Byla 2S-1137-520/2010

1

2Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla dėl įpareigojimo suteikti pedagoginį darbo krūvį ir sumokėti darbo užmokesčio skirtumą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) gimnazijai,

Nustatė

4Ieškovė A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą valstybės biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini) gimnaziją suteikti jai ne mažesnį kaip 35,75 savaitinių valandų pedagoginį darbo krūvį ir sumokėti darbo užmokesčio skirtumą už laiką, kurį ji dirbo mažiau apmokamą darbą.

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal ieškovės skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-05 nutarimo). Nurodė, kad 2010-04-08 teismo posėdyje ieškovė per atstovą prašė šią civilinę bylą sustabdyti dėl to, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal ieškovės skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-05 nutarimo, kuriame nustatyti prejudiciniai šiai bylai faktai. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ginčijamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-05 nutarimo turinį (jame nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės ir vokiečių kalbos mokytojos G. G. darbo sutartyse nustatytas darbo ir apmokėjimo už darbą sąlygas, atsakovo direktorės R. A. priimtais įsakymais dėl ieškovės darbo krūvio pakeitimo, mokytojų tarifikacijos 2009-2010 metais patvirtinimo), padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla yra susijusi su šios bylos dalyku, todėl, vadovaudamasis CPK 163 str. 1 d. 3 p., civilinę bylą sustabdė. Ieškovė A. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį, įpareigoti teismą atnaujinti ir nagrinėti darbo ginčą iš esmės. Nurodo, kad iš darbo teisinių santykių kylantis darbo ginčas dėl DK 120 str. 3 d., 174 str. 4 d. taikymo turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl byla negali būti stabdoma dėl administracinės bylos, kuri dėl didelio administracinių teismų darbo krūvio gali būti paskirta nagrinėti tik po vienerių metų. N. V. apygardos administracinio teismo nutarimas dėl administracinės nuobaudos už darbo įstatymų pažeidimus negali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjant darbo ginčą bendrosios kompetencijos teisme, tokia yra ir teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-26 nutartimi, kuria jai buvo atstatytas praleistas procesinis terminas apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-05 nutarimą, ją vienareikšmiškai pripažino nukentėjusiąja. Iš to darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad ieškinys šioje byloje yra pagrįstas, atsakovas pažeidė įstatymus, neginčijo Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo iki 2009-12-05 pašalinti nustatytus pažeidimus, atstatyti jos pažeistas teises. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje taip pat pripažino, kad „vaiko įstatyminio atstovo (šiuo atveju vaiko motinos) finansinės padėties pablogėjimas susijęs su darbo sąlygų pakeitimu, atlyginimo mažinimu, gali turėti netiesioginę įtaką nepilnamečio vaiko interesams“, t. y. kad atsakovas pažeidė DK 174 str. 4 d. (2009-07-23 redakcija) be jokių motyvų sumažinęs jos darbo užmokestį per mėnesį 1000 Lt, darbo valandas – iki 23 val., atsiliepime atsakovas nenurodė, kodėl kitiems pedagogams buvo nustatytas neproporcingai didelis darbo valandų skaičius.

6Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 2 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 163 str. 3 p. nurodytą privalomojo bylos sustabdymo pagrindą, todėl nepagrįstai sustabdė civilinę bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-02-05 nutarimo, kuriuo buvo panaikinta R. A. skirta bauda už ATPK 41 str. 1 d. numatytą pažeidimą, ir byla buvo nutraukta. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo panaikintina.

8Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). CPK 163 str. 3 p. numatyta, kad teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu byla sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas (CPK 166 str. 1 d. 2 p.). Pagal susiformavusią teismų praktiką CPK 163 str. 3 p. civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, kad pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys, t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2009; 2009-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2005-09-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; ir kt.). Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).

9Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl įpareigojimo suteikti pedagoginį darbo krūvį ir sumokėti darbo užmokesčio skirtumą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) gimnazijai. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia, kad jai atsakovas valstybės biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) gimnazija suteiktų ne mažesnį kaip 35,75 savaitinių valandų pedagoginį darbo krūvį ir sumokėtų darbo užmokesčio skirtumą už laiką, kurį ieškovė dirbo mažiau apmokamą darbą. Ieškinį ieškovė grindžia tuo, kad ji yra mokytoja, kuri dirba pas atsakovą nuo 2003-09-01. Atsakovas, pažeisdamas DK 120, 174, 203 str., be ieškovės raštiško sutikimo pakeitė ieškovės darbo sąlygas ir iš esmės sumažino darbo užmokestį už 13 savaitinių darbo valandų, t. y. nuo 2009-2010 pirmo pusmečio nuo 2009-09-01 ieškovei skirtas 23 valandų darbo krūvis, o ne 35,75 val., kaip buvo iki ieškovės nėštumo ir gimdymo atostogų. Dėl to ieškovei turi būti suteiktas ne mažesnis kaip 35,75 savaitinių valandų pedagoginį darbo krūvis bei sumokėtas susidaręs darbo užmokesčio skirtumas. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės į bylą pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-26 nutartimi, kuria buvo atnaujintas terminas A. Ž. paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010-02-05 nutarimo, šią civilinę bylą sustabdė, kadangi sprendė, jog administracinė byla yra susijusi su šios civilinės bylos dalyku. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas į nutartį perkėlė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ginčijamo nutarimo turinį, tačiau nutartyje nenurodė jokių motyvų, kokios minėtoje administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, kodėl negalima nagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išspręsta administracine tvarka nagrinėjama byla. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, ir šią civilinę bylą sustabdė. Be to, pažymėtina, kad ieškovė nereiškė prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla, prašė šią civilinę bylą nagrinėti.

10Pagal CPK 164 str. 4 p. teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą. Sprendimas dėl civilinės bylos sustabdymo, t. y. jokių procesinių veiksmų joje neatlikimo, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 str. 4 p., turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 str. 1 d. ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

11Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-26 nutarties, administracine tvarka yra nagrinėjama byla, kuria buvo panaikinta R. A. skirta 2750 Lt bauda už ATPK 41 str. numatytą pažeidimą. ATPK 41 str. 1 d. numato, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Kaip matyti iš bylos medžiagos administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra tiriamos aplinkybės, susijusios su tuo, kad Valstybinė darbo inspekcija 2009-11-20 surašė administracinio teisės akto pažeidimo protokolą ir paskyrė administracinę nuobaudą dėl ATPK 41 str. 1 d. numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, kad R. A., būdama valstybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė, 2009-08-31 įsakymu Nr.V1-15 patvirtino 5-12 mokytojų darbo krūvio paskirstymą nuo 2009-09-01 ir mokytojai G. G. paskyrė mažesnį nei 18 valandų darbo krūvį, o A. Ž. mažesnį nei iki nėštumo ir gimdymo atostogų turėtą darbo krūvį – pažeidė DK 120 str. 3 d. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs ne iš administracinių teisės santykių, bet ginčas, kilęs tarp darbuotojo ir darbdavio, kuris nagrinėjamas CPK XX skyriuje „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ nustatyta tvarka, iš bylos medžiagos matyti, kad šioje civilinėje byloje teismas gali pats civilinio proceso tvarka nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, nėra duomenų, kad tokie faktai civilinėje byloje negali būti nustatyti, kad reikšmingi bylai faktai ir aplinkybės gali būti nustatytos išimtinai administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kurioje nedalyvauja atsakovas valstybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) gimnazija. Civilinės bylos nagrinėjimas negalimas būtų tuo atveju, jeigu teismas civilinio proceso tvarka negalėtų nustatyti darbo krūvio ieškovei sumažinimo faktų. Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo teigti, jog teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje dėl nuobaudos R. A. dėl DK 120 str. 3 d. pažeidimo skyrimo pagal pareiškėjos R. A. pareiškimą, turės prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, kurioje ieškovė ginčija darbo krūvio sumažinimą 2009-2010 pirmam pusmečiui ir byla turi būti sustabdyta CPK 164 str. 4 p. pagrindu.

12Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią civilinę bylą sustabdė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina.

13

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Nutarė

16Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai