Byla 2S-714-450/2017
Dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Vėsa ir partneriai“, antstolė A. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos BUAB „Decorus“, atstovaujamos bankroto administratorės R. T., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos BUAB „Decorus“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Vėsa ir partneriai“, antstolė A. S., ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja BUAB „Decorus“, atstovaujama bankroto administratorės R. T., pateikė skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomąją bylą Nr. 0177/16/01913 nutraukti.
  2. Skundą grindžia tuo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-6533-866/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Decorus“, nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 1 d. Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 18 str. visi vykdymo veiksmai turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2016 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismas c. b. Nr. e2-2230-467/2016 nusprendė priteisti iš BUAB „Decorus“ ieškovės UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai 614 758,95 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų, 6232,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši visa priteista suma yra įtraukta į UAB „Vėsa ir partneriai“ finansinį reikalavimą, kuris patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi ir negali būti išieškomas iš BUAB „Decorus“ administratoriaus administravimo išlaidų, nes 2016 m. balandžio 26 d. sprendime nėra nurodyta, kad skolą galima išieškoti iš administravimo išlaidų.
  3. Antstolė A. S. 2016 m. gruodžio 1 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0177/16/01913 su pareiškėjos skundu persiuntė teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad ji vykdo Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2230-467/2016 dėl 6232,76 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės BUAB „Decorus“ išieškotojos UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai. Civilinėje byloje e2-2230-467/2016 sprendimas, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos, įsiteisėjo 2016 m. gegužės 27 d., taigi, ginčas kilęs po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Tokia situacija jau yra nagrinėta ir teismų yra suformuota praktika. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad tokiu atveju atsiradusios bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų. Taigi, vykdomojoje byloje, nepriklausomai nuo to, kad teismas savo sprendime aiškiai nėra nurodęs, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš administravimo išlaidų, ši praktika yra aktuali bei taikytina. Pagal įstatymą pirmiausiai yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (LR ĮBĮ 36 str.). Bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo.
  4. Suinteresuotas asmuo UAB „Vėsa ir partneriai“ su skundu nesutiko ir nurodė, kad iš pateikto skundo dėl antstolės veiksmų sužinojo, kad į patvirtintą kreditorinį reikalavimą (637 564,94 Eur) yra įtraukta ir 6232,76 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Teikdamas 2016 m. vasario 17 d. tvirtinimui kreditorius šios sumos į kreditorinį reikalavimą nebuvo įtraukęs, nes informuotas apie galiojantį teisinį reguliavimą, teismų praktiką, todėl ši bylinėjimosi išlaidų suma turi būti pašalinta iš kreditorinio reikalavimo sumos ir ši aplinkybė nesuteikia teisės tvirtinti, kad vykdomoji byla yra užvesta nepagrįstai. Vadovaujantis teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju turi būti priteisiamos iš bankroto administratorės. Tai yra numatyta LR ĮBĮ 36 str. 1 d. ir tokią praktiką formuoja Lietuvos aukščiausiasis teismas. Taigi, administratorė neturėjo pagrindo 6232,76 Eur bylinėjimosi sumą įtraukti į kreditoriaus naudai tvirtinamą kreditorinį reikalavimą, todėl kreditorinį reikalavimą ji privalo patikslinti, šia suma sumažinant, kadangi šios bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš administratorės administravimo išlaidų.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Decorus“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų atmetė ir priteisė iš pareiškėjos 313,96 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai.
  2. Teismas nustatė, kad antstolė A. S. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2230-467/2016 dėl 6232,76 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės BUAB „Decorus“ išieškotojos UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai. BUAB „Decorus“ 2015 m. gruodžio 21 d. yra iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-6533-866/2015), nutartis įsiteisėjusi.
  3. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyko klausimu yra suformuluota aiški teismų praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (LAT 2009-06-26 nutartis Nr. 3K-3-301/2009; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad iš bankrutuojančios įmonės prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, tokios priteistinos išlaidos yra laikomos bankroto administratoriaus administravimo išlaidomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o šios įmonės veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus nesutinka su ieškovo jam pareikštais turtiniais reikalavimais, siekdamas sutaupyti įmonės turto, ir patiria išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, jos priskirtinos įmonės administravimo išlaidoms ir turi būti atlyginamos LR Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. numatyta tvarka. Dėl to tuo atveju, jei išsprendus pareikštus reikalavimus, ieškovo pareikšti reikalavimai yra patenkinami, o atsakovui teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų (LR Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3 d.). Priešingu atveju ieškovas turėtų nepagrįstai prisiimti atsakovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus savo skolininkams arba nepagrįstai nesutikdama su kreditorių jai pareikštais reikalavimais (LAT 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2013-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
  4. Teismo vertinimu, šiuo atveju vykdomojoje byloje nepriklausomai nuo to, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendime aiškiai nėra nurodęs, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš administravimo išlaidų, aukščiau nurodyta teismų praktika turi būti taikoma. Todėl teismas įvertinęs visus nurodytus argumentus, faktines bei teisines aplinkybes, laikė, kad vykdomoji byla yra užvesta pagrįstai, antstolė pagrįstai yra priėmusi išieškotojos UAB „Vėsa ir partneriai“ pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą, surašiusi skundžiamą 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymą, todėl teisinio pagrindo jį naikinti bei nutraukti vykdomąją bylą nėra.
  5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos BUAB „Decorus“ skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens interesai yra visiškai priešingi (kreditoriaus ir skolininko santykis), remdamasis CPK 443 str. 6 d., iš BUAB „Decorus“ priteisė UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai 313,96 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja BUAB „Decorus“, atstovaujama bankroto administratorės R. T., prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį ir grąžinti skundą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
    1. Atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad 6 232,76 Eur suma jau įtraukta į UAB „Vėsa ir partneriai“ finansinį reikalavimą, kuris patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi BUAB „Decorus“ bankroto byloje, ši suma negali būti suma atskirai išieškoma ir pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. galutinį sprendimą.
    2. Teismas neįvertino, kad UAB „Vėsa ir partneriai“ bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. galutiniu sprendimu, yra patirtos dar iki tol, kol buvo iškelta BUAB „Decorus“ bankroto byla. Tuo tarpu pagal LAT praktiką, kurią cituoja pirmosios instancijos teismas, iš administravimo išlaidų gali būti apmokamos tik tos kreditoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos tik po bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo galutinis sprendimas priimtas tik 2016 m. balandžio 26 d., neturi reikšmės.
    3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. galutiniame sprendime nėra nustatyta, kuri bylinėjimosi išlaidų dalis gali būti išieškoma iš administravimo išlaidų (jeigu gali būti išieškoma). Išduotame vykdomajame rašte taip pat nėra nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti išieškomos iš BUAB „Decorus“ administravimo išlaidų. Šis klausimas turi būti sprendžiamas teismo procesiniu sprendimu. Antstolė savo patvarkymu neturi teisės nuspręsti, kad bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų, jeigu tai tiesiogiai nėra nurodyta teismo sprendime ar jo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė A. S. su juo nesutinka, prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
    1. UAB „Decorus“ 2015 m. gruodžio 21 d. iškelta bankroto byla; antstolei pateiktame vykdomajame rašte nurodyta, kad 2016 m. balandžio 26 d. teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 27 d. Taigi ginčas kilęs po bankroto bylos įmonei iškėlimo.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Vėsa ir partneriai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administravimo išlaidų.
    1. Teikdamas prašymą kreditorinio reikalavimo tvirtinimui, kreditorius priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos į kreditorinį reikalavimą nebuvo įtraukęs, todėl 6232,76 Eur suma iš kreditorinio reikalavimo turi būti pašalinta. Tokios išlaidos yra laikomos administravimo išlaidomis, jos nėra atlyginamos kreditoriui tenkinant III eilės kreditorinį reikalavimą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2013, 3K-3-547/2013, 3K-3-67/2014.
    2. Paskirtasis administratorius, pradėjęs juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, administravimą, ir kuris iki bankroto bylos iškėlimo buvo pareiškęs ieškininį reikalavimą teisme (ar gynėsi nuo pareikšto reikalavimo), privalo įsivertinti, ar toliau palaikyti byloje anksčiau pateiktą poziciją (LAT 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-547/2013, 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2013). Nagrinėjamu atveju administratorė, susipažinusi su byla, pareikšto reikalavimo nepripažino.
    3. Rezoliucinėje dalyje įrašymas ar neįrašymas šaltinio, iš kurio bus tenkinamos bylinėjimosi išlaidos, savaime neturi jokios teisinės reikšmės, nes kreditoriuas teisę reikalauti šias išlaidas apmokėti iš administravimo išlaidų nustato ĮBĮ 36 str. 1 d.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Apeliantė prašo prie bylos prijungti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2230-467/2016 medžiagą; suinteresuotas asmuo UAB „Vėsa ir partneriai“ prašo prijungti pridedamus įrodymus iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos bylos Nr. e2-2230-467/2016 bei BUAB „Decorus“ bankroto bylos. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tiek apeliantės prašomi prijungti duomenys, tiek suinteresuoto asmens teikiami įrodymai yra registruoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO, taigi apeliacinės instancijos teismas turi prie jų prieigą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės ir suinteresuoto asmens papildomai pateiktų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos klausimas nespręstinas.
  3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas, kuriuo ji nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš BUAB „Decorus“ administravimo išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Pasak apeliantės, nei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. galutiniame sprendime, nei išduotame vykdomajame rašte nėra nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti išieškomos iš administravimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordopt“ v. UAB „Optima trade“, bylos Nr. 3K-3-547/2013). Lietuvos teismų sistemos LITEKO bei bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą - ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo BUAB „Decorus“ ieškovo UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai 614 758,95 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas ir 6 232,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-2230-467/2016 dėl 6232,76 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės BUAB „Decorus“ išieškotojos UAB „Vėsa ir partneriai“ naudai, kurį vykdo antstolė A. S.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi BUAB „Decorus“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirta bankroto administratorė (civilinė byla Nr. B2-6533-866/2015), nutartis įsiteisėjusi. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, administratorė, susipažinusi su civiline byla Nr. e2-2230-467/2016, 2016 m. vasario 2 d. raštu nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka ir palaiko byloje jau pateiktą BUAB „Decorus“ poziciją. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė UAB „Vėsa ir partneriai“ pareikšti reikalavimai atsakovei BUAB „Decorus“ dėl skolos priteisimo, nuo kurių pareiškėja, kuriai iškelta bankroto byla ir kuri atstovaujama bankroto administratorės, gynėsi bei kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. galutiniu sprendimu patenkino, todėl nagrinėjamu atveju priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, paskirtasis administratorius, pradėjęs juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, administravimą, ir kuris iki bankroto bylos iškėlimo buvo pareiškęs ieškininį reikalavimą teisme (ar gynėsi nuo pareikšto reikalavimo), privalo įsivertinti, ar toliau palaikyti byloje anksčiau pateiktą poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-547/2013, 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2013). Aplinkybė, kad dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirta iki bankroto bylos iškėlimo, o kita dalis po, neturi reikšmės, nes suinteresuotam asmeniui UAB „Vėsa ir partneriai“ teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsirado tik Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 26 d. galutiniu sprendimu tenkinus ieškinį.
  5. Pagal ĮBĮ 36 str. 1 dalį pirmiausiai apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 str. nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepriklausomai nuo to, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. galutiniame sprendime, tiek ir išduotame vykdomajame rašte nėra aiškiai nurodyta, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išieškomos iš administravimo išlaidų, tačiau aiški teismų praktika turi būti taikoma. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisė reikalauti apmokėti bylinėjimosi išlaidas iš administravimo išlaidų kyla iš ĮBĮ 36 str. 1 d.
  6. Kritiškai vertintas ir apeliantės argumentas, kad 6 232,76 Eur suma jau įtraukta į UAB „Vėsa ir partneriai“ finansinį reikalavimą, kuris patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi BUAB „Decorus“ bankroto byloje, nes kaip jau minėta, tokios išlaidos yra priskiriamos prie administravimo išlaidų, o ne atlyginamos kreditoriui tenkinant trečiosios eilės kreditorinį reikalavimą.
  7. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo ir civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
  8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotas asmuo UAB „Vėsa ir partneriai“ prašo priteisti 394,28 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus.
  9. Kadangi suinteresuoto asmens teisinis suinteresuotumas šios bylos baigtimi priešingas bylą pralaimėjusios pareiškėjos, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą (CPK 443 str. 6 d., 93 str. 1 d. 88 str. 1 d. 6 p.). Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius 8.15 p. prieina prie išvados, kad yra pagrindas prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisti prašoma apimtimi, jas atlyginant iš BUAB „Decorus“ administravimo lėšų.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Priteisti iš apeliantės (pareiškėjos) BUAB „Decorus“ (į. k. 302438858) 394,28 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens UAB „Vėsa ir partneriai“ (į. k. 124926559), naudai, jas atlyginant iš BUAB „Decorus“ administravimo lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai