Byla 2A-1105-480/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Jolitos Cirulienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-894/2013 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4796,59 Lt skolą, 2877,95 Lt delspinigių, 500,00 Lt baudą, 1200,00 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-09 su atsakove sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01/2010, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2010-10-09 iki 2011-10-09. Pagal sutarties 5 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti mokesčius už šaltą vandenį, elektros energiją ir kitas paslaugas, už kurias moka namo, kuriame yra gyvenamosios patalpos, gyventojai. Atsakovė, gyvendama nuo 2010-10-09 iki 2011-09-11 keturių kambarių bute, esančiame ( - ), naudojosi jame esančiais patogumais, tačiau už patarnavimus nemokėjo jokių mokesčių, todėl per šį laikotarpį susidarė įsiskolinimai: AB „Kauno energija“ - 3437,48 Lt, UAB „Kauno vandenys“ - 434,25 Lt, bendrijai - 924,86 Lt, viso: 4796,59 Lt. Atsakovė, nepranešusi iš anksto, kaip numatyta sutartyje, ieškovui paliko butą, neatsiskaičius už buto nuomos patarnavimus. Ji ne vieną kartą buvo raginama žodžiu susimokėti mokesčius, padengti įsiskolinimą, tačiau į raginimus neatsižvelgė. Ieškovas nurodo, kad pagal nuomos sutarties 8.1 punktą nuomininkas privalo sumokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskaičiuotos ir nesumokėtos mokesčio sumos. Apskaičiavus už minėtą laikotarpį 0,2 proc. delspinigių sumą sudaro 787,80 Lt. Kadangi ieškovė iki šiol nėra sumokėjusi skolos, jai dar yra skaičiuotini delspinigiai (0,2 proc.) nuo išsikraustymo dienos iki 2012 m. kovo 13 d., kurių dydis yra 1906,77 Lt. Pagal nuomos sutarties 8.3 punktą nuomininkui sugadinus prietaisus, įrangą nuomininkė įsipareigojo apmokėti nuomotojo patirtus nuostolius. Nuomininkė palikdama patalpas pasisavino „Bauknecht“ viryklės kaitlentę, 1000 Lt vertės, „Moulinex“ mikrobangų krosnelę, 200 Lt vertės, atskaičius nusidėvėjimą. Taip pat nuomininkė sugadino virtuvės baldus, tualeto bei vonios įrangą. Ieškovo nuomone, atsakovė privalo padengti patirtus nuostolius. Be to, pagal nuomos sutarties 9.1 punktą nuomininkei vienašališkai nutraukus nuomos sutartį, ji privalo sumokėti ir 500,00 Lt baudą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 4796,59 Lt skolos, 469,70 Lt delspinigių, 500,00 Lt baudą ir 380,00 Lt nuostolių, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7Dėl prašomų priteisti mokesčių už butą

8Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas iš gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių kilęs ginčas. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad pagal ginčo nuomos sutartį nuomojo butą iš ieškovo. Priimant iš ieškovo butą, jokių pretenzijų jam neturėjo. Pripažino, kad nuomotojas savo sutartines pareigas vykdė tinkamai. Pripažino, kad buvo įsipareigojusi mokėti už nuomojamą butą visus komunalinius mokesčius, įskaitant mokesčius už šildymą. Paaiškino, kad iš buto išsikraustė rugsėjo viduryje, prieš išsikeldama iš nuomoto buto, nuomotojo apie sutarties nutraukimą prieš terminą raštu neinformavo. Buto pagal perdavimo-priėmimo aktą neperdavė. Ieškinyje nurodyta, kad 2011-09-11 apsilankius bute nebuvo rasta nei nuomininkė, nei jos daiktai (b. l. 93). Todėl teismo vertinimu, buto nuomos sutarties pasibaigimo data (atsakovei ją vienašališkai nutraukus prieš terminą) yra 2011-09-11. Teismas sprendė, kad 2010-10-09 sutarties turinys ir ieškovo atstovų paaiškinimai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nuomos mokestį už tris mėnesius, t. y. 1050,00 Lt, sumokėjo avansu (b. l. 51-53). Taip pat teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog kiekvieną mėnesį grynaisiais pinigais mokesčius už nuomojamą butą sumokėdavo ieškovo sutuoktinei, pagal jos nurodytas sąskaitas, kadangi atsakovė savo paaiškinimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo banko sąskaitos išrašą (b. l. 80-83). Teismas nurodė, kad pateiktame banko sąskaitos išraše nėra jokių mokėjimo pavedimų ieškovui ar jo įgaliotam asmeniui, išgrynintos sumos nesutampa su už nuomojamą butą mokėtinomis sumomis. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti buvus bent vienam pinigų perdavimo ieškovui faktui, t. y. nenustatė, kad atsakovė perdavė ieškovui ar jo įgaliotam asmeniui pinigus, taip atsiskaitydama su ieškovu už nuomoto buto mokėtinus mokesčius. Teismas nurodė, kad byloje esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas (b. l. 129-160) patvirtina, kad ieškovas sumokėjo už bute suvartotą elektrą, už suvartotą vandenį, šilumos energiją bei mokesčius namo bendrijai (b. l. 129-160). Ieškovas apmokėjo mokesčius už laikotarpį, kada nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis naudojosi atsakovė. Atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovo pateiktų įrodymų patikimumu, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą už atsakovei nuomoto buto komunalines paslaugas – 4 796,59 Lt, yra pagrįstas ir įrodytas (Sutarties 4.2 ir 5.2 p.).

9Dėl palūkanų, netesybų ir nuostolių priteisimo

10Teismas, nustatęs, atsakovė buto nuomos sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą (2011-09-11), raštu neįspėjusi nuomotojo prieš 30 dienų, sprendė, kad ieškovui atsirado teisinis pagrindas reikalauti iš atsakovės Sutarties 9.1 punkte nustatytos 500 Lt baudos (netesybų).

11Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu ir įvertinęs ieškovo elgesį, o būtent tai, kad atsakovei nemokant mokesčių už butą, jis nesiėmė priemonių, kad įsiskolinimas nedidėtų: nenutraukė nuomos sutarties, į teismą kreipėsi tik 2011-12-28 (atsakovei nutraukus nuomos sutartį), taip pat atsižvelgdamas į prievolės sumą, į delspinigių susidarymo laikotarpį, sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, principams. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė sutartinių prievolių tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita, todėl netesybas sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. dydžio delspinigių, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, šalims nesusitarus sutartyje dėl netesybų skaičiavimo pradžios ir pabaigos, ir atsakovei neprašius taikyti ieškinio senaties termino delspinigių priteisimui, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju delspinigiai pradėtini skaičiuoti nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo momento ir skaičiuotini iki ieškovo nurodyto termino (nuo 2010-11-01 iki 2011-10-01), t. y. 334 dienas nevykdant pareigos sumokėti įsiskolinimą ieškovui už mokesčius, sumokėtus už atsakovės nuomotą butą. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 469,70 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

12Taip pat teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad patalpose, be kita ko, yra mikrobangų krosnelė, elektrinė viryklė (b. l. 51). Atsakovė teismo posėdyje (b. l. 169) pripažino, kad buto neperdavė pagal perdavimo-priėmimo aktą (sutarties 7 p.). Antstolis 2011-09-27 buto, esančio adresu ( - ), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 26-49) užfiksavo, kad patalpose trūksta „Bauknecht“ viryklės kaitlentės ir „Moulinex“ mikrobangų krosnelės. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad minėtus daiktus ieškovui perdavė, teismas iš įrodymų visumos sprendė, jog labiau tikėtina, kad ginčo daiktai ieškovui nebuvo perduoti. Tačiau, įvertinęs tai, kad ginčo buitinei technikai 2010 m. buvo 13 metų, kad ji iki perduodant nuomininkei buvo naudota 8 metus, bei tai, kad naują mikrobangų krosnelę galima įsigyti nuo 161,10 Lt, naują viryklę kaitlentę galima įsigyti nuo 449,10 Lt, konstatavo, jog realūs ieškovo nuostoliai dėl atsakovės negrąžintos „Moulinex“ mikrobangų krosnelės buvo mažesni, t. y. sudarė 80,00 Lt, o dėl negrąžintos „Bauknecht“ viryklės kaitlentės realūs nuostoliai sudarė 300,00 Lt. Iš viso nuostoliai dėl atsakovės negrąžintų daiktų, teismo vertinimu, sudarė –380,00 Lt.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

151. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįsta sprendimą. Gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai susiklostė tarp apeliantės ir ieškovo L. T., tačiau visą gyvenamųjų patalpų nuomos laikotarpį (2010-10-09 - 2011-10-09) apeliantė nuompinigius ir pinigus už komunalinius bei kitus buto mokesčius perduodavo ieškovo žmonai I. T. be jokio pakvitavimo, nes apeliantės santykiai su ieškovo žmona buvo geri. Taigi, ji turėjo dalyvauti byloje kaip liudytoja ir būti apklausta. Ieškovo atstovas įgaliotas asmuo (ieškovo sunūs), tuo metu, kai apeliantė nuomavosi gyvenamąsias patalpas, gyveno Anglijoje ir nedalyvavo nei pasirašant sutartį, nei mokant kasmėnesinius nuompinigius ir pinigus už komunalinius bei kitus mokesčius, todėl ieškovo įgalioto asmens teisme duoti parodymai negalėjo paliudyti apie nuomos sutarties pasirašymo metu sutartas sutarties vykdymo sąlygas, tarp nuomos sutarties šalių susiklosčiusią nuomos sutarties vykdymo praktiką, atstovo parodymai neišsamūs ir neobjektyvūs. Be to, teismas nesiėmė jokių veiksmų siekiant apklausti apeliantės nurodytus liudytojus V. A. ir R. Ž., kurie gali patvirtinti aplinkybę, jog apeliantė pinigus už nuomojamą butą bei už komunalinius mokesčius perduodavo I. T..

162. Teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovo pretenzijos dėl tariamai nesumokėtų komunalinių mokesčių už butą, atsirado tik po to, kai apeliantė išsikėlė iš nuomojamo buto. 2011 m. rugsėjo 26 d. ieškovas kreipėsi į policiją dėl to, kad apeliantė apgadino bute esančius daiktus ir negrąžino jam priklausančių daiktų, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas, kreipdamasis į policiją dėl tariamai dingusių ir sugadintų daiktų, net neužsiminė apie nemokamą nuomą ir mokesčius. Nors, kaip įprastai, protingas, sąžiningas ir teisingas žmogus, jeigu jam nėra mokama nuoma ir pinigai už komunalinius mokesčius, informuotų nuomininką apie jo pareigą atsiskaityti, įspėtų dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas, ne tik, kad nesiėmė jokių priemonių raginti sumokėti mokesčius ir nuomos mokestį, tačiau leido tam tęstis iki pat gyvenamosios patalpos nuomos pabaigos, t. y. visus metus (2010-10-09 - 2011-10-09).

173. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo banko sąskaita kiekvieną mėnesį buvo papildoma keliais tūkstančiais litų, nors ieškovas gauna tik minimalią mėnesinę algą. Apeliantės nurodytą aplinkybę, kad pinigai už nuomą ir komunalinius mokesčius buvo sumokėti, patvirtina jos banko sąskaitos išraše matomos „išeinančios“ pinigų sumos ir į ieškovo banko sąskaitą „įneštos“ pinigų sumos. Palyginus apeliantės banko sąskaitos išrašą ir ieškovo banko sąskaitos išrašą, matyti, kad dauguma iš apeliantės sąskaitos išimamų pinigų datų sutampa su datomis, kuriomis ieškovas įnešdavo pinigus į savo banko sąskaitą. Be to, apeliantės nuomone, nepagrįstas teismo argumentas, kad pateiktame banko sąskaitos išraše nėra jokių mokėjimų pavedimų ieškovui ar jo įgaliotam asmeniui, o išgrynintos sumos nesutampa su už nuomojamą butą mokėtinomis sumomis, nes išgrynintos sumos yra didesnės, o tai reiškia, kad išgryninta suma apima mokėtiną sumą.

184. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė nuomos sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą. Visi nuompinigiai ir mokesčiai buvo sumokėti už visą vienerių metų nuomos sutarties laikotarpį. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantė 2011-09-21 atidavė ieškovo žmonai raktus, t. y. iki nuomos santykių pabaigos likus daugiau kaip dviem savaitėms, siekdama ne nutraukti nuomos sutartį, o kuo greičiau atlaisvinti butą, kad savininkai nekliudomai galėtų jį parodyti naujiems klientams. Be to, apeliantė, informuodama savininkus žodžiu apie ketinimą nebegyventi nuomojamame bute, pranešė, kad sutartis nebus toliau tęsiama ir besibaigiant nuomos sutarties terminui ji išsikraustys iš nuomojamo buto. Kadangi teismas nepagrįstai apeliantės pranešimą apie nuomos sutarties pabaigą įvertino kaip nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, todėl ginčijamame sprendime nepagrįstai priteisė iš apeliantės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje 9.1 punkte nustatytą 500 Lt baudą. Taip pat teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad apeliantės teiginiai dėl 1050,00 Lt sumokėjimo avansu yra paneigti ir neįrodyti, nes gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.1 punktas yra išbrauktas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarant nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 5.2 punkto prieraše, įrašytame V. T. ranka, nurodyta, kad „Nuomos mokesčiai mokami kas 3 (trys) mėnesius“. Be to, teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, paskaičiuotus už 12 mėnesių, nors CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės išlaidas už atsiliepimo surašymą. Nurodo šiuos argumentus:

201. Apeliantė neprašė teismo apklausti liudytojų, todėl teismas jų ir negalėjo kviesti į teismo posėdį. Šia teise apeliantei niekas nedraudė pasinaudoti, priešingai jos teisės teismo posėdžio metu buvo išaiškintos, todėl prašymas dėl liudytojų apklausos atmestinas CPK 181, 314 straipsnių pagrindais.

212. Teismas teisingai įvertino susiklosčiusius nuomotojo ir nuomininko santykius, kurie yra paremti nuomos sutartimi ir priėmimo perdavimo aktu. L.T., kaip V. T. įgaliotas asmuo, kreipėsi į policiją dėl sugadintų ir dingusių daiktų. Dėl nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių nemokėjimo kreiptasi nebuvo, nes policija nenagrinėja asmenų santykių, susijusių su įsiskolinimų išieškojimais. Be to, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pretenzijos dėl nemokėtų mokesčių atsirado tik po to, kai ji išsikraustė iš buto. Atsakovė prašydavo atidėti mokėjimus - skolas dėl sunkios finansinės padėties, dėl nenusisekusio verslo, rūpinimosi dviem mažais vaikais. Dėl šių priežasčių, ieškovas geranoriškai laukdavo mokėjimų, nes mokesčiai už butą nebuvo jo pragyvenimo šaltinis. Kaip paaiškėjo, apeliantės sutuoktinis tuo metu atlikinėjo bausmę kalėjime ir jai buvo labai reikalingi pinigai, todėl periodiškai prašydavo leisti gyventi, o skolas žadėdavo apmokėti. Pasitikėdamas ja ir nereikalaudavo kasmėnesinių įmokų. Apeliantė nurodė, kad jai buvo leista nuomotis butą visus metus, tačiau iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad ji išsikraustė iš buto nepranešus savininkui, tai ji pripažino teisme.

223. Atsakovės teiginiai, kad jos sumokėtus mokesčius patvirtina išrašai iš banko sąskaitų, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pirma, ne visos datos sutampa, išgrynintos sumos visiškai nesutampa su už nuomojamą butą mokėtinomis sumomis. Tai, kad pinigai buvo nuimami iš apeliantės sąskaitos ir tie patys įnešami V. T. sąskaitą, apeliantė nepateikė jokių įrodymų. Pateiktame banko sąskaitos išraše nėra jokių mokėjimo pavedimų ieškovui, o jų ir negali būti, nes V. T. kas mėnesį pervesdavo pinigus iš vienos savo sąskaitos į kitą savo sąskaitą, tikslu apmokėti einamąsias sąskaitas už komunalinius ir kitus mokesčius. Neapmokėjus laiku mokesčių, susidarytų labai dideli įsiskolinimai, kas tikrai apsunkintų V. T. materialinę padėtį. Apeliantė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kad mokėjimus grynais pinigais vykdė ieškovo sutuoktinei I. T.. Kadangi ieškovas ir jo sutuoktinė gyvena pakankami gerai, I. T. nebuvo tikslo imti mokesčius grynais pinigais. Be to, atsakovė privalėjo užfiksuoti prievolės įvykdymo faktą, galėjo pareikalauti iš ieškovo patvirtinančių įrodymų ar bent vienašališkai užfiksuoti prievolės įvykdymą.

234. Pagal nuomos sutarties nuostatas, buto nuoma galėjo būti nutraukiama raštiškai įspėjus nuomotoją prieš 30 dienų ir butą savininkui privalėjo perduoti pagal priėmimo perdavimo aktą. Tačiau apeliantė nesilaikė nuomos sutarties sąlygų, priėmimo perdavimo akto nepasirašė, apie sutarties nutraukimą savalaikiai nepranešė, todėl teismas teisingai įvertino sutarties 9.1 punktą ir priteisė 500 Lt baudą. Teismas teisingai įvertino ir teiginį dėl 1050,00 Lt avanso apmokėjimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių avanso sumokėjimą. 2010-10-09 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.1 punktas buvo išbrauktas ir šalių pasirašytas, o 5.2 punkto prierašas padarytas atsižvelgiant į pačios atsakovės išreikštą pageidavimą. Faktiškai atsakovė avansu pinigų nemokėjo ir įrodymų patvirtinančių priešingai nepateikė. Be to, atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl teismas teisėtai netaikė ieškinio senaties delspinigių priteisimui.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

26Byloje nustatyta, kad 2010-10-09 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta buto, esančio adresu ( - ), nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei patalpas nuo 2010-10-09 iki 2011-10-09 valdyti ir naudoti sutartyje nurodytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo mokėti visus mokesčius už nuomojamą butą sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais.

27Apeliantė (atsakovė) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojais V. T., I. T., G. M., D. P., R. Ž., V. A.. Apeliantė prašymą motyvavo tuo, kad šie liudytojai patvirtins aplinkybes, jog pinigai buvo perduodami ieškovo žmonai, o ieškovo žmona priimdama pinigus nepasirašydavo. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tačiau prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodinėjimo priemonė yra liudytojo parodymai, t. y. žodiniai jam žinomų bylos aplinkybių paaiškinimai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovei buvo išaiškinta teisė turėti atstovą ir sudaryta galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje atidedant parengiamąjį teismo posėdį (t. 1, b. l. 162). Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi (t. 1, b. l. 84) šalims išaiškino CPK 226 straipsnyje numatytas pareigas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, tačiau dalyvaudama tiek parengiamajame, tiek teismo posėdyje (t. 1, b. l. 161-162, 165-171) atsakovė nereiškė prašymų apklausti byloje liudytojus, nors atsiliepime į ieškinį, nesutikdama su juo, ir buvo nurodžiusi, kad aplinkybes apie buto nuomą ar gyvenimą jame galėtų paliudyti V. A., R. Ž., tačiau neprašė jų kviesti į teismą ir apklausti liudytojais (t. 1, b. l. 78). CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo vaidmuo įrodinėjimo procese savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose bylose. Nagrinėjant gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių klausimus, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Apeliantės argumentai, kad žodinio proceso metu šalims išlieka galimybė pateikti naujus įrodymus – apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja CPK 314 straipsnyje įtvirtintam naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantė neprašė teismo apklausti liudytojų, todėl teismas jų ir negalėjo kviesti į teismo posėdį. Jokių pagrįstų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti bent jau tikėtiną išvadą, kad atsakovės nurodytų liudytojų nebuvo galimi apklausti pirmosios instancijos teisme, atsakovė nenurodė. Liudytojų apklausa apeliacinės instancijos teisme reikštų apeliacinio skundo pakeitimą (papildymą), o jų parodymų vertinimas – išėjimą už apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje G. J. v. D. M., bylos Nr. 3K-3-95/2012). Esant šioms aplinkybėms, atmesti apeliantės prašymai apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojais.

28Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už jai nuomoto buto komunalines paslaugas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovei (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo naštą, ji turi būti suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.

29Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje DNSB „eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

30Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tikroji vaivorykštė“ v. AB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), prieina išvados, kad nagrinėjamu atveju vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, ji neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei jas įvertinęs pagrįstai sprendė, kad atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovo pateiktų įrodymų patikimu, ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą už atsakovei nuomoto buto komunalines paslaugas - 4 796,59 Lt- yra pilnai pagrįstas (Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.2 ir 5.2 p.) ir įrodytas, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nenustatė ir neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės.

31Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius. Pareikšdamas ieškinį, o vėliau jį tikslindamas, ieškovas nurodė, kad tarp atsakovės I. B. (M.) ir ieškovo V. T., 2010-10-09 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01/2010 (toliau –Sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotos ieškovui priklausančios gyvenamosios patalpos (Sutarties 2 p.) vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2010-10-09 iki 2011-10-09 (Sutarties 3 p.), o pagal sutarties 5 punktą nuomininkė, t. y. atsakovė įsipareigojo mokėti mokesčius už šaltą vandenį, elektros energiją ir kitas paslaugas, už kurias moka namo, kuriame yra gyvenamosios patalpos, gyventojai (t. 1, b. l. 51-53). 2010-10-09 tarp šalių buvo pasirašytas Sutarties 1 priedas – gyvenamųjų patalpų perdavimo –priėmimo aktas ( t. 1, b. l. 54). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius nuomotojo ir nuomininko teisnius santykius, kurie yra paremti Sutartimi ir priėmimo-perdavimo aktu (CK 6.576 str., 6.578 str., 6.579 str. 3 d.). Nors Sutarties 4.1 punktas numato, kad už patalpų nuomą nuomininkas moka nuomotojui nuomos mokestį pagal susitarimą, tačiau kaip nustatyta bylos medžiaga, butas, esantis ( - ) buvo išnuomotas tikslu, kad būtų sumokami visi komunaliniai mokesčiai ir ši našta netektų buto savininkui ( t. 1, b. l. 115, 166-167), o atsakovė prisiėmė prievolę mokėti šiuos mokesčius (Sutarties 4.2 p., 5.2 p., CK 6.580 str. 2 d., 6.584 str.). Byloje surinkti įrodymai nepaneigia nuo bylos iškėlimo ieškovo, jo atstovo nuoseklios pozicijos, kad atsakovė prašydavo atidėti mokėjimus –skolas, ieškovas pasitikėdamas ja ir nereikalavo kasmėnesinių įmokų, geranoriškai laukdavo mokėjimų. Tai, kad ieškovas kreipdamasis į policiją dėl sugadintų ar dingusių daiktų nieko neužsiminė apie nemokamą nuomą ar mokesčius (t. 1, b. l. 50), nepatvirtina šios prievolės tinkamo vykdymo, nes, kaip pagrįstai nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, policija nenagrinėja asmenų santykių, susijusių su įsiskolinimų išieškojimais, todėl tuo klausimu į policija ieškovas ir nesikreipė. Teisėjų kolegija besąlygiškai negali remtis atsakovės paaiškinimais ir išrašais iš banko sąskaitų, kurie, apeliantės teigimu, patvirtina, jog pinigai už nuomą ir komunalinius mokesčius buvo sumokėti, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktame banko sąskaitos išraše nėra jokių mokėjimo pavedimų ieškovui ar jo įgaliotam asmeniui, išgrynintos sumos nesutampa su už nuomojamą butą mokėtinomis sumomis, į ieškovo banko sąskaitą įneštos pinigų sumos (3 atvejais iš 5 - daug didesnės) nesutampa su atsakovės išgrynintomis ar mokėtinomis už nuomojamą butą sumomis ( t. 1, b. l. 57-62, 80-83, 128, 129-160). Atsakovė, jos teigimu, turinti aukštąjį išsilavinimą, o, be to, ir draugės perspėta duodant pinigus paimti parašus (t. 1, b. l. 168), turėjo pakankamai žinių ir galimybę, veikdama kaip sąžiningas ir rūpestingas žmogus, pareikalauti iš ieškovo prievolės įvykdymą (avanso sumokėjimą, mokesčių mokėjimą) patvirtinančių įrodymų, tačiau elgėsi pasyviai ir jokių veiksmų neatliko. Pati atsakovė tiek teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde pripažįsta, jog iš buto galutiniai išsikraustė 2011 m. rugsėjo 21 d., savalaikiai raštu nepranešusi apie sutarties nutraukimą, nepasirašiusi perdavimo –priėmimo akto, t. y. nesilaikydama sutarties sąlygų (Sutarties 7.8 p., 8.2 p., 9.1 p.), todėl vertinant visų bylos aplinkybių kontekste jos argumentus dėl sutartyje nustatytos 500,00 Lt baudos priteisimo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Nors apeliantė nurodo, kad priteisdamas delspinigius, teismas nesirėmė CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo ir nepagrįstai priteisė delspinigius, paskaičiuotus už 12 mėnesių, toks argumentas yra nepagrįstas, nes pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei dalyvaudama parengiamajame ir teismo posėdyje, atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties priteisdamas delspinigius. Be to, pažymėtina, kad pats teismas sumažino sutartyje nustatytą delspinigių dydį nuo 0,2 procento iki 0,05 procento ir priteisė jų mažesnę sumą, nei prašė ieškovas.

32Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 263 str., 329-330 str.).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1000,00 Lt (t. 2, b. l. 11-12, CPK 93 str. 1 d. 98 str. ). Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui priteistinos šios išlaidos, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1500,00 Lt), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

35Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti iš atsakovės I. M., a.k. ( - ) ieškovui V. T., a.k. ( - ) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 4796,59 Lt skolą, 2877,95 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Dėl prašomų priteisti mokesčių už butą... 8. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas iš gyvenamųjų patalpų nuomos... 9. Dėl palūkanų, netesybų ir nuostolių priteisimo... 10. Teismas, nustatęs, atsakovė buto nuomos sutartį vienašališkai nutraukė... 11. Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio klausimą, teismas,... 12. Taip pat teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 2.3 punkte nurodyta,... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19... 15. 1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos... 16. 2. Teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir... 17. 3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo banko sąskaita kiekvieną... 18. 4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė nuomos sutartį... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos... 20. 1. Apeliantė neprašė teismo apklausti liudytojų, todėl teismas jų ir... 21. 2. Teismas teisingai įvertino susiklosčiusius nuomotojo ir nuomininko... 22. 3. Atsakovės teiginiai, kad jos sumokėtus mokesčius patvirtina išrašai iš... 23. 4. Pagal nuomos sutarties nuostatas, buto nuoma galėjo būti nutraukiama... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo... 26. Byloje nustatyta, kad 2010-10-09 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta... 27. Apeliantė (atsakovė) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso... 28. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi... 29. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 30. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo... 31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios... 32. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 34. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės ieškovui priteistinos jo... 35. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš atsakovės I. M., a.k. ( - ) ieškovui V. T., a.k. ( - ) 1000,00...