Byla e2A-301-236/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Auteks“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-551-325/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ ieškinį atsakovui BVBA „XDL Group“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Auteks“ 2015-03-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BVBA „XDL Group“, prašydama priteisti iš atsakovo 65 543,40 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti dviejų automobilių Range Rover pervežimą maršrutu Lietuva – Nyderlandų Karalystė. Pervežimui pasitelkė subvežėją, kuris prarado atsakovo automobilius. Ieškovės vairuotojas A. P. 2014 m. gegužės mėn. išvyko į komandiruotę transporto priemonių junginiu (vilkiku su puspriekabe). Atsakovas kreipėsi į Nyderlandų Limburgo teismą su prašymu leisti areštuoti ir sulaikyti šį transporto priemonių junginį. Teismas 2014-05-09 tenkino atsakovo prašymą ir pritaikė areštą ieškovės vilkikui su puspriekabe, kurių bendra vertė 20 000 Eur (69 056 Lt).
  3. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-955-390/2015 pagal atsakovo BVBA „XDL Group“ ieškinį ieškovei UAB „Auteks“ dėl 658 338,12 Lt (190 667,90 Eur) žalos atlyginimo 2014-07-10 nutartimi ieškovei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 621 003,34 Lt (179 855 Eur) vertės turto areštą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims (teisė valdyti ir naudoti turtą neapribota). Antstolis R. B. areštavo tris transporto priemones: Patikima Linija, Rimo, valstybinis Nr. ( - ), Porsche Cayenne Diesel, valstybinis Nr. ( - ), Scania P440, valstybinis Nr. ( - ). Nyderlanduose areštuotas vilkikas su puspriekabe nebuvo įtrauktas į areštuoto turto aprašą.
  4. Atsakovas 2014-07-30 pateikė prašymą sumažinti areštuoto ieškovės turto apimtį. Ieškovė informavo antstolį, kad neprieštarauja didesnės apimties arešto taikymui tik Lietuvoje areštuotam ieškovės turtui, nesutiko dėl Nyderlanduose vilkiko su priekaba arešto taikymo, nes jį uždrausta valdyti ir naudoti. Antstolis 2014-09-16 raštu informavo, jog UAB „Auteks“ prašymo sumažinti areštuoto turto apimtį netenkino.
  5. Ieškinio pateikimo metu pagal Kauno apygardos teismo 2014-07-10 nutartį turto areštuota už 225 099,63 Eur. Ieškovė 2014-09-18 pateikė prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Kauno apygardos teismas 2014-10-08 nutartimi prašymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-05 nutartimi Kauno apygardos teismo 2014-10-08 nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė 2014-10-16 pateikė prašymą panaikinti Limburgo teismo 2014-05-09 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2014-11-14 nutartimi šio prašymo nepatenkino. Ieškovė 2014-10-16 pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2014-11-14 nutartimi prašymo nepatenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-13 nutartimi Kauno apygardos teismo 2014-11-14 nutartį paliko nepakeistą.
  6. Nyderlanduose taikytas areštas transporto priemonių junginiui yra perteklinis, nepagrįstas, neproporcingas ir darantis žalą ieškovei. Ieškovė negali jo valdyti ir naudoti verslo veikloje, todėl negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti. Atsakovui tenka rizika dėl prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jam tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą, kurią lėmė atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys piktnaudžiavimu teise prašyti laikinųjų apsaugos priemonių užsienyje, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.
  7. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-955-390/2015, atsakovas turėjo suprasti, jog Nyderlanduose taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, suvaržančios ieškovės veiklą, kadangi ieškovė negalės vykdyti tarptautinių pervežimų. Atsakovas pažeidė ieškovės teisę naudotis turtu, kuris išieškojimui panaudojamas tik paskutinėje eilėje. Be to, antstolis areštavo ieškovės turto už 225 099,63 Eur, kai atsakovo ieškinio suma buvo 190 667,90 Eur, t. y. areštuota 34 431,73 Eur daugiau negu būtina.
  8. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju padaryta žala siejama ne su CPK 146 straipsnio 2 dalimi, o su bendrais civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.245, 6.263 str.).
  9. Atsakovas BVBA „XDL Group“ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kad ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam negali būti taikoma civilinė (deliktinė) atsakomybė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017-06-26 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Auteks“ atsakovui BVBA „XDL Group“ 3 546,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytinas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Jo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog pagal šį Reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas: bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žala sukėlęs įvykis, teismuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, tuo atveju, kai vieta, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinė arba kvazideliktinė atsakomybė, ir vieta, kurioje dėl šio įvykio atsirado žala, nesutampa, formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia žalos atsiradimo vietą ir įvykio, dėl kurio žala atsirado, vietą. Tokiu atveju atsakovui ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo nuožiūra vienos iš šių dviejų vietų teisme (ESTT 2004 m. vasario 5 d. sprendimas byloje DFDS Tortine Nr. C-18/02; 2004 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Kronhofer Nr. C-168/02). ESTT sprendime, priimtame byloje Handelskwekerij G. J. Bier BV v. Minės de potasse d'Alsace SA (bylos Nr. C-21/76), taip pat išaiškino, jog nuostata „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ turi būti suprantama kaip apimanti tiek vietą, kurioje atsirado žala, tiek ir ją sukėlusio įvykio vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2014, yra išaiškinęs, jog „iš nusistovėjusios ESTT praktikos matyti, kad tuo atveju, kai vieta, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinė arba kvazideliktinė atsakomybė, ir vieta, kurioje dėl šio įvykio atsirado žala, nesutampa, Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte esanti formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia žalos atsiradimo vietą ir įvykio, dėl kurio žala atsirado, vietą, todėl atsakovui ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo nuožiūra vienos iš šių dviejų vietų teisme. Minimoje Lietuvos kasacinio teismo nutartyje taip pat akcentuota specialiosios jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte, pagrįsta ypač glaudžiu ginčo ir vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismo ryšiu, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą pastarajam dėl gero teisingumo administravimo ir naudingo proceso organizavimo priežasčių (žr. sprendimo Mines de potasse d’Alsace 11 punktą; 1990 m. sausio 11 d. sprendimo Dumez France ir Tracoba, C 220/88, Rink. p. I 49, 17 punktą; 1995 m. kovo 7 d. sprendimo Shevill ir kt., C 68/93, Rink. p. I 415, 19 punktą bei 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Marinari, C 364/93, Rink. p. I 2719, 10 punktą). Vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisėjas paprastai turi geriausią galimybę priimti sprendimą, be kita ko, dėl ginčo artumo ir įrodymų administravimo paprastumo (žr. sprendimo Henkel 46 punktą). ESTT 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendime pirmiau nurodytoje Marinari byloje pažymėjo, kad sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ apima vietą, kur nukentėjusysis patiria finansinius nuostolius, kylančius iš pirminės žalos, ir ji negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų bet kurią vietą, kur atsirado neigiami įvykio, sukėlusio realią žalą kitoje vietoje, padariniai.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovė galėjo pareikšti ieškinį ten, kur atsirado žala (Lietuvoje registruotos įmonės pajamų netekimas), ir ten, kur kilo įvykis, sukėlęs žalą. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 preambulės 16 punktu, jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Šiuo atveju pagrindinė byla dėl žalos, kurią patyrė BVBA „XDL Group“, praradusi transporto priemones dėl UAB „Auteks“ neteisėtų veiksmų, ir visi su laikinosios apsaugos pritaikymo mastu susiję klausimai buvo išnagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ESTT praktika reikalauja deliktinių bylų teismingumą sieti su tiesiogine žalos vieta, nes tai sukuria geriausią galimybę priimti sprendimą, be kita ko, dėl ginčo artumo ir įrodymų administravimo paprastumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-25/2014 pagal UAB ,,Transtira“ ieškinį atsakovui Gruber Logistcs SpA dėl žalos regreso tvarka priteisimo). Atsižvelgiant į ieškinio pagrindu nurodomą aplinkybę, kad žalą jai padarė ne Limburgo teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, o nuo atsakovės priklausanti laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, sutiktina su ieškove, jog įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodytos tiesioginės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, t. y. visi dokumentai, kuriais ieškovė įrodinėjo atsakovės veiksmų neteisėtumą, yra Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016. Lietuvoje yra ir žalos dydį grindžiantys buhalteriniai dokumentai, vykdomosios bylos medžiaga dėl Lietuvos teismų sprendimų dėl laikinosios apsaugos vykdymo, todėl įrodymų surinkimo požiūriu procesas operatyvesnis Lietuvoje, yra jurisdikciją Kauno apygardos teismui pagrindžiantis glaudus ryšys tarp teismo ir bylos, kurioje atliktais neteisėtais veiksmais grindžiamas ieškinys.
  4. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, jai neįrodžius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, reglamentuotų CK 6.245-6.249 straipsniuose.
  5. Teismas pažymėjo, jog reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalį, būtina sąlyga yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas. Tačiau atsakovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016 buvo iš esmės patenkintas, o ieškovės reikalavimai dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumas ir pagrįstumas jau yra išspręsti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
  6. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose 4 straipsnio 1 dalimi, valstybėje narėje paskirta apsaugos priemonė kitose valstybėse narėse pripažįstama nereikalaujant jokios specialios procedūros ir yra vykdytina. Pagal to paties straipsnio 5 dalį apsaugos priemonių vykdymo procedūra reglamentuojama valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teise. Ieškovė Nyderlandų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo Limburgo miesto teismo įsiteisėjusios 2014-05-09 nutarties, kuria, jos teigimu, buvo pritaikytos žalą ieškovei sukėlusios laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo. Kadangi įsiteisėjusiomis, todėl res judicata galią turinčiomis, Nyderlandų Limburgo miesto, Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nutartimis visi šioje byloje keliami laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimai buvo išspręsti, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  7. Atsakovas teisėtais būdais, vadovaudamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, užsitikrino galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismai įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, kad buvo pagrindas ieškovės turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokio masto, kokios jos buvo pritaikytos. Todėl tai, kad ieškovė patyrė nepatogumus dėl teisėtai pritaikytų procesinio poveikio priemonių, nesudaro pagrindo reikalauti atsakovui taikyti deliktinę atsakomybę. Pažymėtina, kad didelę dalį (54 580,44 Eur) atsakovo patirtų nuostolių ieškovė pripažino nuo 2014 m. pavasario, tačiau nuostolius atlygino tik 2016-11-24, o atsakovas per šį laikotarpį pats patyrė 10 095 Eur Nyderlanduose areštuoto vilkiko saugojimo išlaidų.
  8. Teismas nurodė, kad ieškovei nebuvo procesinių kliūčių kreiptis ir į Limburgo miesto teismą ir jame ginti pažeistas, jos teigimu, teises, tačiau ieškovė savo teisių nerealizavo. Ieškovės pateiktame 2015 m. liepos 15 d. elektroniniame susirašinėjime su Olandijos advokatu, daugiau nei po metų po vilkiko arešto, nurodyta, kad nėra teisinių pagrindų Olandijoje atnaujinti bylos nagrinėjimą ir laimėti tokį ginčą, tačiau nenurodoma, kad ieškovė neturi teisės keiptis į Limburgo miesto teismą ir ginti savo pažeistas teises. Ieškovei manant, kad civilinėje byloje buvo areštuota turto daugiau negu būtina, perteklinėmis laikinosiomis apsaugos priemonės galėtų būti pripažįstamos nebent Lietuvoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes jos buvo pritaikytos praėjus dviems mėnesiams po vilkiko arešto Olandijoje. Tokiu atveju ieškovė galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš šiuos veiksmus atlikusio antstolio R. B., kuris, ieškovės vertinimu, aprašė jos turto daugiau, negu numatyta Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016. Tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-321-370/2015, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, nagrinėjamoje byloje nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su antstolio R. B. veiksmais patirtų nuostolių atlyginimu. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu vykdomoje byloje antstoliui R. B. nurodė, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra tinkamas, jam neprieštarauja, pati antstoliui nurodė areštuotinus automobilius bei jų subjektyvias vertes, dėl to atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės valia priimtus sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas jau yra įvertintas minėtomis įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
  9. Ieškovė neįrodė, kokią konkrečią pareigą pažeidė atsakovas, vykdydamas visus įsiteisėjusius teismų sprendimus. Atsakovo 2014-07-30 prašymas sumažinti areštuoto turto apimtį vykdomojoje byloje Nr.0085/14/01242 pagrindžia, jog jis dėjo visas pastangas, kad būtų užtikrintas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas – 2014-07-30 kreipėsi į Lietuvoje ieškovės turtą aprašiusį antstolį R. B. su prašymu sumažinti areštuoto turto apimtį vykdomoje byloje Nr.0085/14/01242. Antstolis šio prašymo nepatenkino, ieškovė jo veiksmų neapskundė. Atsakovo atstovės 2014-06-27 elektroninis susirašinėjimas su ieškove patvirtina, kad po vilkiko arešto Nyderlanduose 2014-05-16 šalių susitikimo metu jos susitarė, jog atsakovas inicijuos vilkiko arešto panaikinimą, jeigu ieškovė jam sumokės ieškovės neginčijamą sumą (54 580,44 Eur sumą), o likusiai žalos daliai užtikrinti pateiks banko garantiją. Tokį pasiūlymą atsakovas ieškovei teikė ir vėliau nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-484-390/2016, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko ir du metus atsakovui nesumokėjo net neginčijamos ieškinio dalies.
  10. Atsakovas, kreipdamasis į Limburgo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įgyvendino savo teises užtikrinti žalos išieškojimą priverstine tvarka, todėl neprivalėjo kreiptis į Limburgo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakymo, kol ieškovė nebuvo atlyginusi atsakovo patirtų nuostolių, pripažintų dar iki atsakovo kreipimosi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą. Kai tik ieškovė 2016-11-24 pilnai įvykdė teismo sprendimą civilinėje byloje, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas ėmėsi veiksmų ir 2016-12-06 vilkikas ieškovei buvo perduotas.
  11. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir patirtos žalos dydžio. Jos pateiktos (neaišku, ar apmokėtos) PVM sąskaitos faktūros iki vilkiko arešto neįrodo, kad dirbant su šia transporto priemone ieškovė būtų turėjusi tokį patį ar panašų užsakymų skaičių. Ieškovės pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kiek pajamų ji galimai būtų gavusi įvykdžius užsakymus, vykdytus iki vilkiko arešto, tačiau nėra pagrįstų duomenų apie tai, kad laikotarpiu, kai vilkikas areštuotas Limburgo miesto teismo įsakymu, ieškovė galimai patirs kokių nors nuostolių. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vilkiko arešto metu buvo užsakymų, kurie turėjo būti įvykdyti jį panaudojant, kad buvo atsisakyta pervežti vilkiku tam tikrus krovinius, kad esant konkrečiam užsakymų skaičiui ieškovei trūko autotransporto priemonių, kad objektyviai egzistuoja galimybė patirti nuostolius. Ieškovė nepateikė duomenų, kad per vilkiko arešto laikotarpį sumažėjo jos pajamos.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Auteks” prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-06-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kokią konkrečią pareigą pažeidė atsakovas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas aiškiai pažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigas, todėl jam turėjo būti taikoma deliktinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnį.
    2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad Nyderlandų Limburgo miesto, Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nutartys turi res judicata galią, kadangi pagal teismų praktiką teismų įsiteisėję procesiniai sprendimai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra tarpinio pobūdžio.
    3. Ieškovė 2014-08-05 raštu antstoliui R. B. nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų aprašyta turto didesnei sumai negu reikalauja antstolis, taip pat nurodė areštuotinus automobilius. Tačiau ieškovė neprieštaravo tik Lietuvoje areštuotinam turtui ir tokį raštą pateikė siekdama, kad atsakovas atsisakytų Nyderlanduose taikomo arešto.
    4. Kadangi įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2014-07-10 nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis areštavo ir aprašė ieškovės turto už 622 000 Lt (180 143,65 Eur), tai atsakovės ieškinio reikalavimai buvo užtikrinti visa apimtimi. Todėl nuo 2014-07-21 perteklinis ir ieškovės veiklą varžantis vilkiko su puspriekabe areštas Nyderlanduose nebuvo būtinas.
    5. Nyderlanduose areštuotas vilkikas su puspriekabe pagal vykdymo proceso taisykles nebuvo įtrauktas į Lietuvoje areštuoto turto apimtį. Todėl ieškovė negalėjo naudotis jokiomis CPK normomis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurias pritaikė Limburgo teismas. Ieškovė galėjo tik kreiptis į Limburgo teismą, bet tai nebūtų tikslinga, nes Nyderlandų advokatai nurodė ieškovei, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vis tiek nebūtų panaikintos.
    6. Nepaisant to, kad ieškovė ne kartą prašė atsakovo panaikinti Nyderlanduose taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o Lietuvoje buvo aprašyta ir areštuota ieškovės turto didesne suma nei atsakovo pareikšto ieškinio, tačiau atsakovas ieškovės prašymų netenkino, žinodamas, kad dėl to ieškovė patirs nuostolių. Tokiu būdu atsakovas piktnaudžiavo savo teise, sąmoningai neatsisakydamas perteklinio arešto taikymo.
  1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas BVBA „XDL Group“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017-06-26 sprendimą, pakartotinai ex officio patikrinti bylos teismingumą ir nustatyti ginčui taikytiną teisę, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. taikant specialų institutą, įtvirtintą CPK 146 straipsnio 2 dalyje, būtina sąlyga – įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas. Tačiau nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2016-02-12 sprendimu atsakovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės 143 489 Eur nuostolių ir 34 535,90 Eur negautų pajamų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-02 nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2016-02-12 sprendimą – priteisė iš ieškovės atsakovui 154 301,90 Eur nuostolių atlyginimo. Taigi, atsakovo ieškinys buvo patenkintas 81 proc.
    2. Nors ieškovė dalį ieškinio reikalavimų pripažino ir su ja buvo susitarta, kad jeigu ieškovė sumokės atsakovui neginčijamą ieškinio reikalavimų sumą, o likusiai daliai užtikrinti pateiks banko garantiją, atsakovas geranoriškai inicijuos vilkiko su puspriekabe arešto panaikinimą, Tačiau ieškovė to nepadarė. Tik po įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-02 nutarties priėmimo, ieškovė 2016-11-24 visiškai įvykdė įsiteisėjusį sprendimą, o atsakovas ėmėsi veiksmų dėl arešto panaikinimo ir areštuotas turtas 2016-12-06 buvo perduotas ieškovei.
    3. Atsakovas neturėjo jokio protingai pagrindžiamo intereso nesąžiningai, piktnaudžiaujant teise areštuoti vilkiko su puspriekabe, nes pats 2014-2016 m. patyrė 10 095 Eur areštuoto turto saugojimo išlaidų.
    4. Priešingai nei nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju taikytina ne bendroji deliktinės civilinės atsakomybės norma pagal CK 6.263 straipsnį, bet specialioji, numatyta CPK 146 straipsnio 2 dalyje.
    5. Ieškovė nepagrįstai ginčija įsiteisėjusių teismo nutarčių res judicata galią. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-02 nutartis yra galutinis sprendimas, turintis res judicata galią, po kurio įsiteisėjimo, visos iki tol byloje priimtos tarpinio pobūdžio įsiteisėjusios nutartys bei jose nustatyti faktai bylos šalims įgijo res judicata galią.
    6. Ieškovės pareikštas ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Limburgo teismui areštavus ieškovės vilkiką su puspriekabe, ji nebegalėjo juo naudotis, taigi tiesioginė pirminė žala galimai kilo būtent Nyderlanduose. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.1215/2012 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 2 punktu, ieškinys yra teismingas tik Limburgo teismui Nyderlanduose.
    7. Be to, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Parlamento (EB) Nr. 864/2007 „Dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“)“ 4 straipsnio 1 dalimi, ieškiniui turėtų būti taikoma Nyderlandų teisė.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Auteks“ atsakovui BVBA „XDL Group“ įsipareigojo atlikti dviejų automobilių Range Rover pervežimą iš Lietuvos į Nyderlandų Karalystę. Ieškovė tam pasitelkė subvežėją, kuris prarado atsakovo automobilius. Ieškovės vairuotojas 2014 m. gegužės mėn. išvyko į komandiruotę transporto priemonių junginiu (vilkiku su puspriekabe). Atsakovas kreipėsi į Nyderlandų Limburgo teismą su prašymu išduoti įsakymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant ir sulaikant minėtą vilkiką su puspriekabe. Nyderlandų Limburgo teismas 2014-05-09 išdavė įsakymą, kuriuo buvo pritaikytas areštas ieškovės vilkikui, valstybinis Nr. ( - ), ir puspriekabei, valstybinis Nr. ( - ) (ieškovės vertinimu, transporto junginio bendra vertė – 20 000 Eur (69 056 Lt)).
  2. Atsakovas 2014-06-09 Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį ieškovei dėl 621 003,34 Lt (179 855 Eur) žalos dėl prarastų atsakovo automobilių Range Rover atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2014-07-10 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Auteks“ 621 003,34 Lt (179 855 Eur) vertės turto areštą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Antstolis R. B., vykdydamas teismo nutartį, 2014-07-21 turto aprašu aprašė ir areštavo UAB „Auteks“ priklausančias tris transporto priemones: Patikima Linija, Rimo, valstybinis Nr. ( - ), Porsche Cayenne Diesel, valstybinis Nr. ( - ), Scania P440, valstybinis Nr. ( - ). Turto apraše nurodyta transporto priemonių vertė – 622 000 Lt. Nyderlanduose areštuotas transporto priemonių junginys nebuvo įtrauktas į areštuoto turto aprašą. Turto aprašas patikslintas 2015-01-13 ir 2015-06-26.
  3. Kauno apygardos teismas 2016-02-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016 atsakovui BVBA „XDL Group“ iš ieškovės UAB „Auteks“ priteisė 143 489 Eur nuostolių atlyginimo, 34 535,90 Eur negautų pajamų ir 6 proc. procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-02 nutartimi sprendimą pakeitė – priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 154 301,90 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. UAB „Auteks“ sprendimą įvykdė 2016-11-24 d., visiškai atsiskaičius su atsakovu.

7Dėl bylos esmės

  1. Ieškovė ginčija skundžiamą sprendimą, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakovą pažeidus bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigas ir jam taikyti deliktinę atsakomybę pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentu.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra yra savarankiška civilinio proceso dalis, kuri gali padaryti žalos jau pirmajame bylinėjimosi etape, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau nebegalima ištaisyti klaidos. Tokiu atveju atsakovui suteikiama galimybė pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį siekti kompensuoti nuostolius reiškiant ieškinį dėl nuostolių, padarytų ieškovo prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones, kai ieškinys atmestas, atlyginimo. CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Toks atsakovo nuostolių atlyginimo institutas yra šalių interesų pusiausvyros išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).
  3. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, pirmiausia turi būti vadovaujamasi CPK 146 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.245 – 6.249 straipsnių ir CK 6.263 straipsnio nuostatos taikytinos tiek, kiek nesureguliuota CPK 146 straipsnio 2 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai.
  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, jai neįrodžius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, reglamentuotų CK 6.245 – 6.249 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio 2 dalį, būtina sąlyga yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas. Tačiau atsakovo ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016 buvo iš esmės patenkintas, o ieškovės reikalavimai dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumas ir pagrįstumas jau yra išspręsti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
  5. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių, kuriuos ieškovė galimai patyrė dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, turėjo vadovautis ne CPK 146 straipsnio 2 dalies norma, bet CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir 6.263 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir CPK 146 straipsnio 2 dalimi, ir CK 6.245 – 6.249 straipsniais.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-415/2015; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014 ir kt.) Kitaip tariant, neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės sąlygos už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimų nepagrįstumas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai atmesti. Kartu primintina, kad nesant bent vienos iš civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, žalos atlyginimo priteisimas nėra galimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-230-516/2016).
  7. Nagrinėjamu atveju atsakovui netekus dviejų automobilių Range Rover, jis kreipėsi į Nyderlandų Limburgo teismą su prašymu išduoti įsakymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei priklausančio turto, esančio Nyderlandų Karalystėje, atžvilgiu. Taip pat atsakovas Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį ieškovei dėl 621 003,34 Lt (179 855 Eur) žalos dėl prarastų automobilių atlyginimo bei pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei priklausančio ir Lietuvoje esančio turto atžvilgiu. Kauno apygardos teismas 2016-02-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016 atsakovui iš ieškovės priteisė 143 489 Eur nuostolių atlyginimo, 34 535,90 Eur negautų pajamų ir 6 proc. procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-02 nutartimi sprendimą pakeitė – priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 154 301,90 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi, atsakovo ieškinio reikalavimai įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-02 nutartimi buvo pripažinti iš esmės pagrįstais ir patenkinti.
  8. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, jai neįrodžius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, reglamentuotų CK 6.245-6.249 straipsniuose.
  9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei nebuvo procesinių kliūčių kreiptis ir į Limburgo miesto teismą ir jame ginti pažeistas, jos teigimu, teises, tačiau ieškovė savo teisių nerealizavo. Ieškovei manant, kad civilinėje byloje buvo areštuota turto daugiau negu būtina, perteklinėmis laikinosiomis apsaugos priemonės galėtų būti pripažįstamos nebent Lietuvoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes jos buvo pritaikytos praėjus dviems mėnesiams po vilkiko arešto Olandijoje. Tokiu atveju ieškovė galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš šiuos veiksmus atlikusio antstolio R. B., kuris, ieškovės vertinimu, aprašė jos turto daugiau, negu numatyta Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-484-390/2016. Tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-321-370/2015, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo, nagrinėjamoje byloje nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su antstolio R. B. veiksmais patirtų nuostolių atlyginimu. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu vykdomoje byloje antstoliui R. B. nurodė, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra tinkamas, jam neprieštarauja, pati antstoliui nurodė areštuotinus automobilius bei jų subjektyvias vertes, dėl to atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės valia priimtus sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas jau yra įvertintas minėtomis įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis.
  10. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė neįrodė ir patirtos žalos dydžio.
  11. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovės galimai patirtų nuostolių atlyginimo pagrindų (CPK 146 str. 2 d., CK 6.245-6.249, 6.263 str. ) ir priėmė teisingą sprendimą dėl ieškinio atmetimo.
  12. Atsakovas savo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo pakartotinai ex officio patikrinti bylos teismingumą ir nustatyti ginčui taikytiną teisę. Atsakovas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo nepadavė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas yra išsprendęs bylos teismingumo klausimą, šį klausimą spręsti pakartotinai ex officio nėra pagrindo.

8Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

9Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės UAB „Auteks“ ieškinį atsakovui BVBA „XDL Group“ dėl nuostolių atlyginimo, priešingai nei teigia ieškovė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  1. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2017-06-26 sprendimas paliktinas nepakeistu.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
  2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB Auteks“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.). Atsakovas BVBA „XDL Group“ pateikė teismui prašymą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą. Teismo vertinimu, nurodytas išlaidų dydis yra pagrįstas, ne per didelis, todėl jos pilna apimtimi priteisiamos atsakovui iš ieškovės UAB „Auteks“.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti atsakovui BVBA „XDL Group“ (juridinio asmens kodas 0436578390) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ (juridinio asmens kodas 302415539) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai