Byla 3K-3-76/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: J. D., uždaroji akcinė bendrovė „Eltel Networks“, akcinė bendrovė „Teo LT“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas 2006 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2004 m. spalio 1 d. įvyko avarija, kurios metu trečiojo asmens J. D. vairuojamas automobilis apgadino ieškovo apdraustą transporto priemonę, įvykio kaltininku pripažintas trečiasis asmuo J. D., kuris transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs pas atsakovą. Ieškovas už eismo įvykio metu padarytą žalą draudėjui 2005 m. gruodžio 28 d. išmokėjo 9061,95 Lt draudimo išmoką. Atsakovas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu privalo atlyginti ieškovui žalą, nes autoavarijos metu apgadinus ieškovo apdraustą automobilį ir dėl avarijos pripažinus kaltu trečiąjį asmenį atsakovui atsirado pareiga atlyginti pas ieškovą apsidraudusiam asmeniui įvykio metu padarytą ir ieškovo apdraustam asmeniui išmokėtą žalą (9061,95 Lt), taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad ieškovo, kaip nukentėjusio asmens teisių perėmėjo, reikalavimas atlyginti žalą atsirado subrogacijos pagrindu, nustatytu CK 6.1015 straipsnyje, todėl jis įgijo teisę reikalauti išmokėtų apdraustajam draudiminių sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ne nuo eismo įvykio ar automobilio apžiūros akto surašymo momento, bet nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Teismas, analizuodamas atsakovo argumentus, kad ieškovas praleido vienerių metų terminą pretenzijai dėl žalos atlyginimo pareikšti, nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis ketverių metų terminas yra skirtas apdraustajam pareikšti pretenziją draudikui, kad šis pagal transporto priemonių draudimo sutartį atlygintų žalą, t. y. šis terminas skirtas apdraustojo ir draudiko tarpusavio santykiams reguliuoti ir netaikomas draudikui pareiškiant regresinį reikalavimą pagal CK 6.1015 straipsnį. Ginčui kilus dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (iš deliktinių, o ne iš draudimo santykių), reikalavimams dėl tokios žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, kuris, remiantis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Teismas nustatė, kad ieškovas pagrindinę prievolę įvykdė – 2005 m. gruodžio 28 d. sumokėjo draudimo išmoką, todėl konstatavo, kad ieškovas, 2006 m. liepos 31 d. paduodamas ieškinį, nepraleido trejų metų senaties termino. Teismas papildomai pažymėjo, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau - Transporto priemonių draudimo taisyklėse) nustatyta draudimo išmokos išmokėjimo tvarka ir terminai yra skirti draudėjo ir draudiko tarpusavio santykiams reglamentuoti, todėl nesukelia teisinių pasekmių atsakovui, kuris nebuvo aptartų teisinių santykių dalyvis; net jeigu draudimo išmoka būtų išmokėta pavėluotai arba pažeidus taisyklėse nustatytą tvarką, pretenzijas ieškovui galėtų pareikšti tik draudėjas, todėl ieškovo įsipareigojimų pagal Transporto priemonių draudimo sutarties taisykles vykdymas ar netinkamas vykdymas neturi reikšmės atsakovo pareigai atlyginti žalą.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 26 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai nurodė, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudimo išmokos sumokėjimo momentas teisiškai reikšmingas tuo, jog tik nuo šio momento draudikas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo sumos priteisimo iš atsakingo už žalą asmens, t. y. nagrinėjamoje byloje momentas, kai ieškovas išmokėjo draudimo išmoką (2005 m. gruodžio 28 d.), reiškia subrogacijos atsiradimo juridinį faktą, kuris suteikė atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, privalantį atlyginti žalą.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingas išvadas, jog draudimo išmokos išmokėjimas buvo pagrindas subrogacijos reikalavimui atsirasti. Nagrinėjamu atveju teismai neatsižvelgė į tai, kad draudiko regresinio reikalavimo tenkinimas nebebuvo galimas, nes draudimo išmokos sumokėjimo dieną jau buvo pasibaigę atsakingų už padarytą žalą asmenų įsipareigojimai pagal draudiko regresinį reikalavimą, t. y. kasatoriaus manymu, pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį nukentėjusiam asmeniui siekiant gauti žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens draudiko, šis gali reikšti pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo tos dienos, kai nukentėjęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos; šie terminai yra naikinamieji ir jiems pasibaigus išnyksta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką. Be to, aptariami terminai taikytini ir ieškovui, nes jis pareiškė atsakovui reikalavimą kaip savo draudėjo teisių perėmėjas, todėl ši reikalavimo teisė turėjo būti įgyvendinama atsižvelgiant į taisykles, reglamentuojančias draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pretenzijai pareikšti eigos pradžią, kuri turėjo būti skaičiuojama nuo momento, kada asmuo turėjo sužinoti apie padarytą žalą arba, kitaip tariant, kada ieškovas turėjo išmokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamoje byloje žalos dydis ieškovui tapo žinomas 2004 m. lapkričio 12 d., gavus PVM sąskaitas–faktūras, tuo tarpu draudimo išmoka buvo išmokėta tik 2005 m. gruodžio 28 d., nors pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 16 straipsnio 5 dalį draudimo išmoka fiziniam asmeniui turėjo būti išmokėta ne vėliau kaip per septynias dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai buvo gauta visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą. Dėl to ieškovas draudimo išmoką vėliausiai turėjo išmokėti 2004 m. lapkričio 27 d., ir būtent nuo šios datos skaičiuotinas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas, per kurį ieškovas galėjo pareikšti atsakovui subrogacinį reikalavimą, o praleidus šį terminą ir per vienerius metus (iki 2005 m. lapkričio 27 d.) nepareiškus subrogacinio reikalavimo, pasibaigė atsakovo prievolė atlyginti ieškovui žalą regreso tvarka.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Teo LT“ nesutinka su kasaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtus procesinius dokumentus.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti nepakeistus skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priimtus procesinius dokumentus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad kasatorius iš esmės sutiko su ta aplinkybe, kad draudikas įgyja teisę reikalauti išmokėtų draudimo išmokų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų nuo šių draudimo išmokų išmokėjimo dienos, tačiau ginčija tik terminą ir jo pradžią tokiam reikalavimui pareikšti. Ieškovo manymu, pagal CK 1.117 straipsnio 5 dalį terminas draudikui reikalauti išmokėtos draudimo išmokos yra įgyjamasis, t. y. nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento. Be to, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas ne vienerių, o ketverių metų naikinamasis terminas pretenzijai pareikšti; šio termino ieškovas nepažeidė. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė CK 6.1015 straipsnio 1 dalį ir teisingai nustatė termino reikalavimui atlyginti žalą regreso būdu pareikšti eigos pradžią – draudimo išmokos išmokėjimo momentą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacija galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasatorius kelia teisės klausimą, ar sprendžiant draudiko subrogacinio reikalavimo patenkinimą iš kito draudiko, terminai skaičiuojami nuo draudimo išmokos išmokėjimo momento, ar nuo tada, kada ši draudimo išmoka turėjo būti išmokėta. Šis teisės klausimas yra kasacijos pagrindas pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teisėjų kolegija, neperžengdama šioje byloje kasacinio skundo ribų, išnagrinėjo subrogacijos taikymo galimybes tuo atveju, kai eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui atlyginęs jo draudikas pareiškė reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu žalą padariusio asmens draudikui.

16Subrogacija (lot.–subrogare) – tai subjektų pasikeitimas prievolėje. Nagrinėjamoje byloje pasikeitė abu subjektai: tiek kreditorius, tiek skolininkas ir jų vietoje dėl padarytų eismo įvykyje nuostolių atlyginimo pretenziją reiškė viena draudimo bendrovė kitai draudimo bendrovei. Pasikeitimas įvyko atskirų draudimo sutarčių (ieškovo – transporto priemonių savanoriško draudimo sutarties, atsakovo – privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės sutarties) pagrindu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Šioje teisės normoje taip pat įtvirtintas subrogacijos negalimumas civilinės atsakomybės draudimo atveju. Nagrinėjamoje byloje draudimo sutartimis – civilinės atsakomybės draudimo sutartimis – tiek nukentėjusysis, tiek žalą padaręs asmuo draudėsi nuo civilinės atsakomybės atsiradimo rizikos. Šalys nesigina sutartiniu subrogacijos netaikymo faktu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subrogacijos sampratą ir jos tikslą reikia aiškinti kaip įstatymo nustatytą bendrosios taisyklės, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išimtį. Išimtys nustatomos tam, kad draudikas, įstojęs vietoj draudėjo (naudos gavėjo), išlaikytų visas jo teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (pvz., draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Šioje byloje draudėjo prievolę į atsakingą už žalą asmenį nulėmė privalomojo transporto priemonių savininko ir valdytojo apdrausta civilinė atsakomybė, t. y. įvykus eismo įvykiui ir nustačius žalą, atsirado galimybė reikšti pretenzijas šios rūšies draudimo sutartimis nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad subrogacijos, įtvirtintos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje, negalima sutapatinti su regresu, nustatytu draudimo santykiuose CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punkte, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 91 punkte, nes tuo atveju galimas draudiko regresinis reikalavimas draudėjui (apdraustajam). Kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija negalima CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu; tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį. Draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą. Jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, t. y. tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko (nagrinėjamos bylos atveju). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, UAB „Ritranspeda“; bylos Nr. 3K-3-503/2005; skelbta Teismų praktika 25). Tokiais atvejais draudiko subrogacinis reikalavimas reiškiamas žalą padariusio asmens draudikui jų draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesinė tvarka, kaip patenkinamas subrogacinis reikalavimas. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko. Atsakingo asmens draudiko prievolė gali būti pasibaigusi, jeigu draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, dėl savo kaltės pažeidė terminus pretenzijoms ir ieškiniams pareikšti, jeigu dėl jo kaltės pavėluotai nustatomas žalos dydis, įvykio kaltininkai, neišmokama laiku draudimo išmoka ir kita. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo draudikas sumokėjo draudimo išmoką, tokiu būdu įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (naudos gavėjo). Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, kad vidiniuose draudiko ir draudėjo santykiuose draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, draudimo išmokos dydį; norma sukonkretinta ieškovo Transporto priemonių draudimo taisyklėse. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad žala buvo nustatyta 2004 m. lapkričio 12 d. Pagal ieškovo Transporto priemonių draudimo taisyklių 16 straipsnio 5 dalį draudimo išmoka turėjo būti išmokėta juridiniams asmenims ne vėliau kaip per penkiolika dienų, kai buvo gauta visa informacija apie draudimo išmokos dydį. Ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2005 m. gruodžio 28 d., o pretenziją pareiškė 2006 m. gegužės 25 d., t. y. kai atsakovo prievolė pasibaigė. Ieškovas praleido draudimo išmokos mokėjimo, pretenzijų pareiškimo terminus, subrogacinį reikalavimą pareiškė pasibaigus kito draudiko prievolei (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatę subrogacijos atvejį tarp draudimo bendrovių, ieškovui taikė ne tas prievolinių santykių reguliavimą nustatančias taisykles, o bendrą regresiniams reikalavimams taikomą ieškinio senatį. Taip bylą nagrinėję teismai nukentėjusiojo draudikui sukūrė daugiau teisių nei jų turėjo pats nukentėjusysis į žalą padariusio asmens draudiką pagal tos draudimo rūšies teisės aktus ir draudimo sutartį. CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostata, kad reikalavimo teisė pereina išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui, nesuteikia jam galimybės šią išmoką mokėti nesilaikant nustatytų terminų draudimo išmokai išmokėti, nes tokių terminų nesilaikymo pasekmė yra žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies prasme. Draudikui, įgijusiam teisę reikšti subrogacinį reikalavimą, ši reikalavimo teisė į žalą padariusio asmens draudiką, atsiradusi po draudimo išmokos išmokėjimo, negali būti patenkinta, jeigu subrogacinį reikalavimą reiškiantis draudikas neišmokėjo draudimo išmokos įstatyme nustatytais terminais, juos praleido ir tokiu būdu baigėsi žalą padariusio asmens draudiko prievolė atsakyti pagal jų draudimo sutartis.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalis ir neteisingai nustatė kreditoriaus pasikeitimo atveju jo subrogacinio reikalavimo tenkinimo pradžią, t. y. ne kada nukentėjusio asmens draudikas išmokėjo, o kada jis turėjo išmokėti draudimo išmoką pagal tos rūšies draudimo teisės aktus ir taisykles. Laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį žalą padariusio asmens draudikui reiškia, kad tai turi būti padaryta tol, kol nepasibaigė žalą padariusios asmens draudiko prievolė tenkinti tokius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje draudikas, pavėluotai pareiškęs subrogacinį reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui, prarado teisę į šį jo reikalavimo patenkinimą, nes atsakovo prievolė atlyginti žalą per vienerius metus nuo jos padarymo baigėsi (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 81, 82 straipsniai, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis).

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias subrogacijos reikalavimo pareiškimo tvarką ir terminus draudimo teisiniuose santykiuose, kai šių teisinių santykių subjektai yra draudimo bendrovės. Dėl to teismų priimti sprendimai naikintini ir priimamas naujas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas 2006 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2004 m.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2007 m. kovo 19 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo... 11. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Teo... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo netenkinti kasacinio skundo... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasacija galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai.... 16. Subrogacija (lot.–subrogare) – tai subjektų pasikeitimas prievolėje.... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė... 18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą ir... 21. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...