Byla 1A-840-508-2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiojo A. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, iš R. S. nukentėjusiajam A. N. priteista 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiojo A. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, iš R. S. nukentėjusiajam A. N. priteista 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Nustatė

4R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011-12-24, apie 23.00 val., Taikos pr. 80 namo laiptinėje, Kaune, kumštimi sudavė vieną smūgį A. N. į peties-šono sritį, šiam nuo smūgio nukritus nuo laiptų, gulinčiam sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumštimi į veido sritį, padarydamas galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinės akies srityje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę galvos smegenų pusrutulį, poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

5Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti ir R. S. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. 1 d. arba į BK 136 str., arba jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ir sušvelninti paskirtą bausmę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nepilnai išaiškino visas bylos aplinkybes, o padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Specialisto išvados dėl galvos traumos mechanizmo, pripažįstant, kad šis sužalojimas padarytas dėl tiesioginio smūgio, o ne pačiam krentant, nors išvadoje apie tai visiškai nepasisakyta, prieštarauja tiek nukentėjusiojo A. N. parodymams, kad jis po R. S. pastūmimo (ne smūgio, kaip teigiama nuosprendyje) krito ir galva trenkėsi į laiptų kampą, tiek paties nuteistojo R. S. parodymams, kad jis A. N. pastūmė ir šis nukrito, tiek liudytojos R. J. parodymams, kad ji pamatė, kaip A. krenta aukštielninkas ir nukrito prie kaimynės durų, buvo daug kraujo, tiek liudytojų Z. S. ir R. S. parodymams, kad Artūras krito, nusirideno nuo laiptų. Šių asmenų parodymus patvirtino ir nešališkas asmuo - kaimynė V. J. T., prie kurios durų nukrito nukentėjusysis A. N., kuri parodė, kad girdėjo įžeidžiančius žodžius, pro durų akutę matė girtą lipantį laiptais vyriškį, paskui išgirdo smūgį, ir tas vyriškis atsidūrė prie jos buto durų, dėl ko ji negalėjo jų atidaryti, ir kad prie durų buvo daug kraujo. Visa tai patvirtina tą aplinkybę, kad A. N. buvo padaryti du trauminiai poveikiai, vienas -į galvos sritį, jam pačiam krentant ir atsitrenkiant į laiptų kampą, kitas - kojoje, taip pat pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Duomenų, kad R. S. būtų sudavęs A. N. smūgius kumštimi į galvą ar peties-šono sritį, byloje nėra. Teismas kritiškai vertino nuteistojo R. S. parodymus dėl smūgių sudavimo A. N. jam nukritus, tačiau neanalizavo nukentėjusiojo A. N. ir jo draugės R. J. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisme, prieštaravimų. Liudytoja R. J. ikiteisminiame tyrime aiškino, kad patėvis R. pribėgo ir pastūmė A., kuris ant nugaros nukrito prie ketvirto aukšto durų, po to patėvis, pribėgęs prie A., dar tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė Artūrui į galvos sritį, nors teisme tvirtino, kad trenkė ne tris, bet du kartus. Nukentėjusysis A. N. ikiteisminiame tyrime 2012-03-22 apklausos metu apie tai, kad jam R. S. būtų sudavęs nukritusiam ar prieš krentant smūgius, nieko neužsiminė, tik sakė, kad jį R., nieko nepasakęs, net neištaręs jokių žodžių, pastūmė stipriai dviem rankom, ir jis, neatlaikęs pusiausvyros, persivertęs per turėklus, nukrito tarp 3 ir 4 aukštų ir galva atsitrenkė į laiptų pakopos kampą. Tačiau teisme jis, atkartojęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nieko neužsiminė apie smūgių sudavimą ir tik į prokurorės klausimą atsakė, kad jam R. S. jau nukritusiam sudavė vieną kartą. Nei vienas apklaustas byloje asmuo nepatvirtino, kad prieš nukrentant A. N. jam R. S. būtų sudavęs kokį nors smūgį. To neteigė nei pats nukentėjusysis A. N., nei jo sugyventinė R. J., tačiau teismas konstatavo priešingai, kad nuo suduoto smūgio į peties-šono sritį, bet ne nuo pastūmimo, kaip tvirtina visa bylos medžiaga, A. N. krito nuo laiptų. Tai visiškai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir patvirtina, kad R. S., pastūmęs A. N., nesuprato savo veikos pavojingumo, nenumatė, kad dėl veikos gali būti padarytas A. N. sunkus kūno sužalojimas, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. S. kaltės formą konstatavo, išsamiai neišsiaiškinęs, kaip kaltininkas suvokė visus daromo nusikaltimo sudėties požymius, kokios buvo kaltininko valinės pastangos dėl kilusių padarinių - sunkaus sveikatos sutrikdymo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. S. pats iškvietė policiją, bandė A. N. padėti, papasakojo apie įvykį, kaimynės prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, todėl tokie jo veiksmai iškart po įvykio liudija, kad jis nei sąmoningai, nei nesąmoningai nenorėjo tokių sunkių pasekmių. Nuteistasis nenumatė, kad dėl jo A. N. pastūmimo gali atsirasti sunkus sveikatos sutrikdymas, nors pagal bylos aplinkybes (prie A. N. kojų buvo laiptai) ir savo asmenines savybes galėjo ir tyrėjo tai numatyti, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 137 str. 1 d. arba pagal BK 136 str. dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis.

6Nuteistasis R. S. anksčiau nebaustas administracine tvarka, neteistas, yra padorus ir pavyzdingas Lietuvos pilietis, turi šeimą, dirba, iš visų darboviečių charakterizuojamas tik teigiamai, byloje dviem civiliniams ieškovams žalą atlygino, todėl apelianto nuomone, jo atžvilgiu turėjo būti taikytos BK 54 str. 3 d. nuostatos, kadangi laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo R. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., tačiau, skirdamas bausmę nuteistajam R. S., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl ko paskyrė neteisingai bausmę, nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

9Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis R. S. būtų sudavęs nukentėjusiajam A. N. smūgius kumštimi į galvą ar peties – šono sritį, atkreipia dėmesį į paties nuteistojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė vieną kartą dešiniu kumščiu sudavęs nukentėjusiajam A. N. į veido sritį, po ko pastarajam nukritus prie ketvirto aukšto buto durų, dar „pora kartų“ dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį (b. l. 65), o taip pat ir šio asmens teisme duotus parodymus, kad jis stumtelėjo nukentėjusįjį ranka į peties – šono sritį, po ko šis nukrito aikštelėje tarp durų (b. l. 123). Nukentėjusysis A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tapačiai parodė, kad jį nuteistasis R. S. stipriai pastūmė, dėl ko jis, neišlaikęs pusiausvyros, persisvėrė per laiptų turėklą ir nukrito nuo jų, galva atsitrenkdamas į laiptų pakopos kampą. Teisme šis asmuo patvirtino, kad jam nugriuvus nuteistasis sudavė „bent vieną kartą kumštimi į veidą“ (b. l. 125). Tą aplinkybę, kad nuteistasis pastūmė nukentėjusįjį nuo laiptų, o taip pat tai, kad po šio smūgio nukentėjusiajam nukritus ant laiptinės aikštelės, nuteistasis dar du-tris kartus dešinės rankos kumštimi trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, teisme patvirtino ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja R. J.. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo parodymus teisme, jog nukentėjusysis nuo laiptų buvo nustumtas ne smūgiu į galvos sritį, bet ranka suduodant smūgį jam į peties – šono sritį, ką patvirtino ir nukentėjusysis A. N., patikslino kaltinime nurodytą aplinkybę, pripažindamas, kad nuteistasis kumščiu sudavė vieną smūgį A. N. į peties – šono sritį. Būtent, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, jeigu R. S. nebūtų sudavęs smūgio A. N., jeigu nebūtų daręs fizinės jėgos poveikio, šis nebūtų kritęs ir patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad po nuteistojo R. S. pastūmimo, bet ne nuo jo smūgio, kaip nurodoma nuosprendyje, nukentėjusysis A. N. krito ir galva trenkėsi į laiptų kampą, tai nuteistojo kaltės nepaneigia.

10Vertinti nukentėjusiojo A. N. bei liudytojos R. J. parodymus kaip prieštaringus nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi jie ne tik neprieštarauja tarpusavyje, bet atitinka ir faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis 2012-03-22 apklausos metu nieko nenurodė apie jam nugriuvus laiptinės aikštelėje nuteistojo suduotą smūgį, šią aplinkybę nurodė tik atsakydamas į prokurorės klausimus teisme, priešingos teismo išvados nesuponuoja, kadangi teisme nukentėjusiojo nurodytos detalesnės įvykio aplinkybės laikytinos jo parodymų išsamumu, tačiau nevertintinos kaip jų prieštaringumas. Be to, apeliantas neteisingai nurodo, kad liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusiajam suduotus tris smūgius, o teisme tvirtino, kad nuteistasis nukentėjusiajam trenkė du kartus, kadangi ji ir teisme tapačiai nurodė, kad gulinčiam nukentėjusiajam nuteistasis sudavė du – tris smūgius (b. l. 126).

11Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas skunde nepagrįstai savaip vertina ir interpretuoja paties nuteistojo, nukentėjusiojo A. N., liudytojų R. J., Z. S., R. S. ir V. J. T. parodymus, tvirtindamas, kad visi jie patvirtino tą aplinkybę, kad A. N. buvo padaryti du trauminiai poveikiai: vienas - į galvos sritį, jam pačiam krentant ir atsitrenkiant į laiptų kampą, kitas – kojoje, taip pat pačiam nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi tik įrodymų visetas gali pagrįsti ar paneigti asmens kaltę. Būtent, teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 18-19) patvirtina, kad A. N. konstatuotas galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinės akies srityje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis; galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinį galvos smegenų pusrutulį atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai galėjo būti padaryti dėl dviejų ar daugiau trauminių poveikių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto išvados teisingumu, todėl nesiremti specialisto išvada nebuvo jokio pagrindo. Be to, nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija to, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, šis sužalojimas yra priežastiniame ryšyje su nuteistojo tyčiniu fizinės jėgos poveikiu, o atliekant smurtinius veiksmus laiptinėje ant kietų betoninių laiptų prieš neblaivų asmenį, privalu numatyti sunkaus sveikatos sužalojimą.

12Sprendžiant dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atsižvelgtina į tai, kad apelianto teiginio, jog nuteistasis R. S. nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė labai susijaudinęs, nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys. Necenzūrinių žodžių pavartojimas BK 136 straipsnio prasme nelaikytinas neteisėtu ar itin įžeidžiančiu kaltininką ar staiga sukėlusiu kaltininko didelį susijaudinimą poelgiu bei nepateisina fizinio smurto panaudojimo sukeliant sunkius padarinius. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jų esantys duomenys nepatvirtina. Taip pat nenustatyti ir itin įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį rodantys tyčiniai į moralės bei dorovės principų ar žmogaus garbės ir orumo pažeidimą nukreipti veiksmai. Taigi faktinės bylos aplinkybės nuteistajam R. S. nukentėjusiojo sukelto didelio susijaudinimo nepatvirtina, dėl ko perkvalifikuoti nuteistojo R. S. nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. pagrindo nėra.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai kaltininkas, vartodamas smurtą prieš nukentėjusįjį, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis, be tiesioginių smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pvz., krisdamas) ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-854/2007, 2K-194/2008, 2K-368/2009). Įvertinus nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, aišku, kad tarp jų buvo kilęs abipusis žodinis konfliktas, kurio metu nuteistasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, po ko šis, praradęs pusiausvyrą, nukrito ir trenkėsi galva į laiptinės aikštelės grindinį. Nuteistasis darydamas tyčinį poveikį ir panaudodamas fizinę jėgą turėjo numatyti, kad asmuo nuo patirto poveikio, smūgio gali neišlaikyti pusiausvyros ir nugriūti laiptais žemyn. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys ir, nors nuteistasis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia. Priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip jau buvo minėta, patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistąjį veikus netiesiogine tyčia. Taigi nuteistojo veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, perkvalifikuoti ją į BK 137 str. 1 d., tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, pagrindo nėra.

14Dėl bausmės skyrimo

15Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 376/2008 ir kt.). Todėl teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, dėl ko nėra pagrindo taikyti nuteistojo R. S. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. S. nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio, reglamentuojančio švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimą, 1 dalies nuostatų, dėl ko jam paskyrė neteisingai bausmę. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. S. neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, įvykis buvo atsitiktinis, pats pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs iš esmės pripažindamas savo kaltę, neginčijo faktinių aplinkybių dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės, neneigė, kad po jo tiesioginio fizinio poveikio į nukentėjusįjį, šis trenkėsi galva į grindinį ir patyrė sužalojimą, ir nors ginčija tyčios formą, tai nepaneigia jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką bei sukėlimą pasekmių, nuoširdžiai gailisi - nuteistasis savo gailėjimąsi išreiškė ikiteisminio tyrimo metu (b.l.68) bei atsiprašydamas nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje (b.l.134), visiškai atlygino padarytą turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai ir LSMU ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ (b. l. 109, b. l. 110). Taigi šiuo atveju yra visos BK 62 str. 1 d. numatytos sąlygos skirti nuteistajam R. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p.). Darytina išvada, jog siekiant, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir būtų pasiekti bausmės tikslai, nuteistajam R. S. taikytina Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, - laisvės apribojimą, nustatant maksimalų jos terminą.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Nutarė

17nuteistojo R. S. gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

18Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti: R. S. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., vadovaujantis BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti savo namuose, jeigu tai tiesiogiai nesusiję su darbu bei uždrausti lankytis baruose, kavinėse, restoranuose, kitose alkoholiu prekiaujančiose visuomeninio maitinimo įstaigose kasdien nuo 20 val. iki 08 val.

19Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai