Byla 2K-368/2009
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Josifo Tomaševičiaus, pranešėjos Aldonos Rakauskienės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio.

2Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu J. A. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Iš J. A. priteista J. V. 2948 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; valstybei priteista atlyginti 25,50 Lt proceso išlaidų bei 320 Lt už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

3Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendis pakeistas – J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. J. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki ketverių metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,

Nustatė

5J. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 25 d., apie 12 val., R. B. individualiosios įmonės alaus bare, esančiame Rokiškyje, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu smogė J. V. į kairiąją veido pusę, o šiam nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į grindis, padarė kairės veido pusės minkštųjų audinių sumušimą, kairės viršutinės žandikaulio pusės bei kairiojo skruostikaulio lūžius, pakaušio srities nubrozdinimą, kaukolės pamato kaulų (kairiojo didžiojo pleištakaulio sparno) lūžį, kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. V. sveikatą.

6Kasaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo jo veiką, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinio skundo argumentus, kad jo veiksmus išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo J. V. (jis pirmas sudavė smūgį) elgesys. Teismas pripažino, kad nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas, tačiau jo veiksmus dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio neteisingai interpretavo ir nuosprendį grindė prielaidomis. Teismo nuomone, jis, atėjęs į aludę, privalėjo stebėti, kaip kas vaikšto. Aludėje žmonės vartoja alkoholinius gėrimus, todėl pasitaiko, kad, padauginę gėrimų, svyruoja, griūna. Jis nematė, kaip vaikščiojo nukentėjusysis. Teismo išvada, kad jis privalėjo žinoti nukentėjusiojo būklę, neblaivumo laipsnį, yra visiškai neobjektyvi. Aludėje jis buvo tokios būklės, kaip ir kiti šios įmonės lankytojai, todėl reikalauti iš jo ypatingo dėmesingumo ir apkaltinamąjį nuosprendį grįsti išgalvotomis prielaidomis, kad jis negalėjo nesuprasti J. V. būklės, negalima. Teismo argumentai, kad jis negalėjo nežinoti, jog aludėje grindys išklotos akmens masės plytelėmis, kad negalėjo suduoti atsakomojo smūgio, nes privalėjo numatyti pasekmes, yra neobjektyvus motyvas, pažeidžiantis BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas jo kaltės tyčia padarius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sužalojimą negali grįsti prielaidomis bei teisiškai nepasvertais argumentais. Bausmės skyrimas bei žalos atlyginimo dydžio nustatymas visiškai neįvertintas atsižvelgiant pagal nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. J. V. išprovokavo konfliktą, jis (kasatorius) gynėsi, ir dėl jo neatsargumo atsirado tokios pasekmės. Be to, skirdamas bausmę, teismas nesivadovavo 1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ nuostatomis. Skiriant bausmę nebuvo įvertinta jo, kaip kaltininko, asmenybė, neatsižvelgta, kad po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį atsiprašyti, siūlė materialinę pagalbą nukentėjusiojo žmonai, tačiau ši atsisakė. Teisme ji patvirtino, kad jis (kasatorius) stengėsi jiems padėti. Apeliacinės instancijos teisme jis pateikė raštelį apie tai, kad buvo pas nukentėjusįjį, įteikė 1000 Lt. Pirmosios instancijos teisme jis negalėjo pateikti minėto raštelio, nes šį buvo pametęs. Tai, kad jis dalį žalos atlygino, teismas galėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu nepasisakė, tyrimo neatnaujino, nukentėjusiojo atstovų paaiškinti, ar dalis žalos buvo atlyginta, nepakvietė, taip pažeidė 2000 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ nuostatą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs esminius pažeidimus, turinčius įtakos teisingam nuosprendžiui priimti, privalo atnaujinti tyrimą ir juos ištaisyti, jei net apeliantas to ir nenurodė.

8Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl jo veikos negalėjo perkvalifikuoti į BK 137 straipsnį ir švelninti jam bausmę.

9Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti.

10Prokuroras teigia, kad nuteistojo J. A. kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kaip matyti iš teismų sprendimų, abiejų instancijų teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, rėmėsi surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu. Nuteistojo J. A. apsiginti pateiktus argumentus, kad nukentėjusysis savo veiksmais sudarė pavojingą kasatoriaus sveikatai situaciją, o nuteistasis, suduodamas tik vieną smūgį nukentėjusiajam, negalėjo numatyti, jog šiam bus sunkiai sutrikdyta sveikata, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai, nes juos paneigia ištirti įrodymai (liudytojų A. M. ir R. B. parodymai, specialisto išvada, eksperto paaiškinimai). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogiškus kasaciniam skundui nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumentus, išsamiai patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto įvertinimo pagrindu padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog kasatorius tyčiniais veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. V. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistojo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas, remdamasis liudytojų A. M. ir R. B. parodymais, konstatavo, kad nukentėjusysis su nuteistuoju aludėje kelis kartus dėl menkavertės priežasties ginčijosi ir stumdėsi, o paskutinio ginčo metu, kai J. A. smogė nukentėjusiajam į veidą, J. V. prieš jį fizinio smurto nenaudojo, smūgio į veidą nesudavė, grėsmės jo sveikatai ar gyvybei nekėlė, todėl nebuvo susiklosčiusi situacija, kurioje nuteistajam būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. A. smurtinius veiksmus lėmė ne būtinybė apsiginti nuo J. V., o pyktis dėl anksčiau tarp jo ir nukentėjusiojo kilusių ginčų. Be to, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai, remdamasis bylos įrodymų visetu, atmetė galimybę nuteistojo veiką perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nukentėjusiajam nugriuvus nuo J. A. smūgio ir pakaušiu atsitrenkus į plokščią paviršių turintį daiktą (į aludės grindis). Smūgio sudavimo neneigia ir pats kasatorius. Šiuo atveju, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ir veikos kvalifikavimo klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada ir eksperto paaiškinimu, nustatyta, kad, sudavus smūgį nukentėjusiajam, jam buvo sumušti veido minkštieji audiniai, lūžo kairysis viršutinis žandikaulis ir kairysis skruostikaulis. Sužalojimų pobūdis neabejotinai leidžia teigti, kad nuteistasis nukentėjusiajam smogė didele jėga, dėl to J. V. griuvo aukštielninkas ir stipriai pakaušio sritimi atsitrenkė į kietą grindų paviršių. Tokie kasatoriaus veiksmai (stipraus smūgio sudavimas) buvo būtina sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sąlyga, t. y. tarp veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent veika sukėlė ir nulėmė pasekmes. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, būdamas fiziškai stipresnis už nukentėjusįjį, suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į veidą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad smūgiu gali sukelti sunkias pasekmes, bet jų savo sąmonėje nekonkretizavo. Kadangi nustatytas tiesioginis ryšys tarp tyčinio nuteistojo veiksmo ir kilusių padarinių, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo apeliaciniame skunde, išsamiai pasisakyta (dėl nustatytų bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, bausmės ir neturtinės žalos dydžio), sprendimas pagrįstas motyvuotomis išvadomis, todėl panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra įstatyminio pagrindo. Kasatoriaus argumentai, kad teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo bausmės individualizavimo principu, yra nepagrįsti ir atmestini. Baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. A. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, neprieštarauja Baudžiamojo kodekso straipsnių, reglamentuojančių bausmių skyrimą, nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą, nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei šiuo pagrindu sumažino laisvės atėmimo bausmės dydį iki ketverių metų. Kaip matyti iš teismų sprendimų, skiriant kasatoriui bausmę, teismai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus bei kaltininko asmenybę. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į tai, kad, be atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nukentėjusiajam padaryta žala neatlyginta (byloje tokių duomenų nėra).

11Atsiliepimu nukentėjusiojo J. V. atstovė advokatė R. Čibirienė taip pat prašo nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti.

12Nukentėjusiojo atstovė teigia, kad nuteistojo J. A. kasacinis skundas yra nepagrįstas. J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal sukeltus padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo sveikatos būklė iki šiol nė kiek nepagerėjo – jis yra visiškos negalios, jam būtina nuolatinė slauga. Apeliaciniame skunde J. A. savo elgesį motyvavo būtinąja gintimi. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad tai tik išgalvota dingstis, nes 60 metų raišas senolis jokios grėsmės nuteistajam negalėjo kelti ir nekėlė, niekuo negrasino, jam nesudavė nė vieno smūgio. Kasaciniame skunde nuteistasis savo elgesio jau nemotyvuoja būtinąja gintimi, bet iškelia kitą neteisingą versiją, t. y. tai, kad jis negalėjo žinoti apie J. V. fizinę negalią. Tačiau ir ši versija yra neobjektyvi ir išgalvota, nes nukentėjusiojo žmonai A. V. jis pats patvirtino, kad su nukentėjusiuoju buvo geri draugai, kartu išgėrę ne vieną butelį. Nukentėjusiojo J. V. koja buvo traumuota 2004 metų pradžioje, todėl per ketverius metus jis tikrai negalėjo nematyti lazdele besiramsčiuojančio J. V., tuo labiau kad net pagal gyvenamąją vietą abu buvo netolimi kaimynai. Tai, kad nukentėjusysis elgėsi kiek provokuojančiai, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir nuteistajam vieneriais metais sušvelnino paskirtą bausmę. Neobjektyvūs kasatoriaus argumentai ir dėl neva jo siūlytos materialinės paramos nukentėjusiajam. Nuteistasis po pirmosios instancijos teismo posėdžio pirmosios dienos nukentėjusiojo žmonai sumokėjo 1000 Lt, tačiau per septynių mėnesių laikotarpį nuo J. V. sužalojimo iki teismo pradžios jokios realios pagalbos nesiūlė ir nesuteikė, nors nukentėjusiojo gydymui ir sveikatos grąžinimui tai būtų labai pravertę. Kasaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismui nepateikė pinigų sumokėjimą įrodančio raštelio, todėl esą reikėję apeliacinės instancijos teisme šią aplinkybę tirti, yra nepagrįsta. A. V. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad J. A. davė jai 1000 Lt. Teismas nuosprendyje šalia kitų argumentų į tai atsižvelgė – sumažino priteistiną neturtinės žalos sumą, todėl nuteistojo tvirtinimas, kad teismai neįvertino šios aplinkybės, neteisingas.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymo – panaikinti jį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra pagrindo.

15Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo

16Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo nepažeidė, nagrinėdamas bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, visus apelianto prašymus ir argumentus išnagrinėjo, priimtame nuosprendyje į juos motyvuotai atsakė bei paaiškino, kodėl jie atmetami arba tenkinami. Teismai, remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis nuketėjusiajam visos žalos neatlygino, todėl kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo dėl bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės – 1000 Lt atlyginimo nukentėjusiajam – atlikti įrodymų tyrimą ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atmestinas.

17Pagrindinis, t. y. esminis, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimų požymis yra skirtinga kaltės forma. Apie kaltės turinį, jos formą ir rūšį, sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes – kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juo nutraukus) ir t. t. – bei remiantis ištirtų įrodymų viseto analize. Jeigu nustatoma, kad kaltininkas, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, nurodė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis, be tiesioginių smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pvz., krisdamas) ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 135 straipsnyje (kasacinė nutartys Nr. 2K-854/2007, 2K-194/2008).

18Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas teiginys, kad jo kaltės forma nustatyta remiantis prielaidomis, atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogiškus kasaciniam skundui nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, išsamiai dar kartą išanalizavo ištirtus įrodymus, dar kartą įvertinęs jų visumą konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pripažino, kad nuteistasis tyčiniais veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Byloje nustatyta, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis nukentėjusįjį sužalojo peržengdamas būtinosios ginties ribas, motyvuotai atmesti. Nustatyta, kad nuo J. A. suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajam lūžo viršutinis žandikaulis, skruostikaulis ir šis griuvo, pakaušiu atsitrenkdamas į grindis, dėl to, lūžus kaukolės pamato kaulams ir kraujui išsiliejus virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių išsamiai ir motyvuotai atskleistas. Įvertinus įrodymų visumą, nustatyta, kad staiga ir pakankamai didele jėga tyčia suduodamas už save vyresniam ir fiziškai silpnesniam žmogui smūgį į veidą, žinodamas, kad aludės grindų danga yra kieta, išklota akmens masės plytelėmis, J. A. suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, galėjo numatyti, kad nukentėjusysis gali parkristi ir susitrenkti galvą į kietą grindų paviršių, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams. J. A. kaltės turinys nuosprendyje yra pakankamai atskleistas, nuteistojo argumentai motyvuotai atmesti. Pagal nustatytas bylos aplinkybes teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo prašymą jo veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį atmetė netinkamai aiškindamas ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą.

19Pirmosios instancijos teismo J. A. paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas sušvelnino iki laisvės atėmimo ketveriems metams. Paskirtoji bausmė yra mažesnė nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Pagrindo teigti, kad bausmė paskirta nesilaikant Baudžiamojo kodekso reikalavimų, nėra.

20Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu J. A.... 3. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,... 5. J. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 25 d., apie 12 val., R. B.... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo Panevėžio apygardos teismo... 7. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė... 8. Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai padarė... 9. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio... 10. Prokuroras teigia, kad nuteistojo J. A. kasaciniame skunde nurodyti argumentai... 11. Atsiliepimu nukentėjusiojo J. V. atstovė advokatė R. Čibirienė taip pat... 12. Nukentėjusiojo atstovė teigia, kad nuteistojo J. A. kasacinis skundas yra... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės... 15. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo ... 16. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą... 17. Pagrindinis, t. y. esminis, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1... 18. Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas teiginys, kad jo kaltės forma... 19. Pirmosios instancijos teismo J. A. paskirtą bausmę apeliacinės instancijos... 20. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 22. Nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti....