Byla 2K-371-139/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jono Prapiesčio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Vladislovo Ranonio (pranešėjas), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Irmantui Mikelioniui, gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: G. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Taip pat panaikinta Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis, kuria prokurorui pranešta, kad yra pagrindas G. T. pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

2Raseinių rajono apylinkės t eismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu G. T. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

41. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su A. G. ir T. M., turėdami tikslą platinti psichotropines medžiagas, susitarė įgyti minėtų medžiagų, kurias vėliau galėtų platinti. Siekiant įgyvendinti nusikalstamus tikslus, buvo paskirstyti vaidmenys organizuotos grupės nariams: G. T. įgys psichotropines medžiagas iš A. G. nurodyto asmens, kurias perduos A. G., o jis kartu su T. M. jas parduos. Vykdant iš anksto aptartą planą, 2003 m. gruodžio 22–23 d., tiksliau nenustatytu laiku, A. G. susitarė su tyrimo metu nenustatytu vyriškiu, vardu „V“, dėl psichotropinės medžiagos pardavimo pastarojo atsiųstam žmogui – G. T. 2003 m. gruodžio 23 d. G. T. nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens vardu „V“ įgijo 509 tabletes, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis (28,8 g) psichotropinės medžiagos MDMA; tą pačią dieną šią psichotropinę medžiagą nugabeno į nenustatytą vietą Klaipėdos mieste, kur toliau platinti perdavė A. G., kuris ją neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje iki 2003 m. gruodžio 24 d. 2003 m. gruodžio 24 d., A. G. ir T. M. automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )) neteisėtai įgytą ir laikomą įtarime paminėtą didelį kiekį psichotropinės medžiagos atgabeno į Raseinių r., Kryžkalnio k., ir ten, apie 15 val., prie Kryžkalnio autobusų stoties esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. ( - )) už 4750 Lt (16 400,8 Eur) pardavė tariamam pirkėjui – Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONTVV vyriausiajam tyrėjui S. R., veikusiam pagal nusikalstamą veiką imituojantį modelį Nr. S2-80.

52. Kasaciniu skundu nuteistasis G. T. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį.

62.1. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas G. T. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisė nepagrįstai, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Skunde pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintas pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, pagal kurias asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kasatoriai pažymi, kad BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai (atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų), todėl minėtas BK specialiosios dalies straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Kasatorių teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. T. veikoje nenustatė tikslo platintini įgytas psichotropines medžiagas konstatuodamas, jog jis įsigijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų saviems poreikiams, jokio išankstinio susitarimo su A. G. dėl narkotinių medžiagų neturėjo, organizuotoje grupėje neveikė, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro skundą ir remdamasis jame nurodytais argumentais, padarė nepagrįstą išvadą, kad susitikimo metu G. T. perdavė A. G. psichotropines tabletes. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai konstatavo, jog tarp G. T. ir A. G. vyko telefoniniai pokalbiai, kuriuose G. T. nurodė žinąs, kur galima įsigyti psichotropinių tablečių, tačiau jam vienam neparduoda, nes „jis sau nori mažo kiekio, todėl gali užsakyti A. G. 500 vienetų tablečių“. Taigi, byloje neginčijama, kad A. G. psichotropines medžiagas įgijo G. T. užsakius 500 tablečių, tačiau ši G. T. inkriminuota nusikalstama veika nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

72.2. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė psichotropinių medžiagų įgijimo ir perdavimo aplinkybių (kas, kur, kokiais veiksmais ir iš kokio asmens jas įgijo). Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvadų, kad būtent G. T. neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą MDMA ir ją perdavė A. G. ir kad G. T. veikė kartu su A. G. bei T. M. ir turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstas G. T. tikslas platinti psichotropines medžiagas. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt., tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokiais veiksmais ar būdu, kokioje vietoje G. T. įgijo psichotropines medžiagas, kurias nenustatytomis aplinkybėmis perdavė A. G.

8Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, o nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, minėtų baudžiamojo proceso reikalavimų nesilaikė.

92.3. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tikslo platinti buvimą G. T. veiksmuose nustatė remdamasis prielaidomis, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534-895/2015). Nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 ir BK 260 straipsniuose, skiria tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Byloje nustatyta, kad G. T. buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jam diagnozuota narkomanija (opiatai). Be to, G. T. ieškojo narkotinių psichotropinių medžiagų įsigyti sau, tai įrodo 2003 m. gruodžio 23 d. 11.27 val. vykęs pokalbis tarp G. T. ir A. G., kuriame G. T. nurodo: „aš prašiau 50, man nedavė, per mažai sako, per mažas kiekis“. Be to, A. G. teisme parodė, jog tik per G. T. sužinojo asmenį, iš kurio galima įsigyti psichotropinių medžiagų, ir jas įsigijo vienas pats, neturėdamas jokio išankstinio susitarimo su G. T. jų platinti. Apklausti pareigūnų taip pat parodė, kad nebuvo duomenų, jog A. G. veikė kartu su kitu asmeniu.

10Teismas nustatė, kad G. T. žinojo, jog A. G. įsigijo psichotropinių medžiagų iš jo nurodyto asmens, pats G. T. pripažino, kad padėjo A. G. įsigyti psichotropinių medžiagų, užsakydamas jų iš nenustatyto asmens. Vis dėlto tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ne tik, kaip kad nagrinėjamu atveju, galimą A. G. psichotropinių tablečių įsigijimą iš G. T. bei jų paskesnį pardavimą įslaptintam asmeniui, bet ir to asmens neteisėtą siekį platinti (vienam ar kartu), būtent to asmens objektyviųjų šio nusikaltimo požymių visumą, ir visa tai įrodyti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. To nepadarius konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų vertinimą pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nevertino įrodymų visumos, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir tinkamai nemotyvavo, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus pripažįsta kaip patvirtinančius nuteistojo kaltę.

113. Kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų ir BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo

134. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, esmingai pažeidė pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, pagal kurias asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

14Pažymėtina, kad šios pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos realizuojamos tinkamai taikant BPK normas, reglamentuojančias asmens kaltumo įrodinėjimą, ir kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikia daryti. Tik nustačius konkrečius BPK normų pažeidimus ar padarytos veikos neteisingą kvalifikavimą galima konstatuoti, kad aptariamos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos nebuvo įgyvendintos.

155. Šiame kontekste kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo G. T. tikslą platinti psichotropines medžiagas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o tai lėmė nepagrįstą BK 260 straipsnio 2 dalies taikymą. Tokie kasatorių teiginiai yra nepagrįsti.

165.1. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. T. ir jo gynėjas, motyvuodami BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, pateikia savą bylos duomenų vertinimą, kuriuo nesutinkama su teismo išvadomis dėl nuteistojo G. T. bendrininkavimo platinant psichotropines medžiagas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-608-139/2015). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

175.2. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Priešingai negu teigia kasatoriai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje detaliai išdėstytas ir išanalizuotas nuteisto už tą pačią nusikalstamą veiką A. G. telefoninių pokalbių su G. T. ir kitais asmenimis bei žinučių turinys, iš kurio teismas padarė išvadą, kad G. T. ir A. G. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas. Realizuojant šį tikslą, G. T. iš nenustatyto asmens įgijo 509 tabletes, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis (28,8 g) psichotropinės medžiagos MDMA, ir perdavė jas A. G. Savo ruožtu A. G. su kitu nuteistuoju už tą pačią nusikalstamą veiką T. M. buvo sulaikyti, kai šią psichotropinę medžiagą pardavė tariamam pirkėjui, veikusiam pagal įstatymo nustatyta tvarka sankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Teismas konstatavo, kad šie trys asmenys sudarė organizuotą grupę (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir atmetė G. T. ir A. G. parodymus, kaip prieštaraujančius objektyviems bylos duomenims. Patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą bei nuosprendžio turinį, pažeidimų nenustatė.

186. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistasis G. T., veikdamas organizuota grupe, turėjusia tikslą platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai disponavo dideliu jų kiekiu, teisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

196.1. Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla ne tik už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti, bet ir už patį didelio kiekio tokių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Kitokiu platinimu laikomas tiek atlygintinis, tiek neatlygintinis narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims. Šiuo aspektu kasatorių pozicija, kad nuteistasis G. T. neveikė organizuota grupe ir neturėjo tikslo platinti psichotropines medžiagas, apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog jis perdavė didelį kiekį šių medžiagų nuteistajam A. G., nepaneigia jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį teisingumo. Kasatoriai nurodo ir tai, kad nuteistasis G. T. pripažino padėjęs A. G. įsigyti psichotropinių medžiagų, užsakydamas jų iš nenustatyto asmens, tačiau neigia žinojęs apie A. G. siekį jas platinti. Kaip aptarta pirmiau, tokią nuteistojo G. T. tyčią apeliacinės instancijos teismas yra nustatęs. Kasatoriai neteisingai nurodo, kad G. T. pripažįstami veiksmai eliminuoja jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes pats psichotropinių medžiagų užsakymas kitam asmeniui (A. G.) iš nenustatyto asmens rodo G. T. bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu platinant psichotropines medžiagas.

206.2. Kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Atmesti nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Raseinių rajono apylinkės t eismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu G. T.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį... 4. 1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. T. pagal BK 260 straipsnio... 5. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. T. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas... 6. 2.1. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas G. T. pagal BK 260... 7. 2.2. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nenustatė... 8. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus teismas apkaltinamajame... 9. 2.3. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tikslo platinti... 10. Teismas nustatė, kad G. T. žinojo, jog A. G. įsigijo psichotropinių... 11. 3. Kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų ir BK 260 straipsnio 2 dalies... 13. 4. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas... 14. Pažymėtina, kad šios pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos... 15. 5. Šiame kontekste kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas,... 16. 5.1. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. T. ir jo gynėjas,... 17. 5.2. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo... 18. 6. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 19. 6.1. Kita vertus, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kyla... 20. 6.2. Kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes apeliacinės... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. Atmesti nuteistojo G. T. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį...