Byla 2A-1404-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus ir Jūratės Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8698-933/2014 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, negauto darbo užmokesčio už nepagrįstą nušalinimą nuo tarnybos, vidaus tarnybos stažo bei stažo už priedus perskaičiavimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos darbo užmokestį nušalinimo nuo tarnybos laikotarpiu nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 71 865,68 Lt, 3 593,28 Lt delspinigių už pavėluotai mokamą ir negautą darbo užmokestį, 150 000 Lt neturtinę žalą, 9 700 Lt išlaidas, susijusias su ilgai užsitęsusiais procesais nagrinėjant skundus baudžiamojo proceso, administracinės teisenos įstatymų nustatyta tvarka, išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio paruošimu ir advokato dalyvavimu nagrinėjant teisme šį ieškinį bei 5 398 Lt transporto išlaidas, susijusias su važinėjimais į teisminius procesus Šalčininkai-Varėna-Vilnius, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo už priteistą sumą, įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įskaičiuoti nušalinimo laikotarpį į bendrą ieškovo vidaus tarnybos stažą bei stažo priedus už tarnybos Lietuvos valstybei metus nuo 1985-01-17 iki 2003-03-13. Teismui nusprendus, kad praleistas senaties terminas, jį atstatyti dėl ieškinyje išvardintų svarbių aplinkybių.

5Nurodė, kad 2000-06-07 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnas, turėdamas prieštaringą, iki galo nepatikrintą informaciją, iškėlė baudžiamąja bylą Nr. 39-1-014-00 pagal LR BK (1961 m. redakcija su pakeitimais) 282 straipsnio 1 dalį. 2000-06-07 J. K., dirbęs Šalčininkų rajono policijos komisariato vyresniuoju inspektoriumi personalo ir socialiniams reikalams, buvo sulaikytas LR BPK (1961 m. redakcija su pakeitimais) 137 straipsnio tvarka. 2000-06-09, nesant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovas padarė nusikaltimą, jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas iki 2000-06-28. 2000-06-15 ieškovui buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 282 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 282 straipsnio 1 dalį. 2000-06-28 STT vyresnysis tardytojas priėmė nutarimą nušalinti J. K. nuo pareigų tardymo laikui nuo 2000-07-01. Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-12-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6/2002 ieškovas buvo nuteistas pagal LR BK 282 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 282 straipsnio 4 dalį, paskiriant jam 150 MGL (18 750 Lt) baudą ir konfiskuojant pusę turto. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ieškovas 2003-03-03 įsakymu Nr. TE-9 buvo atleistas iš pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-05-27 nutartimi panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2002-12-23 nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-05-12 J. K. priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismas 2008-09-19 nutraukė baudžiamąjį procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-03 priėmė nutartį Nr. 2K-55/2009, kuria J. K. pilnai reabilitavo. Kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ir buvo pripažintas nekaltu. Be to, valstybės civilinė atsakomybė kyla ir dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Baudžiamasis procesas ieškovui pradėtas 2000-06-07, o ieškovas nekaltumą galutinai įrodė 2009-03-03. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo reabilituojančia nutartimi buvo konstatuota, jog ieškovo nušalinimas nuo pareigų neterminuotą laikotarpį yra nepagrįstas ir neteisėtas, prievartos kardomųjų priemonių paskyrimas ieškovui nepagrįstas ir neteisėtas, ieškovo atleidimas iš tarnybos kompromituojančiais pagrindais nepagrįstas ir neteisėtas, ieškovui priimtas apkaltinamasis nuosprendis pripažintas neteisėtu, kadangi ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apskrities VPK pateikė 2013-04-17 pažymą 10-20-( - ) apie ieškovui apskaičiuotą darbo užmokestį nušalinimo nuo tarnybos metu: nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 – 71 865,68 Lt, delspinigiai – 3 593,28 Lt. Baudžiamojo proceso metu ieškovas patyrė ir išlaidų, susijusių su teisine gynyba, transporto išlaidų. Išlaidos už kvalifikuotą teisinę pagalbą, procesinių dokumentų surašymą pagal užsitęsusius procesus nagrinėjant ieškovo skundus baudžiamojo proceso ir administracinės teisenos įstatymo nustatyta tvarka bei išlaidos, susijusios su civilinio ieškinio paruošimu, sudaro 35 000 Lt, kurios laikytinos ieškovo patirtos turtinės žalos dalimi. Spręsdamas dėl neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtai ieškovui taikytomis kardomosiomis priemonėmis (ilgu 1 mėnesio termino suėmimu ir 3 metų nušalinimu nuo tarnybos) bei nepagristai uždelsto baudžiamojo proceso, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad, ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną. Ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, savijautą, sukėlė dvasinius pergyvenamus, baimę, nuoskriaudą, gėdą. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13. Šis laikotarpis liko neįskaičiuotas į bendrąjį ieškovo tarnybos stažą nuo 1985-01-17. Ieškovo nuomone, nuo 2009-03-03 turi būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Jis ieškovui kreipiantis į teismą praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas prašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

6Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad ieškovas praleido senaties terminą pareikšti ieškinį, o jo nurodomos priežastys, dėl kurių prašo terminą atnaujinti, nėra pakankamos ir pagrįstos. Ieškovas turėjo jo interesus atstovaujantį advokatą. Tai, kad kaip prioritetinį teisių gynimo būdą ieškovas pasirinko su darbo santykiais susijusių klausimų sprendimą, vertintina kaip savo pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo išraiška. Administracinės teisenos, susijusios su atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo pradėjimas, nesusijęs ir neįtakoja ieškovo galimybių pareikšti ieškinį CK 6.272 straipsnio pagrindu, nestabdo termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Nuo 2009-03-03 ieškovas turėjo galimybę tokį ieškinį reikšti, o tą padarė tik po beveik 5 metų. Ieškovas, atsižvelgdamas, kad galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartimi buvo išteisintas, daro prezumpciją, kad visas jam vykęs baudžiamasis procesas buvo neteisėtas. Tokia prezumpcija negali būti daroma, ieškovas turi įrodyti kokie veiksmai ir dėl kokių priežasčių neteisėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas klausimų dėl procesinių prievartos priemonių, laikino nušalinimo, atleidimo iš tarnybos nesprendė, tik konstatavo apeliacinės instancijos teismo padarytus BPK įrodinėjimo tvarkos reikalavimų pažeidimus. Kitų ieškinyje įvardijamų veiksmų neteisėtumo Lietuvos Aukščiausias Teismas nekonstatavo, o Varėnos rajono apylinkės teismas 2008-05-12 nesprendė ir nevertino nei procesinių prievartos priemonių, nei nušalinimo nuo pareigų teisėtumo. Ieškinyje neargumentuota, kodėl neteisėtu laikytinas suėmimas. Ieškovas neįrodo, jog turėjo 35 000 Lt išlaidų teisinei pagalbai ir transportui. Šios išlaidos viršija Teisingumo ministro 2004-04-02 Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato (padėjėjo) teikiamą teisine pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytus orientacinius advokatų apmokėjimo maksimalius dydžius. Nesuprantama, kodėl reikšdamas reikalavimus dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu, ieškovas prašo atlyginti ir jo turėtas išlaidas administracinio proceso metu. Nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas įrodė priežastinį ryšį tarp valstybės veiksmų, atliktų baudžiamojo proceso metu, ir tam tikrų jo nurodomų atsiradusių pasekmių. Nepaisant pateiktų darbingumo lygio pažymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad darbingumo praradimas įtakotas vykdyto baudžiamojo persekiojimo. Ieškovas, prašydamas priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės neargumentuoja jos dydžio. Tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT bylose dėl uždelsto proceso priteistų pinigų suma neviršija 20 000 Lt. Šiose bylose procesai truko virš 8 metų, buvo konstatuotas proceso delsimas. Ieškovas nepateikia konkrečių argumentų, dėl ko reiktų konstatuoti proceso delsimą, kokį laiką organizuoti procesą buvo delsiama. Ieškovo prašoma atlyginti 150 000 Lt neturtinė žala nepagrįsta.

8Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį.

9Nurodė, kad baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia, jog tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai neteisėti. Ieškovas nepateikia konkrečių atitinkamus procesinius sprendimus priėmusių pareigūnų veiksmų neteisėtumo įrodymų. Vertinant STT pareigūno, priėmusio 2000-06-07 nutarimą iškelti baudžiamąją bylą, veiksmus, pažymėtina, kad sprendimas priimtas esant vienai iš 1961 m. LR BPK 125 straipsnyje numatytų vadų baudžiamajai bylai iškelti - gautas rašytinis pareiškimas, kuriame išdėstyta pakankamai konkreti informacija apie ieškovo ir kito asmens daromus ir jau padarytus nusikaltimus. Ieškovas pažymi, kad nušalinimas nuo pareigų jam skirtas neteisėtai, tačiau nepateikia konkrečių argumentų dėl jo skyrimo neteisėtumo. STT pareigūno 2000-06-28 nutarimas nušalinti kaltinamąjį nuo pareigų pagal savo turinį ir formą bei sankcionavimo tvarką atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus. Ieškovas nuo pirmų baudžiamojo proceso stadijų naudojosi pasirinkto gynėjo paslaugomis, buvo supažindintas tiek su parengtinį tardymą atlikusio pareigūno nutarimu, tiek ir su policijos komisaro įsakymu, kuriais jis buvo nušalintas nuo pareigu. Ieškovas galėjo kelti nušalinimo nuo pareigų panaikinimo klausimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas butų ėmęsis šių priemonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-27 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425/2003 iš esmės konstatuotas ne kasatorių (ieškovo ir kito asmens) nekaltumas, o netinkamas pirmosios instancijos teismo reagavimas į baudžiamųjų įstatymų kaitą, konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, susiję su nusikaltimų perkvalifikavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartimi kasacinėje byloje Nr. 2K-55/2009, skirtingai nei ankstesne kasacinio teismo nutartimi šioje byloje, buvo įvertinamas ir ieškovo elgesys, jo atitiktis net kelių nusikalstamų veikų sudėčių požymiams. Pats ieškovas savo elgesiu sudarė pagrindą manyti, kad jis galimai yra padaręs nusikalstamą veiką ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Ieškovo reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009-03-03. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-02 sprendime konstatuota, kad ieškovo reikalavimai turėjo būti grindžiami CK 6.272 straipsniu ir reiškiami pateikiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Ieškinio senaties termino praleidimo priežastis yra klaidingas teismo, kuriame ieškovas siekė ginti savo pažeistas teises, pasirinkimas. Ieškovas turi ilgametę darbo teisėsaugos institucijose patirtį ir atitinkamą išsilavinimą, todėl turėtų suprasti tinkamo teisių gynimo būdo pasirinkimo ir įstatymų reikalavimų laikymosi svarbą. Dalį reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos ieškovas sieja su sveikatos būklės pablogėjimu, duomenų, kad ligos ir sveikatos sutrikimai galėtų būti baudžiamojo persekiojimo padariniai, ieškovas nepateikė. Ieškovas reikalauja atlyginti 35 000 Lt išlaidų, kurias patyrė apmokėdamas advokato pagalbą ir vykdamas į teismo posėdžius, tačiau nepateikia jas pagrindžiančių dokumentų.

10Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį.

11Paaiškino, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas buvo išteisintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartimi, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2012-03-03. Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2014 m. sausio mėn., todėl ieškinio senaties terminas pasibaigęs ir yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškovo reikalavimas įpareigoti įskaičiuoti nušalinimo laikotarpį į bendrą ieškovo vidaus tarnybos stažą bei stažo priedus už tarnybos Lietuvos valstybei metus nuo 1985-01-17 iki 2003-03-13 yra ne civilinės, o darbo bylos reguliavimo dalykas. Išteisinamuoju nuosprendžiu nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumas. Tik teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis neteisėti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo baudžiamosios bylos procesas truko pernelyg ilgai. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti sumažintas arba atmestas (CK 6.282 str. l d.), kadangi paties ieškovo didelis neatsargumas padėjo ieškovo galimai žalai atsirasti. Ieškovas prašo atlyginti 35 000 Lt turtinės žalos, susijusios su jo atstovavimu teisminiuose procesuose, tačiau nepateikė įrodymų apie pinigų mokėjimo faktą. Ieškovo nurodomas neturtinės žalos dydis 150 000 Lt neatitinka protingumo kriterijų. Ieškovo nurodomos ligos nėra tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su galimai neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, todėl negali būti laikomos kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindas.

12Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį.

13Vidaus reikalų ministerija neatliko veiksmų, kurie galėjo padaryti žalos. Ieškovas jau reiškė reikalavimą dėl darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį priteisimo ir nušalinimo laikotarpio įskaitymo į tarnybos stažą Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šis reikalavimas įsiteisėjusiu 2013-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2982-121/2013 atmestas. Ieškovo atleidimo iš tarnybos pagrindo (ne)pakeitimas ir atitinkamas institucijos ar teismo sprendimas negalėjo įtakoti ieškovo baudžiamojo proceso metu ir nušalinimu nuo tarnybos patirtos žalos ir šios žalos atlyginimo, sukliudyti ieškovui pateikti atitinkamą reikalavimą teismui. Ieškovas prašo atlyginti išlaidas, susijusias su teisine gynyba, ir transporto išlaidas. Ieškinio tekste šias išlaidas ieškovas sieja tik su baudžiamuoju procesu, tačiau reikalavime nurodo, kad jos susiję su ilgai užsitęsusiais procesais nagrinėjant ieškovo skundus baudžiamojo proceso ir administracinės teisenos įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2982-121/2013 ieškovo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Taigi nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Ieškovas nedetalizavo nurodyto turtinės žalos dydžio ir nepagrindė turtinės žalos įrodymais. Nurodytą turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitame procese. Tokių išlaidų atlyginimo buvo galima reikalauti tame procese, kuriame jos buvo patirtos.

14Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko: prašė taikyti ieškinio senatį; ieškinio dalį dėl nušalinimo laikotarpio nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 įskaičiavimo į vidaus tarnybos stažą nutraukti; jeigu ieškinio senatis bus atnaujinta, ieškinį atmesti.

15Paaiškino, kad Šalčininkų rajono PK 2003-03-10, gavęs iš Varėnos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusį nuosprendį 2003-03-13 įsakymu Nr. TE9 atleido iš pareigų J. K., vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 43.9 punktu ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 16 punktu. Atleidimo momentu 2003-03-13 J. K. ištarnautas laikas vidaus reikalų sistemoje 2000-06-30 buvo paskaičiuotas 17 metų 5 mėnesiai ir 26 dienos (iki 2000-07-01 nušalinimo nuo pareigų). Kasacinio skundo pateikimas nestabdo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo. Ieškovas neskundė nušalinimo nuo pareigų, o vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas nedaro nušalinimo neteisėtu dėl ko turėtų kilti žala. Kaip matyti iš 2008-05-12 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio pats ieškovo elgesys sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti, todėl teigti, kad STT pareigūnų veiksmai, pradedant ikiteisminį tyrimą ar nušalinant nuo pareigų ieškovą, buvo neteisėti, nėra pagrindo. Duomenų, kad ieškovas būtų skundęs tardytojo veiksmus dėl atliekamų veiksmų baudžiamojoje byloje, nerasta. Baudžiamasis procesas užtruko ir dėl ieškovo kaltės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas serga depresija, kada ši liga jam buvo diagnozuota. Teigti, kad ieškovo sveikata pablogėjo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo nėra pagrindo. Ieškovas prašo įskaičiuoti į vidaus tarnybos stažą laikotarpį už nušalinimą nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13, tačiau tarnybos stažo skaičiavimas priskiriamas tarnybinių ginčų sričiai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013-10-02 administracinėje byloje Nr. 1-2982-123/2013 J. K. skundą atmetė. Todėl civilinė byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Ieškovas prašo priteisti 35 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas nagrinėjant administracines bylas savo teisės dėl išlaidų atlyginimo nerealizavo, per įstatymo nustatytą 14 dienų terminą įsiteisėjus teismo sprendimui dėl išlaidų atlyginimo į teismą nesikreipė, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas administracinėse bylose atmestinas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-24 sprendimu ieškinį atmetė.

17Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ieškinio senaties praleidimo buvo svarbios, todėl atsisakė atnaujinti ieškinio senatį. Nors ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, teismas vertindamas teisinių vertybių svarbą su kuriomis siejamas pareikštas ieškinys, dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų pasisakė iš esmės. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutarties priėmimas byloje Nr. 2K-55/2009 sudarė pagrindą daryti išvadą, kad tiek baudžiamosios bylos iškėlimas, tiek ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Tokių aplinkybių nebuvo konstatuota paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kad baudžiamoji byla jam buvo pradėta neteisėtais, nes pagal bylos duomenis buvo pakankamas pagrindas pagal ikiteisminio tyrimo institucijos turimą medžiagą iškelti baudžiamąją bylą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad jam procesinio poveikio ir kardomosios priemonės taip pat buvo taikytos nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas nenustatė neteisėtų veiksmų, kurie siejami su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatu dėl ieškovo atleidimo iš tarnybos formuluotės pakeitimo. Byloje įvertinęs duomenis teismas nenustatė, jog baudžiamasis procesas buvo vilkinamas ar kad baudžiamąją bylą tyrusių pareigūnų ir nagrinėjusių teismų veiksmai būtų neteisėti. Teismas sprendė, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu. Ieškovas, būdamas pareigūnu, privalančiu savo profesinėje veikloje užtikrinti teisėtumą, negalėjo atlikti paminėtų veiksmų, kurie nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, jam turėjo būti žinoma, kad tokie veiksmai neatitinka įstatymų. Teismas nepripažino ieškovo prašomos turtinės žalos kaip pagrįstos ir atsisakė ją priteisti, taip pat nebuvo nustatytas pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos, kadangi byloje nustatė, kad ieškovas pablogėjusia sveikata skundėsi prieš baudžiamąjį procesą. Teismas netaikė deliktinės atsakomybės instituto, kadangi konstatavo, kad ieškovas neįrodė įstatyme įtvirtintų deliktinės atsakomybės sąlygų. Teismas padarė išvadą, kad teisinio pagrindo ieškovo nušalinimą nuo pareigų pripažinti neteisėtu nebuvo, kadangi paties ieškovo, kaip pareigūno veiksmai lėmė tai, kad jam buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas bei taikytos įstatymuose numatytos procesinės prievartos ar kardomosios priemonės, tarp jų nušalinimas nuo pareigų. Teismui nustačius, kad ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas teisėtai ir pagrįstai, egzistuojant teisiniams ir faktiniam pagrindui, ieškovo reikalavimas įskaičiuoti nušalinimo laikotarpį į bendrą ieškovo vidaus tarnybos stažą bei stažo priedus už tarnybos Lietuvos valstybei metus nuo 1985-01-17 iki 2003-03-13 laikė nepagrįstu ir atmetė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi.

19Nurodo, kad:

  1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas ne dėl ieškovo kaltės. Ieškovas neginčija, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo trijų metų senaties terminas prasidėjo nuo 2009-03-03, tačiau tik 2013-10-02 Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl nušalinimo nuo pareigų laikotarpio įskaičiavimo į stažą yra neteismingas administraciniam teismui. Teismas nutraukė administracinę bylą ir jos neperdavė nagrinėti bendros kompetencijos teismui. Ieškovas nuo 2009-04-01 tiek kreipimosi į darbdavį metu, tiek administracinės bylos teisenos metu veikė aktyviai, ėmėsi procesinių priemonių savo teisėms realizuoti ir tai gali būti pripažįstama svarbia proceso įstatyme nustatyta termino praleidimo priežastimi;
  2. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, Valstybės institucijų – atsakovo atstovų veiksmai, organizuojant ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu nuo 2000-06-07 iki 2009-03-03 neatitiko Žmogaus teisių ir Pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartyje konstatuota, kad baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų nutarimu ieškovo atžvilgiu 2000-06-07 pradėtas be pakankamo pagrindo, o nusikalstamos veikos įrodymai buvo renkami provokuojant ieškovą nusikalsti. Ikiteisminio tyrimo užsitęsimas iki septyniolikos mėnesių, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų kaita, ikiteisminio tyrimo stabdymas formaliais pagrindais ieškovui sukūrė teisinio netikrumo jausmą ir tokiu būdu buvo pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, kuo greičiau įrodyti savo nekaltumą. Žemesnės instancijos teismas neištaisė ikiteisminio tyrimo klaidų ir patys priėmė nepagrįstus ir neteisėtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl ieškovo, vilkindami baudžiamosios bylos nagrinėjimą;
  3. Ieškovui buvo paskaičiuota 71 865,68 Lt darbo užmokesčio ir 3 593,28 Lt delspinigių, todėl jau vien tai liudija ieškovo patirtą žalą. Prie ieškovui patirtos turtinės žalos turi būti priskirtos išlaidos ir baudžiamajame procese bei administracinės teisenos procesuose, kadangi ieškovas prisiteisti patirtas išlaidas minėtuose procesuose, neturėjo galimybių;
  4. Baudžiamasis persekiojimas trukęs virš septynių metų ieškovui padarė ne tik turtinės bet ir neturtinės žalos, ieškovui buvo pareikšti sunkūs kaltinimai, kurių ieškovas nepadarė, jam pritaikytos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimas, ieškovo atžvilgiu buvo nepagrįstai ir neteisėtai taikytos provokacijos ir kitos prievartos priemonės, turto areštas, nepagrįstas nušalinimas nuo tarnybos neribotam laikui;
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad dėl nepateisinamai uždelsto proceso, kai asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir buvo išteisintas, tačiau, kai šis išteisintas asmuo, kviesdamas teisinei pagalbai advokatą, turėjo išlaidų, šios išlaidos, kaip turtinės žalos dalis, turi būti priteistos iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-375/2010). Todėl turi būti priteistos ieškovo išlaidos už teisinę pagalbą ir kitos patirtos išlaidos.

20Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti arba pašalinti iš proceso Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministeriją kaip netinkamą atsakovo atstovą.

21Nurodo, kad:

  1. Byloje nagrinėjamoje situacijoje VRM neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo padaryti žalos pareiškėjui. Žala apeliantui galėjo būti padaryta LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, prokuratūros, teismo ir (ar) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmais. Vilniaus apygardos administraciniame teisme įsiteisėjusiu 2013-10-02 sprendimu buvo konstatuota, kad apeliantas nušalintas nuo pareigų vykdant LR Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą, kurį sankcionavo LR Generalinė prokuratūra;
  2. Apelianto atleidimo iš tarnybos pagrindo pakeitimas ar nepakeitimas ir atitinkamas institucijos ar teismo sprendimas niekaip negalėjo įtakoti apelianto baudžiamojo proceso metu ir nušalinimu nuo tarnybos galimai patirtos žalos ir šios šalos atlyginimo ir sukliudyti apeliantui pateikti atitinkamą reikalavimą teismui. Nuo pat baudžiamojo proceso pabaigos apeliantas buvo tinkamai atstovaujamas ir nebuvo priežasčių, kliudančių jam laiku ir tinkamai pateikti reikalavimą dėl žalos atlyginimo;
  3. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėtų veiksmų, kurie būtų siejami su ieškovo nušalinimu nuo darbo;
  4. Ieškovo nurodyta turtinė žala, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitame procese, turėjo būti reikalaujama procese, kuriame jos buvo patirtos. Pareiškėjas nenurodo priežasčių, kurias protingai būtų galima vertinti kaip objektyviai užkirtusias kelią tokiam reikalavimui pareikšti;
  5. VRM neturi kompetencijos pasisakyti dėl ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos, kuri siejama su per ilgu baudžiamuoju procesu, neteisėtu kardomųjų priemonių taikymu.

22Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimą.

23Nurodo, kad:

  1. Ieškinio pradžios momentu, kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, laikomas 2009-03-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2K-55/2009 priėmimo momentas, todėl ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas nenurodė jokių aukščiau išvardintų pateisinančių termino praleidimą aplinkybių, todėl termino praleidimas nelaikytinas praleistu pateisinamai ir nėra pagrindų senaties termino atnaujinimui. Ieškovo argumentai apie jo siekius ir jų atspindį kitose bylose buvo motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis paprastai nelaikytinas neteisėtas savo teisės įgyvendinimas, asmens kreipimasis ne į tą teismą arba kitas kompetentingas spręsti ginčą institucijas, o į kitas institucijas, neturinčias jurisdikcinių įgalinimų, netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2012-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje);
  2. Apeliantas ignoruoja teismų praktiką, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t.y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis, c. b. Nr. 3K-7-183/2005; 2007-04-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-169/2007);

24Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimą.

