Byla e2A-14-796/2020
Dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. S., L. S., M. G., I. V.-G., J. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Luminor bank, AB

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei S. V. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. S., L. S., M. G., I. V.-G., J. S., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Luminor bank, AB.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. V. (buvusi pavardė – G.) dėl servituto nustatymo, juo prašė pagal žemės sklypo servituto nustatymo planą atsakovei S. V. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (tarnaujantysis daiktas), nustatyti 3 m pločio, 35,51 m ilgio, 106,53 kv. m ploto kelio servitutą, skirtą ieškovei priklausančiam žemės sklypui, esančiam ( - ) (viešpataujantysis daiktas).

82.

9Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakyme Nr. 13.6-2307 „Dėl pil. T. K. žemės sklypo padalinimo ( - )“, taip pat Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog yra nustatytas viešpataujantysis kelio servitutas, minėta teisė galioja žemės sklype, esančiame ( - ). Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, tačiau atsakovė su tuo nesutinka, todėl taikiai susitarti ir nustatyti servitutą sutartimi šalims nepavyko. Ieškovė paaiškino, kad jos žemės sklypą, esantį ( - ), iš visų pusių supa kiti žemės sklypai. Ieškovė nesinaudodama kaimyniniu atsakovei priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ), negali patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovei priklausantis žemės sklypas nuo esamo pagrindinio kelio yra atribotas (atskirtas) atsakovei priklausančiu žemės sklypu. Servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti atsakovės atsakyme nurodyta abstrakti galimybė ieškovei įsirengti kitą kelią į sklypą. Ieškovė neturi jokio kito alternatyvaus priimtino būdo patekti į savo sklypą, kuris atitiktų teritorijų planavimo dokumentus. Nenustačius prašomo servituto, ieškovei neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Ieškovė sutinka, kad daikto savininkui būtina atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu, tačiau šiuo atveju ieškovė neturėjo galimybės pasiūlyti atsakovei kompensaciją, nes atsakovė nesutinka su servituto nustatymu. Dėl to servituto atlygintinumo klausimas gali būti išspręstas bylos nagrinėjimo teisme metu, išklausius atsakovės nuomonės.

103.

11Atsakovė S. V. su ieškiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turi galimybę kitais būdais patekti į savo sklypą, nesinaudodama atsakovei priklausančiu žemės sklypu. Atsakovės teigimu, ieškovės prašomo nustatyti servituto parametrai iš esmės pažeidžia atsakovės nuosavybės teisę, praktiškai ją panaikina. Žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu yra įkeistas hipotekos kreditorei Luminor bank, AB. Atsakovei 2014 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjant žemės sklypą, kuriame ieškiniu prašoma nustatyti servitutą, ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), pardavėjai V. S. ir L. S. nepateikė jokių duomenų apie servitutus. Jeigu teismo sprendimu būtų nustatytas ieškiniu reikalaujamas servitutas, atsakovės įsigyto žemės sklypo vertė gerokai sumažėtų.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 710 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 63 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

165.

17Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 0,1021 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kurį ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. įgijo iš varžytynių. Žemės sklypas buvo suformuotas padalijus daiktą – T. K. priklausiusį žemės ūkio paskirties sklypą. Nuo 2003 m. liepos 29 d. žemės sklypui apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 13.6-2307 pagrindu yra įregistruotos daiktinės teisės – kelio servitutas (viešpataujantysis) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei priklauso 0,1000 ha žemės sklypas, esantis ( - ), su gyvenamuoju namu. Atsakovė žemės sklypą su gyvenamuoju namu įgijo iš trečiųjų asmenų V. ir L. S. pagal 2014 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 560 000 Lt (162 187 Eur). Kelio servitutas atsakovei priklausančiame sklype nėra ir per visą laikotarpį nuo suformavimo nebuvo įregistruotas.

186.

19Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei priklausantis sklypas iš visų pusių ribojasi su kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais: pietryčių pusėje su atsakovės žemės sklypu, šiaurės rytų pusėje su trečiųjų asmenų M. G. ir I. V.-G. žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šiaurės vakarų pusėje su trečiojo asmens J. S. žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pietvakarių pusėje su byloje nedalyvaujantiems asmenims priklausančiu žemės ūkio paskirties sklypu. Privažiuojamojo kelio į ieškovės žemės sklypą nėra.

207.

21Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimas nustatyti kelio servitutą per atsakovės žemės sklypą yra grindžiamas Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 13.6-2307, kuriuo patvirtintas 2003 m. žemėtvarkos projektas, numatantis servitutą per atsakovės sklypą patekti į ieškovės žemės sklypą, tačiau galiojančiame detaliajame plane, parengtame ir patvirtintame 2002 m., toks servitutas nenumatytas. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos ir detaliojo plano autoriaus parodymų teismas nustatė, kad nustatant servitutą žemesniu teritorijų planavimo dokumentu – žemėtvarkos projektu, nekeičiant detaliojo plano, buvo apeita detaliojo plano keitimo procedūra. Servitutas nustatytas tuometinei žemės sklypo, kuris dabar priklauso atsakovei, savininkei sutinkant. Vis dėlto, teismo vertinimu, šis sutikimas duotas tik dėl to, kad, patvirtinus žemėtvarkos projektą, ji pati tapo ir viešpataujančiojo žemės sklypo, kuris dabar priklauso ieškovei, savininke, tačiau jokių realių susitarimų dėl servituto nebuvo, jo nustatymas buvo tik formalus, siekiant įgyvendinti gyvenamojo kvartalo koncepciją. Tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku servitutas pasibaigė, todėl tarnaujantysis servitutas šiuo metu atsakovei priklausančiame žemės sklype niekada nebuvo įregistruotas. Nors administracinis aktas, kuriuo nustatytas servitutas, yra galiojantis, tačiau juo nustatytas servitutas pasibaigė dar 2003 m. rugsėjo 9 d., kai viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininku tapo tas pats asmuo. Vien tai, kad 2012 m. žemės sklypą įgijo kitas asmuo (ieškovė), savaime nesudaro pagrindo atnaujinti beveik prieš 10 metų įstatyme nustatytu pagrindu pasibaigusią daiktinę teisę – servitutą.

228.

23Teismas atsižvelgė ir į tai, kad prašomo nustatyti servituto plotas sudaro 10,65 procento atsakovės žemės sklypo ploto, kurio (be servituto) užstatymo plotas 19 procentų. Dėl servituto ieškovės turtas nuvertėtų apie 16 000 Eur. Be to, atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo bendrą bei užstatytą plotus, būtų pažeistos ir įstatymo saugomos bei ginamos atsakovės neturtinės teisės bei interesai į privataus gyvenimo neliečiamumą, ramią ir saugią aplinką. Servituto nustatymas per atsakovės žemės sklypą akivaizdžiai neatitiktų pagrindinių servituto nustatymo principų – minimalaus savininko teisių suvaržymo, proporcingumo ir daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į savo žemės sklypą galėtų patekti iš ( - ) gatvės per daug trumpesnį, t. y. apie 21,1 m, atstumą ir per gyvenamosios ar kitos paskirties statiniais neužstatytą žemės ūkio paskirties sklypą, priklausantį tretiesiems asmenims M. G. ir I. V.- G., arba inžinerinės infrastruktūros žemės sklypą, priklausantį trečiajam asmeniui J. S. Tai labiau atitiktų pagrindinius servituto nustatymo principus. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas atmetė ieškinį.

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

269.

27Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

289.1.

29Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai atmetė ieškinį dėl servituto nustatymo. Apeliantės teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos servitutui nustatyti teismo sprendimu, t. y. šalims taikiai susitarti dėl servituto nustatymo nepavyko, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto registro išraše buvo nurodyta, jog ieškovė turi viešpataujantįjį kelio servitutą, kuris galioja atsakovei priklausančiame žemės sklype, todėl tai įrodo, jog ieškovė neturi jokio kito priimtino alternatyvaus būdo patekti į savo sklypą.

309.2.

31Teismas nepagrįstai nurodė, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas pasibaigė 2003 m. rugsėjo 9 d. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Šioje byloje nėra įrodymų, kad buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto panaikinimo, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog servitutas pasibaigė. Be to, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti servituto pabaigos sutapus viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkui, nes reikalavimas dėl servituto pabaigos tokiu pagrindu nebuvo pareikštas, o, pagal galiojančius Nekilnojamojo turto registro duomenis, servitutas turėjo būti nustatytas remiantis galiojančiu administraciniu aktu.

329.3.

33Teismo sprendime daromos nepagrįstos prielaidos apie buvusios sklypo savininkės sutikimo dėl servituto nustatymo davimo aplinkybes. Teismo posėdžio metu nebuvo apklausti buvę sklypų savininkai, su kvartalo įgyvendinimo koncepcija susiję asmenys, taip pat nebuvo vertinti ir analizuoti specialiųjų žinių turinčios Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiškinimai.

349.4.

35Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė į savo žemės sklypą gali patekti iš ( - ) gatvės per tretiesiems asmenims M. G. ir I. V.-G. priklausantį sklypą arba inžinerinės infrastruktūros žemės sklypą, priklausantį trečiajam asmeniui J. S. Apeliantės teigimu, visų pirma, administraciniu aktu servitutas buvo nustatytas per atsakovės žemės sklypą, todėl negali būti ignoruojami priimti aktai ir teritorijų planavimo dokumentai. Antra, žemės ūkio paskirties sklypas, priklausantis M. G. ir I. V.-G., yra aptvertas tvora, sklypas užstatytas statiniais, todėl tai nereikštų mažesnių išlaidų. Trečia, patekimas į sklypą per trečiajam asmeniui J. S. priklausantį sklypą techniškai sunkiai įmanomas ir yra susijęs su didelėmis sąnaudomis. Ketvirta, pagrindinis susisiekimo kelias yra ( - ), o ne ( - ) gatvė. Penkta, tretieji asmens ir atsakovė į savo sklypus yra įrengę atskirus įvažiavimus, tuo pažeisdami teritorijų planavimo dokumentus ir apribodami ieškovės galimybę patekti į sklypą mažiausiomis sąnaudomis. Visa tai įrodo, kad ieškovė neturi alternatyvios galimybės patekti į savo sklypą.

3610.

37Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. V. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3810.1.

39Pirkimo–pardavimo sutartimi įsigydama žemės sklypą ir gyvenamąjį namą atsakovė nebuvo informuota apie servituto nustatymą. Atsakovės teigimu, jokie kelio servitutai jai priklausančiame žemės sklype nėra registruoti.

4010.2.

41Ieškovės prašomo nustatyti servituto parametrai iš esmės pažeistų atsakovės nuosavybės teisę. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turi kitas galimybes patekti į jai priklausantį žemės sklypą.

4210.3.

43Ieškovės žemės sklypas yra apleistas ir nenaudojamas, todėl byloje nebuvo pagrįsta, kokiu tikslu yra reikalingas servituto nustatymas.

4410.4.

45Detaliajame plane nebuvo numatytas servitutas per atsakovės žemės sklypą, o servitutas neteisėtai nustatytas žemesnės galios teritorijų planavimo dokumentu – žemėtvarkos projektu, nekeičiant detaliojo plano.

4611.

47Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S. prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4811.1.

49Spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo, teismas netinkamai vertino teritorijų planavimo dokumentus. Pagal teritorijų planavimo dokumentus įvažiavimas į ieškovės sklypą yra numatytas per atsakovės sklypą, galbūt ir per gretimą sklypą, detaliajame plane žymimą ( - ), todėl dalis ieškovei reikalingo kelio servituto nustatymo klausimo jau yra išspręsta (viešpataujančiajame daikte). Dėl to kelio servitutas tarnaujančiajame daikte gali būti nustatytas tik pagal viešpataujančiajame daikte galiojantį servitutą, juolab kad tai atitiktų galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

5011.2.

51Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės sklype registruotas servitutas neteko galios 2003 m. rugsėjo 9 d., nes Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 13.6-2307 yra galiojantis, juo nustatytas servitutas yra įregistruotas viešajame registre. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas administraciniu aktu nustatytas servitutas gali pasibaigti tik sprendimą dėl servituto nustatymo priėmusiai institucijai tokį servitutą panaikinus. Kadangi toks sprendimas nebuvo priimtas, servitutas liko galioti.

5211.3.

53Teismas nepagrįstai nurodė, kad servituto nustatymas buvo tik formalus ir dėl to servitutas atsakovės sklype nebuvo įregistruotas. Šią teismo išvadą paneigia paties teismo nustatytos aplinkybės, jog servitutas buvo nustatytas siekiant įgyvendinti gyvenamojo namo kvartalo koncepciją, juo buvo siekiama sureguliuoti patekimą į visus suformuotus žemės sklypus.

5411.4.

55Teismas neatsižvelgė į tai, kad įvažiavimo suformavimas iš ( - ) gatvės per J. S. sklypus reikštų, jog servitutas turėtų būti nustatomas dviem sklypams ir jo plotas būtų daug didesnis, todėl tai neatitiktų servituto nustatymui keliamų reikalavimų. Vien tai, kad, nustačius servitutą atsakovės sklype, ji dėl to patirs didelių nuostolių, nereiškia, jog šie nuostoliai gali būti perkelti kitiems asmenims. Be to, įsirengdama įvažiavimą į savo žemės sklypą pažeisdama teritorijų planavimo dokumentus, pati atsakovė elgėsi nerūpestingai.

5612.

57Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5812.1.

59Ieškovės reikalaujamas kelio servitutas gali būti nustatytas tik privačių žemės sklypų savininkams sudarius sandorį dėl servituto nustatymo, o jiems nesusitarus – teismo sprendimu, nes šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vadovas pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktų nuostatas nėra įgaliotas privačiam žemės sklypui vienašališkai nustatyti kelio servitutą.

6012.2.

61Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, servitutas negali būti nustatomas, nes tai reikštų kito savininko nuosavybės teisės ribojimą.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

64Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6513.

66Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6714.

68Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

69Dėl apeliantės pateiktų procesinių prašymų

7015.

71Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 4 d. gautas apeliantės R. M. prašymas (Nr. DOK-8988), kuriuo prašoma pridėti prie bylos kartu su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus (2020 m. gegužės 14 d. advokato prašymą, VĮ Registrų centro 2020 m. gegužės 25 d. atsakymą, 2020 m. gegužės 12 d. skundą, Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą, 2020 m. gegužės 12 d. prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. gegužės 12 d. pažymą, 2020 m. gegužės 27 d. advokato prašymą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 3 d. raštą ir sprendimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. birželio 4 d. pažymą), bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti visų šalių dalyvavimą būtinu, iškviesti ir apklausti kaip liudytojus T. K. ir E. K., įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

7216.

73Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 16 d. gautas apeliantės R. M. prašymas (Nr. DOK-9606), kuriuo prašoma pridėti prie bylos kartu su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. birželio 10 d. raštą, Klaipėdos administracinių ginčų komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir raštą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. specialiuosius reikalavimus, R. M. prašymą ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 9 d. raštą), bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti visų šalių dalyvavimą būtinu, iškviesti ir apklausti kaip liudytojus T. K. ir E. K., įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

7417.

75CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

7618.

77Susipažinusi su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija nenustatė, jog šių įrodymų nebuvo galima gauti ir pateikti teismui ankstesnėje proceso stadijoje, todėl laikytina, jog naujų įrodymų pateikimas šioje byloje yra procesiškai pavėluotas. Apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai nepagrindžia naujai pateiktų įrodymų esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų priėmimas į bylą nagrinėjamu atveju nepagrįstai užvilkintų jau ir taip užsitęsusį bylos nagrinėjimą, todėl tai nebūtų suderinama su proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės kartu su prašymais Nr. DOK-8988 ir Nr. DOK-9606 pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

7819.

79Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovės prašymas iškviesti ir kaip liudytojus apklausti T. K. ir E. K. negalėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju liudytojų apklausa nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl tai nebūtų suderinama su proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Be to, prašymuose nurodoma, kad šių liudytojų apklausa galbūt padėtų nustatyti faktines aplinkybes, kad, ieškovei priklausančiame sklype įregistruojant kelio servitutą, galbūt kelio servitutas buvo įregistruotas ir atsakovės sklype, tačiau tikslinant žemės sklypo kadastrinius duomenis dėl galbūt padarytos techninės klaidos šios žymos neišliko. Vadinasi, apeliantės argumentai dėl poreikio apklausti prašymuose nurodytus liudytojus yra susiję tik su prielaidomis, tačiau tai nepagrindžia liudytojų apklausos esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl liudytojų iškvietimo ir apklausos netenkinamas.

8020.

81Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi bylą nutarta nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas paskirtas įvertinus tai, jog byloje yra būtina nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės galimybėmis patekti į jai priklausantį sklypą, taip pat įvertinus taikaus ginčo sprendimo galimybę. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi konstatuota, kad šiuo metu yra išnykęs pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė naujų aplinkybių, pagrindžiančių poreikį bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8221.

83Apeliantė taip pat prašo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pažymėtina, kad civilinio proceso teisės normos nenumato galimybės trečiuosius asmenis į bylos nagrinėjimą įtraukti apeliacinio proceso metu, apeliantė taip pat tinkamai nepagrindė teismo sprendimo įtakos minėtų institucijų teisėms ir pareigoms, todėl apeliantės prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą netenkinamas. Faktinės bylos aplinkybės

8422.

85Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei priklauso 0,1021 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Atsakovei priklauso 0,1000 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantis ( - ). Kelio servitutas atsakovei priklausančiame sklype nėra įregistruotas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei priklausantis sklypas iš visų pusių ribojasi su kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais: pietryčių pusėje ribojasi su atsakovės žemės sklypu, šiaurės rytų pusėje su trečiųjų asmenų M. G. ir I. V.-G. žemės sklypu, šiaurės vakarų pusėje su trečiojo asmens J. S. žemės ūkio ir inžinerinės infrastruktūros žemės sklypu, pietvakarių pusėje su byloje nedalyvaujantiems asmenims priklausančiu žemės ūkio paskirties sklypu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiesioginio privažiavimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą nėra.

86Dėl apeliacinio skundo argumentų

8723.

88Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos servitutui nustatyti teismo sprendimu, t. y. šalims taikiai susitarti dėl servituto nustatymo nepavyko, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto registro išraše buvo nurodyta, jog ieškovė turi viešpataujantįjį kelio servitutą, kuris galioja atsakovei priklausančiame žemės sklype, todėl tai įrodo, kad ieškovė neturi jokio kito priimtino alternatyvaus būdo patekti į savo sklypą.

8924.

90Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

9125.

92Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinosioms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

9326.

94Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, teismas pirmiausia turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnių nepatogumų tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

9527.

96Byloje nėra ginčijamas pirmosios iš anksčiau paminėtų servituto nustatymo sąlygų egzistavimas, t. y. ieškovės ir atsakovės nesutarimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), iš visų pusių ribojasi su kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais ir tiesioginio kelio į ieškovei priklausantį žemės sklypą nėra. Esminis šioje byloje kylantis klausimas, ar yra pagrindas nustatyti kelio servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype.

9728.

98Reikšdama reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, ieškovė remiasi Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 13.6-2307 „Dėl pil. T. K. žemės sklypo padalinimo ( - )“, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nurodo, kad servituto nustatymas atsakovės sklype yra numatytas administraciniu aktu.

9929.

100Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad esminė servituto nustatymo administraciniu aktu privačiame žemės sklype sąlyga yra servituto, kuris suteiktų teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti, numatymas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

10130.

102Nagrinėjamu atveju atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas padalijus T. K. nuosavybės teise priklausiusį 2,31 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ). Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3283 „Dėl pil. T. K. žemės sklypų, esančių ( - ), padalinimo pagal detaliojo plano sprendinius“ patvirtintas T. K. nuosavybės teise valdyto 2,31 ha žemės ūkio paskirties sklypo Nr. ( - ) padalijimas į atskirus sklypus pagal G. V. projektavimo firmos parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 178. Pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius, suformuotuose sklypuose buvo numatyti servitutai aptarnauti komunikacijas ir inžinerinius įrenginius ir teisė naudotis bendru privažiuojamuoju keliu, įskaitant ir bendrą įvažiuojamąjį kelią į atsakovei bei tretiesiems asmenims M. G. ir I. V.-G. priklausančius sklypus. Pažymėtina, kad kelio servitutas į ieškovei priklausantį žemės sklypą minėtame detaliajame plane nėra numatytas.

10331.

104Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovės žemės sklype, esančiame ( - ), yra įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (viešpataujantis). Minėta daiktinė teisė įregistruota apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 13.6-2307 pagrindu ir galioja žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. 13.6-2307 „Dėl pil. T. K. žemės sklypo padalinimo ( - )“ matyti, kad juo buvo patvirtintas T. K. nuosavybės teise valdyto 2,8469 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo Nr. ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) padalijimas į 23 sklypus pagal M. J. individualios įmonės parengtą padalijimo projektą. Pagal minėtą žemėtvarkos projektą, sklypų savininkai į suprojektuotus sklypus pateks naudodamiesi servituto teise per gretimų sklypų, kurie suprojektuoti 2002 metais patvirtintame detaliajame plane, kelius, į kuriuos įvažiuojamasis kelias suprojektuotas iš rajoninio kelio ( - ). Apskrities viršininko įsakymo 1.2 papunktyje nustatyta, kad 0,1021 ha žemės ūkio paskirties sklypas Nr. ( - ) turi servitutą žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) – teisę eiti, važiuoti per sklypo dalį.

10532.

106Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 13.6-2307 buvo numatyta teisė eiti, važiuoti per atsakovės sklypą, tačiau šis servitutas nustatytas žemesnio lygmens planavimo dokumentu, t. y. žemėtvarkos projektu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atitinkamai būtų pakeisti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 178 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos ieškovės naudai būtų numatytas kelio servitutas atsakovei priklausančiame žemės sklype. Vadinasi, nėra būtinosios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos servitutui administraciniu aktu nustatyti, t. y. jo numatymo teritorijų planavimo dokumente. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad tuo metu, kai žemėtvarkos projekto sprendiniais ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 13.6-2307 buvo nustatytas servitutas, žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso atsakovei ir kuriam šioje byloje prašoma nustatyti servitutą, savininkė iki 2007 m. gegužės 8 d. buvo S. J. (buvusi pavardė K.). Ji nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. tapo ir viešpataujančiojo žemės ūkio paskirties sklypo savininke, kuris šiuo metu priklauso ieškovei. Žemėtvarkos projekto aiškinamajame rašte S. K. nėra pasirašiusi sutikimo, jog pertvarkytoje teritorijoje sklypų savininkai norėdami įvažiuoti į suprojektuotus sklypus servituto teise naudosis gretimų sklypų keliais, į kuriuos įvažiavimas suprojektuotas iš rajoninio kelio ( - ) (šiuo atveju – per sklypo Nr. ( - ) kelią). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad tokį sutikimą būtų davę vėlesni sklypo savininkai. Pažymėtina, kad, detaliajame plane atsakovei priklausančiame žemės sklype nesant numatyto kelio servituto patekti į ieškovės sklypą, taip pat nesant duomenų apie atsakovės bei ankstesnių sklypo savininkų sutikimą dėl servituto nustatymo ginčo žemės sklype, nėra pagrindo išvadai, jog kelio servitutas atsakovei priklausančiame žemės sklype galėjo būti nustatytas administraciniu aktu.

10733.

108Antra, CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Aiškindamas servituto nustatymo momentą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), nuo 2002 m. lapkričio 28 d. yra įregistruotas 0,10 ha ploto servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie kitus atsakovei priklausančiame sklype nustatytus servitutus, įskaitant ir administraciniais aktais nustatytus servitutus. Byloje esančiame ieškovės žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) plane kelio servitutas per atsakovės sklypą taip pat nėra pažymėtas. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo dėl servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre matyti, kad ieškovės prašymas įregistruoti tarnaujantįjį kelio servitutą atsakovei priklausančiame sklype buvo netenkintas, motyvuojant tuo, jog nėra pateiktas žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) planas, kuriame būtų pažymėtas tarnaujantysis kelio servitutas.

10934.

110Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė į savo žemės sklypą gali patekti iš ( - ) gatvės per tretiesiems asmenims M. G. ir I. V.-G. priklausantį sklypą arba inžinerinės infrastruktūros žemės sklypą, priklausantį trečiajam asmeniui J. S. Apeliantė savo nesutikimą su paminėta teismo išvada grindžia šiais argumentais: 1) administraciniu aktu servitutas buvo nustatytas per atsakovės žemės sklypą, todėl negali būti ignoruojami priimti aktai ir teritorijų planavimo dokumentai; 2) žemės ūkio paskirties sklypas, priklausantis M. G. ir I. V.-G., yra aptvertas tvora, sklypas užstatytas statiniais, todėl tai nereikštų mažesnių išlaidų; 3) patekimas į sklypą per trečiajam asmeniui J. S. priklausantį sklypą techniškai sunkiai įmanomas ir yra susijęs su didelėmis sąnaudomis; 4) pagrindinis susisiekimo kelias yra ( - ), o ne ( - ) gatvė; 5) tretieji asmenys ir atsakovė į savo sklypus yra įrengę atskirus įvažiavimus, tuo pažeisdami teritorijų planavimo dokumentus ir apribodami ieškovės galimybę patekti į sklypą mažiausiomis sąnaudomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

11135.

112Visų pirma, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 178 patvirtintas detalusis planas nėra pakeistas, kelio servitutas atsakovei priklausančiame žemės sklype detaliajame plane nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas ignoravo teritorijų planavimo dokumentuose numatytus sprendinius.

11336.

114Antra, ieškovė ieškiniu prašo nustatyti 3 m pločio, 35,51 m ilgio, t. y. 106,53 kv. m ploto, kelio servitutą atsakovei priklausančiame sklype, o tai sudaro apie 10 proc. viso atsakovės žemės sklypo ploto. Servitutą prašoma nustatyti sklypo dalyje tarp gyvenamojo namo ir atsakovės bei trečiųjų asmenų M. G. ir I. V.-G. sklypus skiriančios tvoros. Iš byloje esančio antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atstumas tarp gyvenamojo namo stoginės ir tvoros yra 3,85 m–3,92 m. Vadinasi, ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas užimtų iš esmės visą atsakovės sklypo dalį, esančią tarp gyvenamojo namo ir tvoros. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad į atsakovės ir trečiųjų asmenų M. G. ir I. V.-G. sklypus yra įrengti atskiri įvažiavimai, todėl servituto nustatymas ieškovės prašomu būdu lemtų poreikį griauti dalį tvoros. Nors apeliantė nurodo, kad tretieji asmenys ir atsakovė atskirus įvažiavimus į savo sklypus įrengė pažeisdami teritorijų planavimo dokumentus, tačiau šių įvažiavimų įrengimo teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Iš byloje esančio teismo ekspertizės akto matyti, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytas servitutas pagal ieškovės R. M. pateiktą žemės sklypo servituto nustatymo planą, atsakovei priklausančio žemės sklypo su namu vertė sumažėtų 16 000 Eur, t. y. nuo 168 000 Eur iki 152 000 Eur. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės prašomas servitutas lemtų reikšmingus atsakovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, teisių suvaržymus, susijusius tiek su sklypo naudojimo galimybėmis, tiek su jo vertės sumažėjimu.

11537.

116Trečia, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei priklausantis sklypas šiaurės rytų pusėje ribojasi su trečiųjų asmenų M. G. ir I. V. G. žemės sklypu, šiaurės vakarų pusėje – su trečiojo asmens J. S. žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. atliko vietos apžiūrą ir nustatė, kad ieškovė į savo žemės sklypą galėtų patekti iš ( - ) gatvės per trumpesnį, t. y. apie 21,1 m, atstumą per gyvenamosios ar kitos paskirties statiniais neužstatytus žemės ūkio paskirties arba inžinerinės infrastruktūros sklypus, kuriuose jokia ūkinė veikla nevykdoma. Iš byloje esančio antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo prieduose pateiktų nuotraukų matyti, kad atstumas nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo kraštinės iki ( - ) gatvės yra apie 21,1 metro. Pažymėtina, kad šią teismo išvadą patvirtina trečiojo asmens J. S. 2020 m. vasario 10 d. į bylą pateiktas servituto planas, iš kurio matyti, jog servituto nustatymas būtų galimas trečiajam asmeniui priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Byloje nėra duomenų apie tai, kad servituto nustatymas iš ( - ) gatvės teisiškai ir (ar) techniškai nebūtų įmanomas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, jog patekimas į sklypą iš ( - ) gatvės būtų susijęs su didesnėmis sąnaudomis, lyginant jas su sąnaudomis, kurios būtų patirtos nustačius servitutą atsakovei priklausančiame sklype. Nors trečiasis asmuo nurodo, kad kelio servitutas tokiu atveju sudarytų 148 kv. m, tačiau iš servituto plano matyti, kad 3,05 m pločio servitutas plane pažymėtas pagal visą ieškovės sklypo kraštinę, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės patekimo į sklypą negalėtų užtikrinti mažesnio ploto servituto nustatymas, atitinkamai mažesne apimtimi varžant tarnaujančio daikto savininko teises.

11738.

118Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant galimybei spręsti patekimo į ieškovės sklypą klausimą iš ( - ) gatvės, servituto nustatymas per atsakovės žemės sklypą neatitiktų pagrindinių servituto nustatymo principų – minimalaus savininko teisių suvaržymo, proporcingumo ir daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl servituto nustatymo.

119Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

12039.

121Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

12240.

123Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

124Dėl bylos procesinės baigties

12541.

126Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

127Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

12842.

129Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13043.

131Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. S., prašiusios apeliacinį skundą tenkinti, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13244.

133Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš apeliantės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismui taip pat pateikti atsakovės išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, t. y. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvito kopija. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei iš ieškovės priteistina 847 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

134Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

135Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

136Priteisti atsakovei S. V. iš ieškovės R. M. 847 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. V. (buvusi... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. liepos 18 d.... 10. 3.... 11. Atsakovė S. V. su ieškiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti. Atsakovė... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad ieškovei priklauso 0,1021 ha žemės sklypas, esantis (... 18. 6.... 19. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei priklausantis sklypas iš visų pusių... 20. 7.... 21. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimas nustatyti kelio... 22. 8.... 23. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad prašomo nustatyti servituto plotas sudaro... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 26. 9.... 27. Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti... 28. 9.1.... 29. Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 30. 9.2.... 31. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas... 32. 9.3.... 33. Teismo sprendime daromos nepagrįstos prielaidos apie buvusios sklypo... 34. 9.4.... 35. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė į savo žemės sklypą gali... 36. 10.... 37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. V. prašo skundą atmesti,... 38. 10.1.... 39. Pirkimo–pardavimo sutartimi įsigydama žemės sklypą ir gyvenamąjį namą... 40. 10.2.... 41. Ieškovės prašomo nustatyti servituto parametrai iš esmės pažeistų... 42. 10.3.... 43. Ieškovės žemės sklypas yra apleistas ir nenaudojamas, todėl byloje nebuvo... 44. 10.4.... 45. Detaliajame plane nebuvo numatytas servitutas per atsakovės žemės sklypą, o... 46. 11.... 47. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 48. 11.1.... 49. Spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo, teismas netinkamai vertino... 50. 11.2.... 51. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės sklype registruotas servitutas... 52. 11.3.... 53. Teismas nepagrįstai nurodė, kad servituto nustatymas buvo tik formalus ir... 54. 11.4.... 55. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įvažiavimo suformavimas iš ( - ) gatvės... 56. 12.... 57. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 58. 12.1.... 59. Ieškovės reikalaujamas kelio servitutas gali būti nustatytas tik privačių... 60. 12.2.... 61. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 64. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 65. 13.... 66. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 67. 14.... 68. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 69. Dėl apeliantės pateiktų procesinių prašymų... 70. 15.... 71. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 4 d. gautas apeliantės R. M.... 72. 16.... 73. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. birželio 16 d. gautas apeliantės R. M.... 74. 17.... 75. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 76. 18.... 77. Susipažinusi su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, teisėjų... 78. 19.... 79. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovės... 80. 20.... 81. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 82. 21.... 83. Apeliantė taip pat prašo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Lietuvos... 84. 22.... 85. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei priklauso 0,1021 ha... 86. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 87. 23.... 88. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja visos... 89. 24.... 90. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1... 91. 25.... 92. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 4.126... 93. 26.... 94. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėdamas tokio... 95. 27.... 96. Byloje nėra ginčijamas pirmosios iš anksčiau paminėtų servituto nustatymo... 97. 28.... 98. Reikšdama reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo atsakovei... 99. 29.... 100. Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės... 101. 30.... 102. Nagrinėjamu atveju atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas... 103. 31.... 104. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko... 105. 32.... 106. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m.... 107. 33.... 108. Antra, CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios... 109. 34.... 110. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos... 111. 35.... 112. Visų pirma, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 3 d.... 113. 36.... 114. Antra, ieškovė ieškiniu prašo nustatyti 3 m pločio, 35,51 m ilgio, t. y.... 115. 37.... 116. Trečia, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei priklausantis... 117. 38.... 118. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 119. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 120. 39.... 121. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo... 122. 40.... 123. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius... 124. Dėl bylos procesinės baigties... 125. 41.... 126. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 127. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 128. 42.... 129. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 130. 43.... 131. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos... 132. 44.... 133. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš apeliantės 847 Eur... 134. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 135. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti... 136. Priteisti atsakovei S. V. iš ieškovės R. M. 847 Eur apeliacinės instancijos...