Byla 2A-488-623/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus, teisėjų Aldonos Tilindienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei, dalyvaujant apelianto atstovui adv. Linui Songailai, ieškovo atstovui Dariui Butvilavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Vianora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB ,,Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB ,,Vianora“, tretieji asmenys UAB ,,Bayer“, UAB ,,Auksinis varnas“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UADB ,,Ergo Lietuva“ kreipėsi su ieškiniu (b.l. 1-3) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 90-91) į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 19 620 Lt dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004-10-14 jis sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Schering“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Bayer“) sausumus transporto priemonių grupinę draudimo sutartį. Šia sutartimi buvo apdraustas ir automobilis ŠKODA FABIA, valstybinis numeris ( - ). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2004-10-18 iki 2005-10-17. 2005-05-23 ieškovas gavo trečiojo asmens UAB „Bayer“ atstovo pranešimą, jog minėtas automobilis buvo pavogtas. Kadangi automobilis ŠKODA FABIA įvykio dieną buvo apdraustas ieškovo sausumos transporto priemonių kasko draudimu, transporto priemonės draudėjo atstovas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus bei nustačius dėl transporto priemonės ŠKODA FABIA vagystės draudėjui UAB „Bayer“ kilusius nuostolius, 2005-07-08 šiems nuostoliams kompensuoti buvo išmokėta 19 620 Lt draudimo išmoka. Ieškovas nurodė, kad buvo nustatyta, jog prieš vagystę automobilis ŠKODA FABIA 2005-04-22 paslaugų teikimo sutarties Nr. 36/005, sudarytos su UAB „Vianora“, pagrindu 2005-05-20 buvo perduotas plovimo ir valymo darbams atlikti. Pranešime apie transporto priemonės vagystę draudėjo atstovė nurodė, kad 2005-05-20 apie 9 val. automobilis ŠKODA FABIA plovykloje buvo paliktas cheminiam valymui ir plovimui. Automobilis paliktas užrakintas, su įjungta signalizacija, o automobilio rakteliai perduoti plovyklos darbuotojui. Atvykus automobilį atsiimti vakare buvo pranešta, kad automobilis yra neparuoštas – darbai neatlikti, pasiūlyta atvykti kitą dieną. Atvykus kitą dieną, automobilis rastas neplautu kėbulu su atviromis durelėmis (sausinant saloną). Ir tuomet automobilio atsiimti nepavyko, o su plovyklos darbuotojais susisiekus jau tik po savaitgalio buvo pranešta, kad jis yra pavogtas. Dėl šio fakto Vilniaus miesto VPK KP NTT APGTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-005630-05. Ieškovas nurodė, kad pagal 2005-04-22 paslaugų teikimo sutartį Nr. 36/005 atsakovas UAB „Vianora“ įsipareigojo saugiai elgtis su užsakovo UAB „Bayer“ turtu (2.2.3 p.) ir atlyginti dėl netinkamo sutarties vykdymo kilusius nuostolius (3.2 p.). Esant šalių rangos sutarčiai, CK 6.657 straipsnis numato rangovo atsakomybę už užsakovo perduoto turto neišsaugojimą. Šiuo atveju atsakovo atsakomybė prieš užsakovą kyla ir kaltė atsiranda ne dėl automobilio vagystės, o dėl netinkamo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo, t. y. atsakomybė yra sutartinė. Šalis, kalta dėl netinkamo prievolės įvykdymo, turi atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius CK 6.62 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento CK 6.1015 straipsnyje numatytos subrogacijos pagrindu, draudikas įgijo teisę reikalauti dėl netinkamo rangovo prievolės išsaugoti jam patikėtą turtą vykdymo kilusius nuostolius, sudarančius 19 620 Lt draudimo išmoką, buvo kreiptasi į jam patikėtą daiktą neišsaugojusią bendrovę UAB „Vianora“. Į 2005-05-23 paklausimą, taip pat ir į raginimą įvykdyti prievolę ne teismo keliu atsakovas nereagavo, todėl iki šio ieškinio pareiškimo teismui momento prievolė atlyginti žalą yra neįvykdyta.

4Atsakovas UAB ,,Vianora“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (b.l. 95-96), kuriuo prašė ieškovo reikalavimus atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas patvirtino, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Bayer“ 2005-04-22 buvo sudaręs sutartį dėl transporto priemonių plovimo. 2005-05-20 (penktadienį) trečiojo asmens UAB „Bayer“ atstovė pateikė automobilį ŠKODA FABIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir užsakė atlikti cheminį salono valymą. Užsakytos paslaugos buvo atliktos laiku, t. y. tą pačią dieną. Trečiojo asmens atstovė atvykusi pasiimti automobilį jo nepasiėmė, nes automobilio salonas dar nebuvo išdžiuvęs po atlikto cheminio valymo. Atvykus sekančios dienos ryte, automobilis dar nebuvo išdžiuvęs, todėl jai buvo pasiūlyta atvykti vėliau. Trečiojo asmens atstovė tą dieną daugiau nepasirodė. Kadangi trečiojo asmens atstovė nepaėmė automobilio sutartu laiku, jis buvo saugomas rakinamose atsakovo patalpose (duomenys neskelbtini, Vilniuje. Automobilis naktį iš 2005-05-22 į 2005-05-23 buvo pavogtas. Kartu buvo pavogtas ir atsakovui priklausantis automobilis su specialia valymo įranga. Dėl šios vagystės Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos autotransporto priemonių grobimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00563-05 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad civilinėje teisėje sprendžiant šalies civilinės atsakomybės klausimą, viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – kaltė yra vertinama per objektyvų kriterijų – laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas verslo subjektu užsiimančiu valymo paslaugų teikimu, ėmėsi visų protingų priemonių trečiojo asmens paliktam turtui apsaugoti, paliktas automobilis buvo patalpintas į rakinamą patalpą (boksą) kartu su atsakovo automobiliais, pavogto automobilio rakteliai buvo saugomi užrakinamoje spintoje. Atsakovas priėmęs automobilį valymui ėmėsi tokių pačių priemonių apsaugai, kurias taiko savo turtui, t. y. tarnybiniam transportui, kuris taip pat tą pačią naktį buvo pavogtas. Todėl atsakovo nuomone, jis ėmėsi visų protingų veiksmų, kurie atitinka bonus pater familias kriterijui. Atsakovo teigimu, jis įrodo, kad elgėsi tinkamai, jo veiksmuose nėra kaltės (neatsargumo arba tyčios), todėl sutartinė civilinė atsakomybė jam negali atsirasti. Atsakovas negalėdamas vykdyti prievolės dėl trečiųjų asmenų įvykdytos veiklos, turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

5Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Auksinis varnas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu, ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir prašė ieškinį atmesti.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu (b.l. 181-183) ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovo UADB „ERGO Lietuva“ naudai iš atsakovo UAB „Vianora“ 19 620 Lt žalos atlyginimo, 589 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 620 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisė iš atsakovo UAB „Vianora“ 78 Lt 74 ct pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad UAB „Bayer“ ir UAB „Vianora“ sudaryta sutartis priskirtina ne prie rangos, kaip teigia ieškovas, o prie atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių.

7Teismas nurodė, kad šioje byloje UAB „Bayer“ ir UAB „Vianora“ sudarytos sutarties dalykas yra ne nematerialaus pobūdžio, bet kitokių paslaugų t. y. plovimo, suteikimas, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Kadangi paslaugų teikimo sutartims subsidiariai taikomos ir bendrosios rangos sutarties nuostatos, viena iš kurių įpareigoja rangovą imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir nustato atsakomybę už šio turto praradimą ar sužalojimą, tai paslaugos teikėjas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą, bet ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą.

8Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atlygintinų plovimo paslaugų teikimas yra atsakovo verslas, todėl jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės. Atsakovo teisinė pareiga šiuo atveju buvo suteikti plovimo paslaugas ir išsaugoti šiai paslaugai suteikti užsakovo jam paliktą automobilį. Ta aplinkybė, kad atsakovui paliktas daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad atsakovas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas, draudimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Bayer“, pagrindu atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui UAB „Bayer“ patirtus nuostolius, subrogracijos tvarka įgijo teisę reikalauti jų iš už atsiradusią žalą (nuostolius) atsakingo asmens – atsakovo.

9Teismas atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, konstatuodamas, kad ieškovas teisę ieškiniu kreiptis į teismą įgyvendino sąžiningai ir neaplaidžiai, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, sukurtas teismo precedentas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios subrogacijos atveju pakeitė iki tol galiojusią teismų praktiką šiuo klausimu, todėl teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties.

10Apeliaciniu skundu (b.l. 186-189) atsakovas UAB ,,Vianora“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas UAB ,,Vianora“ nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Atkreipia dėmesį, jog teismas, teigdamas, kad subrogacijos atveju iki 2009-02-10 LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, buvo suformuluota kita ieškinio senaties pradžios skaičiavimo taisyklė, remiasi nutartimis, kuriose yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas regreso, o ne subrogacijos atveju. Apeliantas, remdamasis 2008-02-12 LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, nurodo, kad ieškovas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto, t.y. 3 metų ieškinio senaties terminas, ir jis yra skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento, arba nuo tos dienos, kai šalis sužinojo apie jos teisių pažeidimą.

11Apelianto teigimu, ieškovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi draudimo veikla. Jam turėjo būti žinomi esminiai skirtumai tarp subrogacijos ir regreso, ir kokia tvarka ieškovas turi realizuoti savo teisę į žalos atlyginimą. Teismų praktikoje, skirtingai nei teigė ieškovas, nebuvo įtvirtinta skirtinga ieškinio senaties skaičiavimo pradžios taisyklė subrogacijos atveju.

12Apelianto manymu, teismas ne visiškai tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Pažymi, jog tarp ginčo šalių susiklostė dvejopi teisiniai santykiai – dalyje dėl automobilio valymo tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, o dalyje dėl automobilio saugojimo – pasaugos sutartis. Tretysis asmuo UAB ,,Bayer“ naudojosi ne tik atsakovo teikiamomis valymo paslaugomis, bet ir susitarė dėl automobilio pasaugojimo tam laikui, kol bus atlikti jo valymo darbai bei tol, kol jis išdžius. Atsakovas nebūdamas verslo subjektu užsiimančiu saugojimo paslaugų teikimu, ėmėsi visų protingų priemonių trečiojo asmens paliktam turtui apsaugoti. Paliktas automobilis buvo patalpintas į rakinamą patalpą kartu su atsakovo automobiliais, pavogto automobilio rakteliai buvo saugomi užrakinamoje spintoje. Atsakovas priėmęs automobilį valymui ėmėsi tokių pačių priemonių apsaugai, kurias taiko savo turtui, todėl mano, kad ėmėsi visų protingų veiksmų, kurie atitinka bonus pater familias kriterijui. Atsakovas negalėdamas vykdyti prievolės dėl trečiųjų asmenų įvykdytos veiklos, turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 195-198) ieškovas UADB ,,Ergo Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą pažymėdamas, jog iki šioje byloje pareiškiant ieškinį (2008-06-20) ir netgi bylą 8 mėnesius nagrinėjant teisme, galiojo teismų precedentai, pagal kuriuos ieškovo ieškinys buvo pareikštas laiku – nepraleidus ieškinio senaties termino. Pažymi ir tai, jog ne vienerius metus besiformuojanti praktika iš esmės subrogaciją ir regresą sutapatino, todėl ir ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės buvo tos pačios – nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

14LAT 2008-02-12 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76 apeliantas remtis taip pat negali, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas santykis tarp draudikų.

15Jei teismas būtų neatnaujinęs ieškinio senaties termino, būtų pažeisti konstituciniai – teisinės valstybės principai, nes tokiu atveju už žalos atlyginimą atsakingas asmuo – apeliantas, nepagrįstai nesant jokios ieškovo kaltės, išvengtų jam tenkančios prievolės, būtų pažeista asmenų lygių teisių pusiausvyra, įnešamas teisinis neapibrėžtumas.

16Nors įstatymas numato, kad verslininko atsakomybė kyla ir be kaltės, ieškovas teigia, jog atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir automobilis iš jam priklausančių patalpų buvo pavogtas ir dėl jo kaltės. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su jam patikėtu automobiliu elgėsi nerūpestingai, o tai, kad automobilis buvo pavogtas su užvedimo raktais tik patvirtina, kad atsakovo kaltės forma dėl kilusių pasekmių yra didelis neatsargumas.

17Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

20Byloje nustatyta, kad 2004-10-14 ieškovas sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „UAB „Bayer“ sausumus transporto priemonių grupinę draudimo sutartį (b. l. 5) (toliau – Draudimo sutartis). Šia sutartimi buvo apdraustas ir automobilis ŠKODA FABIA, valstybinis numeris ( - ) (b. l. 6). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2004-10-18 iki 2005-10-17. 2005-05-20 UAB „Bayer“ darbuotoja paliko apdraustą automobilį ŠKODA FABIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pas atsakovą cheminiam valymui ir plovimui. Šios paslaugos buvo teikiamos pagal UAB „Bayer“ ir atsakovo 2005-04-22 sudarytą sutartį Nr. 36/005, kurios objektas buvo užsakovo transporto priemonių plovimas (b. l. 15-18). 2005-04-22 sutarties Nr. 36/005 2.2.3 punktas nustatė atsakovo pareigą saugiai elgtis su užsakovo (tai yra trečiojo asmens UAB „Bayer“) turtu, o 3.2 punktas įtvirtino nukentėjusios šalies teisę iš kaltos šalies reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamo sutarties vykdymo. Trečiajam asmeniui UAB „Bayer“ palikus minėtą automobilį pas atsakovą, laikotarpyje nuo 2005-05-22 19 val. iki 2005-05-23 7.40 val. šis automobilis iš atsakovo plovyklos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini, Vilniuje, buvo pavogtas (b. l. 11, 58-59). Dėl šios vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kalti asmenys nenustatyti (b. l. 58-59).

212005-07-08 ieškovas, vadovaudamasis sudaryta Draudimo sutartimi, trečiajam asmeniui UAB „Bayer“ atlygino dalį dėl minėtos vagystės patirtos žalos – 19 620 Lt (b. l. 12-13). 2008-03-18 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, tačiau atsakovas į šį raginimą nereagavo (b. l. 20).

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp trečiojo asmens UAB „Bayer“ ir atsakovo atsiradusius teisinius santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis siejo ir pasaugos teisiniai santykiai. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalys buvo sudariusios autotransporto priemonių plovimo (valymo) sutartį, kuria remdamasis tretysis asmuo paliko atsakovui valymo paslaugai atlikti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šalių sudaryta sutartis priskirtina prie atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių. Tokio pobūdžio sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje byloje šalių sudarytos sutarties dalykas yra ne nematerialaus pobūdžio, bet kitokių paslaugų , t.y. plovimo (valymo), suteikimas, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Tam, kad šalių sudarytą sutartį būtų galima realiai vykdyti (suteikti atlygintinę plovimo (valymo) paslaugą), klientas turi perduoti automobilį paslaugos teikėjui. Byloje nustatyta, kad ne tretysis asmuo UAB „Bayer“ vėlavo atsiimti išvalytą automobilį, dėl ko tarp šalių būtų galėję atsirasti pasaugos teisiniai santykiai, tačiau priešingai – atsakovas vėlavo išvalyti jam perduotą transporto priemonę, kol galiausiai ji buvo pavogta. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tarp šalių susiklosčiusios teisinius santykius kvalifikuoti ir kaip pasaugos sutartį, todėl šio instituto normos atsakovui ngali būti taikomos.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties atnaujinimo institutą dėl pasikeitusios teismų praktikos po ieškinio šioje byloje padavimo, skaičiuojant ieškinio sanaties termino pradžią.

24Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui pareiškiant ieškinį, teismų praktikoje, ieškinio senaties eigos pradžia buvo skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-2005, kurioje ratio decidendi iš esmės sutampa, buvo aiškinama, kad draudikas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką už sugadintą automobilį įgyja regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens, o ieškinio senaties terminas buvo skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos.

25Ir tik šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009 išaiškino subrogacijos sampratą draudimo teisiniuose santykiuose, atskyrė ją nuo regresinės prievolės bei pakeitė iki tol suformuotą teismų praktiką dėl ieškinio senaties termino pradžios subrogacijos atveju.

26Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas teisę kreiptis į teismą įgyvendimo sąžiningai ir neaplaidžiai, remiantis iki kreipimosi į teismą susiformavusia teismų praktika analogiškose bylose, todėl pagrįstai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujimo.

27Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė meterialines teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimo sutartis bei ieškinio senaties atnaujinimą, todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UADB ,,Ergo Lietuva“ kreipėsi su ieškiniu (b.l. 1-3) bei... 4. Atsakovas UAB ,,Vianora“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį... 5. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Auksinis... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu (b.l.... 7. Teismas nurodė, kad šioje byloje UAB „Bayer“ ir UAB „Vianora“... 8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atlygintinų plovimo paslaugų... 9. Teismas atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą,... 10. Apeliaciniu skundu (b.l. 186-189) atsakovas UAB ,,Vianora“ prašo panaikinti... 11. Apelianto teigimu, ieškovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi draudimo... 12. Apelianto manymu, teismas ne visiškai tinkamai kvalifikavo tarp šalių... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 195-198) ieškovas UADB ,,Ergo... 14. LAT 2008-02-12 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76 apeliantas... 15. Jei teismas būtų neatnaujinęs ieškinio senaties termino, būtų pažeisti... 16. Nors įstatymas numato, kad verslininko atsakomybė kyla ir be kaltės,... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo... 20. Byloje nustatyta, kad 2004-10-14 ieškovas sudarė su trečiuoju asmeniu UAB... 21. 2005-07-08 ieškovas, vadovaudamasis sudaryta Draudimo sutartimi, trečiajam... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad... 24. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui pareiškiant... 25. Ir tik šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, Lietuvos... 26. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas teisę kreiptis... 27. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti...