Byla A-858-1927-14
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Via Unica“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Via Unica“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – BUAB „Ignalinos statyba“) dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Via Unica“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), patikslintu skundu (I t., b. l. 47–56), prašydamas:

51) panaikinti 2012 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir ūkio ministras) įsakymą Nr. 4-640 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-640) dėl Europos Sąjungos fondų lėšų išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075 vykdytojai UAB „Via Unica“ grąžinimo;

62) panaikinti 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministro įsakymo Nr. 4-641 (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-641) dėl ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo 1.1 punktą;

73) panaikinti 2012 m. birželio 11 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02 (toliau – ir Išvada);

84) panaikinti 2012 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) raštą Nr. (24.16.03)-5K-1213671-62-1206656 „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo tyrimo“;

95) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministras įsakymu Nr. 4-640 UAB „Via Unica“ projekto, projekto kodas VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075 (toliau – ir Projektas) išlaidų sumą 324 422,51 Lt pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis, įskaitydamas 162 211,36 Lt UAB „Via Unica“ įnašą ir įpareigojo Bendrovę grąžinti išmokėtų lėšų dalį. 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministras įsakymu Nr. 4-641 pakeitė 2010 m. birželio 11 d. ūkio ministro įsakymą Nr. 4-455, sumažindamas UAB „Via Unica“ Projekto finansavimui skirtą lėšų kiekį. 2012 m. birželio 14 d. Agentūra surašė Išvadą, kuria remiantis ūkio ministras priėmė 2012 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 4-640. 2012 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas Finansų ministerija raštu Nr. (24.16-03)-5K-1213671-62-1206656 įformino sprendimą kuriuo pareiškėjo UAB „Via Unica“ skundą dėl Išvados pripažino nepagrįstu. Pareiškėjo nuomone, ūkio ministro Įsakymas Nr. 4-640, Agentūros Išvada ir Finansų ministerijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ūkio ministras šį įsakymą priėmė remdamasis Išvada, kuri tuo metu buvo ginčijama, o ginčas dėl jos dar nebuvo išspręstas Finansų ministerijoje. Išvada nebuvo įsigaliojusi ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl, įsakymas Nr. 4-640 yra priimtas nesilaikant ginčų nagrinėjimo tvarkos, nustatytos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės) 211 punkte ir turi būti panaikintas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11Pareiškėjas nesutinka su 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-640, nes sugrąžinama gali būti tik ta lėšų suma, kuri yra didesnė nei priklauso ir ta didesnė lėšų suma yra išmokėta projekto vykdytojui, nes jis nesilaikė teisės aktų ir sutarčių nuostatų (Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2.2. p.). Bendrovė nepažeidė Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktų, tarptautinių sutarčių, paramos sutarties sąlygų ir negavo didesnės lėšų sumos nei priklauso. Nei teisės aktai, nei Projekto finansavimo ir administravimo sutartis nenumato baigtinio dokumentų, patvirtinančių projekto vykdytojo išlaidas, sąrašo. Pareiškėjas pateikė visas Projekto išlaidas, patvirtinančius dokumentus. Visos finansavimo lėšos buvo panaudotos Projektui tinkamai įgyvendinti. Todėl Išvadoje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir dėl to 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministro įsakymas Nr. 4-640 nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

12Pareiškėjas nesutinka ir su Agentūros Išvadoje, bei Finansų ministerijos Sprendime padaryta išvada, jog vienašalis įskaitymas negali būti tinkamas norint pripažinti Projekto vykdytojo patirtas išlaidas deklaruotinomis Europos Komisijai, o pranešimas apie vienašalį įskaitymą (vienašalio įskaitymo aktas) negali būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymu dokumentu. Taisyklių 142.2 punkte ir Projektų administravimo ir finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.2 punkte yra nurodyta, jog įgyvendinančiai institucijai turi būti pateiktos „visų išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų“ kopijos. UAB „Via Unica“ nurodo patyrusi išlaidas ir neturi jokio kito dokumento, kaip vienašalis įskaitymo aktas. Nei Sutartis, nei minėtos teisės aktų nuostatos nenumato, kad vienašalis ar daugiašalis įskaitymo aktas negali būti patirtas išlaidas patvirtinančiu dokumentu. Finansų ministerijos sprendime nepagrįstai nurodyta, jog UAB „Via Unica“ gavusi finansavimo lėšas, šių lėšų rangovui neišmokėjo (nepervedė), o atliko vienašalį įskaitymą ir tokiu būdu sumažino rangovui atlikto mokėjimo sumą. Pareiškėjo nuomone, jo 2011 m. rugpjūčio 9 d. vienašalis įskaitymo aktas yra išlaidas patvirtinantis dokumentas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.130 ir 6.131 straipsnius ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo12 ir 13 straipsnius.

13Be to, UAB „Via Unica“, įskaitydama UAB „Ignalinos statyba“ mokėtiną sumą, nieko negavo ir nepraturtėjo, nes neteko teisės gauti iš UAB „Ignalinos statyba“ žalos atlyginimo ir netesybų. Todėl UAB „Via Unica“ apmokėjo UAB „Ignalinos statyba“ už atliktus darbus įskaitymo būdu bei užtikrino padarytų nuostolių atlyginimą ir finansavimo lėšų naudojimą pagal paskirtį. Europos komisijos 2012 m. kovo 22 d. rašte Nr. H3/KKT Ares (2012)163926 nurodyta, jog projektas nėra pajamas duodantis projektas, baudos (netesybos) kompensuoja paramos gavėjo patirtus nuostolius ir nesumažina paramos gavėjo patirtų išlaidų bei jos neturėtų būti išskaitomos iš visos patirtų išlaidų sumos. Todėl, priešingai nei nurodyta Sprendime, Europos Komisijos laikosi nuomonės, kad pranešimas apie vienašalį įskaitymą (vienašalio įskaitymo aktas) gali būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymu dokumentu ir gali būti deklaruojamas Europos Komisijai. Minėtuose teisės aktuose nėra nurodyta, koks konkretus išlaidas įrodantis dokumentas turi būti pateiktas įgyvendinančiai institucijai, o taip pat nenurodyta, kad toks dokumentas, kaip vienašalis įskaitymas nelaikomas pateisinančiu patirtų išlaidų. Tuo tarpu, atsakovai visiškai neįvertino visų faktinių aplinkybių ir dėl to formaliai priėmė skundžiamus teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, jis nepadarė nei teisės normų, nei Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punkto pažeidimų, todėl ūkio ministro įsakymas Nr. 4-640, Išvada ir Sprendimas turi būti panaikinti. Panaikinus ūkio ministro įsakymą Nr. 4-640, atitinkamai turi būti panaikintas ir 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministro įsakymas Nr. 4-641.

14Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 88–91) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

15Teigė, kad 2011 m. liepos 18 d. ji patvirtino pareiškėjo pateikto mokėjimo prašymo Nr. MP008 MPD2 dalį (sąskaitų apmokėjimo būdas) 324 422,51 Lt tinkamų finansuoti išlaidų sumai, iš jų finansavimo lėšos 162 211,15 Lt sumai. 2011 m. liepos 26 d. pareiškėjui buvo išmokėtos finansavimo lėšos pagal mokėjimo prašymo Nr. MP008 MPD2 dalį – 162 211,15 Lt sumai. Vadovaujantis Taisyklių 142.2 punktu ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.2 punktu, projekto vykdytojas privalėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo į sąskaitą dienos išmokėti gautas lėšas, nuosavas lėšas projektui įgyvendinti rangovui ir pateikti Agentūrai pranešimą apie apmokėjimą kartu su visų išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijomis. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 633 pateikė 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 539, adresuotą UAB „Ignalinos statyba“ (toliau – ir Rangovas), kuriame pareiškė, kad vienašaliu pareiškimu įskaito Rangovui pagal 2010 m. gruodžio 6 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. S10/12/06 (toliau – ir Rangos sutartis) mokėtiną sumą, sudarančią 535 168,81 Lt, kaip priešpriešinį piniginį reikalavimą į Rangovo reikalavimą pagal Rangos sutartį už atliktus darbus 406 409,37 Lt sumai, t. y. gautas Projekto finansavimo lėšas pasilieka sau, o ne išmoka Rangovui. Taigi, pareiškėjas MP008 MPD2 dalyje pripažintų tinkamų finansuoti išlaidų 324 422,51 Lt neišmokėjo Rangovui, taip pat negrąžinto finansavimo lėšų 162 211,15 Lt į Ūkio ministerijos sąskaitą. Tokiais savo veiksmais Projekto vykdytojas pažeidė Taisyklių 142.2 punktą, Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių (toliau – ir Išlaidų atitikties taisyklės) 8.5.1 punktą, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.4 punktą ir bendrųjų sąlygų 2.1.14 ir 4.6.2 punktus. Agentūros teigimu, pareiškėjo pateiktas vienašalis įskaitymas neatitinka Išlaidų atitikties taisyklių 5 punkte apibrėžtos išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumento sąvokos, nes juo neįrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas. Be to, vadovaujantis Išlaidų atitikties taisyklių 8.4 punktu, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, privalo būti skirtos už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, atliktus darbus sumokėti.

16Agentūra nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad ūkio ministras negalėjo priimti ginčijamo 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 4-640, nes Išvada tuo metu buvo apskųsta Finansų ministerijai ir dar nebuvo gautas atsakymas iš jos. Pažeidimo tyrimo išvadų įsigaliojimui nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato įsigaliojimo sąlygų ar laikotarpio, pažeidimo tyrimo išvada įsigalioja nuo jos pasirašymo. Taisyklių 211 punktas nustato terminą, per kurį pareiškėjai ar projektų vykdytojai turi teisę apskųsti Finansų ministerijai Agentūros veiksmus. Todėl negali būti net teorinės galimybės Ūkio ministerijai pažeisti šį Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių punktą. Priešingai, Taisyklių 1983 punktas numato, kad projekto vykdytojui apskundus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo (šių Taisyklių 211 ir 212 punktai), ministerija ir (ar) kita valstybės institucija gali atidėti įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki išsprendžiamas ginčas dėl įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo. Agentūra nesutinka ir su kitu pareiškėjo teiginiu, neva Finansų ministerija nepagrįstai teigia, jog Europos Komisija nepripažįsta vienašalio įskaitymo akto tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymu. Kaip ir nurodo pats pareiškėjas, Europos Komisija išaiškino, kad tik tokios rangovų netesybos, kurios kompensuoja projektų vykdytojų patirtą žalą ir jų suma nėra išskaičiuota iš projekto vykdytojo rangovui atliktų mokėjimų, neturėtų mažinti tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Tačiau Europos Komisija nurodė, kad ši nuostata negalioja, kai projekto vykdytojas netesybų suma sumažina atliekamo mokėjimo sumą, t. y. tinkamos finansuoti yra tik projektų vykdytojų faktiškai patirtos išlaidos už faktiškai atliktus darbus. Dėl pareiškėjo teiginio, kad teisės aktuose nėra nurodyta, koks konkretus išlaidas įrodantis dokumentas turi būti pateiktas įgyvendinančiai institucijai, Agentūra pažymėjo, jog Išlaidų atitikties taisyklių 5 punkte nurodyta, kad išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai – banko sąskaitos išrašai, kasos išlaidų orderiai ar kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal rangovų, pateiktas sąskaitas, perdavimo aktus, ar kitus dokumentus, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos, buvo atliktas mokėjimas. Pareiškėjo pateiktas vienašalis įskaitymas neatitinka minėtose taisyklėse pateikto išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumento sąvokos, be to, jis mažina pareiškėjo rangovui mokėtinas sumas.

17Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 77–81) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Nurodė, kad 2012 m. birželio 14 d. Agentūra raštu Nr. R4-9704(13.1.5) (toliau – ir Raštas) pateikė Ūkio ministerijai priimtą sprendimą dėl pareiškėjo Projekto „Nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo“. Ūkio ministerija, gavusi šį Agentūros sprendimą, išnagrinėjo jį nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos, kaip, kad nurodyta Taisyklių 198 punkte, ir jo pagrindu priėmė skundžiamą 2012 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 4-640, kuriame nurodė konkrečius teisės aktus ir dokumentus, kuriais vadovavosi ir į ką atsižvelgė jį priimdama, kas įrodo, jog priimtas įsakymas yra pagrįstas. Dėl pareiškėjo teiginio, jog skundžiamas Įsakymas Nr. 4-640 buvo priimtas nesilaikant ginčų nagrinėjimo tvarkos, nustatytos Taisyklių 211 punkte, Ūkio ministerija nurodo, kad Taisyklių 198 punkte numatyta galimybė atidėti Agentūros sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, o ne prievolė, kai tuo tarpu, Taisyklių 198 punkte yra įtvirtintas įpareigojimas, priimti sprendimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Agentūros sprendimo gavimo. Skundžiamas sprendimas, kaip tik ir buvo priimtas suėjus 15 darbo dienų terminui, t. y. 2012 m. liepos 5 d., kai tuo tarpu, Finansų ministerija sprendimą dėl pareiškėjo skundo išdėstė 2012 m. rugpjūčio 2 d. rašte. Taigi, jei Ūkio ministerija būtų laukusi Finansų ministerijos sprendimo, ji būtų pažeidusi Taisyklių 198 punktą. Be to, Taisyklių 211 punkte yra nustatyta vadovaujančiosios institucijos, t. y. Finansų ministerijos skundų nagrinėjimo tvarka, o ne Ūkio ministerijos, kurios ji niekaip nepažeidė, kas rodo, jog pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas. Vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teises aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės), 5.2.2 punktu „sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma“. Agentūra nustačius Projekto ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą, dalis pareiškėjui išmokėtų tinkamų finansuoti išlaidų tapo netinkamomis finansuoti, todėl jos privalo būti grąžinamos, nes buvo panaudotos pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nurodytas Agentūros sprendime, pateiktame Ūkio ministerijai su Raštu.

19Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į skundą (II t., b.l. 27–30) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Nurodė, kad jos parengtose Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimams yra detalizuojama išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų sąvoka ir pateikiama išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų pavyzdžių, t. y. nurodoma, kad tokiais dokumentais gali būti laikomi banko sąskaitos išrašai, kasos išlaidų orderiai kredito įstaigos sąskaitos išrašai, kasos aparato kvitai. Pareiškėjas, gavęs lėšas į Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nurodytą projekto sąskaitą, šių lėšų Rangovui neišmokėjo (nepervedė), o atliko vienašalį įskaitymą. Toks vienašalis įskaitymas neatitinka Finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 5 punkte apibrėžtos išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumento sąvokos, nes juo nėra įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas. Toks vienašalis įskaitymas negali būti laikomas tinkamas norint pripažinti Projekto vykdytojo padarytas išlaidas Europos Komisijai, o pranešimas apie vienašalį įskaitymą (vienašalio įskaitymo aktas) tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos nebuvo išmokėtos Rangovui, bet ir nėra grąžintos į Ūkio ministerijos sąskaitą, Finansų ministerijos nuomone, pareiškėjas pažeidė Taisyklių 142.2 punktą, Išlaidų atitikties taisyklių 8.5.1 punktą, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.4 punktą bei bendrųjų sąlygų 4.6.2 punktą, o Ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymai Nr. 4-640 ir Nr. 4-641, Agentūros 2012 m. birželio 11 d. išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02, Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Nr. ((24.16.03)-5K-1213671)-6K-1206656 yra pagrįsti ir teisėti.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepimuose į skundą (II t., b. l. 33–34, 121) prašė pareiškėjo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais bei į bylą pateiktais įrodymais.

22II.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu (II t., b. l. 148–140) pareiškėjo UAB „Via Unica“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. buvo pasirašyta Projekto „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros įrengimas UAB „Via Unica“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075. 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 539 pareiškėjas informavo UAB „Ignalinos statyba“, kad vienašaliu pareiškimu įskaito UAB „Ignalinos statyba“ pagal 2010 m. gruodžio 6 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. S10/12/06 mokėtiną sumą, sudarančią 535 168,81 Lt kaip priešpriešinį piniginį reikalavimą į UAB „Ignalinos statyba“ 406 409,37 Lt reikalavimą pagal sutartį už atliktus darbus pagal 2011 m. birželio 15 d. atliktų darbų aktą bei 2011 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą ISD-0638. 2011 m. spalio 13 d. surašytas pranešimas Nr. 2011-VP-PK3-259(13.3.30-36) dėl įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimo ir mokėjimo prašymo nagrinėjimo sustabdymo. 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 punktą, Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.5.1 punktą ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.4 bei bendrųjų sąlygų 2.1.14 ir 4.6.2 punktus.

252012 m. liepos 5 d. ūkio ministras įsakymu Nr. 4-640 pripažino projekto „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros įrengimas UAB „Via Unica“ išlaidų sumą 324 422,51 Lt – netinkamomis finansuoti išlaidomis, įskaitydamas 162 211,36 Lt įnašą. Projekto vykdytojas (pareiškėjas) per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo įsigaliojimo įpareigotas grąžinti išmokėtą lėšų dalį – 162 211,15 Lt. Tuo pačiu įsakymu nustatyta, kad projekto vykdytojas moka pagalbos išmokėjimo dieną Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šio įsakymo 2.1 punkte nurodytos finansavimo sumos išmokėjimo iki jos susigrąžinimo dienos. Be to, projekto vykdytojas moka 0,03 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu vėluoja grąžinti nurodytas lėšas. 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-641 buvo pakeistas ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ jo 17 punktą išdėstant taip: „UAB „Via Unica“ projekto „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros įrengimas UAB „Via Unica“ (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. gegužės 21 d. paraiškos kodas VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075 Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 2110) kapitalo formavimo (ekonominės klasifikacijos kodas 2.9.2.2.1.03) išlaidoms padengti – iki 1 187 185,85 Lt finansavimo, iš jų 5 000 Lt yra de minimis pagalba, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 50 proc. priemonės kodas 01 005 01 08 01, funkcinės klasifikacijos kodas 04.07.03.01, finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1.(2007-2013 m. ES struktūrinė parama). 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (24.16-03)-5K-1213671-6K-1206656 Finansų ministerija pripažino, kad Agentūra teisingai įvertino vienašalio įskaitymo aktą kaip netinkamą išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentą.

26Byloje spręstinas ginčas dėl ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 4-640 ir Nr. 4-641 įsakymo 1.1 punkto, Agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02 bei Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (24.16-03)-5K-1213671-6K-1206656 pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucijos buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

27Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl faktų nėra. Iš esmės ginčas tarp šalių kilęs dėl procedūrų ir fakto, t. y. vienašalio įskaitymo, vertinimo Taisyklių 142.2 punkto ir Administravimo ir finansavimo sutarties 4.6.2 punktų taikymo prasme.

28Dėl Agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados

29Agentūra, vertindama mokėjimo prašymus MP009, MP010 ir MP012 ir atlikusi pareiškėjo dokumentų dėl projekto tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo rangovui patikrinimą bei atsižvelgdama į Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (24.3-03)-6K-P204044 išdėstytą išaiškinimą nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 punktą, Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Atitikties taisyklės) 8.5.1 punktą ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.4 punktą bei bendrųjų sąlygų 2.1.14 ir 4.6.2 punktą.

30Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo į projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nurodytą projekto sąskaitą dienos išmokėti gautas lėšas, nuosavas ir (ar) partnerio (-ių) lėšas projektui įgyvendinti (jeigu buvo įsipareigojęs skirti tam lėšų ir jos nepervestos anksčiau) rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir pateikti įgyvendinančiajai institucijai pranešimą apie apmokėjimą kartu su visų išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijomis. Atitikties taisyklių 8.5.1 punkte nustatyta, kad tinkamai dokumentuotomis išlaidomis laikytinos visos projekto vykdytojų (įgyvendinant finansų inžinerijos priemones – finansų inžinerijos projektų vykdytojų) patirtos išlaidos, išskyrus netiesiogines projekto išlaidas, apmokamas taikant vienodo dydžio normą, pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąsias sumas apskaičiuotas išlaidas, pagrindžiamas dokumentais, kuriais įrodomas projekto veiklos arba kiekybinio rezultato pasiekimas, turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais, ir turi būti užtikrinamas visų šiame punkte minimų dokumentų atsekamumas. Projekto administravimo ir finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.4 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo teikti tikslią ir teisingą informaciją apie projekto įgyvendinimą, jo metu kilusius sunkumus, problemas ir kitą informaciją. Bendrųjų sąlygų 2.1.14 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas įsipareigoja įgyvendinančios institucijos nustatytais terminais teikti jai papildomą informaciją pagrindžiančius dokumentus, šalinti mokėjimo prašymų, projekto įgyvendinimo ataskaitų ir projekto įgyvendinimo trūkumus, o 4.6.2 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto finansavimo lėšų gavimo dienos išmokėti gautas projekto finansavimo lėšas ir nuosavas ir (arba) partnerio lėšas projektui įgyvendinti rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir pateikti įgyvendinančiajai institucijai pranešimą apie apmokėjimą kartu su išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintomis kopijomis.

31Tokias išvadas Agentūra pagrindė faktiniais duomenimis apie tai, kad 2011 m. liepos 18 d. patvirtinta mokėjimo prašymo Nr. MP008 MPD2 dalis (sąskaitų apmokėjimo būdas) 324 422,51 Lt tinkamų finansuoti išlaidų sumai, iš jų finansavimo lėšos 162 211,15 Lt sumai. 2011 m. liepos 26 d. buvo apmokėta mokėjimo prašymo 162 211,15 Lt suma. Pareiškėjas privalėjo išmokėti gautas finansavimo ir nuosavas lėšas rangovui bei pateikti Agentūrai informaciją apie apmokėjimą kartu su išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintomis kopijomis. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 633 pateikė 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 539, kuriame pareiškė, kad vienašaliu pareiškimu įskaito rangovui mokėtiną sumą, t. y. gautas projekto finansavimo lėšas pasilieka sau, o ne išmoka rangovui. Agentūra raštu ne kartą (2011 m. rugsėjo 26 d. Nr. R4-15143(13.3.30-36), 2011 m. lapkričio 8 d. Nr. R4-17541(13.3.30-36)) paprašė pareiškėjo išmokėti finansavimo ir nuosavas lėšas, tačiau projekto vykdytojas nepateikė išlaidų apmokėjimo įrodymo ar lėšų grąžinimo įrodymo dokumentų. Agentūra 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. R4-19090(13.1.5) informavo apie nustatytą pažeidimą, tačiau Ūkio ministerija 2011 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (19.3-52)3-6932 grąžino pažeidimo tyrimo išvadą patikslinimui ir pasiūlė pakartotinai kreiptis į pareiškėją dėl finansavimo lėšų grąžinimo bei informuoti, kad priėmus sprendimą dėl pažeidimo projekto vykdytojas išlaidų nebegalės panaudoti. 2012 m. sausio 16 d. raštu Nr. R4-613(13.3.30-36) Agentūra kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti papildomus dokumentus. Be to, buvo paprašyta Finansų ministerijos išaiškinimo ar vienašalis įskaitymas yra tinkamas išlaidų apmokėjimą įrodantis dokumentas. 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. ((24.3-03)-6K-P204044 Finansų ministerija nurodė, kad vienašalis įskaitymas neturėtų būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu.

32Kaip anksčiau teismo sprendime jau minėta, ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių nėra. Šalys skirtingai vertina vienašalio įskaitymo aktą, kaip išlaidas patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjo vertinimu vienašalis įskaitymo aktas yra išlaidas patvirtinantis dokumentas pagal CK 6.130 ir 6.131 straipsnius ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 12 ir 13 straipsnius. Visi atsakovai šioje byloje yra vieningos nuomonės, jog vienašalis priešpriešinių prievolių įskaitymas nagrinėjamu atveju nėra tinkamas išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 punkto, Atitikties taisyklių 8.5.1 punkto ir Projekto administravimo ir finansavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 4.6.2 punkto taikymo prasme.

33Atitikties taisyklių 5 punkte išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai apibrėžti, kaip banko sąskaitos išrašai, kasos išlaidų orderiai ar kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas, o išlaidų pagrindimo dokumentai – rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, perdavimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių ar kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos. Kaip teisingai nurodo Agentūra, pagal tų pačių Atitikties taisyklių 8.4 punktą, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, privalo būti skirtos už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, atliktus darbus sumokėti. Be to, pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Specialiųjų sąlygų 2.1-2.3 punktus, projekto finansavimo lėšomis gali būti apmokamos tik projekto biudžete numatytos tinkamos finansuoti išlaidos. Sutiktina su Agentūros išvada, kad projekto vykdytojas, šiuo atveju pareiškėjas, gautas finansavimo lėšas galėjo naudoti tik Projekto finansavimo ir administravimo sutarties biudžete numatytoms ir už faktiškai atliktus darbus patirtoms išlaidoms apmokėti, kai pareiškėjas tuo tarpu 2011 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu apie įskaitymą Nr. 539 įformino atsiskaitymą už neva neatliktus darbus, defektus, nuostolius, elektros energiją ir pan. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad toks pareiškėjo vienašalis įskaitymas vėliau teismo buvo pripažintas neteisėtu ir civilinių santykių vertinimo prasme (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 2-365-280/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 32A-868/2013).

34Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis (dėl kurių ginčo tarp šalių nėra), remiantis anksčiau nurodytais motyvais teismas daro išvadą, kad Agentūra tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą. Nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamą pažeidimo tyrimo išvadą Agentūra įstatymų ir kitų teisės aktų nepažeidė, savo kompetencijos neviršijo. Ginčijama išvada neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Agentūra gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Pažeidimo tyrimo išvada atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pažeidimo tyrimo išvada turėtų būti panaikinta, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02 atmestinas, kaip nepagrįstas.

35Dėl ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymų Nr. 4-640 ir Nr. 4-641

36Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 195 punkte nustatyta, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės, nuostatomis. Pagal Finansavimo ir administravimo sutartį įgyvendinančiąja institucija ginčo atveju yra VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Tų pačių taisyklių 197 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančioji institucija (Agentūra), atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo (toliau vadinama – sprendimas dėl pažeidimo), kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: 197.1. nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas; 197.2. pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos; 197.3. pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos. Įgyvendinančioji institucija, priėmusi sprendimą dėl pažeidimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teikia jo kopiją ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai ir projekto vykdytojui. Nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ar sprendimu dėl pažeidimo projekto vykdytojas gali skųstis šių Taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 1971 p.). Taisyklių 198 punkte nustatyta, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šių sprendimų: 198.1. nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas; 198.2. pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; 198.3. pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos.

37Jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Projekto vykdytojui apskundus įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, arba sprendimą dėl pažeidimo (šių Taisyklių 211 ir 212 punktai), ministerija ir (ar) kita valstybės institucija gali atidėti įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ir informuoja apie tai projekto vykdytoją, įgyvendinančiąją instituciją ir ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją arba išsprendžiamas ginčas dėl įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo (Taisyklių 1981 ir 1983 p.).

38Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. R4-9704(13.1.5) Agentūra pateikė Ūkio ministerijai 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą, kuria pripažino 324 422,51 Lt projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir pasiūlė pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį su pareiškėju ir sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi 162 211,15 Lt (iš jų Europos Sąjungos fondų lėšos 162 211,15 Lt, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos 0 Lt) ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį 162 211,15 Lt taikant lėšų pervedimo būdą. Ūkio ministras, atsižvelgdamas į Agentūros pateiktą Pažeidimo tyrimo išvadą ir vadovaudamasis, be kita ko, ir Finansavimo ir administravimo sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Agentūra turi teisę inicijuoti, o Ūkio ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal Ūkio ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas, nekeisdamas nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, priėmė ginčijamus įsakymus Nr. 4-640 ir Nr. 4-641.

39Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad Ūkio ministerija, priimdama ginčijamus 2012 m. liepos 5 d. įsakymus Nr. 4-640 ir Nr. 4-641 tinkamai taikė jos kompetenciją administruojant ir finansuojant projektus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

40Pareiškėjas, ginčydamas Ūkio ministro įsakymų teisėtumą, be kita ko, remiasi ir, jo vertinimu, Ūkio ministerijos padarytais procedūriniais pažeidimais. Pareiškėjas nurodo, kad jam dėl pažeidimo tyrimo išvados pateikus skundą Finansų ministerijai, išvada negalėjo būti vertinama kaip sukelianti teisines pasekmes ir negalėjo būti teisėtu pagrindu priimant ginčijamus įsakymus. Pareiškėjas remiasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punkto nuostatomis nustatančiomis, kad projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai (Finansų ministerijai) įgyvendinančiosios institucijos (Agentūros) veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją (Ūkio ministeriją) ir (ar) kitą valstybės instituciją ir įgyvendinančiąją instituciją. Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujančioji institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad sisteminė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatų analizė leidžia spręsti, jog Ūkio ministerija, vertindama Agentūros pateiktą pažeidimo tyrimo išvadą ir spręsdama dėl Agentūros siūlymo sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, neturi pareigos savo poziciją derinti su vadovaujančiąja institucija (Finansų ministerija), o tuo pačiu, net ir projekto vykdytojo paduotas skundas dėl Agentūros sprendimo, nestabdo klausimo sprendimo. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1983 punktą, Ūkio ministeriją turi teisę atidėti įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, tačiau jokiu būdu ne pareigą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Finansų ministerija dar 2012 m. gegužės 2 d. raštu Nr. ((24.3-03)-6K-1204044)) ir 2012 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (24.3-03)-6K-1204482, t. y. iki Ūkio ministerijai priimant ginčijamus įsakymus, buvo suformulavusi vienašalio įskaitymo kaip išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumento vertinimą, todėl Ūkio ministerija neturėjo pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip, nei tai pasiūlė Agentūra pažeidimo tyrimo išvadoje.

41Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau nurodytais motyvais bei vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių aktualiomis nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad Ūkio ministerija nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamus įsakymus įstatymų ir kitų teisės aktų nepažeidė, savo kompetencijos neviršijo. Ginčijami įsakymai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Ūkio ministerija gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Ūkio ministro įsakymai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami įsakymai turėtų būti panaikinti, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 4-640 ir Ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 4-641 1.1 punktą atmestinas, kaip nepagrįstas.

42Dėl Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (24.16-03)-5K-1213671-6K-1206656

43Ginčijamą sprendimą Finansų ministerija priėmė išnagrinėjusi UAB „Via Unica“ skundą dėl Agentūros pažeidimo tyrimo išvados. Pareiškėjas skunde Finansų ministerijai nurodė, jog nesutinka su Agentūros išvada ir paaiškino, kad išlaidas realiai patyrė ir neturi jokio kito dokumento, kaip tik vienašalis įskaitymo aktas. Išnagrinėjusi skundą Finansų ministerija ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, gavęs lėšas į Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nurodytą projekto sąskaitą, šių lėšų rangovui neišmokėjo (nepervedė), o atliko vienašalį įskaitymą ir tokiu būdu sumažino rangovui atlikto mokėjimo sumą, konstatavo, kad vienašalis įskaitymas negali būti tinkamas norint pripažinti projekto vykdytojo padarytas išlaidas deklaruotomis Europos Komisijai, o pranešimas apie vienašalį įskaitymą (vienašalio įskaitymo aktas) negali būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu. Tokiu būdu Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, pripažino, kad įgyvendinančioji institucija (Agentūra) pažeidimo tyrimą atliko atsižvelgdama į teisės aktus ir į 2012 m. kovo 22 d. Europos Komisijos rašte Nr. H3KKT Ares(2012)163926 bei Finansų ministerijos 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. (24.3-03)-6K-1204044 išdėstytas išvadas ir teisingai įvertino vienašalio įskaitymo aktą, kaip netinkamą išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentą. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, nurodo, kad Finansų ministerija nepagrįstai teigia, jog Europos Komisija nepripažįsta vienašalio įskaitymo akto tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymu. Pareiškėjas paaiškina, kad Europos Komisijos 2012 m. kovo 22 d. rašte Nr. H3-KKT Ares(2012)163926 nurodyta, jog projektas nėra pajamas duodantis projektas, baudos (netesybos) kompensuoja paramos gavėjo patirtus nuostolius ir nesumažina paramos gavėjo patirtų išlaidų bei jos neturėtų būti išskaitomos iš visos patirtų išlaidų sumos. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad pranešimas apie vienašalį įskaitymą (vienašalio įskaitymo aktas) gali būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu ir gali būti deklaruojamas Europos Komisijai.

44Pagal Atitikties taisyklių 8.5.1 punkto nuostatas tinkamai dokumentuotos yra visos projekto vykdytojų (įgyvendinant finansų inžinerijos priemones – finansų inžinerijos projektų vykdytojų) patirtos išlaidos, išskyrus netiesiogines projekto išlaidas, apmokamas taikant vienodo dydžio normą, pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąsias sumas apskaičiuotas išlaidas, pagrindžiamas dokumentais, kuriais įrodomas projekto veiklos arba kiekybinio rezultato pasiekimas, turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais, ir turi būti užtikrinamas visų šiame punkte minimų dokumentų atsekamumas.

45Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 143 punkte nurodyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidos iš projektui skirtų lėšų sumos tinkamos finansuoti išlaidos iš projektui skirtų lėšų sumos ir projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų šaltinių pripažįstamos deklaruotinomis Europos Komisijai, kai įgyvendinančioji institucija, patikrinusi išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, patvirtina, kad pateikti visi išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai ir jie yra tinkami, tą dieną, kurią projekto vykdytojas perveda lėšas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui (nors projekto vykdytojo lėšų dalis buvo pervesta prieš teikiant mokėjimo prašymą). Jeigu pagal tą pačią paraišką asignavimų valdytojui lėšos rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui pervedamos ne vienu metu, taikoma vėliausio mokėjimo data (kartu su atitinkama projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų dalimi). Pripažintas Europos Komisijai deklaruotinomis išlaidas įgyvendinančioji institucija pagal išlaidų pripažinimo deklaruotinomis Europos Komisijai datą registruoja SFMIS kaip deklaruotinas Europos Komisijai ir įtraukia į atitinkamo laikotarpio išlaidų deklaracijas. Visos projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi būti pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., o tų pačių Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 142.2 punkte nustatyta, kad taikant sąskaitų apmokėjimo būdą projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo į projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nurodytą projekto sąskaitą dienos išmokėti gautas lėšas, nuosavas ir (ar) partnerio (-ių) lėšas projektui įgyvendinti (jeigu buvo įsipareigojęs skirti tam lėšų ir jos nepervestos anksčiau) rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir pateikti įgyvendinančiajai institucijai pranešimą apie apmokėjimą kartu su visų išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijomis.

46Finansų ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, be kita ko, vadovavosi ir 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083-2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) 78 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išlaidų ataskaitas sudaro pagal 56 straipsnį numatytų finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurias paramos gavėjai patyrė įgyvendindami veiksmus, bendra suma ir atitinkama valstybės finansinio įnašo suma sumokėta arba mokėtina paramos gavėjams pagal valstybės finansiniams įnašams nustatytas sąlygas.

47Europos Komisijos Regioninės politikos Generalinio Direktorato 2012 m. kovo 22 d. išaiškinime Nr.H3/KKT Ares(2012)163926, kuriame nurodyta, kad kadangi nuobaudos kompensuoja patirtus nuostolius ir nesumažina paramos gavėjo patirtų išlaidų, jos neturėtų būti išskaitomos iš visos patirtų išlaidų sumos. Tai galioja išskyrus atvejus, kai nuobaudos yra iš tikrųjų išskaitomos iš paramos gavėjo mokesčio, tuomet tai lemia mažesnes paramos gavėjo patiriamas išlaidas. Pasisakant dėl šio išaiškinimo taikymo nagrinėjamu atveju sutiktina su Finansų ministerijos nuomone, jog Europos Komisijos vertinimas, kad nuobaudos (netesybos), kurios yra išskaitomos iš paramos gavėjo mokesčio (t. y. pareiškėjo rangovui atlikto mokėjimo), lemia mažesnes paramos gavėjo patiriamas išlaidas, atitinka nagrinėjamą situaciją, t. y. pareiškėjas lėšų rangovui neišmokėjo (nepervedė), o atliko vienašalį įskaitymą ir tokiu būdu sumažino rangovui mokėtiną sumą.

48Pažymėtina, kad su analogišku vienašalio įskaitymo, kaip išlaidas pagrindžiančio įrodymo, Finansų ministerijos vertinimu pareiškėjas buvo supažindintas ir anksčiau, t. y. prieš priimant kitus šioje byloje ginčijamus administracinius aktus (pvz., 2012 m. gegužės 2 d. raštas Nr. ((24.3-03)-6K-1204044).

49Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Finansų ministerija nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamą sprendimą įstatymų ir kitų teisės aktų nepažeidė, savo kompetencijos neviršijo. Ginčijamas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Finansų ministerija gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Finansų ministerijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (24.16-03)-5K-1213671-6K-1206656 atmestinas, kaip nepagrįstas.

50III.

51Pareiškėjas UAB „Via Unica“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 164–167) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, neteisingai išaiškinus ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas:

521. Ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovai neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su rangos darbų apmokėjimu: pareiškėjo vertinimu, įskaitymas buvo tinkamas apmokėjimo rangovui būdas, o atsakovu vertinimu – netinkamas. Kol vyko šis ginčas, bendrosios kompetencijos teismas nusprendė, jog pats įskaitymas yra negaliojantis, nes visus darbus statybos rangovas atliko tinkamai. Pareiškėjui nustatyta prievolė ne įskaityti priešpriešines prievoles, o sumokėti pinigus statybos darbų rangovui. Pareiškėjas šiuos įpareigojimus vykdo.

53Iš teisės aktų normų, kuriomis remiasi Vilniaus apygardos administracinis teismas, matyti, jos svarbiausia yra tinkamų finansuoti išlaidų patyrimo faktas, kuriam įrodyti projekto vykdytojas turi įgyvendinančiajai institucijai pateikti dokumentus. Tačiau nei Atitikties taisyklių 5 ir 8.5.1 punktai, nei Projektų administravimo ar finansavimo taisyklių 142.2 punktas ar Projekto administravimo ir finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.2 punktas nenustato, kokie konkretūs dokumentai laikytini tinkamais mokėjimo dokumentais (nėra baigtinio sąrašo). Nė viename teisės akte nėra nurodyta, kad įskaitymas yra netinkamas patirtų išlaidų įrodymo dokumentas. Be to, ginčijamame sprendime nėra atsakyta į klausimą, kokio teisės akto pagrindu ir kodėl įskaitymas rangovui negali būti laikomas tinkamu biudžete numatytų statybos darbų išlaidų apmokėjimu.

542. Minėtose nuostatose nustatyta, kad gali būti apmokama (ar apmokėjimas patvirtinamas) ir kitais nei apmokėjimo dokumentais. Taigi teismas nepagrįstai nusprendė, kad įskaitymas nėra tinkamas projekto biudžete numatytų statybos darbų išlaidų apmokėjimas. Pažymėtina, kad prievolė sumokėti už atliktus darbus gali pasibaigti įvairiais būdais. Vienas iš jų – prievolės įvykdymas pervedant pinigus, kitas – įskaitymas. UAB „Via Unica“ įskaitydama UAB „Ignalinos statyba“ mokėtiną sumą nieko negavo ir nepraturtėjo. Taigi prievolės pasibaigimas įskaitymo pagrindu sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir jos įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010).

553. UAB „Via Unica“ prievolė sumokėti rangovui atsirado pasirašytų 2011 m. birželio 15 d. atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos-faktūros Nr. ISD-0638 pagrindu, todėl UAB „Via Unica“ turėjo teisę gauti finansavimo lėšas. Paaiškėjus, jog UAB „Ignalinos statyba“ suklaidino pareiškėją, 2011 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Via Unica“ įskaitė UAB „Ignalinos statyba“ mokėtiną sumą kaip priešpriešinį piniginį reikalavimą į UAB „Ignalinos statyba“ reikalavimą pagal Rangos sutartį. UAB „Via Unica“ atliko mokėjimą UAB „Ignalinos statyba“ įskaitymo būdu siekdama užtikrinti finansavimo lėšų panaudojimą pagal paskirtį (Projektų administravimo ir finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 p.). Todėl iš esmės neteisinga yra teismo išvada, kad įskaitymo aktu UAB „Via Unica“ įformino atsiskaitymą už neva neatliktus darbus, defektus, nuostolius, elektros energiją ir pan. Įskaitymu buvo įvykdytos priešpriešinės prievolės. Tai reiškia, kad UAB „Via Unica“ faktiškai išlaidas patyrė ir jas apmokėjo iš Agentūros gautomis paramos lėšomis.

564. Nepaisant to, su teismo sprendimu pareiškėjas labiausiai nesutinka dėl to, jog įskaitymą pripažinus negaliojančiu, pareiškėjas statybos darbų rangovui – UAB „Ignalinos statyba“ privalo sumokėti pinigus, o ne įskaityti prievoles. Po bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, pareiškėjas sumokėti pinigus UAB „Ignalinos statyba“ privalo ir negali atsisakyti to padaryti. Tai reiškia, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, paaiškėjo aplinkybė, kuri paneigia ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose – Išvadoje, Ūkio ministerijos sprendimuose ir Finansų ministerijos sprendime nurodytą aplinkybę, jog UAB „Via Unica“ nepagrindė, kad atliko mokėjimą už atliktus darbus ir gautas paramos lėšas pasiliko sau. Vadinasi, ginčijamame sprendime teismas neįvertino, kad pagal Projekto administravimo ir finansavimo sutartį, gautą iš rangovo atliktų darbų aktą ir jo sąskaitas-faktūras UAB „Via Unica“ privalėjo pateikti Agentūrai, o ši išmokėti paramos lėšas. Gavusi paramos lėšas UAB „Via Unica“ turi apmokėti jai pateiktas sąskaitas už statybos darbus. Tačiau tokios savo prievolės įvykdymą pareiškėjas gali sulaikyti, jeigu mano, kad yra darbų trūkumų. Tokia jos teisių gynimo priemonė užsakovui yra numatyta CK 6.58 straipsnyje, 6.658 straipsnio 5 dalyje. Savo ruožtu, bet koks mokėjimo statybos darbų rangovui sulaikymas Projekto administravimo ir finansavimo sutarties ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių normų požiūriu, nėra pagrindas reikalauti sugrąžinti paramos lėšas, nes užsakovas vis tiek turi prievolę sumokėti, kai tokie trūkumai bus pašalinti. Minėta, kad bendrosios kompetencijos teismas nustatė, kad statybos darbai atlikti tinkamai ir trūkumų, priešingai nei manė pareiškėjas, neturi. Po tokio sprendimo UAB „Via Unica“ privalo sumokėti UAB „Ignalinos statyba“ ar jos teisių perėmėjui už atliktus statybos darbus visą šioje byloje reikalaujamą sugrąžinti paramos sumą ir savo nuosavų pinigų. Be to, UAB „Via Unica“ elgesys, sulaikant ir įskaitant priešines prievoles UAB „Ignalinos statyba“ atžvilgiu nebuvo nesąžiningas, nes to reikalavo elementarus atsargumas. UAB „Ignalinos statyba“ jau įskaitymo metu (2011 m. rugpjūčio 9 d.) ir dar prieš įskaitymą buvo nemoki, jai vėliau iškelta bankroto byla.

575. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad Ūkio ministerija, priimdama įsakymus, nepažeidė įsakymų priėmimo procedūros, kada Finansų ministerijai nagrinėjant skundą dėl Agentūros Išvados pagrįstumo ir teisėtumo, nesulaukusi Finansų ministerijos sprendimo, Išvados pagrindu priėmė skundžiamus įsakymus. Anot teismo, Ūkio ministerija turi teisę, bet ne pareigą atidėti įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą iki vadovaujančioji institucija (Finansų ministerija) išnagrinėja skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos (Agentūros) veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punktas). Su tokiu teisės normų aiškinimu pareiškėjas sutikti negali, nes jis neatitinka ne tik teisės normų aiškinimo principų, bet ir esminių teisės principų – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Teismo išvada, kad institucija turi teisę, o ne pareigą atidėti sprendimo nagrinėjimą negali būti teisinga, nes tokiu atveju paneigiama įstatyme numatyta individualaus teisės akto – Agentūros išvados apskundimo teisė. Įstatymo leidėjas suteikė asmeniui teisę skųsti įgyvendinančiosios institucijos sprendimą (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 p.), o vėliau ir dėl jo priimtą vadovaujančiosios institucijos sprendimą (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 212 p.). Valstybės institucijos privalo užtikrinti, kad teisės aktai būtų įgyvendinami ir asmenys galėtų pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti jiems nepalankius jų teises pažeidžiančius individualius teisės aktus.

586. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, susijusia su Finansų ministerijos sprendimu. Ši ginčijamo teismo sprendimo dalis paremta tik Finansų ministerijos nuomone, kuri yra Europos Komisijos rašto interpretacija ir subjektyvus vertinimas, neatitinkantis originalaus teksto. Teismas turėjo remtis pirminiu teisės aiškinimo šaltiniu, o ne vienos iš bylos šalių – Finansų ministerijos, pateiktu to šaltinio interpretavimu.

59Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos centras su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (III t., b. l. 1–6) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

60Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ginčijamame sprendime nėra atsakyta į klausimą, kokio teisės akto pagrindu ir kodėl įskaitymas rangovui negali būti laikomas tinkamu biudžete numatytų statybos darbių išlaidų apmokėjimu, nes toks prievolės apmokėti būdas nė viename teisės akte nėra draudžiamas. Agentūra neginčija įskaitymo, kaip vieno iš CK nustatytų prievolės pasibaigimo būdų egzistavimo, tačiau pareiškėjo atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka teisės aktų, nustatančių finansavimo reikalavimus ES fondų lėšomis finansuojamiems projektams ir jų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 punktas bei Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 4.6.2 punktas nustato, kad privalo būti pervesti pinigai – kitų galimų alternatyvų nenumatyta. Projekto vykdytojas gautas finansavimo lėšas gali naudoti tik Projekto finansavimo ir administravimo sutarties biudžete numatytoms ir už faktiškai atliktus darbus (šiuo konkrečiu atveju) patirtoms išlaidoms apmokėti. Tuo tarpu pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. pranešimas apie įskaitymą Nr. 539 yra už UAB „Ignalinos statyba“ neva neatliktus darbus, defektus, parduotas prekes, nuostolius elektros energiją ir pan. Tai yra, tokiu vienašaliu įskaitymu neįrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas. Be to, pažymėtina, šis įskaitymas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-868/2013 buvo pripažintas neteisėtu. Nepagrįsti ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo veiksmus pateisina neva turėta mokėjimų sulaikymo teisė, kol rangovas pašalins darbų trūkumus. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 4.6.2 punktas aiškiai nustato, kad „ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo“ pinigai privalo būti pervesti rangovui. Joks lėšų sulaikymas nėra galimas.

61Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su procedūriniais pažeidimais priimant Ūkio ministerijos įsakymus Nr. 4-640 ir Nr. 4-641. Nei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato pažeidimo tyrimo išvados įsigaliojimo sąlygų ar laikotarpio, todėl pažeidimo tyrimo išvada įsigalioja nuo jos pasirašymo. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punktas nustato terminą, per kurį pareiškėjai ar projektų vykdytojai turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai (Finansų ministerijai) įgyvendinančiosios institucijos (Agentūros) veiksmus. Todėl negali būti net teorinės galimybės Ūkio ministerijai pažeisti šį punktą. Priešingai, šių taisyklių 1983 punktas numato, kad projekto vykdytojui apskundus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo (šių taisyklių 211 ir 212 punktai), ministerija ir (ar) kita valstybės institucija gali atidėti įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki išsprendžiamas ginčas dėl įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo“. Taigi, teisės aktai numato galimybę, bet ne pareigą Ūkio ministerijai atidėti sprendimo pažeidimą.

62Europos Komisijos 2012 m. kovo 22 d. rašte Nr. H3/KKT Ares(2012)163926 nurodyta „Kadangi nuobaudos kompensuoja patirtus nuostolius ir nesumažina paramos gavėjo patirtų išlaidų, jos neturėtų būti išskaitomos iš visos patirtų išlaidų sumos. Tai galioja išskyrus atvejus, kai nuobaudos yra iš tikrųjų išskaitomos iš paramos gavėjo mokesčio, tuomet tai lemia mažesnes paramos gavėjo patiriamas išlaidas“. Pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją, naudoja tik pirmąjį iš cituotųjų sakinį, ignoruodamas jo apeliacinio skundo argumentus paneigiantį antrąjį, taip klaidindamas šią administracinę bylą nagrinėjantį teismą. Europos Komisija išaiškino, kad tik tokios rangovų netesybos, kurios kompensuoja projektų vykdytojų patirtą žalą ir jų suma nėra išskaičiuota iš projekto vykdytojo rangovui atliktų mokėjimų, neturėtų mažinti tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Ši nuostata negalioja (kaip kad šiuo nagrinėjamu atveju), kai projekto vykdytojas netesybų suma sumažina atliekamo mokėjimo sumą, t. y. tinkamos finansuoti yra tik projektų vykdytojų faktiškai patirtos išlaidos už faktiškai atliktus darbus.

63Atsakovas Ūkio ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (III t., b. l. 7–11) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

64Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė galutinį sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų dydžio sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, o šio sprendimo dėl pažeidimo pagrindu Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, neturi teisės keisti sprendimu dėl pažeidimo nustatytos netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, ir priėmė sprendimą tik dėl Agentūros pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo. Kaip matyti, sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, negali būti keičiama, ir yra privaloma. Ūkio ministerija negali nesivadovauti Taisyklių 198 punkto nuostatomis. Be to, teismas, šiuo nagrinėjamu atveju, skundžiamame sprendime pasisakydamas tiek dėl Agentūros sprendimo dėl pažeidimo, tiek ir dėl Įsakymų, teisės normas aiškino atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma, skundžiamame sprendime dėl Agentūros sprendimo dėl pažeidimo nurodęs, kad „Agentūra tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė aktualias teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą“ ir dėl Įsakymų nurodęs, kad „Ūkio ministerija nagrinėjamu atveju priimdama ginčijamus įsakymus įstatymų ir kitų teisės aktų nepažeidė, savo kompetencijos neviršijo“. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Dėl procedūrinių pažeidimų, padarytų priimant Įsakymus, atsakovas pažymėjo, jog Taisyklių 1983 punkte numatyta teisė, o ne pareiga Ūkio ministerijai atidėti Agentūros sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą. Teisės aktai nenustato, kad Ūkio ministerija turi laukti, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Jei ministerija būtų atidėjusi Įsakymų priėmimą, ji būtų pažeidusi Taisyklių 198 punktą, kurio ji privalo laikytis.

65Atsakovas Finansų ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (III t., b. l. 17–20) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

66Dėl apelianto teiginio, jog nėra nustatyta, kokie konkretūs dokumentai laikytini tinkamais mokėjimo dokumentais, atsakovas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantas, gavęs lėšas į projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nurodytą projekto sąskaitą, šių lėšų rangovui neišmokėjo (nepervedė), o atliko vienašalį įskaitymą ir tokiu būdu sumažino rangovui atlikto mokėjimo sumą, todėl vienašalis įskaitymas negali būti tinkamas norint pripažinti projekto vykdytojo padarytas išlaidas deklaruotinomis Europos Komisijai. Nors ES struktūrinės paramos administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose konkrečiai nėra nurodyta, kad vienašalis įskaitymo aktas negali būti patirtas išlaidas patvirtinančiu dokumentu, tačiau toks dokumentas negali būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu, nes juo neįrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas.

67Finansų ministerija pažymi, kad 2012 m. kovo 22 d. Europos Komisijos rašte Nr. H3/KKT Ares(2012)163926 bei apelianto pateiktame vertimų biuro UAB „Adukta“ šio Europos Komisijos rašto vertime yra nurodyta, jog „kadangi baudos (netesybos) kompensuoja patirtus nuostolius ir nesumažina paramos gavėjo patirtų išlaidų, jos neturėtų būti išskaitomos iš visos patirtų išlaidų sumos“. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad priešingai nei nurodyta Finansų ministerijos sprendime, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad pranešimas apie vienašalį įskaitymą (vienašalio įskaitymo aktas) gali būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu ir gali būti deklaruojamas Europos Komisijai. 2012 m. gegužės 2 d. rašte Nr. ((24.3-03)-6K-1204044 Finansų ministerija nurodė tą pačią informaciją – t. y., kai netesybos kompensuoja projekto vykdytojo patirtą žalą ir jų suma nėra išskaičiuota iš projekto vykdytojo rangovui atliktų mokėjimų, netesybos neturėtų mažinti ir tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Papildomai šiame rašte buvo nurodyta, kad ši nuostata negalioja tuo atveju, kai projekto vykdytojas netesybų suma sumažina rangovui atliekamo mokėjimo sumą. Apelianto pateiktame Europos Komisijos rašto vertime taip pat yra nurodyta, kad tai galioja išskyrus atvejus, kai nuobaudos (netesybos) yra tikrai išskaitomos iš paramos gavėjo mokesčio (t. y. Projekto vykdytojo Rangovui atlikto mokėjimo), tuomet tai lemia mažesnes paramos gavėjo patiriamas išlaidas. Ši sąlyga atitinka šią konkrečią situaciją – apeliantas lėšų rangovui neišmokėjo (nepervedė), o atliko vienašalį įskaitymą ir tokiu būdu sumažino rangovui atlikto mokėjimo sumą. Apelianto teiginys, jog Europos Komisijos vienašalio įskaitymo aktą laiko tinkamu išlaidų apmokėjimo dokumentu, yra nepagrįstas ir klaidina teismą, nes apeliantas savo poziciją grindžia tik pirmuoju Europos Komisijos išaiškinimo sakiniu, visiškai ignoruodamas jam nepalankų, bet susidariusią situaciją apibūdinantį, antrąjį sakinį.

68Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepimu (III t., b. l. 14–15) prašo klausimą dėl pareiškėjo UAB „Via Unica“ apeliacinio skundo spręsti savo nuožiūra.

69Teisėjų kolegija

konstatuoja:

70IV.

71Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 4-640 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075 vykdytojai UAB „Via Unica“ grąžinimo“, 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 4-641 „Dėl ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ 1.1 punkto, 2012 m. birželio 11 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02, 2012 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto Nr. (24.16.03)-5K-1213671-62-1206656 „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo tyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

72Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo UAB „Via Unica“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

73Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai aiškinus ir netinkamai taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius.

74Teisėjų kolegija, vertindama priimtą teismo sprendimą, visų pirma pažymi, jog administracinėje byloje ginčo tarp proceso šalių dėl faktų nėra, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina. Iš esmės ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo nurodytų procedūrinių pažeidimų bei vienašalio įskaitymo vertinimo Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (2012 m. gegužės 17 d. redakcija), 142.2 punkto, Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (2012 m. sausio 22 d. redakcija) (toliau – ir Atitikties taisyklės), 8.5.1 punkto ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.6.2 punkto taikymo prasme. Atitinkamai, dėl šių aspektų ir pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jų pasisakytina atskirai. Be to, pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl teisėjų kolegija tikrindama šią administracinę bylą taip pat atsižvelgs ir į kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos priimant sprendimą (bendrine prasme), ir jos nesaisto vien tik apeliacinio skundo argumentai.

75Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT2, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (24.16.03)-5K-1213671-62-1206656 „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo tyrimo“

76Pareiškėjas kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT2, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (24.16.03)-5K-1213671-62-1206656 „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo tyrimo“.

77Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nustatęs, kad skundžiami aktai yra teisėti ir nėra pagrindo jų naikinti.

78Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų aktų turinį, aktualų teisinį reguliavimą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo skundžiamų aktų pobūdį.

79Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog kiekvienas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir tenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

80Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pažymėtina, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje taip pat pažymima, jog argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

81Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktas numato, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo (toliau vadinama – sprendimas dėl pažeidimo), kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai. Įgyvendinančioji institucija, priėmusi sprendimą dėl pažeidimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos teikia jo kopiją ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai ir projekto vykdytojui. Nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ar sprendimu dėl pažeidimo projekto vykdytojas gali skųstis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka.

82Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 straipsnis numato, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną įvardintų sprendimų: 198.1 nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas; 198.2 pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; 198.3 pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, t. y. sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos. Jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 p.). Jeigu pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos sprendimą lėšos turi būti susigrąžinamos, jos susigrąžinamos vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1881 ir 1882 punktais (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1982 p.). Projekto vykdytojui apskundus įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, arba sprendimą dėl pažeidimo (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 ir 212 punktai), ministerija ir (ar) kita valstybės institucija gali atidėti įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ir informuoja apie tai projekto vykdytoją, įgyvendinančiąją instituciją ir ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją arba išsprendžiamas ginčas dėl įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1983 p.).

83Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas (197, 198 p.), pažymi, jog pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas (galiojančias nuo 2012 m. gegužės 17 d.) įgyvendinančios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nėra pagrindo vertinti kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties priima būtent ministerija ir (ar) kita valstybės institucija. Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas, kuriuo yra teikiamas siūlymas (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktas), savaime pareiškėjui nesukelia materialinių pasekmių, nenustato teisių ir pareigų, kol ministerija ir (ar) kita valstybės institucija neišnagrinėja įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo ir priima vieną iš sprendimų, numatytų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte. Atitinkamai, tyrimo išvada, kuria ministerijai tik teikiamas siūlymas, laikytinas galutinio priimto sprendimo sudėtine dalimi.

84Toks aiškinimas grindžiamas, be kita ko, tuo, kad poįstatyminių teisės aktų nuostatos, aptariančios teisę kreiptis į administracinį teismą, turėtų būti aiškinamos sistemiškai, t. y. atsižvelgiant į ABTĮ, ypač ABTĮ 5 ir 22 straipsnį, iš kurių galima spręsti, kad ne bet kuris atitinkamos institucijos surašytas dokumentas gali būti skundo administraciniam teismui objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

85Nagrinėjamu atveju VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT2 pareiškėjui nenustatyta privalomų vykdyti pareigų ir nesuteikta teisių. Yra išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, kurios pačios savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia jo materialinių teisių ir pareigų, ja yra teikiamas Ūkio ministerijai siūlymas priimti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 punkte numatytą sprendimą (t. I, b. l. 13-18). Tik ateityje tai gali turėti reikšmės, atsiradus realioms teisinėms pasekmėms (priėmus galutinį sprendimą dėl finansavimo ar lėšų). Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti teisės aktų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, tačiau pati savaime tyrimo išvada vertintina kaip tarpinis procedūrinis sprendimas negalinti būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju ir yra priimtas galutinis sprendimas dėl lėšų grąžinimo, kuris pareiškėjui būtent ir sukelia realias teisines pasekmes, ir tokio sprendimo teisminio vertinimo metu turi būti patikrinamas tiek tyrimo išvados, tiek kitų tarpinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas. Atitinkamai, šioje dalyje remiantis nurodytais išaiškinimais administracinės bylos dalis dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT2 panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

86Tokia pozicija atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl procedūrinio pobūdžio dokumentų nepriskyrimo administraciniam teismui skųstinų administracinių aktų kategorijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-730/2010, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-742/2011, 2013 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013, 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-59/2013, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-344/2013, 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-564/2014, nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-459/2013, nutartį administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, nutartį administracinėje byloje Nr. P146-14/2014, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014) (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

87Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikros objektas buvo nurodyta VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT2 (t. I, b. l. 57-58), o administracinėje byloje nėra argumentų, pagrindžiančių nurodytos išvados vertinimą kaip individualaus administracinio akto, galinčio būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, bei į tai, kad pareiškėjas iš esmės nekelia ginčo dėl įvardinto akto tuo aspektu, kad jis būtų savarankišku administracinės bylos dalyku (sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme) (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211, 212 p.), vertina, kad administracinės bylos dalis dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. (24.16.03)-5K-1213671-62-1206656 „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo tyrimo“ taip pat nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1003/2014, 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-134/2013, ABTĮ 13 str.).

88Apibendrindama nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjant administracinę bylą iš esmės dėl dalies Europos Sąjungos fondų lėšų grąžinimo turi būti atliekamas visapusiškas tokio sprendimo (bendrine prasme) patikrinimas, t. y. patikrinimas, kiek priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Turi būti vertinama, ar sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, ar nebuvo viršytos įgalinimų ribos, ar jis atitinka tokiam teisės aktui keliamus reikalavimus bei analizuojama, kiek toks teisės aktas buvo pagrįstas. Taigi šioje byloje, kai yra sprendžiamas galutinio sprendimo dėl grąžinimo pagrįstumas, reikalingas ir rašto (tyrimo išvados ir kitų tarpinių dokumentų), kuris buvo pagrindas priimti galutinį (Lietuvos Respublikos ūkio ministro) sprendimą dėl finansavimo grąžinimo, įvertinimas, susijęs su aiškinimusi, ar iš tikro buvo padaryti pažeidimai, kad turėjo būti grąžintas įvardintas projekto finansavimas.

89Dėl pareiškėjo nurodomų procedūrinių pažeidimų

90Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Ūkio ministerija nepažeidė įsakymų priėmimo procedūros, kai Finansų ministerijai nagrinėjant skundą dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02 pagrįstumo ir teisėtumo, nesulaukusi Finansų ministerijos sprendimo, išvados pagrindu priėmė skundžiamus įsakymus. Pareiškėjo vertinimu, teismo išvada, jog institucija turi teisę, o ne pareigą atidėti sprendimo nagrinėjimą negali būti teisinga, nes tokiu atveju paneigiama numatyta individualaus teisės akto – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros išvados – apskundimo teisė.

91Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, aktualų teisinį reguliavimą, pirmiau šioje teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, tokiems pareiškėjo argumentams nepritaria.

92Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punktas numato, kad pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją ir įgyvendinančiąją instituciją. Vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja VAĮ nustatyta tvarka. Vadovaujančioji institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją ar projekto vykdytoją. Vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus.

93Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 212 punktą pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos sprendimais, gali juos apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

94Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, nei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, nei kiti taikytini teisės aktai nenumato pažeidimo tyrimo išvados įsigaliojimo sąlygų ir laikotarpio, t. y. kad negalima priimta išvada remtis iki tam tikro momento. Papildomai pažymėtina, jog pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1983 punktą Ūkio ministerija turi teisę atidėti įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, tačiau jokiu būdu ne pareigą. Be to, kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju nėra pagrindo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02 vertinti kaip individualų administracinį aktą, be kita ko, galintį būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes įgyvendinančiosios institucijos sprendimas, kuriuo yra teikiamas siūlymas (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 p.), savaime pareiškėjui nesukelia materialinių pasekmių, nenustato teisių ir pareigų, kol ministerija ir (ar) kita valstybės institucija neišnagrinėja įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo ir priima vieną iš sprendimų, numatytų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte.

95Atsižvelgus į nurodytus argumentus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti padarytų pareiškėjo įvardintų procedūrinių pažeidimų.

96Dėl VAĮ 8 straipsnio laikymosi

97Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas nurodo, kad priimant skundžiamus aktus nebuvo laikytasi VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

98Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

99VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Atitinkamai, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

100Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

101Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-651/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011).

102Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas dėl paramos grąžinimo turi būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas o motyvuojamąja dalimi – pažeidimo tyrimo išvada (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013).

103Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau ir įvertinusi skundžiamus sprendimus, sprendžia, kad jie iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Iš skundžiamų aktų, juos skaitant kartu su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros tyrimo išvada, teisėjų kolegijai akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis yra pagrįsti minėti sprendimai. Sprendime pateikti konkretūs motyvai dėl taikomų poveikio priemonių pasirinkimo. Argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai ir aiškiai. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį (t. I, b. l. 10-11, 12, 57-58). Skundžiamų aktų turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui (t. I, b. l. 1-9, 47-56),

104Papildomai pastebėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais skundžiamuose aktuose nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir teisės taikymu, nereiškia, kad skundžiami aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies. Administracinis aktas nagrinėjamu atveju gali būti panaikintas, jei pareiškėjas įrodytų, kad skundžiamuose aktuose nurodyti faktai yra klaidingi, remiamasi ne teisiškai reikšmingais faktais, padaryta teisės aiškinimo ir taikymo klaida, parinkta neteisėta ar neproporcinga poveikio priemonė ir pan.

105Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiami aktai nėra nemotyvuoti, juose yra nurodoma, kokie pažeidimai buvo padaryti (faktinis pagrindimas), taip pat kokie teisiniai įpareigojimai buvo pažeisti, taigi priimant ginčijamus aktus nebuvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio reikalavimai.

106Vertinant tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamus aktus remiantis pirmiau nurodytais argumentais, su kuriais buvo siejamas jų neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas, pasisakytina dėl proceso šalių argumentų, susijusių su materialiniais teisiniais santykiais.

107Dėl proceso šalių argumentų, susijusių su materialiniais teisiniais santykiais

108Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju, atsakovų manymu, pareiškėjas pažeidė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 punktą, Atitikties taisyklių 8.5.1 punktą, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 10.4 punktą bei bendrųjų sąlygų 2.1.14, 4.6.2 punktus. Kiek tai susiję su nurodytų nuostatų pažeidimu, pažymėtina, jog iš administracinėje byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad esminis ginčas tarp proceso šalių vyksta dėl to, ar vienašalis įskaitymas gali būti tinkamas būdas norint pripažinti projekto vykdytojo patirtas išlaidas deklaruotinomis Europos Komisijai, o pranešimas apie vienašalį įskaitymą (vienašalio įskaitymo aktas) gali būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu.

109Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendė, jog įskaitymas nėra tinkamas projekto biudžete numatytų statybos darbų išlaidų apmokėjimas ir atitinkamai vertino, kad pagrįstai buvo konstatuoti nurodyti pažeidimai ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto skundo reikalavimus.

110Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės sutinka.

111Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti jų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyme apibrėžtų įgaliojimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Taigi nurodytas principas lemia tai, kad viešojo administravimo subjektai visada turi vykdyti jiems priskirtas funkcijas laikydamiesi tik teisės aktų numatyto reguliavimo. Šis aspektas yra ypatingai svarbus sprendžiant paramos gavimo, jos paskirstymo klausimus, nes paramos gavimo ir jos panaudojimo skaidrumas yra būtina sąlyga efektyviam Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės paramos skyrimui ir įsisavinimui. Be to, siekiant užsibrėžtų tikslų, skatinančių verslo plėtrą šalyje bei užtikrinančių narystės Europos Sąjungos įsipareigojimus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas finansinės paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimui ir šių fondų tinkamam panaudojimui, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes tik tinkamai vykdomas paramos skyrimas, jos naudojimas prisideda prie valstybės ūkio kilimo, Lietuvos ūkio modernizavimo ir ekonomikos vystymosi. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) šiuo aspektu taip pat yra pabrėžęs, kad pagal nacionalinėmis valdymo ir kontrolės sistemomis įtvirtintą tvarką būtent nacionalinės kompetentingos institucijos turi įsitikinti, kad naudos gavėjas prisiima įsipareigojimus, suteikiančius jam teisę gauti numatytą finansinę paramą (žr. ESTT 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje UAB „Baltlanta“ prieš Lietuvos valstybę (C-410/13).

112Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytas nagrinėjamas klausimas, ar vienašalis įskaitymas gali būti tinkamas būdas norint pripažinti projekto vykdytojo patirtas išlaidas deklaruotinomis Europos Komisijai, o pranešimas apie vienašalį įskaitymą (vienašalio įskaitymo aktas) gali būti laikomas tinkamu išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentu, spręstinas atsižvelgus į paramos teikimo tikslus, paskirtį, šiuos ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus.

113Nagrinėjamu atveju projektui „Spa, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros įrengimas UAB „Via unica“ buvo suteiktos lėšos ir iš Europos Sąjungos fondų (t. I, b. l. 19-29), todėl ginčo teisinius santykius reglamentuoja ir Europos Sąjungos aktai, inter alia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 2006 m. liepos 5 d. dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 su paskutiniais pakeitimais padarytais 2009 m. gegužės 21 d., 2010 m. gegužės 19 d., 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) N. 1260/1999, su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006).

114Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnis reguliuoja išlaidų tinkamumą finansuoti. Nurodyto straipsnio 1 dalis numato, kad išlaidos, įskaitant numatytas didelės apimties projektams, yra tinkamos finansuoti iš fondų, jeigu jos faktiškai buvo sumokėtos laikotarpiu nuo veiksmų programų pateikimo Komisijai arba nuo 2007 m. sausio 1 d., priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė, iki 2015 m. gruodžio 31 d. Veiksmai neturi būti užbaigti iki pirmosios išlaidų tinkamumo finansuoti dienos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nukrypstant nuo 1 dalies, paramos gavėjų įgyvendinant veiksmus sumokėtomis išlaidomis gali būti laikomi įnašai natūra, nusidėvėjimo išlaidos ir pridėtinės išlaidos esant šioms sąlygoms: a) atitikties finansavimo reikalavimams taisyklės, priimtos pagal 4 dalį, numato, kad tokios išlaidos atitinka finansavimo reikalavimus; b) išlaidų dydis pagrindžiamas apskaitos dokumentais, turinčiais sąskaitoms lygiavertę įrodomąją vertę; c) įnašų natūra atveju, bendras finansavimas iš fondų neviršija visos finansavimo reikalavimus atitinkančios sumos atėmus tokių įnašų vertę. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnio 4 dalis numato, kad išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu, laikantis išimčių, numatytų kiekvieno fondo konkrečiuose reglamentuose. Jos taikomos visoms pagal veiksmų programą deklaruotoms išlaidoms. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 78 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekvienos prioritetinės krypties išlaidų ataskaitas sudaro pagal 56 straipsnį numatytų finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų, kurias paramos gavėjai patyrė įgyvendindami veiksmus, bendra suma ir atitinkama valstybės finansinio įnašo suma, sumokėta arba mokėtina paramos gavėjams pagal valstybės finansiniams įnašams nustatytas sąlygas. Paramos gavėjų apmokėtos išlaidos pagrindžiamos išrašytomis sąskaitomis faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais.

115Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (žr. ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje C-316/10 Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, 39, 40, 41 p.). Taigi siekiant ir naudojant paramą įvardintam projektui taikytinas ne tik nurodytuose reglamentuose numatytas reglamentavimas, bet ir nacionaliniu lygmeniu ginčo santykius nustatantis reguliavimas.

116Nacionalinėje teisėje ginčui aktualus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 120 punktas numato, kad projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus, arba lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 135 punktas numato, kad projekto išlaidos gali būti apmokamos dviem būdais: išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo. Kiekvienam projektui taikytinas išlaidų apmokėjimo būdas nustatomas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje. Pirmenybė teiktina išlaidų kompensavimo būdui. Viename projekte gali būti derinami abu projekto išlaidų apmokėjimo būdai (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 136 p.).

117Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142 punktas numato, kad sąskaitų apmokėjimo būdas atliekamas tokia tvarka: projekto vykdytojas turi patikrinti kiekvieną rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygoms, patikrinti ir priimti atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar patiektas prekes (išskyrus išankstinio apmokėjimo sąskaitą), kartu su kitais reikalaujamais dokumentais pridėti prie mokėjimo prašymo ir pateikti įgyvendinančiajai institucijai sutartyje nustatytu periodiškumu. Taikant sąskaitų apmokėjimo būdą išlaidoms pagrįsti su mokėjimo prašymu neteikiami išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.1 p.). Projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo lėšų gavimo į projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nurodytą projekto sąskaitą dienos išmokėti gautas lėšas, nuosavas ir (ar) partnerio (-ių) lėšas projektui įgyvendinti (jeigu buvo įsipareigojęs skirti tam lėšų ir jos nepervestos anksčiau) rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir pateikti įgyvendinančiajai institucijai pranešimą apie apmokėjimą kartu su visų išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijomis (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 p.). Įgyvendinančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo pranešimą apie lėšų išmokėjimą rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui, patikrina išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.3 p.).

118Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 143 punktą tinkamos finansuoti išlaidos iš projektui skirtų lėšų sumos ir projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų šaltinių pripažįstamos deklaruotinomis Europos Komisijai, kai įgyvendinančioji institucija, patikrinusi išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, patvirtina, kad pateikti visi išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai ir jie yra tinkami, tą dieną, kurią projekto vykdytojas perveda lėšas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui (nors projekto vykdytojo lėšų dalis buvo pervesta prieš teikiant mokėjimo prašymą). Jeigu pagal tą pačią paraišką asignavimų valdytojui lėšos rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui pervedamos ne vienu metu, taikoma vėliausio mokėjimo data (kartu su atitinkama projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų dalimi). Pripažintas Europos Komisijai deklaruotinomis išlaidas įgyvendinančioji institucija pagal išlaidų pripažinimo deklaruotinomis Europos Komisijai datą registruoja SFMIS kaip deklaruotinas Europos Komisijai ir įtraukia į atitinkamo laikotarpio išlaidų deklaracijas. Visos projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi būti pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.

119Atitikties taisyklių 8.5.1 punktas taip pat numato, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, jos privalo, be kita ko, būti tinkamai dokumentuotos, t. y.: visos projekto vykdytojų (įgyvendinant finansų inžinerijos priemones – finansų inžinerijos projektų vykdytojų) patirtos išlaidos, išskyrus netiesiogines projekto išlaidas, apmokamas taikant vienodo dydžio normą, pagal fiksuotuosius įkainius ir fiksuotąsias sumas apskaičiuotas išlaidas, pagrindžiamas dokumentais, kuriais įrodomas projekto veiklos arba fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimas, turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais ir turi būti užtikrinamas visų šiame punkte minimų dokumentų atsekamumas. Atitikties taisyklių 5 punkte išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai yra apibrėžti, kaip banko sąskaitos išrašai, kasos išlaidų orderiai ar kiti dokumentai, kuriais įrodoma, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas, o išlaidų pagrindimo dokumentai – kaip rangovų, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų pateiktos sąskaitos faktūros, perdavimo aktai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kelionių ar kiti dokumentai, kuriais pagrindžiamos patirtos išlaidos.

120Pareiškėjo sudarytos Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktas taip pat numato, kad tinkamomis finansuoti gali būti pripažintos tik tokios projekto išlaidos, kurios, be kita ko, atitinka Atitikties taisykles (sutartyje minimi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai turi būti suprantami taip, kaip jie apibrėžti nurodytose taisyklėse). Pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.1 punktą, kai taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, projekto vykdytojas turi patikrinti kiekvieną rangovo, paslaugų tiekėjo ar prekių tiekėjo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį rangos, paslaugų teikimo ar prekių teikimo sutarties sąlygoms, patikrinti ir priimti atliktus darbus, suteiktas paslaugas, teiktas prekes (išskyrus išankstinio mokėjimo sąskaitą) ir, pasirašęs sąskaitą, kaip tinkamą apmokėti kartu su kitais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais pridėti prie mokėjimo prašymo ir pateikti įgyvendinančiai institucijai. Taikant sąskaitų apmokėjimo būdą, išlaidoms pagrįsti su mokėjimo prašymu neteikiami išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.2 punktas numato, kad projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto finansavimo lėšų gavimo į sutarties 3 priede nurodytą sąskaitą dienos išmokėti gautas projekto finansavimo lėšas ir nuosavas ir (arba) partnerio lėšas projektui įgyvendinti (jeigu buvo įsipareigojęs skirti tam lėšų ir jos nebuvo pervestos anksčiau) rangovui, paslaugų teikėjui ar prekių tiekėjui ir pateikti įgyvendinančiai institucijai pranešimą apie apmokėjimą kartu su visų išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintomis kopijomis (t. I, b. l. 19-29).

121Teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama nurodytą teisinį reguliavimą, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1, 4.6.2 punktus, pažymi, jog nagrinėjamu atveju vienašalis įskaitymo aktas kaip tinkamas išlaidų apmokėjimo įrodymas expressis verbis nėra nustatytas įvardintuose teisės aktuose, sudarytoje Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje, toks vertinimas neišplaukia ir nurodyto reguliavimo. Kaip matyti, iš nurodyto reguliavimo, Atitikties taisyklių 5 punkte pateikto išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumento apibrėžimo, išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumento esminis požymis yra reikalavimas, kad juo būtų įrodoma, jog pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atliktas mokėjimas. Vienašalis įskaitymo aktas savaime tokios aplinkybės nepatvirtina. Atitinkamai, laikantis viešosios teisės principo ,,galima tai, kas leista“, atsakovas pagrįstai nurodė, jog vienašalio įskaitymo aktas negali būti vertinamas kaip dokumentas, pagrindžiantis patirtas išlaidas.

122Priešingai, vertinant nurodytą situaciją iš esmės pasunkėtų įgaliotų institucijų galimybės vertinti paramos panaudojimą laikantis teisės aktų numatytų reikalavimų, vykdyti funkcijas, susijusias su paramos administravimu ir jos tinkamo naudojimo priežiūra, kiltų klausimai dėl įskaitymo nefiktyvumo. Be to, taip pat pasunkėtų galimybės vykdyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 143 punkte numatytą įpareigojimą, t. y. įgyvendinančiai institucijai, patikrinusi išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, patvirtinti, kad pateikti visi išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai ir jie yra tinkami, tą dieną, kurią projekto vykdytojas perveda lėšas rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui (nors projekto vykdytojo lėšų dalis buvo pervesta prieš teikiant mokėjimo prašymą), iš esmės nežinant, ar yra visos sąlygos įskaitymo taikymui ir (ar) kita prievolės šalis, kuriai yra taikytinas įskaitymas, jo neginčys (CK 6.130–6.140 str.).

123Taigi nagrinėjamu atveju projekto vykdytojas, šiuo atveju pareiškėjas, gautas finansavimo lėšas galėjo naudoti tik Projekto finansavimo ir administravimo sutarties biudžete numatytoms ir už faktiškai atliktus darbus (šiuo atveju) patirtoms išlaidoms apmokėti (pervesti rangovui), kai pareiškėjas tuo tarpu 2011 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu apie įskaitymą Nr. 539 įformino atsiskaitymą už neva neatliktus darbus, defektus, nuostolius, elektros energiją ir pan. Šioje vietoje taip pat būtina pažymėti, kad toks pareiškėjo vienašalis įskaitymas (dalyje) vėliau teismo buvo pripažintas neteisėtu ir civilinių santykių vertinimo prasme, kitai civilinių teisinių santykių šaliai – rangovui UAB „Ignalinos statyba“ – pradėjus ginčyti įvykdytą įskaitymą (žr. Panevėžio apygardos 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 2-365-280/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį Nr. 32A-868/2013, pareiškėjo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi byloje Nr. 3P-173/2014 nebuvo priimtas). Taigi kilusiame ginče pagrįstai buvo nurodyta, jog vienašalis įskaitymo aktas nėra tinkamas išlaidas pagrindžiantis dokumentas.

124Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas turi patikrinti kiekvieną rangovo pateiktą sąskaitą, jos atitiktį rangos sutarties sąlygoms, patikrinti ir priimti atliktus darbus ir, pasirašęs sąskaitą, kaip tinkamą apmokėti, pateikti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai. Projekte pinigai skiriami tik už faktiškai atliktus ir tinkamus darbus. Nagrinėjamu atveju teikdamas dokumentus apmokėjimui pareiškėjas patvirtino darbų tinkamumą (t. y. darbus be trūkumų), kitaip pinigai jam nebūtų buvę pervesti. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl neva turėtos pinigų sulaikymo teisės, kol rangovas pašalins darbų trūkumus, laikytini nepagrįstais (Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.1, 4.6.2 p.).

125Papildomai pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas įskaitymu nieko negavo, nes neteko teisės gauti iš UAB „Ignalinos statyba“ žalos atlyginimo ir netesybų, pareiškėjas apmokėjo UAB „Ignalinos statyba“ už atliktus darbus įskaitymo būdu bei užtikrino padarytų nuostolių atlyginimą ir finansavimo lėšų naudojimą pagal paskirtį, tačiau šie argumentai vertintini kritiškai (t. II, b. l. 164-167). Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog pagal Atitikties taisyklių 8.4 punktą, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, privalo būti skirtos už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, atliktus darbus sumokėti. Be to, pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.1–2.3 punktus projekto finansavimo lėšomis gali būti apmokamos tik projekto biudžete numatytos tinkamos finansuoti išlaidos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atliko įskaitymą, 2011 m. rugpjūčio 5 d. pateikęs UAB „Ignalinos statyba“ reikalavimą atlyginti 350 266,77 Lt dydžio nuostolius, pašalinti darbų trūkumus ir pabaigti neatliktus darbus, kita vertus, šiuo atveju nėra byloje duomenų, kad pareiškėjas, iš esmės atlikęs įskaitymą ir nesumokėjęs rangovui įskaitytos sumos, patyrė išlaidas šalindamas defektus, atlikdamas neatliktus darbus, t. y. kad gauti paramos pinigai buvo iš tiesų išleisti ir išlaidos buvo faktiškai patirtos.

126Pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose pateikta nuomonė dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo taip pat vertintina kritiškai. Pareiškėjo argumentai, kad bendrosios kompetencijos teismams pripažinus dalį įskaitymo su rangovu neteisėtu, jis turės atsiskaityti su rangovu ir patirs išlaidas ir šios išlaidos jam turėtų būti kompensuotos, iš esmės yra nukreipti į ateitį, į būsimas galimai patirsiančias išlaidas, tuo tarpu šiuo metu byla yra nagrinėjama atsižvelgus į pareiškėjo skundo reikalavimus, apibrėžiančius administracinės bylos ribas.

127Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas turėjo griežtai laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, pasirašytos Projekto finansavimo ir administravimo sutarties įpareigojimų ir atitinkamai pagrįstai buvo konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai. Be to, priimant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. 4-640 dėl Europos Sąjungos fondų lėšų išmokėtų projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075 vykdytojai UAB „Via Unica“ grąžinimo“, 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministro įsakymo Nr. 4-641 „Dėl ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ 1.1 punktą nebuvo pažeisti teisės aktų nustatyti reikalavimai, atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija neviršijo jam suteiktos kompetencijos.

128Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog subjektas neturi pagrindo tikėtis, kad jam nesilaikius nustatyto teisinio reguliavimo, pažeidus sudarytos sutarties sąlygas nebus taikomos juose numatytos sankcijos ir jam nekils neigiami padariniai (Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.6 p., 9.1 p.). Be to, ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad Sąjungos teisės aktais sukurta dotacijų sistema grindžiama, be kita ko, tuo, kad naudos gavėjas įvykdo tam tikrus įsipareigojimus, suteikiančius jam teisę gauti numatytą finansinę paramą (žr. ESTT sprendimo Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening ir kt., C-383/06-C-385/06, EU:C:2008:165, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Atitinkamai, pareiškėjui pažeidus nustatytą teisinį reguliavimą, prisiimtus įsipareigojimus, pagrįstai jam kilo teisės aktuose numatyti neigiami padariniai.

129Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šalys procesiniuose dokumentuose remiasi Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato aiškinimu (t. I, b. l. 67-70). Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra pateiktas paklausimas, į kurį buvo atsakyta nurodytu išaiškinimu, todėl tiksliai įvertinti pateikto išaiškinimo, be jokių interpretacijų, nėra galima. Be to, nurodytame rašte yra pateikiama Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato nuomonė aiškinant EB Reglamento 1083/2006 nuostatas, tačiau ji nėra tas subjektas, kuris yra įgaliotas autentiškai ir (ar) oficialiai aiškinti Europos Sąjungos Tarybos priimto reglamento nuostatas (žr. ESTT 1973 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Fratelli Variola S.p.A. v Amministrazione italiana delle Finanze C-34-73).

130Be to, pastebėtina, jog šiuo atveju ginčas kilo iš esmės dėl to, ar pagrįstai buvo taikyti teisės aktai, susiję su Europos Sąjungos paramos administravimu, įpareigojimu ją grąžinti, t. y. dėl įskaitymo vertinimo paramos gavimo teisinių santykių aspektu. Šiuo atveju nėra ginčijamas įskaitymas, kaip vienas iš CK nustatytų prievolės pasibaigimo būdų, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl įskaitymo, kaip vieno iš prievolių, siejančių jį su rangovu, pasibaigimo būdo, yra neaktualūs ir neanalizuotini. Atitinkamai, šiuo atveju nėra aktuali ir šiuo klausimu nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl įskaitymo vertinimo civiliniuose teisiniuose santykiuose.

131Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas keistinas nutraukiant administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (24.16.03)-5K-1213671-62-1206656 „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo tyrimo“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

132Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. III, b. l. 164-167), tačiau šis pateiktas prašymas netenkintinas. Pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat nustatyta, kad administracinę bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju nutraukta tik administracinės bylos dalis, tuo tarpu kita dalis reikalavimų, apmokestinamų žyminiu mokesčiu, buvo išnagrinėti iš esmės ir atmesti. Duomenų, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 41 straipsnį buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, administracinėje byloje taip pat nėra. Atsižvelgus į tai, taikyti ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrindo nėra ir grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį. Be to, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmestinas ir iš esmės byloje galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

133Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

134pareiškėjo UAB „Via Unica“ apeliacinį skundą atmesti.

135Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

136„administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT02, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (24.16.03)-5K-1213671-62-1206656 „Dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pažeidimo tyrimo“ nutraukti, kitą pareiškėjo UAB „Via Unica“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

137Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

138Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Via Unica“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į... 5. 1) panaikinti 2012 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau... 6. 2) panaikinti 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministro įsakymo Nr. 4-641 (toliau –... 7. 3) panaikinti 2012 m. birželio 11 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros... 8. 4) panaikinti 2012 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos finansų... 9. 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministras įsakymu Nr.... 11. Pareiškėjas nesutinka su 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministro įsakymu Nr.... 12. Pareiškėjas nesutinka ir su Agentūros Išvadoje, bei Finansų ministerijos... 13. Be to, UAB „Via Unica“, įskaitydama UAB „Ignalinos statyba“ mokėtiną... 14. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra su skundu nesutiko ir... 15. Teigė, kad 2011 m. liepos 18 d. ji patvirtino pareiškėjo pateikto mokėjimo... 16. Agentūra nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad ūkio ministras... 17. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į skundą (I t.,... 18. Nurodė, kad 2012 m. birželio 14 d. Agentūra raštu Nr. R4-9704(13.1.5)... 19. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į skundą (II... 20. Nurodė, kad jos parengtose Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepimuose į... 22. II.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu (II t.,... 24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas... 25. 2012 m. liepos 5 d. ūkio ministras įsakymu Nr. 4-640 pripažino projekto... 26. Byloje spręstinas ginčas dėl ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymo Nr.... 27. Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl faktų nėra. Iš esmės ginčas... 28. Dėl Agentūros 2012 m. birželio 11 d. pažeidimo tyrimo išvados ... 29. Agentūra, vertindama mokėjimo prašymus MP009, MP010 ir MP012 ir atlikusi... 30. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142.2 punkte nustatyta, kad... 31. Tokias išvadas Agentūra pagrindė faktiniais duomenimis apie tai, kad 2011 m.... 32. Kaip anksčiau teismo sprendime jau minėta, ginčo tarp šalių dėl faktinių... 33. Atitikties taisyklių 5 punkte išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentai... 34. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis (dėl kurių ginčo tarp šalių... 35. Dėl ūkio ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymų Nr. 4-640 ir Nr. 4-641... 36. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės... 37. Jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus... 38. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 14 d. raštu Nr. R4-9704(13.1.5)... 39. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad Ūkio... 40. Pareiškėjas, ginčydamas Ūkio ministro įsakymų teisėtumą, be kita ko,... 41. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau... 42. Dėl Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr.... 43. Ginčijamą sprendimą Finansų ministerija priėmė išnagrinėjusi UAB „Via... 44. Pagal Atitikties taisyklių 8.5.1 punkto nuostatas tinkamai dokumentuotos yra... 45. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 143 punkte nurodyta, kad... 46. Finansų ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, be kita ko, vadovavosi... 47. Europos Komisijos Regioninės politikos Generalinio Direktorato 2012 m. kovo 22... 48. Pažymėtina, kad su analogišku vienašalio įskaitymo, kaip išlaidas... 49. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Finansų ministerija... 50. III.... 51. Pareiškėjas UAB „Via Unica“ apeliaciniu skundu (II t., b. l. 164–167)... 52. 1. Ginčas byloje kilo dėl to, kad atsakovai neteisingai vertino aplinkybes,... 53. Iš teisės aktų normų, kuriomis remiasi Vilniaus apygardos administracinis... 54. 2. Minėtose nuostatose nustatyta, kad gali būti apmokama (ar apmokėjimas... 55. 3. UAB „Via Unica“ prievolė sumokėti rangovui atsirado pasirašytų 2011... 56. 4. Nepaisant to, su teismo sprendimu pareiškėjas labiausiai nesutinka dėl... 57. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad Ūkio... 58. 6. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, susijusia su Finansų... 59. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos centras su apeliaciniu skundu nesutinka... 60. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė... 61. Nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo... 62. Europos Komisijos 2012 m. kovo 22 d. rašte Nr. H3/KKT Ares(2012)163926... 63. Atsakovas Ūkio ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (III... 64. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių... 65. Atsakovas Finansų ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu... 66. Dėl apelianto teiginio, jog nėra nustatyta, kokie konkretūs dokumentai... 67. Finansų ministerija pažymi, kad 2012 m. kovo 22 d. Europos Komisijos rašte... 68. Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepimu (III... 69. Teisėjų kolegija... 70. IV.... 71. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos... 72. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 73. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo... 74. Teisėjų kolegija, vertindama priimtą teismo sprendimą, visų pirma pažymi,... 75. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos... 76. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą, prašydamas... 77. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip... 78. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų aktų turinį, aktualų teisinį... 79. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog kiekvienas subjektas turi teisę... 80. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta,... 81. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualus Projektų administravimo ir finansavimo... 82. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 straipsnis numato, kad... 83. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Projektų administravimo ir... 84. Toks aiškinimas grindžiamas, be kita ko, tuo, kad poįstatyminių teisės... 85. Nagrinėjamu atveju VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2012 m. birželio... 86. Tokia pozicija atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 87. Teisėjų kolegija, taip pat atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos Respublikos... 88. Apibendrindama nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija pastebi, jog... 89. Dėl pareiškėjo nurodomų procedūrinių pažeidimų... 90. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 91. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, aktualų... 92. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Projektų administravimo ir... 93. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 212 punktą... 94. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, nei Projektų administravimo ir... 95. Atsižvelgus į nurodytus argumentus sutiktina su pirmosios instancijos teismo... 96. Dėl VAĮ 8 straipsnio laikymosi ... 97. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas nurodo, kad priimant... 98. Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas... 99. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui,... 100. Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos... 101. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai... 102. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pažeidimo... 103. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau ir įvertinusi... 104. Papildomai pastebėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam... 105. Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija sutinka su... 106. Vertinant tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo naikinti skundžiamus aktus... 107. Dėl proceso šalių argumentų, susijusių su materialiniais teisiniais... 108. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju, atsakovų manymu, pareiškėjas... 109. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendė, jog įskaitymas nėra... 110. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės... 111. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog viešojoje teisėje veikia... 112. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytas nagrinėjamas klausimas, ar... 113. Nagrinėjamu atveju projektui „Spa, konferencijų salės ir turistinės... 114. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 56 straipsnis reguliuoja išlaidų tinkamumą... 115. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog valstybės narės gali priimti... 116. Nacionalinėje teisėje ginčui aktualus Projektų administravimo ir... 117. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 142 punktas numato, kad... 118. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 143 punktą tinkamos... 119. Atitikties taisyklių 8.5.1 punktas taip pat numato, kad būtų pripažintos... 120. Pareiškėjo sudarytos Projekto finansavimo ir administravimo sutarties... 121. Teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama nurodytą teisinį reguliavimą,... 122. Priešingai, vertinant nurodytą situaciją iš esmės pasunkėtų įgaliotų... 123. Taigi nagrinėjamu atveju projekto vykdytojas, šiuo atveju pareiškėjas,... 124. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjas turi patikrinti kiekvieną rangovo... 125. Papildomai pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad... 126. Pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose pateikta nuomonė dėl pažeidimo... 127. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad... 128. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat... 129. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šalys procesiniuose dokumentuose... 130. Be to, pastebėtina, jog šiuo atveju ginčas kilo iš esmės dėl to, ar... 131. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog priimtas... 132. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą priteisti... 133. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 134. pareiškėjo UAB „Via Unica“ apeliacinį skundą atmesti.... 135. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo... 136. „administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VšĮ Lietuvos... 137. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 138. Nutartis neskundžiama....