Byla e2-3664-639/2018
Dėl 2018 m. sausio 9 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

2sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ ieškinį atsakovui O. K. (O. K.) dėl 2018 m. sausio 9 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. ( - ) panaikinimo.

5Teismas

Nustatė

61. ieškovas UAB „Akvaleksas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. K. prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. DGKS–124, kuriuo O. K. prašymas tenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš ieškovo UAB „Akvaleksas“ atsakovo O. K. 590,43 Eur naudai (neatskaičius mokesčių) išmokų, susijusių su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

72. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2017 m. birželio 19 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kurioje buvo numatyta mokėti 456,00 Eur darbo užmokestį. O. K. darbo sutartyje buvo numatytas pilno etato darbo krūvis, dirbant penkias darbo dienas su dviem poilsio dienomis neviršijant 48 valandų per savaitę darbo laiko trukmės. Paaiškėjus, kad atsakovas neatitinka savo kvalifikacijos jam buvo pasiūlyta grįžti į Ukrainą, tačiau atsakovas nurodė, kad negali išvykti, kadangi yra sumokėjęs nemažą sumą pinigų įdarbinimo agentūrai, todėl jam reikia užsidirbti bent jau agentūrai sumokėtų pinigų sumą. Ieškovas sutiko pagelbėti ir nurodė, kad paliks jį įdarbintą pas save, tačiau nusiųs dirbti pagal bendradarbiavimo sutartį kitam ūkio subjektui – SIA „Katak“. Minėtai įmonei informavus ieškovą, kad jo atsiųsti darbininkai (tarp kurių ir O. K.) netinka darbui dėl kvalifikacijos, ieškovas nusprendė su jais nutraukti darbo sutartis. 2017 m. rugpjūčio 28 d. atsakovui kaip ir keliems kitiems darbuotojams buvo pranešta, kad jis yra netinkamos kvalifikacijos, dėl to yra atleidžiamas iš darbo. Pranešęs apie atleidimą ieškovo direktorius S. R. sumokėjo 500 Eur darbo užmokestį grynaisiais, nurodė atvykti 2017 m. rugpjūčio 31 d. į darbovietę įforminti darbo sutarties nutraukimą. Pinigų sumokėjimo faktą patvirtina 2018 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytas ir šalių parašais patvirtintas pinigų gavimo raštelis. Ieškovo teigimu atsakovas po 2017 m. rugpjūčio 28 d. į įmonę neatvyko, atsakovui suteikto nuomojamo būsto adresu nuvykęs ieškovo direktorius nei atsakovo nei jo kolegų ukrainiečių nerado.

83. Ieškovo manymu Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes komisija dėl atsakovui priteistino darbo užmokesčio sprendimą priėmė neįvertinusi visos eilės bylos faktinių aplinkybių, neteisingai ir šališkai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgdama į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus byloje. Atsakovas O. K. yra realiai ir faktiškai gavęs visą jam priklausantį darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį perdirbtą laikotarpį. Be to, atsakovas darbo ginčų komisijai už 2017 m. rugpjūčio mėnesį pateikė reikalavimą tik dėl 150,00 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Ši aplinkybė sąlygoja, kad atsakovas pripažįsta gavęs nurodytą sumą, o neva nesumokėtą likutį (150 Eur), kildina iš savo paties neteisingų skaičiavimų. Pinigų gavimo faktą patvirtina, jo parašas ant laisvos formos dokumento. Priimdama sprendimą komisija vadovavosi išimtinai tik atsakovo paaiškinimais, kurie nėra patvirtinti jokia kita medžiaga ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus paaiškinimus dėl darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybių, taip pat nevertino.

94. A. O. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti 2018 m. sausio 9 d. DGK sprendimą. Nurodė, kad 2017 m. birželio 17 d. atvyko į Lietuvą ir nuvyko A. P. nurodytu adresu ( - ) Klaipėda kur ir gyveno laikotarpiu kol dirbo UAB „Akvaleksas“. 2017 m. birželio 20 d. atsakovas su kitais kolegomis nuvyko į UAB „Akvaleksas“ kur buvo sutvarkyti visi įdarbinimo dokumentai ir jų brigadininku paskirtas J. S., atsakingu už darbą asmeniu – A. P.. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį jis ir kiti darbuotojai buvo informuoti apie komandiruočių siuntimą į Lenkiją, 2017 m. rugpjūčio 28 d. vyko susitikimas su UAB „Akvaleksas“ direktoriumi S. R., kuris pažadėjo, kad darbuotojams dirbant Lenkijoje darbo užmokestį toliau mokės UAB „Akvaleksas“, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir dirbant Lietuvoje (darbo užmokestis 5 eurai/val.). Atsakovo teigimu 2017 m. rugsėjo 1 d. darbuotojus (5 žmones) atvažiavo paimti A. P., ir jie išvyko į Lenkiją Gdansko m. „Remontova“, kur jau maždaug dvi savaites buvo du darbuotojai, vadovaujami J. S., taip pat jis tą dieną išmokėjo darbuotojams (tame tarpe ir atsakovui) dalį darbo užmokesčio už liepos mėnesį - 500 eurų, pranešdamas, kad likutį už liepą ir pilnai už rugpjūtį sumokės per savaitę. 2017 m. spalio 19 d. atsakovas su kitais darbininkais grįžo į Lietuvą, tačiau darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 27 d. išmokėtas nebuvo, A. P. pranešė, kad darbų artimiausiu metu nenusimato ir žadėjo, kad vėliau atsiskaitys ir toliau dirbs su darbuotojais. Tačiau atlyginimas nebuvo sumokėtas darbo taip pat nebuvo suteikta, supratęs, kad ieškovas tik delsia ir neketina sumokėti darbo užmokesčio atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją.

105. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad yra informuotas apie teismo posėdį, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes gyvena Ukrainoje ir neturi finansinių galimybių atvykti į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

116. Ieškovo atstovas advokatas Regimantas Špelveris teismo posėdyje palaikė ieškinį, jame nurodytais pagrindais, prašė jį tenkinti, ir panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu 2017 m. birželio 20 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas Ukrainos pilietis O. K. dirbo suvirintoju UAB „Akvaleksas“ pagal terminuotą darbo sutartį. Nustačius, kad atsakovas neatitinka jo darbui keliamos kvalifikacijos ieškovas nusprendė nutraukti darbo sutartį anksčiau laiko. Ieškovo direktorius iš įmonės kasos 2017 m. rugpjūčio 31 d. pasiėmė 2000 Eur, tai patvirtina kasos orderis Nr. 1731, ir susitikęs su atsakovu bei dar trimis įmonės darbuotojais jiems sumokėjo po 500 Eur darbo užmokesčio grynaisiais, pinigų gavimo faktą darbuotojai patvirtino pasirašydami laisvos formos dokumente. Papildomai paaiškino, kad pinigus sumokėjo pats UAB „Akvaleksas“ direktorius, o atsakovas klaidingai nurodo, kad pinigus jam davė kitas asmuo t. y. A. P.. Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. įmonės buhalterės darbe nebuvo, todėl galimybių atsiskaityti su darbuotojais pagal žiniaraščius tą dieną nebuvo, nenorėdamas versti darbuotojų laukti ieškovo direktorius jiems 2017 m. rugpjūčio 28 d. pranešdamas apie atleidimą iš darbo išmokėjo atlyginimus ir geranoriškai paprašė atvykti 2017 m. rugpjūčio 31 d., į įmonę pas buhalterę, kad būtų sutvarkyti visi dokumentai dėl atleidimo. Minėtą dieną atsakovas į UAB „Akvaleksas“ neatvyko, gyvenamojoje vietoje kurią ieškovas buvo atsakovui suteikęs, atsakovo nei kitų jo kolegų ukrainiečių rasti nepavyko. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri jo reikalavimus tenkino iš dalies, tačiau advokatas atkreipia dėmesį, kad atsakovo komisijai nurodomos aplinkybės buvo prieštaringos, komisija priėmė sprendimą neįvertinusi fakto, kad darbo užmokestis atsakovui buvo sumokėtas grynaisiais pinigais, nepaisant to, kad šis išmokėjimas dėl buhalterės nebuvimo darbe negalėjo būti tinkamai įformintas žiniaraščiuose.

12Teismas konstatuoja:

13ieškinys atmestinas.

147. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 19 d. tarp šalių buvo pasirašyta terminuota darbo sutartis. Ieškovas UAB „Akvaleksas“ atsakovą O. K. priėmė dirbti suvirintoju. 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutraukta su atsakovu sudaryta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau -DK) 55 str. 1 d. nors kaip ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje nustatyta, kad darbo santykiai turėjo būti nutraukti pagal LR DK 36 str. 3 d. (kai išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos). Ieškovas (darbdavys) ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu pripažino, kad įspėjimo O. K. dėl atleidimo iš darbo DK 36 str. 3 d. pagrindu neįteikė, ieškovas prašymo atleisti iš darbo nerašė.

158. Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl jam nesumokėto darbo užmokesčio už rugpjūčio mėnesį 150,00 Eur, už rugsėjo mėn. - 1200,00 Eur ir už spalio mėn. - 800,00 Eur nesumokėjo, taip pat prašė išieškoti iš UAB „Akvaleksas“ dienpinigius už rugpjūčio, rugsėjo bei spalio mėn. - 600,00 Eur, ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 500,00 Eur. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2018 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. ( - ), kuriuo nusprendė iš dalies tenkinti O. K. prašymą, išieškoti iš atsakovo UAB „Akvaleksas“ 590,43 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 494,13 Eur (neatskaičius mokesčių), vykdyti skubiai.

169. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovui O. K. priklausančių 590,43 Eur išmokų, susijusių su darbu neatskaičius mokesčių, išmokėjimo fakto. Darbo ginčų komisija, sprendusi šį ginčą, priteisė atsakovui reikalaujamą darbo užmokestį – 590,43 Eur, kadangi šios sumos išmokėjimo ieškovas neįrodė. Ieškovas reikalauja šioje dalyje Darbo ginčų komisijos sprendimą panaikinti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybę, kad su buvusiu darbuotoju O. K. yra atsiskaitęs pilnai.

1710. Ieškovo atstovas, įrodinėdamas ieškinio pagrindą, pateikė lapą - raštelį, kuris jo nuomone yra dokumentas, patvirtinantis darbo užmokesčio išmokėjimą atsakovui, kuriame atsakovas savo parašu patvirtino, jog gavo 500 Eur. Atsakovas atsiliepime taip pat pripažino, kad gavo 500 Eur, kuriuos A. P. tą dieną išmokėjo darbo užmokesčio dalį už liepos mėnesį, tuo tarpu ieškovas teigia, kad tai buvo darbo užmokestis už rugpjūčio mėnesį ir jį išmokėjo pats UAB „Akvaleksas“ direktorius S. R.. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė papildomus įrodymus, jo nuomone, pagrindžiančius darbo užmokesčio išmokėjimo faktą atsakovui (kasos išlaidų orderį Nr. 1731, kuriame ieškovo vadovas S. R. savo parašu patvirtina, kad iš įmonės kasos 2017 m. rugpjūčio 28 d. gavo 2000 Eur, pinigų išmokėjimo priežastimi nurodyta – „atsiskaitymas su atsiskaitytinais asmenimis išmokėti atlyginimus).

1811. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas turi vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015). CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

1912. Teismas pažymi, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau -BAĮ 2 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti šie privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. BAĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Ieškovo pateiktas lapelis - „laisva forma surašytas dokumentas“ - neatitinka BAĮ reikalavimų, todėl nelaikytinas apskaitos dokumentu, patvirtinančiu darbo užmokesčio išmokėjimą atsakovui.

2013. Iš teismui pateiktų UAB „Akvaleksas“ žiniaraščių taip pat nustatyta, kad darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, darbuotojams pasirašant žiniaraštyje ties išmokėto darbo užmokesčio suma, tuo tarpu žiniaraščio už 2017 m. rugpjūčio mėn. teismui pateikta nebuvo. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis sisteminiu CPK 414 str. 1 d. ir 178 str. aiškinimu, yra konstatavęs, jog nustatytas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant darbo bylas neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015).

2114. Pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, pagal 41 punktą kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti (2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktas).

2215. Darytina išvada, kad tik gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Taigi, pinigai iš kasos buvo išmokėti įmonės vadovui S. R., o ne tiesiogiai atsakovui, todėl apie gautų pinigų panaudojimą darbo užmokesčio mokėjimui oficialių dokumentų nėra. Atsakovo parašo, kuris patvirtintų, kad nurodytus pinigus gavo kaip atlyginimą už 2017 m. rugpjūčio mėnesį nei žiniaraštyje nei kasos orderyje nėra, atsakovo parašas yra tik ieškovo pateiktame lape, kuriame nenurodyta nei už ką nei kokiu pagrindu mokami 500 Eur kiekvienam iš keturių darbuotojų. Teismas pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų ieškovo atsiskaitymo su atsakovu faktą. Kadangi ieškovas nepateikė teismui leistinų įrodymų darbo užmokesčio sumokėjimo faktui patvirtinti, vien dėl to galima daryti išvadą, kad ieškovas neišmokėjo atsakovui ginčo sumų.

2316. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti į bylos specifiką. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą" byla Nr. 3K-3-48/2001; ir kt.).

2417. Teismas taip pat pastebi, kad šiuo konkrečiu atveju darbuotojas buvo užsienietis (atvykęs iš Ukrainos Respublikos), todėl jis nemokėjo lietuvių (valstybinės) kalbos, nežinojo įstatymų, patekęs į kitą aplinką, toks asmuo yra labai pažeidžiamas, todėl bet kuris darbdavys privalo juridinius veiksmus (atlyginimo mokėjimas, darbo sutarties įforminimas ir pan.) atlikti ypač atsakingai ir jautriai.

2518. Taigi nustatyta, kad ieškovo vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, nepakankamai kontroliavo, kad visi įmonės UAB „Akvaleksas“ apskaitos dokumentai būtų surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Teismas sprendžia, jog būdamas įmonės direktoriumi S. R. negalėjo nežinoti, kaip turi būti vykdomi atsiskaitymai su jo įmonėje dirbančiais darbuotojais. DK 24 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti bendrieji darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

2619. Ieškovo UAB „Akvaleksas“ vadovas S. R., būdamas UAB „Akvaleksas“ direktoriumi, pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą. BAĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas yra juridinis asmuo, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003).

2720. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad šiuo atveju, ieškovo direktorius už išmokėtus pinigus atsakovui ir kitiems trims darbuotojams davė pasirašyti ant laisvos formos lapelio. Tokia situacija susiklostė, kadangi, tuo metu, šalia nebuvo buhalterės, nebuvo galimybės atsakovui pateikti žiniaraščio, dėl to ieškovo vadovas prašė pasirašyti pinigus gavusius asmenis ant popieriaus lapo, o formaliai sutvarkyti dokumentus bei pasirašyti oficialiuose įmonės dokumentuose dėl darbo užmokesčio gavimo paprašė atvykti vėliau t. y. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovui savo parašu nepatvirtinus, kad nurodytus pinigus gavo būtent už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijama suma atsakovui buvo išmokėta kaip darbo užmokestis taip pat neužtikrino, kad dokumentas, kuris turėtų patvirtinti darbo užmokesčio išmokėjimo faktą, turėtų visus privalomus rekvizitus. Atsižvelgtina ir į tai, kad, atsakovo teigimu, 500 Eur buvo išmokėti A. P., kaip dalis darbo užmokesčio už 2017 m. liepos mėn. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Taip pat ieškovas, teigdamas, kad išmokėti 500 Eur yra darbo užmokestis už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, nepaaiškino dėl ko buvo išmokėta 500 Eur suma, kai pagal oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus ir juose užfiksuotą informaciją atsakovui už 2017 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota 590,43 Eur suma, o atskaičius mokesčius turėjo būti išmokama 484,16 Eur, o ne 500 Eur, ieškovas nenurodė, dėl kokių priežasčių atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso suma. Tokiu būdu, ieškovo direktorius S. R. neužtikrino tinkamo atlyginimų išmokėjimo darbuotojams ir būdamas įmonės direktoriumi nesukontroliavo, kad būtų tinkamai išmokėtas atlyginimas ir tai būtų tinkami užfiksuota darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovo atsiskaitymo su atsakovu už atliktą darbą tvarka buvo skaidri ir aiški, atitiko teisės aktų ir darbo sutarties reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

2821. Konstatavus pirmiau paminėtus faktus, jog asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas konstatuoti, kad atsakovui darbo užmokestis už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, jam pasirašant lapelyje, buvo sumokėtas iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, ieškovas piktnaudžiauja subjektine teise, todėl teismas atsisako ją ginti. Kartu teismas daro išvadą, kad ieškinio patenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes būtų suformuota ydinga praktika, leidžianti asmenims, atsakingiems už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir veikti nesąžiningai.

2922. Visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, visuma nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas, panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimus dėl atsakovui O. K. priklausančių 590,43 Eur išmokų, susijusių su darbu neatskaičius mokesčių, išieškojimo yra nepagrįstas. Konstatuotina, kad Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija tinkamai ir išsamiai išanalizavusi abiejų ginčo šalių pateiktus įrodymus bei įvertinusi ginčo šalių elgesį priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti komisijos priimtą sprendimą Nr. ( - ) ieškinyje nurodytais motyvais pagrindo nėra.

3023. Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovas nėra pateikęs duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Regimantui Špelveriui,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 5. Teismas... 6. 1. ieškovas UAB „Akvaleksas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 7. 2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2017 m. birželio 19 d. buvo sudaryta... 8. 3. Ieškovo manymu Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir... 9. 4. A. O. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka,... 10. 5. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad yra informuotas apie teismo posėdį,... 11. 6. Ieškovo atstovas advokatas Regimantas Špelveris teismo posėdyje palaikė... 12. Teismas konstatuoja:... 13. ieškinys atmestinas.... 14. 7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 19 d. tarp šalių buvo... 15. 8. Atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl jam nesumokėto darbo... 16. 9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovui O. K. priklausančių... 17. 10. Ieškovo atstovas, įrodinėdamas ieškinio pagrindą, pateikė lapą -... 18. 11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos... 19. 12. Teismas pažymi, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės... 20. 13. Iš teismui pateiktų UAB „Akvaleksas“ žiniaraščių taip pat... 21. 14. Pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.... 22. 15. Darytina išvada, kad tik gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas... 23. 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad,... 24. 17. Teismas taip pat pastebi, kad šiuo konkrečiu atveju darbuotojas buvo... 25. 18. Taigi nustatyta, kad ieškovo vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės... 26. 19. Ieškovo UAB „Akvaleksas“ vadovas S. R., būdamas UAB „Akvaleksas“... 27. 20. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad šiuo... 28. 21. Konstatavus pirmiau paminėtus faktus, jog asmuo piktnaudžiauja subjektine... 29. 22. Visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus rašytinius... 30. 23. Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 32. ieškinį atmesti.... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...