Byla e2-863-180/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo (civilinės bylos Nr. e2-3830-590/2017)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties atsisakyti priimti jos (ieškovės UAB „Genra“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo (civilinės bylos Nr. e2-3830-590/2017), ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Genra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: panaikinti atsakovės 2017 m. kovo 20 d. sprendimą dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta; 2017 m. kovo 8 d. atsakymą į klausimą Nr. 5; ex officio peržengti ieškinio ribas ir įvertinti viešojo pirkimo, kuriuo siekiama įsigyti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbus Senųjų Trakų k., Trakų r. (toliau – pirkimas) sąlygų 87 punkto teisėtumą; grąžinti pirkimo procedūras į iki pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant atsakovę patikslinti pirkimo sąlygas; paaiškėjus, kad pirkimo procedūros užbaigtos – nutraukti pirkimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
  2. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 4232 straipsnio 1 dalį, tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis nustato, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Naudojimasis šia teise yra būtina kreipimosi teisminės gynybos prielaida – pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Pretenzija perkančiajai organizacijai pateikiama ar ieškinys teismui pareiškiamas per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (VPĮ 94 str. 1 d. 2 p.).
  3. Įvertinęs ieškinio turinį, teismas sprendė, kad ieškovė iš esmės ginčija pirkimo sąlygų 87 punkte nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (R) specialisto patirtis ir jo lyginamąjį svorį. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygas paskelbė 2016 m. gruodžio 19 d., o ieškovė pretenziją dėl paminėtos sąlygos pateikė tik 2017 m. kovo 13 d., t. y. po beveik trijų mėnesių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovė praleido pretenzijos ginčyti pirkimo sąlygas pateikimo terminą ir tokiu būdu nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
  4. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovė – UAB „Genra“, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti; jei teismas spręstų, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarkos – atnaujinti terminą, atsižvelgiant į ginčo svarbą viešajam interesui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas netinkamai taikė VPĮ nuostatas. VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad tiekėjai turi teisę per 15 dienų pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją nuo pastarosios pranešimo raštu apie priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Ieškovė pretenziją atsakovei pateikė dėl pastarosios 2017 m. kovo 8 d. atsakymo į paklausimą, kuriuo taip ir nebuvo išaiškinta, kokios kvalifikacijos turi būti siūlomi darbuotojai, jeigu vykdant pirkimo sutartį, reikia pakeisti pasiūlyme nurodytą darbuotoją.
  2. Teismas neatsižvelgė, kad ginčas yra svarbus viešajam interesui. Atsakovės pateiktas paaiškinimas iškraipo pirkimo sąlygas ir neleis nei vienam tiekėjui pasiekti sutartyje nustatyto rezultato, nes itin suvaržo tiekėjo teisę pasitelkti kvalifikuotą darbuotoją, jei pasiūlyme nurodytasis suserga, miršta, tampa neįgalus ar pan.
  3. Atsakovė vertina tiekėjų ekonominį naudingumą pagal pasiūlyme nurodyto statybos vadovo patirtį. Šis kriterijus yra pagrindinis atrenkant pirkimo laimėtoją. Pagal atsakovės pateiktą išaiškinimą išeitų, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas pasiūlė darbuotoją, turintį 10 metų patirtį atliekant reikalaujamus darbus, tai vykdant sutartį prireikus tokį darbuotoją pakeisti, jį pakeisti galėtų tik kitas darbuotojas, turintis analogišką patirtį, o tai yra neįmanoma, nes pirkimą laimės tiekėjas, turintis didžiausią patirtį turintį darbuotoją. Taigi atsakovės pateiktas ginčo pirkimo sąlygos išaiškinimas itin pažeidžia ne tik sąžiningą konkurenciją, bet ir viešųjų pirkimų principus, yra žalingas visai viešųjų pirkimų sistemai, todėl turi būti pripažintas neteisėtu ir pažeidžiančiu viešąjį interesą.
  4. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė 2017 m. kovo 8 d. pateiktu atsakymu į paklausimą sutapatino reikalavimus tiekėjo kvalifikacijai su pasiūlymų vertinimo kriterijais ir tokiu būdu pažeidė kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme vertinimo procedūrų atribojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009). Šio atribojimo esmė – tiekėjų kvalifikaciniai duomenys negali būti naudojami pasiūlymų vertinimo procedūroje.
  5. Kasacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad būtent teismams yra nustatyta prerogatyva ginti viešąjį interesą ir būtent teismai nėra saistomi ikiteisminių procedūrų apribojimų nustatytų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės UAB „Genra“ ieškinį ir šis procesinis dokumentas grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Dėl Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, sprendžiant ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo padarinių klausimą

  1. Šioje byloje esminis klausimas – ar ieškinio iš viešųjų pirkimų teisinių santykių priėmimo stadijoje teismas gali spręsti dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo padarinių (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) taikymo, kuomet ieškovas pateikia duomenis, kad atliko atitinkamus įstatyme nustatytus nurodytos tvarkos įgyvendinimo veiksmus.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant analogišką klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-847-302/2017), suformuota teisės taikymo taisyklė pagal kurią ieškovės pateikti duomenys apie ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimą vertinami ieškinio priėmimo stadijoje. Nurodytoje byloje nustatęs, kad ieškovė 2017 m. kovo 13 d. pretenzija iš esmės ginčija pirkimo sąlygas, kurios buvo paskelbtos dar 2016 m. gruodžio 19 d., kad nurodytą pretenziją perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti, atsižvelgęs į VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pretenzijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pateikti, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti jos ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
  3. Teismų precedentų kūrimo, galiojimo bei keitimo taisykles suformulavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas byloje Nr. 33/03 ir kt.), jas nuosekliai plėtoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-2012, 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2012, pažymėjo, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamas, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, juos aiškiai ir racionaliai argumentuojant. Kai aukštesnės ar tos pačios grandies teismo sprendimas analogiškoje byloje priimtas padarius aiškią teisės taikymo klaidą, bylą nagrinėjantis teismas privalo ne juo vadovautis, bet tinkamai taikyti teisės normas, kartu argumentuojant, kodėl nesivadovaujama atitinkamu teismo sprendimu ar jo dalimi.
  4. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra pagrindas ir teisinis poreikis nukrypti nuo anksčiau sukurto teismo precedento, sprendžiant ieškinio iš viešųjų pirkimų teisinių santykių priėmimo klausimą ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymosi aspektu.

12Dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo

  1. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas jų – kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Išankstinio ginčų sprendimo tvarka gali būti nustatyta įstatymuose (CPK 22 str. 1 d.).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė inicijuoti iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantį teisminį ginčą. Pagal CPK 4232 straipsnio 1 dalį tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
  3. VPĮ 93 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. VPĮ 94 straipsnis nustato terminus, per kuriuos tiekėjas turi teisę inicijuoti atitinkamo perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą.
  4. Skundžiamą procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė 2017 m. kovo 13 d. pretenzija ir 2017 m. kovo 22 d. ieškiniu iš esmės ginčija pirkimo sąlygas, konkrečiai pirkimo sąlygų 87 punkto kriterijų (R) specialisto patirtis, kurios buvo paskelbtos dar 2016 m. gruodžio 19 d., o pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą pretenzija dėl pirkimo sąlygų tiekėjo turi būti pateikta per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo jų (pirkimo sąlygų) paskelbimo. Nustatęs, kad ieškovė nurodytos pirkimo sąlygos teisėtumo peržiūros procedūrą inicijavo praėjus beveik trims mėnesiams nuo pirkimo sąlygų paskelbimo dienos, teismas konstatavo VPĮ nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymą ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti UAB „Genra“ ieškinį atsakovei UAB „Trakų vandenys“.
  5. Spręsdamas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į siekiamo inicijuoti ginčo specifiką. Pagal CPK 4232 straipsnio 3 dalį, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.
  6. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
  7. Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
  8. Paminėto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsisakyti priimti ieškinį, kuriuo siekiama inicijuoti viešųjų pirkimų bylą, dėl nesilaikytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) teismas gali tik tuo atveju, jeigu ieškovas nepateikia jokių duomenų apie VPĮ 93 straipsnyje 3 dalyje nustatytos tvarkos įgyvendinimą. Tuo atveju, kai ieškovas pateikia duomenis, kad kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, kuria ginčijo pastarosios atitinkamus veiksmus ir sprendimus, tačiau perkančioji organizacija atsisakė ją nagrinėti, teismas privalo priimti tokį ieškinį ir tik jo pagrindu iškėlęs civilinę bylą patikrinti, ar perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, nagrinėjamu atveju – ar pretenzijos pateikimo terminas tikrai praleistas, inter alia, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo. Nustatęs, kad perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjo kreipimąsi (pretenziją), teismas sprendžia dėl tolesnės bylos eigos (ieškinį atmeta, bylą nutraukia ir t.t.).
  9. Iš apeliantės pareikšto ieškinio matyti, kad pastaroji įvykdė jai CPK 4232 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą – nurodė nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu atsisakyti nagrinėti pretenziją motyvus, o teismas nurodyta teisės norma jam nustatytos pareigos nesilaikė ir nepaisant to, kad apeliantė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie pretenzijos perkančiajai organizacijai pateikimą, apie pastarosios sprendimo atsisakyti priimti pretenziją pagrįstumą sprendė ieškinio priėmimo stadijoje. Tokiu būdu teismas pažeidė aptariamą proceso teisės normą, dėl ko priėmė neteisėtą procesinį sprendimą – atsisakė priimti apeliantės ieškinį.
  10. Išvadą, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo tikrinti, ar perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti apeliantės pretenziją, patvirtina ir tai, jog bylos iškėlimo (ar atsisakymo ją iškelti) metu teisinis ar faktinis ieškinio pagrįstumo aspektai nevertinami. Pirminėje civilinio proceso stadijoje turi būti patikrinama tik tai, ar ieškinio bei jo priedų forma ir/ar turinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, išdėstytus atitinkamai CPK 111-114, 135 straipsniuose (pvz., ar dalyvaujančiais byloje asmenimis nurodyti visi asmenys, kurie minimi ieškinyje, ar nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų rekvizitai, ieškinio pagrindas ir dalykas, teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis (jei reikia) ir pan.), o ne atliekama išsami ieškinio turinio ir/ar jo priedų analizė.
  11. Dėl nustatytų procesinių pažeidimų skundžiama nutartis panaikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329, 338 str.).

13

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Genra“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai