Byla 2A-461/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Milvydui Pūkui, atsakovo atstovei Irenai Martinkėnienei, trečiajam asmeniui advokatui R. R.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M., K. K. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-80-431/2009 pagal ieškovų A. M., K. K., R. L. ieškinį atsakovams Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl reikalavimo pašalinti iš konkurso „Teisinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 50668) paslaugų teikėjų grupę, kurią sudaro advokatai L. B., V. V., R. R., D. V., dėl supaprastinto atviro konkurso rezultatų panaikinimo dalyje, dėl ieškovų pateiktų konkursui pasiūlymų pripažinimo laimėjusiais, dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti naują sutartį. Tretieji asmenys L. B., V. V., R. R., D. V., A. B., K. P., P. V..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovai advokatai A. M., K. K., R. L. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 15 d. sprendimą toje dalyje, kurioje nutarta tiek pirmoje, tiek antroje pirkimo objekto dalyje pirmoje vietoje įrašyti paslaugų teikėjų grupę, kurią sudaro advokatai L. B., V. V., R. R. ir D. V.; pripažinti negaliojančiu Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta preliminari pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pirmoje bei antroje pirkimo objekto dalyje pripažintas pasiūlymas, kurį pateikė teikėjų grupė, susidedanti iš advokatų L. B., V. V., D. V. ir R. R.; pripažinti konkurso „Teisinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 50668), kurį organizavo Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laimėtoju ECOVIS M., K. ir partneriai advokatų kontoros pateiktą pasiūlymą pirmoje ir antroje pirkimo objekto dalyje; pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 6 d. paslaugų teikimo sutartį, kurią sudarė Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir paslaugų teikėjų grupė, susidedanti iš advokatų L. B., V. V., D. V. ir R. R. bei taikyti restituciją nuo sutarties pripažinimo negaliojančia momento; įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudaryti naują paslaugų teikimo sutartį su ECOVIS M., K. ir partneriai advokatų kontora tai konkurso „Teisinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 50668) paslaugų daliai, kuri nebus įvykdyta sutarties pripažinimo negaliojančia dieną. Nuo reikalavimo pašalinti iš konkurso „Teisinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 50668) paslaugų teikėjų grupę, kurią sudaro advokatai L. B., V. V., R. R. ir D. V., ieškovai atsisakė.

5Ieškovai nurodė, kad dalyvavo atsakovo surengtame supaprastintame atvirame konkurse teisinėms paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 50668) (toliau – konkursas). Konkursui pateikti pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal mažiausią kainą, todėl kiekvienas konkurso dalyvis galėjo pateikti tiktai po vieną siūlomą kainą kiekvienoje pirkimo dalyje. Ieškovai buvo informuoti, kad preliminarioje pasiūlymų eilėje tiek pirmojoje, tiek antrojoje pirkimo objekto dalyje pirmuoju numeriu buvo nurodyti tretieji asmenys, šių asmenų pasiūlyta kaina pirmoje pirkimo objekto dalyje yra 330 Lt be PVM, o antroje – 750 Lt be PVM. Tačiau vokų atplėšimo procedūros metu trečiųjų asmenų pasiūlyme buvo pateikta po dvi skirtingas kainas kiekvienoje pirkimo dalyje, t.y. su PVM ir be PVM. Tretieji asmenys, ieškovų teigimu, elgėsi nesąžiningai, nes pažeidė konkurso sąlygą, draudžiančią teikti alternatyvius pasiūlymus. Nepaisant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo atmesti pasiūlymą, jeigu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, atsakovas trečiųjų asmenų atstovui leido pasirinkti, kurią iš pateiktų alternatyvių kainų laikyti tinkama ir įtraukti į protokolą. Atsakovo komisija ne tik leido tretiesiems asmenims dalyvauti konkurse, bet ir sudarydama preliminarią eilę nurodė iš alternatyvių kainų mažesnes negu tos, kurios buvo nurodytos vokų atplėšimo metu. Alternatyvių pasiūlymų dėl kainos nurodymas pažeidžia kitų konkurso dalyvių interesus ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei proporcingumo principus, trečiųjų asmenų nepašalinimas iš konkurso apribojo kitų konkurso dalyvių galimybes konkuruoti. Ieškovams pateikus atsakovui pretenziją, 2007 m. gegužės 25 d. ji buvo atmesta - atsakovas neigė, jog trečiųjų asmenų pasiūlymas laikytinas alternatyviu, tačiau atsakyme į ieškovų pretenziją pripažino, kad tretieji asmenys pateikė pasiūlymą su dviem skirtingom kainom kiekvienoje pirkimo dalyje, o dėl konkrečios kainos pasirinkimo buvo apsispręsta vėliau, t.y. po vokų atplėšimo procedūros. Konkurso sąlygų esminis tikslas buvo apibrėžti esminius reikalavimus siūlomai kainai, t.y. imperatyviai pasakoma, kad į kainą privalo būti įskaičiuoti visi įmanomi mokesčiai, kuriuos patirs atitinkamas paslaugų teikėjas, ir aiškiai nustatoma, kad pasiūlyme būtų pateikta galutinė ir nebesikeičianti kaina. Tai, kad konkurso dalyviai nebuvo įregistruoti PVM mokėtojais, netrukdė jiems teikti paslaugas su PVM, priskaičiuotąjį mokestį vėliau pervedant į valstybės biudžetą pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalies nustatytą tvarką.

6Atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinio nepripažino. Nurodė, kad supaprastinto atviro konkurso teisinėms paslaugoms pirkti sąlygų (toliau – Konkurso sąlygos) 4.5.5 punkte, vadovaujantis VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 12 punktu, nurodyta, kad, pateikdami pasiūlymą, paslaugų teikėjai į kainą turi įskaičiuoti visus mokesčius, tame tarpe ir PVM. Jei paslaugų teikėjas nėra PVM mokėtojas, apie tai privalo nurodyti pasiūlyme nurodant juridinį pagrindą. Konkurso sąlygų 3 priedo finansiniame pasiūlyme buvo prašoma nurodyti teisinių paslaugų kainą, įvertinus kelionės išlaidas Lt su PVM (vienam asmeniui), o jei paslaugų teikėjas yra ne PVM mokėtojas, jis apie tai turėjo nurodyti pasiūlyme. Tretieji asmenys savo pasiūlyme nurodė siūlomų teisinių paslaugų kainą be PVM ir tą pačią kainą su PVM, o taip pat nurodė, kad pasiūlymo pateikimo metu jie nėra PVM mokėtojai. Vertinant visų paslaugų teikėjų pateiktus pasiūlymus teisinėms paslaugoms pirkti, tretieji asmenys 2007 m. gegužės 15 d. raštu pateikė komisijai rašytinį patvirtinimą apie trečiųjų asmenų nebuvimą PVM mokėtojais. Kadangi tretieji asmenys nėra PVM mokėtojais, jų pateiktas pasiūlymas atitiko konkurso sąlygose keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad alternatyvus pasiūlymas yra tik tuo atveju, kai pateikiama atskira dokumentų visuma, teisinių paslaugų kainų pateikimas su PVM ir be PVM negali būti laikomas alternatyvaus pasiūlymo pateikimu. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui, kuriuo ginčijama sutartis, nes ieškovas apie šios sutarties pasirašymą sužinojo 2007 m. birželio 8 d..

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu nusprendė priimti ieškovų atsisakymą nuo dalies reikalavimų ir bylą dalyje dėl pašalinimo iš konkurso „Teisinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 50668) paslaugų teikėjų grupę, kurią sudaro advokatai L. B., V. V., R. R. ir D. V., nutraukti, grąžinant A. M. 75 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal konkurso sąlygų 4.5.5 punktą buvo reikalaujama pateikti finansinį pasiūlymą, užpildant konkurso sąlygų 3 priedo lentelę, paslaugos kainą nurodant litais, į kainą įskaičiuojant PVM, kitus mokesčius bei kitas išlaidas. Remiantis konkurso sąlygomis, jei paslaugų teikėjas yra ne PVM mokėtojas, apie tai turėjo nurodyti pasiūlyme, nurodant juridinį pagrindą. Konkurso sąlygų 3 priede išskirtos eilutės, kuriose reikalaujama nurodyti pirkimo objekto dalies kainą su PVM. Teismas nustatė, kad trečiųjų asmenų advokatų L. B., V. V., R. R. ir D. V. finansiniame pasiūlyme atitinkamų pirkimo objekto dalių kainos ir visa paslaugų kainų suma nurodyta su PVM, kaip ir buvo formaliai reikalaujama, taip pat nurodyta kaina be PVM, pastaboje pažymint, kad advokatai nėra įsiregistravę kaip PVM mokėtojai pagal LR Pridėtinės vertės įstatymą. Teismas sprendė, jog viešojo pirkimo komisija, svarstydama pateiktus pasiūlymus, pagrįstai vertino minėtų trečiųjų asmenų nurodytą kainą be PVM. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad advokatų L. B., V. V., R. R. ir D. V. grupės pasiūlyme buvo pateikti alternatyvūs pasiūlymai, nurodant dvi alternatyvias kainas, kadangi sprendė, jog tai yra ta pati paslaugos kaina, tik vienu atveju su privalomai skaičiuojamu PVM vieniems asmenims ir neskaičiuotinu mokesčiu kitiems asmenims. Teismas nustatė, kad pagal LR Pridėtinės vertės įstatymo nuostatas prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka nustatyta tvarka apmokestinamiesiems asmenims. Advokatai L. B., V. V., R. R., D. V. nebuvo ir iki šiol nėra įsiregistravę PVM mokėtojais, todėl nebuvo pagrindo vertinti jų pasiūlyme nurodytą kainą su PVM. Pasirinkimo šiuo atveju neturėjo nei vienas iš dalyvių: jeigu asmuo yra PVM mokėtojas jis privalo skaičiuoti ir mokėti PVM į biudžetą, o nesantis PVM mokėtoju neturi teisės skaičiuoti PVM ir jį pridėti prie mokesčio už atliekamas paslaugas. Teismas sprendė, kad tretieji asmenys finansinio pasiūlymo priedą Nr.3 užpildė pagal jame keliamus reikalavimus bei tinkamai atskleidė paslaugų pirkėjui aplinkybes apie tai, kad jie nėra įregistruoti PVM mokėtojais, atitinkamai nurodant realią paslaugų kainą be PVM. Tuo tarpu ieškovai neturėjo galimybės nurodyti kainos be PVM, nes jie yra registruoti PVM mokėtojais ir jiems suteiktas PVM mokėtojų kodas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kad reikalavimas sąlygose nurodyti kainą su PVM privalėjo būti besąlygiškai vykdomas net tų dalyvių, kurie konkurso momentu nebuvo registruoti PVM mokėtojais, nes jie galėjo priskaičiuoti PVM mokestį ir jį vėliau pervesti į valstybės biudžetą LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog ši įstatymo nuostata taikytina tam, kad asmuo, neteisėtai išskyręs PVM, kurio pagal norminių aktų nuostatas neturėjo skaičiuoti, negautų nepagrįstų pajamų iš jam mokamos kainos, padidėjusios dėl šio mokesčio. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, jeigu vertinti, kad tretieji asmenys privalėjo pateikti tik kainas su PVM, perkančioji institucija nepagrįstai turėtų mokėti už jai teikiamas paslaugas didesnę kainą, nes sąskaitos jai būtų išrašytos neteisėtai išskyrus PVM, kurio dydžiu didėja perkamos paslaugos kaina. Jeigu finansiniame pasiūlyme būtų nurodyta tik kaina su PVM, o pastabose pažymėta, jog pasiūlymą teikiantis asmuo nėra PVM mokėtojas, tai paskaičiuoti realią paslaugos kainą būtų privalėjusi pati viešojo pirkimo komisija.

8Ieškovai A. M., K. K. ir R. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus bei priteisti iš atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai vertino LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pasiūlymų supaprastintuose atviruose viešuosiuose konkursuose pateikimo ir vertinimo tvarką, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad konkurso vykdymo metu buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai, nepilnai ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dviejų skirtingų kainų kiekvienoje pirkimo objekto dalyje nurodymas (su PVM ir be PVM) negali būti laikomas alternatyviu pasiūlymu. Kadangi nagrinėjamu atveju parenkant laimėtoją pagrindiniu kriterijumi buvo pasirinktas mažiausios kainos kriterijus, dviejų skirtingų kainų pateikimas galėjo ir turėjo būti vienareikšmiškai laikomas alternatyviu pasiūlymu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pasiūlymą alternatyviu galima pripažinti tik tuomet, kai yra pateikiami keli dokumentų rinkiniai tam tikroms paslaugoms ar prekėms pirkti. Darydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė, kad alternatyvaus pasiūlymo dokumentų blokas ginčijamame viešajame pirkime visais atvejais liktų identiškas. Pasiūlymas yra alternatyvus, jeigu jame vienu metu siūlomos skirtingos pirkimo sąlygos, pavyzdžiui, skirtingos kainos.

102. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog finansiniame pasiūlyme nurodžius tik kainą su PVM, o pastabose pažymėjus, jog pasiūlyme teikiantis asmuo nėra PVM mokėtojas, paskaičiuoti realią paslaugos kainą būtų privalėjusi pati viešojo pirkimo komisija. Ši išvada prieštarauja imperatyvioms VPĮ nuostatoms, kurios nesuteikia teisės perkančiajai organizacijai perskaičiuoti viešojo pirkimo dalyvio siūlomą kainą. Pagal ginčijamo konkurso sąlygas kiekvienas dalyvis galėjo ir privalėjo pateikti po vieną siūlomą kainą kiekvienoje pirkimo objekto dalyje – arba su PVM, jeigu dalyvis yra PVM mokėtojas, arba be PVM, jeigu dalyvis nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju. Pateikta kaina turėjo būti galutinė, į ją turėjo būti įskaičiuoti visi mokesčiai. Paslaugų teikėjų grupės pateiktas pasiūlymas laikytinas parengtu nesilaikant konkurso sąlygų reikalavimų ir turėjo būti besąlygiškai atmestas.

113. Teismas nepagrįstai nurodė, jog asmuo, nesantis PVM mokėtoju, neturi teisės skaičiuoti PVM ir jį pridėti prie mokesčio už atliekamas paslaugas. Nei konkurso sąlygos, nei teisės norminiai aktai nedraudžia konkurso dalyviams, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, priskaičiuoti PVM mokestį, kurį vėliau privalėtų pervesti į valstybės biudžetą LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta auditorės D. V. išvada.

124. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paslaugų tiekėjų grupė finansinio pasiūlymo priedą Nr. 3 užpildė ir kainą nurodė su PVM tik todėl, kad taip buvo reikalaujama pagal konkurso sąlygas, yra neteisinga, nes konkurso sąlygose aiškiai buvo nurodyta, kad kaina gali būti nurodyta ir be PVM. Paslaugų tiekėjų grupės nurodyta aplinkybė, kad jie nėra įsiregistravę PVM mokėtojais, nereiškia, kad jie vėliau neįsiregistruos PVM mokėtojais, dėl ko savo pasiūlyme nurodė kainą su PVM. Byloje nėra jokių duomenų, kad tretieji asmenys ėmėsi priemonių tam, kad išsiaiškintų, kaip teisingai reikėtų suvokti aptariamą konkurso sąlygą.

135. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo tos aplinkybės, kad vokų atplėšimo procedūros metu paslaugų teikėjų grupės atstovas L. B. į komisijos užduotą klausimą, kurią kainą reikia laikyti tinkama, atsakė, kad vadovautis reikėtų didesnėmis kainomis, t.y. su priskaičiuotu PVM.

146. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad paslaugų teikėjų grupės nesąžiningumas turėjo sąlygoti jų pašalinimą iš konkurso. Atsakovo veiksmai, kuriais jis leido paslaugų tiekėjų grupei toliau dalyvauti konkurse ir įtraukė ją į preliminarią pasiūlymų eilę, turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip pažeidžiantys LR viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios yra imperatyvaus pobūdžio.

15Atsakovas Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

16Atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmeti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka, jog paslaugų teikėjų grupės pateiktas pasiūlymas galėtų būti vertinamas kaip alternatyvus. Pasiūlymų alternatyvumas reikštų, kad konkurso dalyvis pateikia du ar daugiau skirtingų pasiūlymų, iš kurių perkančioji organizacija gali pasirinkti vieną. Tuo tarpu paslaugų teikėjų, nesančių PVM mokėtojais, kainos pateikimas be PVM ir su PVM negali būti laikytinas alternatyviu. Kainą su PVM tretieji asmenys nurodė tik tam, kad nebūtų pažeista finansinio pasiūlymo forma. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog tai, kad konkurso dalyviai nebuvo įregistruoti PVM mokėtojai, netrukdė jiems teikti paslaugas su PVM, priskaičiuotąjį mokestį vėliau pervedant į valstybės biudžetą LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata taikoma, kai asmuo neteisėtai išskiria PVM, kurio pagal norminių teisės aktų nuostatas neturėjo skaičiuoti, siekiant užtikrinti, kad toks asmuo negautų nepagrįstų pajamų iš jam mokamos kainos, padidėjusios dėl šio mokesčio. Todėl viešojo pirkimo komisija, atsižvelgdama į paslaugų teikėjų grupės pastabą, kad konkurso dalyvis nėra PVM mokėtojas, pagrįstai vertino be PVM nurodytąją kainą.

17Tretysis asmuo L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovai patikslintu ieškiniu pareikšdami reikalavimą dėl 2007 m. birželio 6 d. paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia, praleido LR CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, taikomą iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Mano, kad advokatų L. B., V. V., R. R. ir D. V. pasiūlymas nėra alternatyvus, nes jie, nebūdami įsiregistravę PVM mokėtojais, negalėdami siūlyti kainos su PVM, ir šią kainą nurodė tik tam, kad nepažeisti finansinio pasiūlymo formos. Apeliantas remiasi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kad L. B. vokų atplėšimo procedūros metu komisija leido pasirinkti vieną iš konkursiniame pasiūlyme nurodytų kainų.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant apeliacinio skundo ribų peržengimo sąlygų, apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

20Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

21Nagrinėjamoje byloje yra kilęs klausimas dėl laimėjusiu pripažinto paslaugų teikėjų grupės (advokatų L. B., V. V., R. R. ir D. V.) konkurso pasiūlymo atitikimo atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskelbto supaprastinto atviro konkurso teisinėms paslaugoms pirkti sąlygoms. Ieškovai A. M., K. K. ir R. L., apeliaciniu skundu ginčydami Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinį skundą grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, konstatuojant, jog laimėjusiu pripažintas paslaugų teikėjų grupės pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygas, o taip pat, pripažįstant, jog perkančioji organizacija teisingai įvertino šį pasiūlymą. Apeliantai mano, jog laimėjusiu pripažintas pasiūlymas perkančiosios organizacijos turėjo būti atmestas LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų, kadangi jis savo esme yra alternatyvus pasiūlymas, t.y. jame pateiktas alternatyvus finansinis pasiūlymas, nurodant pirkimo objekto kainą su PVM ir be PVM. Be to, apeliantų manymu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista imperatyvi VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kadangi 2007 m. birželio 6 d. sudarant paslaugų teikimo sutartį Nr. (15/1-11) 6K-238 su laimėjusį pasiūlymą pateikusia paslaugų teikėjų grupe, buvo pakeista laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, lyginant su ta, kuri buvo paskelbta vokų su pasiūlymais atplėšimo metu. Tokiu būdu, apeliantų manymu, buvo pažeistos ne tik imperatyvios VPĮ normos, bet ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti perkančiajai organizacijai keliami reikalavimai, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šie pažeidimai, apeliantų manymu, sudaro pagrindą konstatuoti ginčijamų viešųjų pirkimų komisijos sprendimų ir šių sprendimų pagrindu sudaryto viešųjų pirkimų sandorio negaliojimą.

22Iš byloje esančių atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo pirkimo komisijos patvirtintų Supaprastinto atviro konkurso teisinėms paslaugoms pirkti sąlygų (toliau – Sąlygos) 1.1 punkto matyti, kad pirkimo objektas – teisinės paslaugos, kurias siekė įsigyti Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pirkimą sudarė dvi pirkimo objekto dalys – pirminės teisinės paslaugos ir antrinės teisinės paslaugos (Sąlygų 1.4 punktas). Pasirinktas pasiūlymų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina (Sąlygų 10.1 punktas).

23Nagrinėjamu atveju kilus ginčui, ar laimėjusį pasiūlymą pateikusios paslaugų teikėjų grupės pateiktas finansinis pasiūlymas gali būti vertinamas kaip alternatyvus, būtina atsižvelgti į Viešųjų pirkimų tikslus, konkurso sąlygas ir laimėtojų patektą pasiūlymą.

24VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB „Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007) dėl Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

25VPĮ 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, jog tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą arba vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Nagrinėjamo ginčo atveju konkurso sąlygose nebuvo numatyta alternatyvaus pasiūlymo teikimo galimybė. Priešingai, Sąlygų 4.3 punkte numatyta, kad alternatyvūs pasiūlymai bus nepriimami ir nevertinami.

26Teikiamas konkurso pasiūlymas turėjo atitikti bendruosius reikalavimus, numatytus konkurso sąlygų 4.5 punkte. Remiantis Sąlygų 4.5.1 punktu, paslaugų teikėjas turėjo pateikti pasiūlymą, parengtą pagal konkurso sąlygų 2 priede pateiktą pasiūlymo formą (1 t., b.l. 76-83). Šioje formoje numatyta, jog paslaugų teikėjas turi nurodyti bendrą savo pasiūlymo teisinėms paslaugoms pirkti pirmoje ir/arba antroje pirkimo objekto dalyje (-yse) kainą su PVM (1 t., b.l. 85). Pagal Sąlygų 4.5.5 punkto reikalavimus, paslaugų teikėjas, pateikdamas finansinį pasiūlymą, turi užpildyti konkurso sąlygų 3 priedo lentelę. Į šioje lentelėje nurodomą paslaugos kainą turėjo būti įskaičiuotas PVM, kiti mokesčiai ir kitos išlaidos. Tuo atveju, jei paslaugų teikėjas yra ne PVM mokėtojas, apie tai jis turėjo nurodyti finansinio pasiūlymo formoje (1 t., b.l. 76-83, 89).

27Iš Paslaugų teikimo sutarties projekto, kuris paslaugų teikėjams buvo pateiktas kaip konkurso sąlygų 6 priedas, matyti, jog, perkančiajai organizacijai sudarant sutartį su laimėjusiu pripažintu paslaugų teikėju, sutarties kainą buvo numatyta nurodyti litais su PVM arba be PVM (Sutarties 3.1 punktas) (1 t., b.l. 89-92). Paslaugų teikimo sutarties projekto 1 priede Paslaugų specifikacija, kurioje, sudarant sutartį, būtų pateikti detalūs teisinių paslaugų įkainiai, pirminių ir antrinių teisinių paslaugų kainą buvo numatyta nurodyti litais be PVM (jeigu pirkimą laimės asmuo, kuris yra PVM mokėtojas, jo galutinė paslauga bus su PVM ir išrašytose sąskaitose bus kainos su PVM) (1 t., b.l. 93).

28Minėtų konkurso sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija supaprastinto atviro konkurso būdu siekė įsigyti pirmines ir antrines teisines paslaugas už mažiausią paslaugų teikėjų pasiūlytą kainą, kuri, priklausomai nuo to, ar paslaugų teikėjas yra įsiregistravęs PVM mokėtoju, būtų skaičiuojama litais su PVM arba be PVM. Tokiu būdu perkančiosios organizacijos pasirinkta pasiūlymo kainos nustatymo sistema užtikrino lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą, suteikiant galimybę konkurse dalyvauti paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra PVM mokėtojai ir ar turi prievolę skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą.

29Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog, remiantis konkurso sąlygomis, kiekvienas konkurso dalyvis, priklausomai nuo to, ar jis yra PVM mokėtojas, savo pasiūlyme turėjo nurodyti vieną kainą – arba su PVM, arba be PVM. Vadovaujantis konkurso sąlygų 4.5 punkto nuostatomis, nustatančiomis konkurso pasiūlymą sudarančių dokumentų sąrašą, teikiamo pasiūlymo kaina turėjo būti nurodyta kartu su pasiūlymu teikiamose paslaugų teikėjų užpildytose formose – pasiūlymo formoje (2 priedas) ir finansiniame pasiūlyme (3 priedas). Iš šiuose prieduose reikalaujamų pateikti duomenų analizės, darytina išvada, jog kiekvienas paslaugų teikėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra įsiregistravęs PVM mokėtoju, turėjo nurodyti teikiamo pasiūlymo kainą su PVM, o tuo atveju, jeigu pasiūlymą teikiantis asmuo nebūtų PVM mokėtoju, apie tai jis turėjo pažymėti teikiamo finansinio pasiūlymo formoje (3 priedas).

30Pirmosios instancijos pagrįstai pripažino, jog tuo atveju, jei pasiūlymą teikiantis paslaugų teikėjas nebūtų PVM mokėtojas, tai, vertinant pateiktus pasiūlymus ir nustatant preliminarią pasiūlymų eilę, būtent perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija turėtų paskaičiuoti realią paslaugos kainą, t. y. kainą, gautą atskaičius PVM mokestį. Priešingas konkurso sąlygų aiškinimas ir pateiktų pasiūlymų vertinimas prieštarautų VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam pirkimų tikslui – racionaliam piniginių lėšų, skirtų prekių, paslaugos ar darbų įsigijimui, panaudojimui, kadangi perkančiajai organizacijai už teikiamas paslaugas tektų sumokėti PVM paslaugų teikėjui, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju ir neturi prievolės skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą.

31Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl asmens, neįsiregistravusiu PVM mokėtoju, galimybės išskirti PVM ir jį sumokėti į valstybės biudžetą. Pažymėtina, jog apeliantų aiškinimas, kad konkurso pasiūlymą teikiantis asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, turi teisę siūlyti teikti perkamas paslaugas už kainą, į kurią būtų įskaitytas PVM, ir perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija, vertindama konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus bei nustatydama preliminarią pasiūlymų eilę, turėtų vertinti būtent šią jo nurodytą kainą, prieštarauja ne tik minėtam pirkimų tikslui dėl racionalaus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo, bet ir PVM įstatymo 71 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos siekiamiems tikslams. Ši norma, įtvirtindama kiekvieno asmens pareigą sumokėti PVM dokumente išskirtą PVM, pagal savo esmę turėtų būti taikoma tais atvejais, kai PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, yra išskiriamas PVM už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, už kurias PVM neturėjo būti skaičiuojamas arba kai šią sumą išskiria PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys, tokiu būdu siekiant nepagrįsto šių asmenų praturtėjimo.

32Iš bylos medžiagos nustatyta, jog laimėjusiu pripažintą pasiūlymą pateikę advokatai L. B., V. V., R. R. ir D. V., veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pildydami konkurso sąlygų pasiūlymo formą dėl teisinių paslaugų pirkimo (2 priedas), nurodė teikiamo pasiūlymo bendrą kainą 1274,4 Lt su PVM (pirmoje dalyje – už 389,4 Lt su PVM, antroje dalyje – už 885 Lt su PVM), t. y. taip, kaip to buvo reikalaujama perkančiosios organizacijos parengtoje pasiūlymo formoje (1 t., b.l. 136). Finansinio pasiūlymo formoje (3 priedas), nurodant pirmos ir antros pirkimo objekto dalies kainas bei bendrą paslaugų kainą, nurodyta kaina su PVM ir be PVM, taip pat nurodant, jog konkurso finansinio pasiūlymo pateikimo dieną (2007 m. balandžio 26 d.) advokatai L. B., V. V., R. R. ir D. V. nėra įsiregistravę kaip PVM mokėtojai (1 t., b.l. 155). Iš laimėjusiu pripažinto finansinio pasiūlymo (3 priedas) nustačius, kad jame nurodyta ta pati kaina, tačiau vienu atveju ji nurodyta su PVM, o kitu – be PVM, papildomai nurodant, kad šį pasiūlymą teikiančią paslaugų teikėjų grupę sudarantys asmenys nėra PVM mokėtojai, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos parengtas konkurso pasiūlymą sudarančių dokumentų formas, nebuvo pagrindo pripažinti, jog pateiktas pasiūlymas dėl kainos buvo alternatyvus. Nesant ginčo dėl to, jog konkursą laimėjusį pasiūlymą pateikę advokatai L. B., V. V., R. R. ir D. V., veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nebuvo įsiregistravę ir neturėjo prievolės registruotis PVM mokėtojais, perkančioji organizacija pagrįstai vertino jų pateikto pasiūlymo kainą be PVM. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog laimėjusiu pripažintas pasiūlymas turėjo būti atmestas dėl jo neatitikimo pirkimo dokumentuose nustatytam reikalavimui, įtvirtinančiam draudimą pateikti alternatyvius pasiūlymus (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., Sąlygų 4.3 p.). Teisėjų kolegija tai pat pažymi, jog pasiūlymo vertinimui neturi teisinės reikšmės apeliantų nurodoma aplinkybė, jog konkurso laimėtojas, kuris pasiūlymo pateikimo dieną nebuvo PVM mokėtojas, po sutarties dėl paslaugų teikimo sudarymo galėtų įgyti prievolę registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą. Kaip matyti iš 2007 m. birželio 6 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (15/1-11) 6K-238 3.3 punkto, sutarties kaina ir paslaugų teikimo įkainiai, nurodyti Sutarties 1 priede, negali būti didinami visą Sutarties galiojimo laiką.

33Teisėjų kolegija nesutinka, jog, vykdant viešųjų pirkimų procedūras, buvo pakeista laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, lyginant su ta, kuri buvo paskelbta vokų su pasiūlymais atplėšimo metu (VPĮ 18 str. 3 d.). Įvertinus byloje esančius įrodymus, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog vokų atplėšimo procedūros metu, atsižvelgiant į joje dalyvavusio L. B. pastabas, buvo nustatyta paslaugų teikėjų grupės siūlomų paslaugų kaina su PVM.

34Vokų atplėšimo procedūros tikslas – informacijos, susijusio su pateiktais pasiūlymais, pateikimas šios procedūros metu dalyvaujantiems ir nedalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų atstovams. Tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius (VPĮ 31 str. 8 d.). Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros rezultatai įforminami protokolu (VPĮ 31 str. 5 d.). Iš byloje esančio 2007 m. balandžio 26 d. įvykusio vokų su pasiūlymais atplėšimo protokolo matyti, jog, paskelbiant kiekvieno paslaugų teisėjo nurodytas kainas, užfiksuota advokatų L. B., V. V., R. R. ir D. V. pasiūlymo kaina buvo nurodyta ir su PVM, ir be PVM (1 t., b.l. 97-98). Šiame protokole neužfiksuota jokių posėdžio metu pareikštų paslaugų teikėjų pastabų, pageidavimų ir pasiūlymų.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų A. M., K. K. ir R. L. priteistina po 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (LR CPK 96 str. 1 d., 302 str.).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovų A. M. (asmens kodas ( - )), K. K. (asmens kodas ( - )) ir R. L. (asmens kodas ( - )) po 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.