25Nurodo, kad:

  1. Visai kito proceso pradėjimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo neribojo ieškovo teisės inicijuoti atskirą procesą dėl žalos atlyginimo CK 6.272 str. pagrindu. Ieškovo inicijuotas administracinis procesas, jo metu sprendžiami klausimai nebuvo aktualūs nagrinėjamai CK 6.272 str. pagrindu bylai, jo metu nebuvo nustatinėjamas baudžiamojo proceso metu ieškovo atžvilgiu vykdytų veiksmų teisėtumas, patirta žala ir kt. Minėto proceso metu buvo siekiama pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir šis procesas iš esmės baigėsi 2012-11-28. Ieškinio pateikimas į Vilniaus apygardos teismą ar Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriems ieškovo keliamas ginčas neteismingas, ieškinio senaties termino šiuo atveju nenutraukė;
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartyje nėra konstatuota, jog tam tikri veiksmai yra neteisėti. Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 str. 1, 4, 5 d. numatytų įrodinėjimo tvarkos reikalavimų pažeidimus. Kitų ieškinyje ir apeliaciniame skunde įvardijamų veiksmų neteisėtumo teismas nekonstatavo, o pirmąją instancija bylą nagrinėjęs Varėnos rajono apylinkės teismas savo 2008-05-12 sprendime nesprendė ir nevertino nei procesinių prievartos priemonių, nei nušalinimo nuo pareigų teisėtumo;
  3. Pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams dėl ieškovo patirtos jo prašomos atlyginti dalies turtinės žalos. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovo nuomone nepagrįsto tyrimo jo atžvilgiu pradėjimo, akivaizdu, kad taip retrospektyviai žvelgiant į bet kurį išteisinimu ar bylos asmens atžvilgiu nutraukimu pasibaigusį atvejį, būtų galima pereiti prie viso proceso neteisėtumo prezumpcijos, kas būtų visiškai priešinga ne kartą minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai jog išteisinimas a priori nereiškia viso proceso veiksmų neteisėtumo;
  4. Ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl jis bylinėjimosi išlaidų neturėjo galimybių prisiteisti baudžiamajame ir administracinės teisenos procesuose. Be to, nėra aišku, kaip administraciniuose procesuose turėtos išlaidos siejasi su nagrinėjama žalos atlyginimo CK 6.262 str. pagrindu byla. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad turėjo būtent tokias išlaidas ir būtent nurodytuose procesuose;
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo konstatuoti kad, ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, be to nėra duomenų apie tai, kad ieškovo sveikatai buvo pakenkta būtent dėl jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso. Su šiais argumentais nėra pagrindo nesutikti, todėl pagrįstai atsisakė priteisti neturtinę žalą. Ieškovo prašoma 150 000,00 Lt neturtinė žala yra visiškai neracionali.

26Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Nurodo, kad:

  1. Apeliantas praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą dėl padarytos žalos atlyginimo. Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių matyti, kad apeliantas buvo išteisintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartimi, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi iki 2012-03-03, o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2014 metų sausio mėn.;
  2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla ir vėliau taikytos procesinio poveikio ir kardomosios priemonės buvo taikytos pagrįstai ir teisėtai;
  3. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog baudžiamasis procesas buvo vilkinamas. Teisminio proceso trukmei turėjo įtakos ir paties apelianto bei jo gynėjo veiksmai, be to atitinkami sprendimai buvo skundžiami tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, naudojantis įstatymų suteiktomis teisėmis;
  4. Apeliantas, būdamas pareigūnu, privalančiu savo profesinėje veikloje užtikrinti teisėtumą, negalėjo atlikti paminėtų veiksmų, kurie nurodyti atveju kasacinio teismo 2009-03-03 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55/2009. Jam turėjo būti žinoma, kad tokie veiksmai neatitinka įstatymų;
  5. Apeliantas valstybės civilinės atsakomybės neįrodė, todėl apelianto reikalavimas atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, negalėjo būti patenkintas.

28Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimą.

29Nurodo, kad:

  1. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškinio senaties termino praleidimą lėmė ne objektyvi būtinybė pirmiausia išspręsti tarnybinį ginčą su buvusiu darbdaviu, o tai, kad pats apeliantas šių klausimų išsprendimui suteikė prioritetą. Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino praleidimą nulėmusios aplinkybės priklausė išimtinai nuo apelianto valios, todėl jos nelaikytinos pakankamai objektyviomis ir svarbiomis, kad sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą; Be to, apeliantas net kelis kartus pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą, kas taip pat prisidėjo prie ieškinio senaties praleidimo;
  2. Net ir tai, kad dalis įrodymų baudžiamojo proceso metu buvo įvertinti kaip neatitinkantys leistinumo reikalavimo, neįrodo, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas neteisėtai, o apeliantas savo veiksmais nesukūrė pagrindo baudžiamajam persekiojimui. Skunde akcentuojamas liudytojo I. K. parodymų melagingumas, tačiau atsakomybė už padarinius, kuriuos sukėlė melagingas pranešimas turėtų tekti tokius žinomai tikrovės neatitinkančius faktus išsakiusiam asmeniui, o ne teisėsaugos institucijai, kuriai tokia informacija buvo pateikta. Apeliaciniame skunde apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais apie neteisėtą STT pareigūnų elgesį, nenurodoma, kuo būtent pasireiškė tikslingumo, atidumo reikalavimų pažeidimai;
  3. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kuo būtent pasireiškė nušalinimo nuo pareigų neteisėtumas. Iš to galima daryti išvadą, kad laikino nušalinimo neteisėtumas yra kildinamas iš galutinio ieškovo išteisinimo, o tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas procesines prievartos priemones neteisėtomis;
  4. Pritartina teismo pozicijai dėl ieškovo reikalavimų priteisti išlaidas teisinei pagalbai ir transportui, kurios siejamos su ieškovo dalyvavimu baudžiamajame ir administraciniame procese. Pagrįstas ir teismo sprendimas dėl ieškovo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

31Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

32Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

33Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

34Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

35Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senaties terminą ir deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

36Apeliantas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos sprendimą skundžia dėl 3 metų ieškinio senaties termino taikymo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas ne dėl ieškovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Apeliantas neginčijo to fakto, kad sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 2009-03-03, jis praleido, tačiau nesutinka su teismo vertinimu dėl aplinkybių, kurios reikšmingos ieškinio senaties termino atnaujinimui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto pateiktas svarbias aplinkybes dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, jog svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, jog ieškinio senatis buvo praleista dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka, kad visai kito ir nesusijusio proceso pradėjimas dėl atleidimo iš darbo formulės pakeitimo neribojo ieškovo teisės inicijuoti atskirą procesą dėl žalos atlyginimo.

37Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakovai nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, sukeliančių valstybės deliktinę civilinę atsakomybę. Apelianto nuomone, teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanomai trumpiausią laiką. Esą nekvalifikuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir žemesnės instancijos teismų sprendimai laikytini deliktu ir pripažintini neteisėtais veiksmais.

38Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

39Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė visas aplinkybes, kurių pagrindu buvo vykdomas baudžiamasis procesas ir nenustatė baudžiamąją bylą tyrusių pareigūnų ir nagrinėjusių teismų veiksmų neteisėtumo. Su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, o apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-03 nutartyje nėra konstatuota, kad tiek baudžiamosios bylos iškėlimas, tiek ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Šioje nutartyje teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos eigą ir reikštus kaltinimus (ieškovas iš pradžių buvo kaltinamas kyšio priėmimu, tačiau teismas jį pripažino kaltu už prekybą poveikiu ir byla iš naujo buvo nagrinėjama taip pat pagal kaltinimą dėl prekybos poveikiu), padarė išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų apie apgaulingą nusikalstamos veikos pobūdį, o kaltinimas sukčiavimu ieškovui pareikštas kaip alternatyva nepasiteisinusiems kaltinimams kyšio priėmimu ir prekyba poveikiu. Taigi, teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, jų pakankamumo ieškovo kaltei pagrįsti prasme, bet nekonstatavo jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, jokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, renkant įrodymus ir taikant kardomąsias bei procesines prievartos priemones, nekonstatavo, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas neteisėtai, ar kad jo priėmimui įtakos turėjo neteisėti teisėjų veiksmai. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pritaikytų kardomųjų priemonių teisėtumą, rėmėsi tuo metu galiojančiu reglamentavimu ir sutiktina, jog nėra pagrindo teigti, kad kardomoji priemonė - suėmimas ieškovui buvo paskirta ir pratęsta nepagrįstai, kadangi nutartyje dėl suėmimo skyrimo nurodyta, jog byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovas padarė nurodytą veiką ir atsižvelgiant į įtariamojo elgesį, o būtent į tai, kad įtariamasis dalinai pripažįsta kaltę ir į tai, kad gali paveikti asmenis, duodančius jam nepalankius parodymus, yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, yra pagrindo manyti, kad ieškovas būdamas laisvėje gali trukdyti nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Taigi, ieškovo išteisinimo pagrindai nepaneigė faktinių veiksmų, sudariusių prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti. Tai, kad išteisinamu nuosprendžiu nebuvo konstatuota ieškovo kaltė, nesudaro pagrindo pripažinti kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) ir kitų procesinės prievartos priemonių (laikino sulaikymo) taikymo ieškovui neteisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis.

40Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą. Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2000-06-07, kuomet buvo priimtas nutarimas iškelti baudžiamąją bylą, ir truko iki 2009-03-03, kuomet įsiteisėjo Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-05-12 išteisinamasis nuosprendis apelianto atžvilgiu, jog byla kelis kartus buvo nagrinėjama tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, apklaustas didelis skaičius liudytojų, ieškovas buvo sulaikytas ir nuteistas Baltarusijos Respublikoje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apelianto (ieškovo) teisė į įmanomai trumpiausią procesą nebuvo pažeista, t.y. nepažeista ieškovo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko intensyviai, baudžiamojo proceso vilkinimo požymių nėra nustatyta, visi ieškovo teisių suvaržymai proceso metu buvo būtini, teisėti ir proporcingi.

41Apeliacinis skundas grindžiamas ir aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepamatuotai nusprendė,jog ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos ir neįrodė neturtinės žalos ir nepatyrė neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus vertina nepagrįstais.

42Ieškovas kaip patirtą žalą prašė priteisti darbo užmokestį nušalinimo nuo tarnybos laikotarpiu nuo 2000-07-01 iki 2003-03-13 71 865,68 Lt, 3 593,28 Lt delspinigių už pavėluotai mokamą ir negautą darbo užmokestį, 150 000 Lt neturtinę žalą, išlaidas, susijusias su ilgai užsitęsusiais procesais nagrinėjant skundus baudžiamojo proceso, administracinės teisenos įstatymų nustatyta tvarka, išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio paruošimu ir advokato dalyvavimu nagrinėjant teisme šį ieškinį 9 700 Lt (1 t., 131-132, 143-146 b. l.) bei 5 398 Lt transporto išlaidas, susijusias su važinėjimais į teisminius procesus Šalčininkai-Varėna-Vilnius.

43Pirmosios instancijos teismas reikalavimo atlyginti turtinę žalą netenkino ne todėl, kad būtų vertinęs, jog negautas darbo užmokestis ir delspinigiai nėra suprantami kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis, o todėl, kad nenustatė tardymo (ikiteisminio tyrimo) institucijų neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų pagrindas susieti su ieškovo nušalinimu nuo darbo. Apeliantas nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje nustatytas aplinkybes ir apelianto argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atžvilgiu taikytas procesines prievartos priemones baudžiamojoje byloje vertinto pagrįstomis, teisėtomis bei proporcingomis siekiamiems proceso tikslams, kadangi baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu buvo sąlygotas paties ieškovo elgesio (CPK 177, 185 str.). Civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlyga, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio ar bylos nutraukimo priėmimo nėra preziumuojamas ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Net ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo ir pats savaime nėra pagrindas atlyginti asmeniui žalą, jei atitinkami procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė bylą tyrusių ikiteisminių tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų ar baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, baudžiamojo proceso ir Konvencijos nuostatų ieškovo atžvilgiu pažeidimo faktas nėra konstatuotas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš valstybės jo baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kodėl jis kitose bylose patirtas bylinėjimosi išlaidas siekia prisiteisti nagrinėjamojoje byloje, kaip žalą, ir kodėl jų atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas konkrečiose bylose pagal nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

44Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, todėl nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

45Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

46Ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia jam neteisėtai taikytomis kardomosiomis priemonėmis, nepagrįstai uždelstu baudžiamuoju procesu. Pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl jis vertina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovui kardomosios priemonės buvo pritaikytos neteisėtai, o vien ta aplinkybė, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai ir vėliau jis laikytas kaltinamuoju, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti turtinę žalą. Paties ieškovo veiksmai lėmė tai, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai bei buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jis patyrė neturtinę žalą, yra pagrįsta. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad jo sveikatos būklė pablogėjo būtent dėl pradėto baudžiamojo proceso, o bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sveikatos sutrikimais skundėsi iki baudžiamojo proceso pradėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie apelianto patirtus kokius nors konkrečius neturtinius praradimus, nepatogumais ar reikšmingus išgyvenimus, todėl valstybei neatsirado pareiga atlyginti apelianto nurodomą neturtinę žalą, yra pagrįsta (CK 6.272 straipsnis).

47Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

48Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Apeliacinio skundo netenkinti.

51Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš Lietuvos... 5. Nurodė, kad 2000-06-07 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos... 6. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktu atsiliepimu su... 7. Paaiškino, kad ieškovas praleido senaties terminą pareikšti ieškinį, o jo... 8. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktu atsiliepimu su... 9. Nurodė, kad baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia, jog tyrimo... 10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktu atsiliepimu su pareikštu... 11. Paaiškino, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų... 12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pateiktu atsiliepimu su... 13. Vidaus reikalų ministerija neatliko veiksmų, kurie galėjo padaryti žalos.... 14. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su... 15. Paaiškino, kad Šalčininkų rajono PK 2003-03-10, gavęs iš Varėnos rajono... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-24 sprendimu ieškinį atmetė.... 17. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, praleido... 18. Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto... 19. Nurodo, kad:
  1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius... 20. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) atsiliepimu... 21. Nurodo, kad:
    1. Byloje nagrinėjamoje situacijoje VRM neatliko... 22. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į... 23. Nurodo, kad:
      1. Ieškinio pradžios momentu, kaip teisingai... 24. Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 25. Nurodo, kad:
        1. Visai kito proceso pradėjimas dėl atleidimo... 26. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą... 27. Nurodo, kad:
          1. Apeliantas praleido CK 1.125 str. 8 d.... 28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį... 29. Nurodo, kad:
            1. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškinio... 30. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 31. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 32. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 33. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 34. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 35. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 36. Apeliantas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos sprendimą skundžia dėl... 37. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo išvada, kad... 38. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 40. Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą,... 41. Apeliacinis skundas grindžiamas ir aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos... 42. Ieškovas kaip patirtą žalą prašė priteisti darbo užmokestį nušalinimo... 43. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo atlyginti turtinę žalą netenkino... 44. Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra... 45. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės... 46. Ieškovas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia jam... 47. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi... 48. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 50. Apeliacinio skundo netenkinti.... 51. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti...