Byla e2A-323-302/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei dėl teisių pripažinimo, priėmimo–perdavimo akto ir potvarkio pripažinimo negaliojančiais bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir asociacija „Šiaulių rajono vietos veiklos grupė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių rajono mero potvarkį Nr. 336 „Dėl išimtinės teisinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“, kurio pagrindu įregistruotos Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus nuosavybės teisės į pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei garažą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); 2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 21 d. raštą Nr. S-972-(8.46) „Dėl teisinės registracijos pažymėjimų išdavimo“ bei 2006 m. birželio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn, priėmimo–perdavimo aktą, kurių pagrindu įregistruotos atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei garažą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); 3) panaikinti teisinę registraciją į pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei garažą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės vardu; 4) pripažinti ieškovės Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. ( - ), bei garažą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ), naudojosi ir juo disponavo iki nacionalizacijos. Lietuvos Respublikai atgavus nepriklausomybę ir priėmus atitinkamus teisės aktus, kuriais buvo numatyta galimybė asmenims atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą turtą, ieškovė, nepraleisdama įstatyme nustatytų terminų, kreipėsi dėl nuosavybės teisių į pastatą, esantį ( - ), atkūrimo, tačiau sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo / neatkūrimo nebuvo priimtas. Šiaulių rajono mero 1995 m. spalio 4 d. mero potvarkio Nr. 336 „Dėl išimtinės teisinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“ pagrindu nuosavybės teisės į administracinį pastatą su garažu, esančius ( - ), buvo pripažintos Šiaulių rajono kultūros skyriui. 2006 m. liepos 10 d. buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į pastatą, esantį ( - ), 2006 m. vasario 21 d. rašto

10Nr. S-972-(8.46) bei 2006 m. birželio 9 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įgyti nuosavybės teisių į administracinį pastatą su garažu, esantį ( - ), todėl 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių rajono mero potvarkis Nr. 336, 2006 m. vasario 21 d. raštas Nr. S-972-(8.46) bei 2006 m. birželio 9 d. priėmimo–perdavimo aktas bei įrašas viešame registre apie atsakovės nuosavybės teises į minėtą turtą turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos, kadangi iš neteisės teisė atsirasti negali. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnį.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

133.

14Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad, sprendimui įsiteisėjus, naikintinas įrašas viešame registre dėl Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių: pastato, unikalus Nr. ( - ), bei pastato - garažo, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

154.

16Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

175.

18Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatyme galimybė atkurti nuosavybę yra numatyta tik fiziniams asmenims, o Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės nekilnojamojo turto atkūrimo tvarkos įstatyme nurodoma, kad jis reglamentuoja religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal buvusios Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas, išskyrus žemę, vidaus vandenis, miškus ir parkus, taip pat ir tą turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, atkūrimo tvarką ir sąlygas. Jokie kiti nekilnojamojo turto atstatymo teisės aktai juridinių asmenų atžvilgiu šiuo metu negalioja, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisės atgauti nurodytą nekilnojamąjį turtą.

19III.

20Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

216.

22Apeliaciniame skunde ieškovė Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

236.1.

24Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teismo sprendimo motyvavimo. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas tik pacitavęs ieškinyje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 444 straipsnio taikymo ir paminėjęs dviejų teisės aktų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pavadinimus, padarė išvadą, kad neegzistuoja teisinis pagrindas ieškovei atkurti nuosavybės teises į statinius, esančius ( - ). Teismas sprendime nepasisakė dėl bylos esmės – neatsakė į klausimą, kodėl šiuo atveju negali būti taikomas CPK 444 straipsnis ir CK 1.138 straipsnis.

256.2.

26Teismas pažeidė materialinės teisės normas ir šis pažeidimas buvo esminis. Pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo apginti pažeistas apeliantės teises, remiantis CK 1.138 straipsniu ir CPK 444 straipsniu, bei pripažinti apeliantės nuosavybės teisę į išlikusius statinius, esančius ( - ). Apeliantė neprašė atkurti nuosavybės teisių į minėtą turtą, o prašė jas pripažinti. Tokio reikalavimo suformulavimą lėmė tai, kad 1941 m. nacionalizavus apeliantei priklausantį turtą, atkūrus nepriklausomybę, šis turtas buvo pripažintas bešeimininkiu, kol galiausiai buvo perleistas atsakovės nuosavybėn. 1941 m. nacionalizavus ieškovei priklausiusį turtą, esantį ( - ), kai po nepriklausomybės atgavimo nacionalizacijos procesas buvo pripažintas neteisėtu, apeliantės teisės į nuosavybę pažeidimas tęsėsi ir toliau, kadangi apeliantė negalėjo naudotis, valdyti ir disponuoti turtu, kurį įsigijo už savo lėšas.

276.3.

28Teismas nieko nepasisakė dėl ieškovės argumento, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įgyti ginčo turtą, nes statiniai, esantys ( - ), buvo pripažinti bešeimininkiu turtu pažeidus įstatymo nuostatas. Atsakovės nuosavybės teisės į pastatą, esantį ( - ), įregistruotos 2006 m. liepos 10 d. 2006 m. vasario 21 d. rašto Nr. S-972-(8.46) bei 2006 m. birželio 9 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Prieš tai minėtas pastatas priklausė Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriui, kurio nuosavybės teisės buvo įregistruotos 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių rajono mero potvarkio Nr. 336 pagrindu. Pagal 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso 156 straipsnio 1 dalį turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), pereina valstybės nuosavybėn teismo sprendimo, priimto pagal finansų organo pareiškimą, pagrindu. Priimant 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių rajono mero potvarkį Nr. 336, nebuvo remiamasi jokiu teismo sprendimu, nes tokio teismo sprendimo nebuvo.

297.

30Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių rajono savivaldybė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 1 d. nutarime išaiškinta, jog buvusių savininkų neteisėtai nutrauktų nuosavybės teisių negalima ginti remiantis tuo metu galiojusio Civilinio kodekso normomis. Atsižvelgiant į minėtame nutarime pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad turi būti teisės aktas, reglamentuojantis teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymą. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai numato galimybę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tik piliečiams ir religinėms bendruomenėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo tvarkos įstatymu. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą politinėms partijoms nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

348.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

369.

37Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvių tautininkų sąjunga 1991 m. balandžio 8 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių į pastatą, esantį ( - ), atkūrimo. Šiaulių miesto valdyba 1991 m. liepos 22 d. rašte Nr. 331-10 nurodė, kad pastatas yra Šiaulių rajono kultūros namų balanse ir jo patalpomis naudojasi įvairios Šiaulių rajono organizacijos (e. bylos t. 1, b. l. 8). 1995 m. spalio 4 d. potvarkiu Nr. 336 „Dėl išimtinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“ Šiaulių rajono meras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn 1995 m. kovo 15 d. aktu – žiniaraščiu, pripažino nuosavybės teisę Šiaulių rajono Kultūros skyriui į administracinį pastatą su garažu, esančius ( - ) (e. bylos t. 1, b. l. 95).

3810.

392006 m. birželio 9 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn, priėmimo–perdavimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Šiaulių apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 509, perdavė Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn atitinkamus objektus su jiems priskirtais priklausiniais, tarp jų ir ginčo administracinį pastatą (e. bylos t. 1, b. l. 100–103).

4011.

412017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. T-260 atsakovė nusprendė pakeisti Viešajame aukcione parduodamo Šiaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. T-304 „Dėl viešajame aukcione parduodamo Šiaulių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“. Šiuo sprendimu nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), buvo įtrauktas į savivaldybei priklausančių ir parduodamų objektų sąrašą (e. bylos t. 1, b. l. 37–38). Dėl galimybės pripažinti ieškovei nuosavybės teises

4212.

43Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, ji ieškinio reikalavimus, be kita ko, grindžia CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

4413.

45Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

4614.

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

4815.

49Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

5016.

51Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

5217.

53Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ), naudojosi ir juo disponavo iki nacionalizacijos. Tai, kad ginčo turtas iki nacionalizacijos priklausė jai, ieškovės teigimu, patvirtina šie rašytiniai įrodymai: 1934 m. liepos 14 d. sutartis dėl pastato, ( - ), statybos (e. bylos t. 1, b. l. 12–19); 1935 m. rugsėjo 17 d. aktas, kuriame buvo įforminti pastatyto pastato, ( - ), trūkumai ir rangovas įpareigotas tuos trūkumus pašalinti (e. bylos t. 1, b. l. 20–21), Lietuvos tautininkų sąjungos Šiaulių apskrities valdybos 1935 m. lapkričio 29 d. komiteto posėdžio protokolas, kuriuo priimti darbai (e. bylos t. 1, b. l. 11), o iš į bylą pateikto Šiaulių miesto vykdomojo komiteto 1941 m. balandžio 8 d. Šiaulių mieste nacionalizuotų namų savininkų sąrašo išrašo matyti, kad pastatas, ( - ), buvo nacionalizuotas (e. bylos t. 1, b. l. 24–26).

5418.

55Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų į bylą pateiktų dokumentų pagrindu galima daryti išvadą, kad ginčo turtą iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė politinė partija Lietuvių tautininkų sąjunga, todėl nagrinėjamu atveju nėra poreikio naudotis įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašant nustatyti valdymo nuosavybės teise juridinį faktą, nes tokiam faktui konstatuoti pakanka išlikusių dokumentų.

5619.

57Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė net neįrodinėja, kokiu teisiniu pagrindu prašo ginčo turto valdymo nuosavybės teise faktą pripažinti būtent jai. Iš ieškovės į bylą pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad politinė partija Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga įregistruota 2012 m. vasario 15 d. (e. bylos t. 1, b. l. 41–45), todėl nėra aišku, ar ieškovė apskritai yra Lietuvių tautininkų sąjungos teisių perėmėja.

5820.

59Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad netgi, jeigu ir būtų įrodyta, jog ieškovė yra Lietuvių tautininkų sąjungos teisių perėmėja, vis tiek ginčo nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės fakto pripažinimas šiuo atveju nesukeltų ieškovei jokių realių teisinių padarinių.

6021.

61Iš ieškovės pateiktos pozicijos matyti, kad ji siekia, jog, pripažinus ginčo pastato valdymo nuosavybės faktą, jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą, jog būtina atkurti nuosavybės teises, ir konstatavo, kad yra neginčytinai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas ir kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose bei tvarka jiems priklausiusį turtą natūra, o nesant galimybės susigrąžinti turto natūra – gauti kompensaciją. Paneigtas nuosavybės teises atkurti remiantis įstatymais, galiojusiais tuo metu, kai buvo priimtas minėtas principinis sprendimas, buvo neįmanoma. Tam reikėjo įstatymu nustatyti specialų teisinį reguliavimą, kuriame būtų įtvirtinti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdai, sąlygos ir tvarka.

6222.

63Įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą reikėjo atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį), grąžinti viso išlikusio nekilnojamojo turto natūra buvo neįmanoma, todėl įstatymų leidėjas pasirinko ne restitutio in integrum (visiško nuostolių atlyginimo principą), bet ribotą restituciją.

6423.

65Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai numato galimybę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tik piliečiams ir religinėms bendruomenėms, vadovaujantis atitinkamai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą politinėms partijoms nėra teisinių priemonių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

6624.

67Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą politinėms partijoms nėra teisinių priemonių atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pastatą, esantį ( - ), iki nacionalizacijos valdė ieškovė, nustatymas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, o tai papildomai patvirtina ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisinių pripažinimo nepagrįstumą.

6825.

69Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad ji neprašo atkurti nuosavybės teisių į minėtą turtą, o prašo tik jas pripažinti, tačiau tai, teisėjų kolegijos nuomone, nekeičia situacijos teisinio vertinimo, kadangi nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atstatomos, o ne pripažįstamos.

7026.

71Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos nuosavybės teises į pastatą, esantį ( - ).

72Dėl priėmimo–perdavimo akto ir potvarkio pripažinimo negaliojančiais bei teisinės registracijos panaikinimo

7327.

74Pagal 1964 m. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatyme taip pat nebuvo nurodyta savivaldybių nuosavybės kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos. Šio įstatymo 18 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek vietinės valdžios institucijos. Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnyje buvo įtvirtinta savivaldybių nuosavybė kaip savarankiška viešosios nuosavybės forma, ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymų nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 1964 m. CK 95, 97, 98, 99 straipsniai buvo pakeisti, be to, kodeksas papildytas 951 ir 982 straipsniais, įtvirtinusiais antrąją viešosios nuosavybės teisės formą – savivaldybių nuosavybę. 1964 m. CK 982 straipsnyje buvo nurodyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Pirmasis įstatymas, nustatęs dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, kurio 5 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybių nuosavybės teisė į perduotą nekilnojamąjį turtą įsigalioja nuo jo teisinės registracijos.

7528.

76Kaip minėta, iki 1941 m. nekilnojamąjį turtą, ( - ), valdė politinė partija Lietuvių tautininkų sąjunga, o vėliau turtas buvo nacionalizuotas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, turėjo būti sprendžiamas minėto nekilnojamojo turto nuosavybės klausimas. Šiaulių rajono savivaldybė ginčo turtą gavo Lietuvos kultūros ministerijos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn 1995 m. kovo 15 d. aktu–žiniaraščiu, tačiau jo neįregistravo savo vardu, o Šiaulių rajono meras 1995 m. spalio 4 d. potvarkiu Nr. 336 pripažino nuosavybės teisę į ginčo turtą, esantį ( - ), Šiaulių rajono kultūros skyriui. Šiaulių rajono 1995 m. spalio 4 d. potvarkis Nr. 336 buvo pagrindas Šiaulių rajono savivaldybės kultūros skyriui registruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre.

7729.

78Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyrius teisėtai įgijo nuosavybės teisę į administracinį pastatą, esantį ( - ). Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

7930.

80Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą.

8131.

82Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

8332.

84Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

8533.

86Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktas; ir kt.).

8734.

88Taigi, motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereiškia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iš esmės visiškai nėra motyvų.

8935.

90Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime ne visiškai detaliai, tačiau atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus bei įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas netenkino ieškinio, ir, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teismo pozicija apeliantei buvo pakankamai aiški bei suprantama. Akivaizdu, kad tam tikri motyvacijos detalumo trūkumai nesutrukdė ieškovei pasinaudoti apeliacijos teise, o tai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas – motyvų nebuvimas. Dėl bylos procesinės baigties

9136.

92Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų

9337.

94Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikusi.

9538.

96Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį (e. bylos t. 2, b. l. 27), o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies, t. y. 1 627 Eur, mokėtinos už apeliacinį skundą, mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

9739.

98Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami asmenys bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu, kuris buvo nacionalizuotas, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą patenka į atleistinų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, todėl ieškovei grąžintina už apeliacinį skundą sumokėta 300 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Vadovaujantis tuo pačiu pagrindu, ieškovei grąžintinas ir žyminis mokestis, t. y. 1 927 Eur, kuris buvo sumokėtas už ieškinį (e. bylos t. 1, b. l. 6). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

99Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

100Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

101Grąžinti ieškovei Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungai (j. a. k. 302726860) 1 927 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt septynis Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymu, ir 300 Eur (tris šimtus Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu iš valstybės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga patikslintu ieškiniu... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ), naudojosi ir juo... 10. Nr. S-972-(8.46) bei 2006 m. birželio 9 d. priėmimo–perdavimo akto... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 3.... 14. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį... 15. 4.... 16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra... 17. 5.... 18. Taip pat teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 19. III.... 20. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. 6.... 22. Apeliaciniame skunde ieškovė Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga... 23. 6.1.... 24. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnį ir nukrypo nuo... 25. 6.2.... 26. Teismas pažeidė materialinės teisės normas ir šis pažeidimas buvo... 27. 6.3.... 28. Teismas nieko nepasisakė dėl ieškovės argumento, kad atsakovė neturėjo... 29. 7.... 30. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių rajono... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. 8.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. 9.... 37. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvių tautininkų sąjunga 1991 m.... 38. 10.... 39. 2006 m. birželio 9 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų,... 40. 11.... 41. 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. T-260 atsakovė nusprendė pakeisti... 42. 12.... 43. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų turinio, ji ieškinio... 44. 13.... 45. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso... 46. 14.... 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pastato valdymo... 48. 15.... 49. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės... 50. 16.... 51. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra... 52. 17.... 53. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad nekilnojamuoju turtu, esančiu ( -... 54. 18.... 55. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų į bylą pateiktų dokumentų pagrindu... 56. 19.... 57. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė net neįrodinėja, kokiu teisiniu... 58. 20.... 59. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad netgi, jeigu ir būtų... 60. 21.... 61. Iš ieškovės pateiktos pozicijos matyti, kad ji siekia, jog, pripažinus... 62. 22.... 63. Įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą reikėjo... 64. 23.... 65. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas šiuo metu Lietuvos Respublikoje... 66. 24.... 67. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pagal šiuo metu... 68. 25.... 69. Nors apeliantė skunde akcentuoja, kad ji neprašo atkurti nuosavybės teisių... 70. 26.... 71. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas... 72. Dėl priėmimo–perdavimo akto ir potvarkio pripažinimo negaliojančiais bei... 73. 27.... 74. Pagal 1964 m. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso 95... 75. 28.... 76. Kaip minėta, iki 1941 m. nekilnojamąjį turtą, ( - ), valdė politinė... 77. 29.... 78. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Šiaulių rajono... 79. 30.... 80. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 81. 31.... 82. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie... 83. 32.... 84. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių... 85. 33.... 86. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329... 87. 34.... 88. Taigi, motyvų procesiniame sprendime teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra... 89. 35.... 90. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo... 91. 36.... 92. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio... 93. 37.... 94. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos,... 95. 38.... 96. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 300... 97. 39.... 98. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 7 punktą nuo žyminio mokesčio yra... 99. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 100. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti... 101. Grąžinti ieškovei Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungai (j. a. k....