Byla 1A-789-557-2010

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Rasos Valentinienės, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, gynėjai Danguolei Žilinskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal BK 309 str. 2 d. (2008 m. sausio 13 d. epizodas) laisvės atėmimu 3 mėnesiams, BK 162 str. 1 d. (2008 m. sausio 13 d. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams, BK 309 str. 2 d. (2008 m. gegužės 25 d. epizodas) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 162 str. 1 d. (2008 m. gegužės 25 d. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, BK 309 str. 2 d. (2008 m. rugpjūčio 28-29 d. epizodas) laisvės atėmimu 9 mėnesiams, BK 162 str. 1 d. (2008 m. rugpjūčio 28-29 d. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 309 str. 2 d. (2009 m. sausio-vasario mėn. epizodas) laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 309 str. 2 d. ir BK 162 str. 1 d. (2008 m. sausio 13 d. epizodai) subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 309 str. 2 d. ir BK 162 str. 1 d. (2008 m. gegužės 25 d. epizodai) subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. nustatyta tvarka bausmes pagal BK 309 str. 2 d. ir BK 162 str. 1 d. (2008 m. rugpjūčio 28-29 d. epizodai) subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka šias subendrintas bausmes ir pagal BK 309 str. 2 d. (2009 m. sausio-vasario mėn. epizodas) paskirtą bausmę tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista A. J., dėl kurios nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

3Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys, ir nukentėjusiajai E. V. priteista iš nuteistojo E. K. 15000 Lt ir iš nuteistosios A. J., o šiai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš R. J. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 13 d. 19 val. 15 min. ( - ), savo namuose, mobiliuoju telefonu „Nokia N80“ nufotografuodamas nuogą vaiką – E. V., gim. ( - ), pagamino vieną pornografinio turinio fotonuotrauką, taip tuo pačiu metu tokiu būdu veikdamas išnaudojo šį vaiką pornografinei produkcijai – fotonuotraukai - gaminti.

6E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 25 d. nuo 2.50 val. iki 13.45 val. ( - ), savo namuose, mobiliuoju telefonu „Nokia N80“ nufotografuodamas nuogą vaiką – E. V., gim. ( - ), pagamino tris pornografinio turinio fotonuotraukas, taip tuo pačiu metu tokiu būdu veikdamas išnaudojo šį vaiką pornografinei produkcijai – fotonuotraukoms - gaminti.

7E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu nuo 28 d. 23.50 val. iki 29 d. 0.04 val. ( - ), L. V. bute, mobiliuoju telefonu „Nokia N80“ nufotografuodamas ir nufilmuodamas nuogą vaiką – E. V., gim. ( - ), pagamino pornografinio turinio šešias fotonuotraukas ir 6 min. trukmės vientisą filmą, taip tuo pačiu metu tokiu būdu veikdamas išnaudojo šį vaiką pornografinei produkcijai – fotonuotraukoms ir filmui - gaminti.

8E. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną ir laiku ( - ), savo namuose, demonstravo A. J. pornografinio turinio medžiagą - fotonuotraukas ir filmą, kurioje vaizduojamas vaikas E. V., gim. ( - ), po to, įrašydamas šią medžiagą į kompaktinius diskus, pagamino dvi jos kopijas, iš kurių vieną perdavė A. J., taip pat minėtos medžiagos dalį – fotonuotraukas - persiųsdamas kompiuteriu, naudojant kompiuterinę programą „Skype“, 2009 m. sausio – vasario mėn. tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, R. K., gyv. ( - ), ir 2009 m. vasario 24 d. R. D., gyv. ( - ), ją platino.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti nukentėjusiajai priteistą žalos atlyginimą iki 5000 Lt, išdėstant šios sumos mokėjimą per 2 metus. Nurodo, jog teismas šiuo klausimu neatsižvelgė į labai blogą jo turtinę padėtį (jis neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, dirba parduotuvėje „Maxima“ salės darbuotoju ir gauna valandinį tarifinį atlyginimą tik 4,85 Lt), protingumo ir teisingumo kriterijus vertinant abiejų priešingų santykio šalių interesų pusiausvyrą. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, esant dabartinei ekonominei situacijai ir minimaliam jo uždarbiui, yra nepakeliama piniginė našta ir bausmė. Taigi neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatytas toks, jog būtų įvykdomas.

10Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Kolegijos nuomone, keisti skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo E. K. nukentėjusiajai E. V. priteisto 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

13Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

14Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. CK 2.23 straipsnyje detalizuojamas Konstitucijos 22, 24, 25 straipsniuose ir Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatų gyvenimą gynimas civiliniais teisiniais būdais. CK 2.23 straipsnio 1 dalis atspindi Konstitucijos 22 straipsnio nuostatą, kad fizinis asmuo turi teisę į savo privataus gyvenimo neliečiamumą, t. y. į informacijos apie asmens privatų gyvenimą skelbimą tik jo sutikimu. Tokių asmeninių neturtinių teisių ir vertybių, kaip teisė į privatų gyvenimą, asmens garbė ir orumas pažeidimo atveju neturtinė žala dažniausiai nėra tokia akivaizdi, kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, todėl pažeidimo rimtumas bei žalą padariusio asmens kaltė turi svarbesnę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį šio pobūdžio bylose. Nustatant ir vertinant konkretaus pažeidimo rimtumą, kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimu nukentėjusiajam asmeniui sukeltus padarinius, jų sunkumą ir trukmę. Gi atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, žalą padariusio asmens kaltė traktuotina kaip neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kaltės laipsnis iš esmės padidina nukentėjusiojo asmens išgyvenimus, t. y. žala padaroma tyčia, o teisės pažeidimo padariniai nėra akivaizdūs. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.

15Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nerado analogiškos precedentinės baudžiamosios bylos, kuria galėtų remtis spręsdama klausimą, ar nukentėjusiajai iš nuteistojo E. K. priteista 15000 Lt neturtinė žala už pornografinio turinio medžiagos pagaminimą ir platinimą atitinka formuojamą praktiką. Visgi, spręsdama šį klausimą, kolegija laiko galimu remtis civilinėse bylose dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidus asmens teisę į atvaizdą ir (ar) teisę į privatų gyvenimą, šiuo metu formuojama praktika. Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009, kurioje didelio tiražo laikraštyje buvo išspausdintos slaptai nudistų pliaže darytos nuogų visuomenėje gerai žinomų ieškovų nuotraukos kartu su nekorektiškomis antraštėmis ir įžeidžiančiomis publikacijomis, o atsakovas pripažintas šiurkščiai pažeidusiu ne tik ieškovų teisę į atvaizdą, tačiau ir jų garbę bei orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą kiekvienam ieškovui buvo priteistas 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kasacinėse bylose Nr. 3K-3-393/2008 ir Nr. 3K-3-91/2004, kuriose buvo išspausdintos ne tik ieškovų nuotraukos, tačiau ir straipsniai, paskelbiant informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą, šeimos paslaptis ar sveikatą, priteistas atitinkamai 10000 Lt ir 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kasacinėje byloje Nr. 3K-3-41/2003, kurioje pripažintas ieškovės teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, nes išspausdintos jos nuotraukos ir teiginiai apie privatų gyvenimą, asmens duomenys, tačiau nenustatyta teisės į atvaizdą pažeidimo, priteistas 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kasacinėse bylose Nr. 3K-3-290/2009, Nr. 3K-3-394/2008, Nr. 3K-3-113/2007, Nr. 3K-3-294/2003, kuriose atsakovai savo paslaugų reklamai be ieškovų sutikimo panaudojo privačiose fotosesijose padarytas ieškovų nuotraukas arba atsakovai paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovų skolas ar padarytus teisės pažeidimus, priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

16Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nuteistasis E. K. informaciją apie nukentėjusiosios privatų gyvenimą paskleidė nusikalstamasis veiksmais – pagamindamas ir išplatindamas pornografinio turinio medžiagą, vedinas žemų paskatų – keršto ir neapykantos dėl nutrauktos draugystės, šią informaciją įrašė į kompaktinį diską, kurį šiuolaikiniame informacinių technologijų išsivystymo ir pasiekiamumo lygyje itin lengva peržiūrėti ir dar labiau išplatinti, tokiu būdu, suvokdamas pakankamai didelį tokios informacijos pasklidimo lygį bendruomenėje, kurioje gyveno ir mokėsi nukentėjusioji, taip pat neabejotinai neigiamą tos bendruomenės reakciją į nukentėjusiąją, akivaizdžiai siekė ne tik pažeminti nukentėjusiąją, bet ir sužlugdyti jos gyvenimą bendruomenėje bei padaryti jį sunkiai pakenčiamu, iššaukiant bendruomenės pasmerkimą ir patyčias. Nors nuteistasis E. K. nėra nuteistas už tai, kad išplatino pornografinio turinio medžiagą ( - ) pagrindinėje mokykloje, kurioje tuo metu mokėsi nukentėjusioji (už tai yra nuteista A. J.), tačiau iš jo parodymų apylinkės teisme, jog jis nepamena, kuris iš jų sugalvojo išplatinti nuotraukas, o gavusi kompaktinį diską, A. J. jam sakė, kad kažkam parodys tas nuotraukas, o jis, tai žinodamas, atidavė jai kompaktinį diską, darytina išvada, jog jis suvokė jo pagamintos pornografinio turinio medžiagos išplitimo mastą ir atitinkamas pasekmes nukentėjusiajai. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad E. K. pagaminta pornografinio turinio medžiaga išplito pakankamai plačiai ir ji buvo platinama kompaktiniuose diskuose pakankamai ilgą laiką (liudytojas nukentėjusiosios tėvas L. V. parodė, kad kompaktinį diską gavo 2009 m. balandžio mėnesį ir jį pateikė Vaiko teisių apsaugos skyriui). Iš nukentėjusiosios klasiokės J. S. ir klasės mokytojos I. L. parodymų matyti, kad dėl išplatintos informacijos klasiokai pasmerkė ir bjaurėjosi nukentėjusiąja. Pati nukentėjusioji parodė, kad mokykloje išplatinus apie ją pornografinio turinio medžiagą, ji patyrė pažeminimą, vengė viešumo, lankėsi pas psichologą, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, gėrė vaistus, dėl galimų patyčių nutraukė mokslus, nebaigė ( - ) pagrindinės mokyklos 10 klasės, pakeitė gyvenamąją vietą. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino jos mama liudytoja K. J. parodydama, jog nukentėjusioji persikraustė pas ją gyventi, vaikščiojo kaip nesava, pasakė, kad nenori eiti į mokyklą, paklausta apie priežastis tik apsiverkdavo, dėl šių įvykių jos dukra patyrė didelį šoką, lankėsi pas psichologą, pusę metų vartojo vaistus. Netikėti šiais nukentėjusioios ir jos mamos parodymais kolegija neturi pagrindo. Kolegija neabejoja, kad pornografinio turinio medžiagos išplatinimas konservatyvių pažiūrų kaimiškoje bendruomenėje sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai itin stiprių neigiamų ilgalaikių išgyvenimų, apribojo jos bendravimo galimybes ir iš esmės pakeitė jos gyvenimą.

17Taigi atsižvelgdama į anksčiau aptartus teismų praktikoje formuojamus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, jog šioje byloje anksčiau aptartas nusikaltimo pobūdis, nuteistojo kaltė, jo nusikalstami tikslai ir motyvai, taip pat nukentėjusiosios patirtos pasekmės yra tokios, kurios sudaro prielaidas jai priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą nei 15000 Lt, kuris yra priteistas tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek kasacinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009 ir kuris šiuo metu yra maksimalus priteistas neturtinės žalos atlyginimas civilinėse bylose dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidus asmens teisę į atvaizdą ir (ar) teisę į privatų gyvenimą.

18Nors nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde teigia, kad dėl esamos turtinės padėties (menkos darbinės pajamos, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjimas) jis negalės įvykdyti jam paskirtos piniginės prievolės, tačiau kolegija pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. E. K. yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl neabejotinai turės galimybių gauti darbinių pajamų ir atlyginti priteistą neturtinę žalą. Be to, tyčinę nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.

19Taip pat kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi tos nuostatos, jog asmens sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, perduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ar panašiai (kasacinės bylos Nr. 3K-3-394/2008, Nr. 3K-3-294/2003). Taigi teisės normų nepažeidžiantis privataus asmens elgesys neduoda pagrindo pripažinti, kad taip asmuo prisiėmė riziką dėl neigiamų padarinių dėl tam tikros nuotraukų ir filmuotos medžiagos išplatinimo, jei tai atlikta be asmens sutikimo. Todėl tą aplinkybę, kad pati nukentėjusioji neprieštaravo, kad ji būtų fotografuojama ir filmuojama, neva tokiu elgesiu turėjo suvokti galimus savo provokuojamo elgesio padarinius, laikyti kriterijumi, mažinančiu neturtinės žalos dydį, nėra pamatuoto pagrindo.

20Tuo būdu įvertinus nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį aptartos teismų praktikos kontekste nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai E. V. iš nuteistojo E. K. priteisto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

21Kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą išdėstyti priteistos neturtinės žalos mokėjimą. BPK tokio klausimo sprendimas nėra reglamentuotas, o iš CPK 284 str. nuostatų darytina išvada, kad šio klausimo sprendimas priskiriamas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 284 str. 2 d., jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 284 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, klausimas dėl priteisto žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui nuosprendžio vykdymo proceso metu CPK 284 str. ir BPK 361 str. nustatyta tvarka.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

Nutarė

23nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista A. J., dėl kurios nuosprendis apeliacine... 3. Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiosios E. V. civilinis... 4. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 5. E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 13 d. 19 val. 15 min. ( - ),... 6. E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 25 d. nuo 2.50 val. iki 13.45... 7. E. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu nuo 28 d.... 8. E. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti... 10. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Kolegijos nuomone, keisti skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo E. K.... 13. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 14. Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių.... 15. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nerado analogiškos precedentinės... 16. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nuteistasis E. K. informaciją... 17. Taigi atsižvelgdama į anksčiau aptartus teismų praktikoje formuojamus... 18. Nors nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde teigia, kad dėl esamos turtinės... 19. Taip pat kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi tos nuostatos, jog... 20. Tuo būdu įvertinus nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį... 21. Kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų... 23. nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti....