Byla 2A-1087-658/2017
Dėl asmens išlaikymo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2sekretoriaujant Vytautei Rolskytei,

3dalyvaujant pareiškėjos V. Ž. atstovui advokatui V. M.,

4nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos Ambasados Lietuvos Respublikoje apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-46-188/2016 pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Socialinio aprūpinimo skyriui prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje dėl asmens išlaikymo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6Teismas

Nustatė

7Ginčo esmė

8Pareiškėja V. Ž. pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji su 2015 m. rugpjūčio 7 d. mirusiu sutuoktiniu P. Ž. iki jo mirties gyveno kartu, buvo sutuoktinio išlaikoma ir nuolat gaudavo jo paramą. Nurodė, kad P. Ž. iki 1992 metų tarnavo buvusios SSSR karinėse pajėgose, turėjo kapitono laipsnį. Ji, kaip buvusio kariškio sutuoktinė, pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymą Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ turi teisę į pensiją netekus maitintojo. Pareiškėja su P. Ž. santuokoje gyveno 45 metus, užaugino du vaikus, santuokos niekada nebuvo nutraukę. Gyvendami kartu keletą kartų keitė gyvenamąją vietą. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra labai nedidelės, pagrindinės jos ir P. Ž. šeimos pajamos ir pragyvenimo šaltinis buvo sutuoktinio gaunama 2 800 Lt (811 Eur) kariškio pensija, kurią mokėjo Rusijos Federacija. Suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atsiliepimu į pareiškimą prašė teismo pareiškimo netenkinti, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktiniai gyveno atskirai. Byloje jokių dokumentų, patvirtinančių, kad sutuoktinio buvo visiškai išlaikoma ir jo turtinė parama buvo nuolatinė, V. Ž. nepateikė, todėl pareiškime ir pateiktuose dokumentuose nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. Ž. buvo mirusio sutuoktinio išlaikoma.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Ž. ir jos 2015 m. rugpjūčio 7 d. miręs sutuoktinis P. Ž. iki P. Ž. mirties gyveno kartu, V. Ž. buvo P. Ž. išlaikoma ir nuolat gaudavo jo paramą. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais: Teismas nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja gautų pensiją iš Rusijos Federacijos netekus maitintojo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos V. Ž. ir P. Ž. santuoka įregistruota 1970 m. birželio 20 d. P. Ž. 2003 m. gruodžio 15 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu ( - ). Pareiškėja nuo 2006 m. kovo 14 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu ( - ). Byloje esančiuose skirtingų datų išrašuose iš P. Ž. medicinos dokumentų jo gyvenamoji vieta nurodyta adresu ( - ). Pareiškėja ir P. Ž. 2013 m. gegužės 2 d. nusipirko dar vieną butą adresu ( - ), jame vedė bendrą ūkį. P. Ž. 2015 m. birželio 9 d. įregistruotos nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – garažą, esantį ( - ). Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad pareiškėja su P. Ž. gyveno kartu ( - ) iki jo mirties. Teismas nustatė, kad pareiškėjai iki 2015 m. liepos 1 d. buvo mokama 237,38 Eur, o nuo 2015 m. liepos 1 d. – 241,87 Eur invalidumo (netekto darbingumo) pensija. Gaudama tokio dydžio invalidumo pensiją, pareiškėja negalėjo normaliai pragyventi, mokėti mokesčių, įsigyti maisto produktų, jai būtinų vaistų (yra neįgali), drabužių, kitų būtinų prekių ir paslaugų. Tuo tarpu kartu gyvenęs sutuoktinis P. Ž., su kuriuo pareiškėja vedė bendrą ūkį, gaudavo apie 2 800 Lt (apie 811 Eur) dydžio pensiją, t. y. sutuoktinis gavo daugiau kaip tris kartus didesnes pajamas, nei pareiškėja. Akivaizdu, kad pareiškėjai buvo reikalingas nuolatinio pobūdžio sutuoktinio išlaikymas ir šis išlaikymas buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ 29 straipsnį, teisę į pensiją netekus maitintojo turi nedarbingi mirusių pensininkų kariškių šeimos nariai, kuriuos jie išlaikė. Išlaikymo sąvoka apibrėžiama minėto įstatymo 31 straipsnyje, kur mirusiojo šeimos nariai laikomi išlaikytiniais, jeigu jie buvo pilnai jo išlaikomi arba gaudavo iš jo paramą, buvusią jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pajamų šaltiniu pragyvenimui. Visiškas šeimos narių išlaikymas – tai mirusio maitintojo veiksmai, nukreipti į šeimos aprūpinimą visomis būtinomis gyvenimo gėrybėmis (būstu, rūbais, avalyne, maistu ir kitais būtiniausiais daiktais). Šeimos nariai turi gauti išlaikymą tik iš mirusiojo maitintojo, t. y. jie negaudavo kitų asmenų paramos, o maitintojo pajamos ir turtas buvo vienintelis jų pragyvenimo šaltinis. Taigi, siekiant gauti paramą yra būtina sąlyga, kad mirusio maitintojo parama šeimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Mirusio maitintojo parama šeimos nariams laikoma nuolatiniu ir pagrindiniu pragyvenimo lėšų šaltiniu, jeigu ji buvo teikiama gera valia ir sistemingai per tam tikrą laiką iki jo mirties dienos. Išlaikymo gavimo faktui pripažinti ne visada būtina šeimos narių gyvenimo kartu su maitintoju sąlyga. Tačiau, jeigu šeimos nariai gyveno atskirai, tokiais įrodymais yra dokumentai, patvirtinantys, kad maitintojo parama šeimos nariams buvo nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Be to, tokia parama laikoma pagrindiniu pragyvenimo lėšų šaltiniu tik tuo atveju, jeigu ją gaudavę šeimos nariai negalėtų be šios paramos apsirūpinti būtinomis pragyvenimui lėšomis. Pareiškėja pati gaudavo pensiją iš Lietuvos. Be to, P. Ž. būdamas invalidu, dalį gaunamos pensijos turėjo skirti savo asmeninimas poreikiams ir vaistams, todėl vargu, ar galėjo teikti šeimai realią ir apčiuopiamą paramą. Pareiškėjos teiginį, kad mirusysis P. Ž. gyveno kartu su pareiškėja ir dažnai važinėdavo į ( - ), paneigia byloje esantys įrodymai. Pagal pensijos bylos duomenis, P. Ž. nuo 2014 m. lapkričio jo paties prašymu gaudavo pensiją paštu, pristatant ją į namus ( - ). Tai reiškia, kad pensininkas faktiškai gyveno ( - ), kur ir deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pensijos yra įteikiamos asmeniškai. Faktų, kad neįteikta tuo adresu pensija buvo grąžinta, nėra. Nesuprantami pareiškėjos argumentai, kodėl ligotas žmogus važinėjo į kitą miestą (iš ( - ) į ( - )) pensijos gauti. Apeliantas liudytojų parodymus prašo vertinti kritiškai, kadangi liudytojai yra artimieji, kaimynai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Pareiškėjos argumentai, kad kartu su sutuoktiniu pirko garažą, patvirtina pakankamą lėšų faktą ne tik pragyvenimui, bet ir nekilnojamojo turto pirkimui. Be to, mirusysis P. Ž. gera valia nepaliko pareiškėjai turto. Pareiškėja V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Butas ( - )įgytas 1997 m. balandžio 8 d., kadangi vaikai gyveno ir mokėsi ( - ). Abiem vaikams išvažiavus gyventi į Suomiją, dukra butą ( - ) padovanojo pareiškėjai. Šeimoje pasitarę nusprendė, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaruos ( - ), o P. Ž. savo gyvenamąją vietą deklaruos ( - ). Šiuo adresu P. Ž. buvo registruotas nuo 2003 m. gruodžio 15 d. iki savo mirties. Tai, kad sutuoktiniai savo gyvenamąsias vietas buvo deklaravę atskirai neįrodo, jog jie atskirai gyveno, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog sutuoktiniai gyveno kartu visą laiką. Apelianto argumentas, kad mirusysis P. Ž. gera valia nepaliko pareiškėjai turto yra niekinis, nes po sutuoktinio mirties visą jo turtą paveldėjo būtent pareiškėja. Pareiškėjos gaunama pensija sudaro tik 240 Eur, o mirusiojo sutuoktinio gaunama pensija buvo kelis kartus didesnė, todėl pareiškėja tvirtina, kad nuolat gaudavo P. Ž. paramą. Apelianto argumentai, kad apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nepagrįsti. F. K. yra mirusiojo P. Ž. sesuo, ji gyvena Kaune ir patvirtino, jog pareiškėja su P. Ž. visą laiką gyveno kartu, pareiškėja mirusiojo buvo išlaikoma. Liudytoja S. M. dirba Kėdainių ligoninėje slaugytoja ir patvirtino aplinkybes, jog P. Ž. gydėsi ( - ). Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais, nenurodo jokių teisės normų pažeidimų.

13Teismas

konstatuoja:

14Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja V. Ž. ir P. Ž. susituokė 1970 m. birželio 20 d. Bylos šalys neginčija, kad P. Ž. iki 1992 metų tarnavo buvusios SSSR karinėse pajėgose. P. Ž. mirė 2015 m. rugpjūčio 7 d., todėl pareiškėja, kaip buvusio kariškio sutuoktinė, pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ (toliau – RF įstatymas) nuostatas kreipėsi į Socialinio aprūpinimo skyrių prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje su prašymu skirti jai pensiją. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atsakydamas į pareiškėjos prašymą nurodė, kad nepakanka duomenų, jog pareiškėja buvo visiškai vyro išlaikoma arba gaudavo jo paramą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Ž. ir jos 2015 m. rugpjūčio 7 d. miręs sutuoktinis P. Ž. iki P. Ž. mirties gyveno kartu, V. Ž. buvo P. Ž. išlaikoma ir nuolat gaudavo jo paramą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 20 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą panaikino ir pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ne tik išaiškino materialinės teisės normas dėl išlaikymo sąvokos, jo teikimo, tęstinumo, stabilumo ir pan., tačiau taip pat pasisakė ir dėl netinkamo procesinės teisės nuostatų taikymo, kas liečia įrodinėjamų aplinkybių apimtį. Teismas pažymi, kad LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015). Siekiant užtikrinti rungimosi civiliniame procese principo įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi paskyrė bylą apeliacine tvarka nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kartu šalims pasiūlydamas pateikti teismui rašytinius įrodymus ir/ar nurodyti liudytojus, kurie galėtų paliudyti bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo naujų aplinkybių ar įrodymų nepateikė, o į teismo posėdį atvyko tik pareiškėjos atstovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą remiasi byloje esančiais įrodymais bei apeliacinės instancijos teisme duotais pareiškėjo atstovo paaiškinimais. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo fakto nustatymo tikslu gauti maitintojo netekimo pensiją iš Rusijos Federacijos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad P. Ž. kartu su pareiškėja negyveno ir jos neišlaikė, ką įrodo ir nuo 2014 m. lapkričio mėnesio pensijos atsiėmimas ( - ). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Apeliantas nepateikė teismui jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nei su apeliaciniu skundu, nei pasiūlius tokius įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme. Dėl to patikrinti suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, nėra galimybės, nors apeliantas galėjo pateikti tiek rašytinius įrodymus, tiek prašyti apklausti liudytojus (pvz. buto, esančio ( - ) kaimynus, namo bendrijos pirmininką ir pan., kurie patvirtintų ar paneigtų jo nurodytas aplinkybes). Be to teismas pažymi, kad pareiškėjos V. Ž. atstovas advokatas V. M. 2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog įstatyme asmenims nėra draudžiama vienoje vietoje deklaruoti, kitoje gyventi ir turėti kelias nuosavybes. Pareiškėja visą laiką pragyveno su savo sutuoktiniu iki jo mirties, vedė bendrą ūkį. Atstovas nurodė, kad P. Ž. pastoviai lankydavosi Kauno klinikose, nes ten jam buvo taikomos terapijos, ir tuo pačiu atsiimdavo pensiją ( - ) (2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 4:53 min., 5:58 min., 12:02 min.). Pagal LR civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Ž. ir P. Ž. santuokos metu keletą kartų keitė gyvenamąsias vietas. Nors sutuoktiniai nuo 2003 metų pabaigos savo gyvenamąsias vietas deklaravo skirtingose vietose, tačiau iš pareiškėjos paaiškinimų apylinkės teisme, liudytojų parodymų, P. Ž. medicininių dokumentų išrašų teismas nustatė, jog mirusysis P. Ž. iki pat mirties nuolat kartu gyveno su savo sutuoktine ( - ), vedė bendrą ūkį. Ši aplinkybė laikytina įrodyta, tačiau pati savaime nesukelia jokių pasekmių ir atskirai negali būti nustatinėjama kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Kaip matyti iš RF įstatymo nuostatų, jis neišskiria atskirai ar kartu gyvenančių sutuoktinių. Aplinkybė, kad pareiškėja su vyru iki pat P. Ž. mirties gyveno kartu turi reikšmės vertinant, ar asmuo (kreipusysis dėl maitintojo pensijos skyrimo) atitinka RF įstatymo 31 straipsnyje apibrėžtą išlaikytinį, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindinis įrodymas sprendžiant, ar asmuo buvo mirusiojo šeimos nario išlaikytinis, ar ne. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja V. Ž. siekia nustatyti išlaikymo faktą tikslu gauti pensiją netekus maitintojo pagal RF įstatymą, kurio 29 straipsnyje numatyta, kad nedarbingi mirusių (žuvusių) asmenų šeimos nariai, kuriuos šie asmenys išlaikė, turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, o pagal įstatymo 31 straipsnį išlaikytiniais laikomi mirusiojo šeimos nariai, jeigu šis juos visiškai išlaikė arba teikdavo paramą, kuri buvo jiems nuolatinis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad bylų dėl juridinę reikšmę turinčio asmens išlaikymo fakto nustatymo, siekiant gauti iš Rusijos Federacijos maitintojo netekimo pensiją, nagrinėjimo dalykas yra ne fakto ar asmeniui buvo reikalingas išlaikymas ir, ar apskritai teikto išlaikymo fakto nustatymas, o reikia nustatyti, ar asmeniui teiktas išlaikymas buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Taigi šioje byloje esminis klausimas yra, ar iš sutuoktinio P. Ž. gauta parama buvo pagrindinis ir nuolatinis pareiškėjos V. Ž. pragyvenimo šaltinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartyje aiškiai nurodė, kad asmens išlaikymas turi būti stabilus, o tai gali patvirtinti nevienkartiniai paramos teikimo faktai – kasdienis ar periodiškas, nuolatinis lėšų davimas, pagalba jam ar bendra veikla tvarkant bendrą ūkį. Taigi parama turėtų būti teikiama nenutrūkstamai, ištisai ar periodiškais veiksmais (mokėjimais, natūraliu aprūpinimu ar kt.; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-695/2017). Pareiškėja nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra nedidelės, pagrindinės šeimos pajamos paskutinius daugiau kaip dvidešimt metų buvo sutuoktinio iš Rusijos Federacijos gaunama apie 2 800 Lt (811 Eur) dydžio kariškio pensija, kuri ir buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015 m. spalio 5 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjai V. Ž. buvo mokama kas mėnesį po 237,38 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija, o nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. kas mėnesį išmokėta po 241,87 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensijos (b. l. 35). Pareiškėjos atstovas advokatas V. M. 2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog pareiškėja seniai yra I grupės invalidė, praktiškai visiškai neįgali, sunkiai vaikščioja, turi sveikatos problemų ir jai reikia pagalbos (teismo posėdžio garso įrašo 8:17 min.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esanti informacija patvirtina, kad pareiškėja V. Ž. visą laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją (CPK 179 straipsnio 3 dalis; b. l. 142-150). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja ilgą laiką gaudavo mažas pajamas, turėjo sveikatos problemų, todėl labiau tikėtina, kad jai buvo reikalinga sutuoktinio, kurio pajamos buvo daugiau kaip tris kartus didesnės nei pareiškėjos, pagalba. Tai, kad didžioji dalis namų ūkio išlaidų buvo dengiama ir buvo perkami butai iš pareiškėjos sutuoktinio P. Ž. gaunamos pensijos, patvirtino ir liudytoja F. K., kuri yra P. Ž. sesuo. Liudytoja F. K. 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja gaudavo tik invalidumo pensiją, jos brolis P. Ž. gaudavo virš 2 000 Lt pensiją, kuria naudojosi abu sutuoktiniai, brolis visur vežiojo žmoną gydytis. Brolis buvo taupus, nevartojo alkoholio, butai buvo perkami iš jo sutaupytos pensijos (2016 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 30:50-32:17 min.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad už lėšas, likusias sumokėjus mokesčius už butą, pareiškėja nesugebėtų pragyventi, įsigyti maisto produktų, jai būtinų vaistų, drabužių, kitų būtinų prekių ir paslaugų, todėl pareiškėjai buvo reikalingas nuolatinio pobūdžio sutuoktinio išlaikymas, o P. Ž., kurio pajamas sudarė 811 Eur pensija, iš pensijos tenkindamas savo būtinuosius pragyvenimo poreikius, galėjo finansiškai remti pareiškėją. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti kitaip, o apeliantas teigdamas priešingai, nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pirmiau šioje nutartyje konstatuotas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja V. Ž. ir P. Ž. vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą ir pareiškėja buvo mirusio sutuoktinio išlaikoma ir gaudavo iš jo paramą, buvusią jai nuolatiniu ir pagrindiniu pragyvenimo lėšų šaltiniu.

16Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio išlaikymo fakto nustatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, iš suinteresuoto asmens priteistinos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėja V. Ž. patyrė 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant pareiškimą (b. l. 4), kasacinės instancijos teisme – 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų už kasacinio skundo padavimą (b. l. 96) ir 1000 Eur advokato išlaidų (b. l. 99). Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš suinteresuoto asmens pareiškėjai priteisiamas 82 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.12 punktas) ir yra pagrįstos pateiktais įrodymais (CPK 93 ir 98 straipsniai). Valstybė šioje byloje patyrė 13,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš apelianto (suinteresuoto asmens) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93 ir 96 straipsniai).

17Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18apeliacinį skundą atmesti.

19Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Priteisti pareiškėjai V. Ž. (a. k. ( - ) iš suinteresuoto asmens Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje (juridinio asmens kodas ( - )) 1 082 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

21Priteisti iš suinteresuoto asmens Socialinio aprūpinimo skyriaus prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje (juridinio asmens kodas ( - )) 13,86 Eur (tryliką eurų 86 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas ( - ), sąskaitos Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai