nurodant kaip viso objekto vertę. Tik atlikus pastato registravimą, ieškovė suformulavo reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pasak apelianto, teismas šį ieškovės reikalavimą patenkino neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185, 13 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo jų taikymo ir aiškinimo praktikos.

105.2. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, jog turtas buvo iš esmės pagerintas, neatskleidė žemės sklypo aplinkos tvarkymo turinio, apimties, vertės, atlikimo laiko, o taip pat neįvardijo, kokie konkretūs įrodymai patvirtina tokią aplinkybę, taip pat tik abstrakčiai pareiškė, jog pakilo turto vidutinė rinkos vertė, nekonkretizuodama vertės didėjimo (dydis), nei kada jis įvyko, kokie konkretūs įrodymai visą tai patvirtina. Teismas skundžiamame sprendime konstatavęs, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina namo būklės pagerinimo, turėjo atmesti aptariamą ieškinio reikalavimą. Pasak atsakovo, jis atsiliepime nurodydamas, jog „tariamiems nekilnojamojo turto pagerinimams“ buvo išleista apie 2 850 Eur, pasisakė dokumentuose nurodytų išlaidų bendro dydžio (jo santykio su bendra turto verte) aspektu, nepripažindamas, jog tai pagerinimų vertė. Pabrėžė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino aplinkybę, jog tam tikri namo patvarkymo, sutvarkymo darbai buvo atliekami, tačiau tai savaime nereiškė kokių nors namo (esminių) pagerinimų ar namo pritaikymo gyventi aplinkybės pripažinimo.

115.3. Aplinkybė, jog prie namo gerinimo finansiškai prisidėjo ieškovės tėvai nėra pagrįsta jokiais bylos įrodymais; be to, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teisiškai reikšmingos yra tik pačių sutuoktinių išlaidos turtui. Aplinkybė, kad šeimos pajamos niekuomet nesiekė daugiau kaip 800-900 Eur per mėnesį, paneigė sutuoktinių galimybę savo lėšomis atlikti kokius nors turto esminius pagerinimus. Sprendime teismas nenustatė žemės sklypo esminio pagerinimo fakto.

125.4. VĮ Registrų centro išrašai nepatvirtina ginčo turto vertės didėjimo sprendime nurodytu laikotarpiu ir apimtimi; nėra šalių sutarimo dėl ginčo turto vertės padidėjimo; tokios aplinkybės atsakovas niekada nėra pripažinęs. Dalis prie ieškinio pridėtų įrodymų patvirtina įvairių kilnojamųjų daiktų įsigijimą, o tokių daiktų vertė negalėjo būti vertinama, taikant CK 3.90 straipsnio 1 dalį.

135.5. Esminis turto pagerinimas nebuvo įrodytas ir tinkamai nustatytas. Teismas esminiu pagerinimu laikydamas sodo namo pritaikymą gyventi, neatskleidė tokio veiksmo pobūdžio, konkretaus turinio, atlikimo laiko ir masto. Ginčo atveju nebuvo įrodyta ir nustatyta konkreti tariamų pagerinimų vertė, kuri galėtų būti laikoma esmine CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal minėto straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, esminio pagerinimo kriterijus sietinas su turto vertės prieš ir po pagerinimų atlikimo nustatymu, o taip pat su priežastinio ryšio tarp pagerinimų ir turto vertės padidėjimo nustatymu, tačiau šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos bei tinkamai nustatytos. Be to, dalis išlaidų, nurodytų prie ieškinio pridėtuose dokumentuose, buvo patirtos ne santuokos metu, o iki jos sudarymo.

146.

15Ieškovė N. S. atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo (apelianto) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

166.1. Pradiniu ieškiniu ieškovė suteikė prioritetą vaikų interesams, ir tik paaiškėjus, kad atsakovo vardu registruoto turto vertė yra ženkliai didesnė, ir kad jo, greta periodinių išmokų, užteks ne tik vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti, bet dar ir liks, ieškovė pareiškė reikalavimą dalį šio turto priteisti ir jai pačiai.

176.2. Ieškovės teisme duoti paaiškinimai, remiantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, laikytini įrodymu. Ieškovė detalizavo, kad žemės sklypas ir sodo namas, iki šalims pradėjus jame gyventi, nebuvo pritaikyti gyventi, kad sodo namo langai ir stogas buvo kiauri, dėl to langus reikėjo keisti, stogą - remontuoti, namo vidus buvo nesuremontuotas, tinkamai neįrengtas, reikėjo pirkti židinio kapsulę apšildymui, daryti gręžinį, įrengti dušą, atlikti kitus darbus, kad galima būtų sode gyventi, kad sodo teritorija buvo nesutvarkyta, kad tiek finansiškai, tiek darbu prisidėjo ieškovės tėvai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės paaiškinimų, išdėstytų faktinių aplinkybių neginčijo, o nesant ginčo, ieškovės manymu, pagrindo jas grįsti papildomais įrodymais nebuvo. Be to, pagerinimo darbus atliekant ūkio būdu neginčytinų įrodymų, siekiant pagrįsti tikslią darbų apimtį, jų vertę neįmanoma surinkti. Atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių savo atsikritimus, į bylą nepateikė. Teismas nepažeidė CPK 178, 12 -13 straispnių nuostatų.

186.3. Išvadą, kad žemės sklypas ir sodo namas laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas darė remdamasis nustatytų ir sprendime išdėstytų aplinkybių visuma (įskaitamt aplinkybėmis, kurių atsakovas neginčijo), atsakovo paaiškinimų dėl 2 850 Eur klaidingai neinterpretavo. Aplinkybių, kad prie turto gerinimo prisidėjo ieškovės tėvai, atsakovas neginčijo, be to, faktas, jog šeimos pajamos niekuomet nesiekė daugiau kaip 800-900 Eur, teismui leido konstatuoti, kad prie ginčo turto gerinimo prisidėjo ne tik šalys, bet ir ieškovės tėvai.

196.4. Žemės sklypas bei jame esantis sodo namas, daržas bei kt., sudaro vientisą objektų kompleksą; namo naudojimas be žemės sklypo faktiškai yra neįmanomas. Sklypas buvo apleistas, jį reikėjo iš esmės perdirbti, apsodinti vaismedžiais, jame buvo pastatytos tvoros, nugriauti nenaudojami pastatai, išgręžtas gręžinys, todėl, ieškovės įsitikinimu, atsakovo teiginys, kad teismas nepagrįstai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatą sklypo atžvilgiu, atmestinas. Dalis kilnojamųjų daiktų yra pritaikyti ginčo turto eksploatavimui; kiti daiktai susieti su daikto priežiūra ar išlaikymu, todėl ieškovės manymu, jie negali būti laikomi kaip nesusiję su ginčo turto esminiu pagerinimu. Esminio pagerinimo konstatavimui teismas neprivalo nustatyti, kad buvo atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pertvarkymas.

206.5. Teismas VĮ Registrų centro išrašais nesirėmė kaip vieninteliu įrodymu. Kadangi sodo namo vidutinė rinkos vertė nustatyta 2016 m. rugsėjo 2 d., o iki to laiko jis nebuvo registruotas, ieškovės teigimu, iki to laiko VĮ Registrų centro duomenimis, jis buvo bevertis. Atsakovas nenuginčijo išviešintų sodo namo registracijos ir jo vertės (atsiradimo) duomenų.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2007 m. rugsėjo 7 d. 2008 m. kovo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovo L. S. nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ). Ieškovė neneigia fakto, kad minėtame žemės sklype buvo pastatas - sodo namas, kuris 2016 m. lapkričio 17 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu atsakovo L. S. nuosavybės teise įregistruotas tik bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2017 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registro išraše šio pastato statybos pradžios metai nurodyti 1993; statybos pabaigos metai – 2001. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje pareiškė reikalavimą dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (žemės sklypo su sodo namu) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo padalinimo, priteisiant ieškovei 1/3 dalį minėto turto. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės reikalavimus tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šis turtas padalintas, priteisiant 1/3 dalį turto ieškovei.
  3. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kurį lemia atlikti pagerinimai, o ne padėtis rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju, apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, jos tinkamai neįvykdė, todėl teismas turėjo atmesti tokį reikalavimą kaip neįrodytą.
  5. Kaip ir nurodė atsakovas, teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016). Tačiau įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
  6. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir VĮ Registrų centro išrašų turinį. Teismas napagrįstai konstatavo, jog turto pagerinimo iš esmės faktą patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašai, šalių sutarimas, kad ginčo turto nuo 2012 m. nustatytos 46 050 Eur vertės padidėjo iki šalių neginčijamos 86 650 Eur vertės. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki ieškinio pateikimo metu ginčo sodo namas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir VĮ Registrų centro išraše buvo nurodyta tik vieno objekto - žemės sklypo vertė. Iš 2017 m. sausio 23 d. išrašo akivaizdu, kad teismo nurodytas turto vertės padidėjimas susidarė prie nepakitusios žemės sklypo vertės (46 050 Eur) pridėjus įregistruoto sodo namo vertę (40 600 Eur). Akivaizdu, jog minėti duomenys neatspindi turto pagerinimo ir dėl jų pakitusios turto vertės. Todėl šie pirmos instancijos teismo motyvai šalintini.
  7. Tačiau, iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė ieškinyje nurodė konkrečias faktines aplinkybes, kurios jos manymu, sudaro pagrindą turto pagerinimus laikyti esminiais (teigė, jog šalių pastangomis buvo įrengtas šildymas krosnimi (židiniu), iškastas gręžinys, name įvestas dalinis vandentiekis, pakeisti langai, įrengtas dušas, atliktas bendras sodo namo remontas, suremontuotas stogas ir pan.), pagrįsdama šias aplinkybes, teikė rašytinius įrodymus (2006 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą bei kvitą, patvirtinančius ugniakuro Kiteflam Brise (1 768,60 Lt vertės) įsigijimą, vandens gręžinio pasą, kuriame nurodyta išgręžimo data – 2011 m. kovo 14 d., vandens cheminės analizės rezultatų protokolą (1 t., b. l. 187-190) ir kt.). Pirmosios instancijos teismas laikydamas, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 187-203) iš esmės nepatvirtina aplinkybių dėl namo pagerinimo, jų iš esmės neanalizavo, ieškovės reikalavimą tenkino nustatęs, kad šalys namą pritaikė gyventi šeimai. Nors sutiktina, kad tokia formuluotė neatskleidžia konkrečių turto pakeitimų (atliktų darbų), turi būti vertinami būtent ieškinyje bei teismo posėdyje ieškovės nurodyti pagerinimai. Kadangi, kaip minėta, ieškovė išvardino konkrečius remonto darbus, apelianto argumentai, kad ieškovė tik abstrakčiai nurodė, jog turtas buvo pagerintas, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nors apeliantas teigia aiškiai ginčijęs tiek turto esminio pagerinimo, tiek pagerinimo apskritai faktą, apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad tam tikri namo patvarkymo, sutvarkymo darbai buvo atliekami. Kadangi būtent atsakovas neatskleidė atliktų darbų (kuriuos jis pripažįsta) turinio, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas iš esmės neginčijo konkrečių ieškovės nurodytų namo remonto darbų, t. y. gręžinio, dušo, židinio įrengimo, stogo remonto ir pan., tačiau tiesiog deklaratyviai nesutinka, kad jie turėjo esminės įtakos namo kokybei bei vertei.
  8. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, į tai, kad ginčo objektas yra sodo namas, į jo vertę (40 600 Eur, vertės nustatymo data 2016-09-02), sodo pastato pagrindinis plotas –tik 67,57 kv.m, jo nusidėvėjimas- 17 procentų, anksčiau paminėtų darbų pobūdį (židinio, gręžinio, dušo įrengimas, langų keitimas, stogo remontas), lėmusį galimybę šiame name gyventi, yra pakankamas pagrindas nagrinėjamu atveju namo pagerinimus (remontą) pripažinti esminiais, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl sodo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalindamas, priteisė ieškovei šio turto 1/3 dalį. Atsakovo apeliacinio skundo dalis dėl paminėtų reikalavimų tenkinimo, atmestina.
  9. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinio skundo argumentams, susijusiems su žemės sklypo pagerinimu bei jo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Kaip ir nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas nenustatė žemės sklypo esminio pagerinimo fakto. Teismo sprendime apskritai nėra argumentų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada apie žemės sklypo pagerinimą, lėmusį šio turto pripažinimą sutuoktinių bendrąja nuosavybe. Ieškovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas bei sodo namas yra vientisas objektų kompleksas, ir kad namo naudojimas be žemės sklypo faktiškai neįmanomas, savaime nereiškia, kad dėl atitinkamų namo pakeitimų didėja ir sklypo vertė. Kitos ieškovės paminėtos aplinkybės (žemės perdirbimas, apsodinimas vaismedžiais, nugriauti pastatai), susijusios su žemės sklypo naudojimu, tačiau ne su jo esminiu pagerinimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas pripažintas bendrąja jungtine ieškovės N. S. ir atsakovo L. S. nuosavybe, bei dalinant šį turtą, ieškovei priteista 1/3 žemės sklypo dalis, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios 600 Eur sumos buvo atleistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi. Taip pat apeliantas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 50 Eur žyminį mokestį bei 792 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 842 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
  2. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 27 Eur sumokėto žyminio mokesčio, bei 420 Eur išlaidų už advokato pagalbą; taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 318 Eur žyminio mokesčio dalis, nuo kurios atsakovas buvo atleistas (CPK 93 straipsnis).
  3. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei esamus įrodymus, todėl yra pagrindas atsakovo L. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui L. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), pripažintas bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe bei padalintas natūra, t. y. po santuokos nutraukimo ieškovei N. S. asmeninės nuosavybės teise priteista 1/3 dalis žemės sklypo adresu ( - ), panaikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės, minėtą ieškovės reikalavimą atmesti; kitą skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo dalį pakeisti:

24Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui L. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), pripažintas bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe bei padalinus santuokoje įgytą turtą natūra, po santuokos nutraukimo ieškovei N. S. asmeninės nuosavybės teise priteista 1/3 dalis žemės sklypo adresu ( - ), ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės N. S. ieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei 1/3 dalies žemės sklypo priteisimo ieškovei, atmesti.

25Kitą skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovės N. S. (a. k. ( - ) atsakovui L. S. (a. k. ( - ) 447 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

27Priteisti iš ieškovės N. S. (a. k. ( - ) valstybei 318 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė N. S.... 5. 4.1. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas... 6. 4.2. Nustatęs, jog automobilis VW PASSAT, v. n. ( - ) yra išregistruotas,... 7. III.... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 9. 5.1. Atsakovas ginčo žemės sklypą su sodo namu, kuris pastatytas 2001... 10. 5.2. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, jog turtas buvo iš esmės pagerintas,... 11. 5.3. Aplinkybė, jog prie namo gerinimo finansiškai prisidėjo ieškovės... 12. 5.4. VĮ Registrų centro išrašai nepatvirtina ginčo turto vertės didėjimo... 13. 5.5. Esminis turto pagerinimas nebuvo įrodytas ir tinkamai nustatytas. Teismas... 14. 6.... 15. Ieškovė N. S. atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir... 16. 6.1. Pradiniu ieškiniu ieškovė suteikė prioritetą vaikų interesams, ir... 17. 6.2. Ieškovės teisme duoti paaiškinimai, remiantis CPK 177 straipsnio 2... 18. 6.3. Išvadą, kad žemės sklypas ir sodo namas laikytini bendrąja jungtine... 19. 6.4. Žemės sklypas bei jame esantis sodo namas, daržas bei kt., sudaro... 20. 6.5. Teismas VĮ Registrų centro išrašais nesirėmė kaip vieninteliu... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 23. Skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo... 24. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui L. S. asmeninės nuosavybės teise... 25. Kitą skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 26. Priteisti iš ieškovės N. S. (a. k. ( - ) atsakovui L. S. (a. k. ( - ) 447... 27. Priteisti iš ieškovės N. S. (a. k. ( - ) valstybei 318 Eur (tris šimtus...