Byla 2-609-330/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nerana“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Nerana“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1818-173/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Genys“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nerana“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Klausimo esmė

4Ieškovė UAB „Genys“ pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime prašė UAB „Nerana“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė UAB „Nerana“ už pateiktas prekes liko skolinga 1701,86 Eur. Įsiskolinimas nepadengtas praėjus 10 mėnesių terminui, atsakovė neatsiskaitė ir po pranešimo apie ieškovės ketinimą inicijuoti bankroto bylą įteikimo. Ieškovės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Nerana“ turi mokumo problemų. Iš UAB „Creditreform Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad atsakovei UAB „Nerana“ yra inicijuojami teisminiai procesai, nors remiantis 2013 metų balanso duomenimis įmonės apyvarta yra 289 262 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovei UAB „Nerana“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė M. V..

7Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog UAB „Nerana“ vadovas buvo įpareigotas pateikti įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė. Teismas nustatė, kad atsakovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, skolinga valstybinio socialinio draudimo biudžetui 15 860,21 Eur, neturi nekilnojamojo turto, o vienintelė įmonės vardu registruota transporto priemonė yra areštuota. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo suteikta galimybė ginčą su ieškove išspręsti taikiai, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad per laikotarpį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo teisme 2015 m. balandžio 9 d. skola nebuvo sumokėta, o šalims nepavyko susitarti taikiai dėl skolos sumokėjimo, rodo, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera ir ji nepajėgi vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismas taip pat akcentavo aplinkybę, jog bendraieškis, kuris bylos nagrinėjimo eigoje savo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiėmė dėl pasiekto taikaus susitarimo su atsakove, informavo teismą, kad atsakovė to susitarimo neįvykdė. Teismo vertinimu, įrodymų visuma patvirtina, kad nėra galimybių, jog atsakovė ateityje galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nes atsakovė nepateikia duomenų, pagrįstų finansinės būklės duomenimis, kad ji yra moki įmonė.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atsakovė UAB „Nerana“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Nerana“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Su ieškove žodžiu buvo suderintos atsakovės įsiskolinimo likvidavimo sąlygos. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė, inicijuodama bankroto bylą, siekia padidinti atsakovei ekonominį spaudimą skolos atgavimo procedūroje.
  2. Ieškovė, prašydama iškelti bankroto bylą, įsiskolinimo atgavimo procese nepagrįstai naudojasi šia ultima ratio priemone. Tikroji kreipimosi į teismą priežastis – siekis atgauti skolą. Tokiu atveju ieškovė turėtų išnaudoti teisminį skolos išieškojimo būdą. Neatsiskaitymas su ieškove yra laikino pobūdžio.
  3. Iškėlus bankroto bylą devyni atsakovės darbuotojai liktų be darbo ir pragyvenimo šaltinio.
  4. Ieškovė bankroto institutu naudojasi kaip paslėptu būdu atgauti skolą. Tokios aplinkybės laikytinos piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

10Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Nerana“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi atsakovei UAB „Nerana“ bankroto byla apskųstąja nutartimi iškelta konstatavus šios bendrovės nemokumą.

14Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).

15Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas, tačiau įstatymas nenustato jokio termino, kiek turėtų būti pradelstas įsiskolinimų vykdymas, todėl svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai iš tiesų yra pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.

16Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Atsakovė UAB „Nerana“ (apeliantė) pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti įmonės finansinius dokumentus neįvykdė. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi konstatuota, kad UAB „Nerana“ vadovas nevykdo pareigos, numatytos ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje (pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių ir ataskaitinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose nagrinėjamas bylas ir įmonės įsipareigojimus). Už šios pareigos nevykdymą UAB „Nerana“ vadovui paskirta bauda (b. l. 93). Visgi ir ši teismo sankcija įmonės vadovo nesudrausmino – nurodyti dokumentai ir duomenys pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog UAB „Nerana“ vadovas taip pat nevykdo pareigos viešai atskleisti finansinius dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių statymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas, 5 punktas, 7 punktas, 58 straipsnio 3 dalis). Duomenys juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikiami. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė taip pat nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodymų apie įmonės vykdomą veiklą, turimus įsipareigojimus, turtą ir pan. Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantė, sąmoningai neatskleisdama tikrosios įmonės finansinės bei turtinės padėties, elgiasi nesąžiningai. Nesant kitų duomenų apie apeliantės finansinę padėtį, turimą turtą, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir pagrįstai vadovavosi iš registrų surinkta informacija, kuri patvirtina, kad apeliantė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka įmokų valstybinio socialinio draudimo biudžetui, kuriam įsiskolinimas nuosekliai didėjo dar nuo 2012 metų ir apskųstosios nutarties priėmimo metu siekė 15 762,13 Eur. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog įmonės nemokumą pagrindžia aplinkybės, jog apeliantė, deklaruodama įmonės rentabilumą ir finansinių sunkumų laikinumą, gana ilgai užtrukusios bankroto bylos iškėlimo stadijos metu taip ir nesugebėjo padengti arba sumažinti sąlyginai nedidelio kreditorės, inicijavusios bankroto bylą, finansinio reikalavimo, o taikus susitarimas, sudarymas su kita kreditore UAB „Aderosa“, liko neįvykdytas.

17Pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, šiame procese taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip atleidimas byloje dalyvaujančių asmenų nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Tokia teisminės praktikos nuostata aktuali ir analizuojamu klausimu, kadangi, kaip minėta ankstesnėje nutarties dalyje, įmonės mokumą turi pagrįsti įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Aptariamu atveju atskirojo skundo argumentais apeliantė net neketina objektyviais duomenimis įrodinėti įmonės mokumo ar finansinių sunkumų laikinumo aplinkybių. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinis teismas konstatuoja, jog įvertinti atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo.

18Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog ieškovė, reikšdama reikalavimą iškelti bankroto bylą, pasirinko neadekvatų ir neproporcingą savo teisių gynimo būdą. Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškovės kreipimasis į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą laikytinas dispozityvumo principo išraiška. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-185/2012). Tai, be kita ko, reiškia, kad kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neprivalo bandyti atgauti skolos bendrąja ginčo teisenos tvarka. Tačiau kreditorius, kreipdamasis į teismą, turi pagrįsti savo teisinį statusą, todėl teismui turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai. Kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ginčas ir kuo grindžiamas jo reikalavimas. Jeigu toks kreditoriaus nurodymas nėra aiškiai nepagrįstas, jis yra pakankamas teismui, su sąlyga, kad skolininkas bankroto bylos iškėlimo stadijoje neginčija kreditoriaus reikalavimo teisės. Jeigu skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus bei įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka. Tačiau aptariamu atveju ieškovės finansinio reikalavimo atsakovė neginčija, netgi priešingai – atskirajame skunde deklaruoja jo pagrįstumą. Todėl bylos nagrinėjimo eigoje nustatytos aplinkybės, jog ieškovės finansinis reikalavimas yra sąlyginai nedidelis, jog įmonė turi didelį įsiskolinimą socialinio draudimo biudžetui, jog įmonė neturi vertingo turto, o turimam turtui taikomas areštas, taip pat ir kitos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog neatsiskaitymą su kreditore (ieškove) sąlygojo ne jos finansinio reikalavimo (ne) pagrįstumas, o rimtos atsakovės mokumo problemos. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantės akcentuojamas teisminis skolos išieškojimo būdas kažin ar būtų sėkmingas, o tik sudarytų prielaidas ilgesnį laiką apeliantei išvengti teisinio nemokumo būsenos konstatavimo. Šių aplinkybių kontekste situacijos nekeičia ir deklaratyvūs atsakovės siekiai išsaugoti įmonės darbuotojams darbo vietas. Analizuotos aplinkybės papildomai patvirtina atsakovės nemokumą, todėl nesudaro prielaidų reabilitacinio tikslo įgyvendinimo galimybei.

19Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

20Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių apskųstoje nutartyje nustatytas aplinkybes. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Nerana “ yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Iš aukščiau nurodytų duomenų darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog realiai turi likvidaus ir vertingo turto ar lėšų, kurių pakaktų finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, ar bent realiai deda pastangas įsiskolinimams likviduoti.

21Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti UAB „Nerana“ bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo manyti, kad įmonė ketina ir bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Padarius tokią išvadą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Klausimo esmė... 4. Ieškovė UAB „Genys“ pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovei UAB... 7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog UAB „Nerana“... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atsakovė UAB „Nerana“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo... 10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Nerana“... 13. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias... 14. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių... 15. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 16. Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės... 17. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą,... 18. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog... 19. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties... 20. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą,... 21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 23. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....