Byla 2A-591/2013
Dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-326-425/2012. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plastineta“ ieškinys atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-326-425/2012. Teisėjų kolegija

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB „Plastineta“ prašė priteisti iš atsakovo V. A. 223 077,84 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Panevėžio apygardos teismo 2011-02-17 nutartimi UAB „Plastineta“ iškelta bankroto byla.

5UAB „Plastineta“ bankroto administratorius ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apskrities VMI atliko UAB „Plastineta“ mokestinį patikrinimą ir 2009-01-12 patikrinimo aktu Nr. PAR-4, kuris buvo patvirtintas Panevėžio apskrities VMI 2009-03-20 sprendimu, nustatė, kad UAB „Plastineta“ laikotarpiu nuo 2004-06-21 iki 2006-06-28 pagal 22 PVM sąskaitas faktūras įformino polietileno ir polietileno granulių įsigijimą iš R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“ iš viso už 145 659,20 Lt. 2009-01-12 patikrinimo akte padaryta išvada, kad minėtomis 22 sąskaitomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, kad žaliavos nebuvo įsigytos, o tik įforminti apskaitos dokumentai. UAB „Plastineta“ apskundė tokį VMI sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė UAB „Plastineta“ skundą. Bankroto administratorius sutikrinęs bendrovės buhalterinius dokumentus, nustatė, kad nurodytoms PVM sąskaitoms faktūroms apmokėti iš UAB „Plastineta“ kasos atsakovui išduoti grynieji pinigai, t. y. atsakovas, tuometinis įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas V. A. per 2004-06-02 - 2006-06-30 laikotarpį iš kasos paėmė 145 659,20 Lt neįvykusiems pirkimams apmokėti. Ieškovo vertinimu, atsakovas nepagrįstai įgijo 145 659,20 Lt įmonės lėšų, todėl, vadovaujantis CK 6.237 str. 1 d., privalo šią sumą grąžinti.Ieškovas taip pat pažymėjo, kad CK 6.240 str. 1 d. numato be teisinio pagrindo pinigines lėšas įgijusio asmens pareigą asmeniui, kurio sąskaita šis nesąžiningai praturtėjo, mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų piniginių lėšų vertės, todėl prašė iš atsakovo priteisti 36 414,80 Lt metinių palūkanų.Be to, ieškovo nuomone, atsakovas, kaip įmonės vadovas, atliko veiksmus, neatitikusius UAB „Plastineta“ interesų, CK 2.87 str., kituose teisės aktuose įtvirtintų pareigų ir draudimų ir dėl tokių veiksmų UAB „Plastineta“ patyrė ne tik nurodytą 182 074,00 Lt (145 659,20 Lt + 36 414,80 Lt) dydžio tiesioginę žalą, bet įmonei taip pat skirta 6 666 Lt PVM bauda, 5 555 Ltpelno mokesčio bauda, 242 Ltsocialinio mokesčio bauda ir delspinigiai bankroto bylos dienai sudaro28 540,84 Lt, todėl šios sumos taip pat priteistinos iš atsakovo.

6Atsakovas nurodė jokių neteisėtų veiksmų neatlikęs, savo pareigas vykdęs atidžiai ir rūpestingai, todėl ieškinį prašė atmesti. Teigė, kad ieškinys grindžiamas Panevėžio apskrities VMI 2009-01-12 Patikrinimo aktu Nr. PAR-4, surašytu pagal FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus 2007-03-23 specialisto išvadą, kurios pagrindu buvo įtariamojo R. B. parodymai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02046-05. 2008-08-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas V. A. atžvilgiu nutrauktas, nes tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų R. B. parodymus, todėl, atsakovo teigimu, nėra jokio pagrindo manyti atsakovą pasisavinus bendrovės pinigus. Pats faktas, jog lėšos iš kasos buvo paimtos, neduoda pagrindo manyti, kad jos nebuvo panaudotos bendrovės naudai. Už minėtas lėšas buvo nupirkta plastmasės žaliava. Tai patvirtina faktas, kad iš jos buvo pagaminta produkcija, kurios pagaminimą patvirtina gamybiniai aktai bei liudytojų parodymai. Atsakovo teigimu, ieškovas nepateikė jokių atsakovo kaltės (tyčios ar neatsargumo) įrodymų. Su įmonei skirtomis baudomis jis nesutikęs, mano, jog jos yra nepagrįstos, nes atsakovas negalėjo žinoti, jog R. B. individuali įmonė ir UAB „Ginbraitas“ plastmasės žaliavą, kurią pardavė UAB „Plastineta“, įsigijo iš nenustatytų tiekėjų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti. Teismas nustatė, kad bylos duomenimis atsakovas V. A. buvo vienasmenis UAB „Plastineta“ valdymo organas, o nuo 2005-09-26 ir vienintelis bendrovės akcininkas. Atsiskaitymams su kreditoriais bendrovės vadovui būdavo išduodami pinigai iš įmonės kasos. Laikotarpiu nuo 2004-06-02 - 2006-06-30 išduodant lėšas bendrovės direktoriui buvo nurodoma, kad pinigų sumos yra skirtos atsiskaitymams su tiekėjais. Atsiskaitymams su R. B. įmone ir UAB „Ginbraitas“ iš UAB „Plastineta“ kasos direktoriui V. A. buvo išduota 145 659,20 Lt suma, šiai sumai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, t. y. UAB „Plastineta“ sumas direktoriui išdavė pagrįstai ir teisėtai PVM sąskaitų faktūrų pagrindu. Panevėžio apskrities VMI 2009-03-20 sprendimu pripažino, kad 145 659,20 Lt sumai laikotarpiu nuo 2004-06-21 iki 2006-06-28 išrašytos 22 PVM sąskaitos faktūros laikomos neturinčiomis juridinės galios, kadangi operacijos, nurodytos jose, neįvyko. Šis sprendimas buvo apskųstas tiek ikiteisminius ginčus nagrinėjančiai institucijai, tiek teismine tvarka, tačiau UAB „Plastineta“ skundai buvo atmesti. Teismo vertinimu, pripažinus negaliojančiais dokumentus, kuriais remiantis atsakovui V. A. buvo perduotos pinigų sumos, išnyksta teisinis pagrindas pinigų iš UAB „Plastineta“ kasos išėmimui. Teismas pažymėjo, jog atsakovas V. A. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam perduotų lėšų panaudojimą bendrovės interesais ar įrodymų, pagrindžiančių lėšų perdavimą trečiajam asmeniui (CK 6.241 str. 2 d.), o iškėlus bankroto bylą šių lėšų neperdavė bankroto administratoriui, todėl darė išvadą, kad išnykus lėšų perdavimo direktoriui pagrindui, UAB „Plastineta“ priklausančių lėšų buvimas pas atsakovą V. A. vertintinas kaip nepagrįstas atsakovo praturtėjimas. Dėl atsakovo argumento, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, teismas nurodė, kad turtas nepagrįstai gali būti įgyjamas ir nesant neteisėtų veiksmų, nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Todėl nepriklausomai nuo to, kad atsakovui baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikyta, turtas, įgytas be teisinio pagrindo, privalo būti grąžintas. Remiantis išdėstytu iš atsakovo V. A. priteistinos 145 659,20 Lt be pagrindo įgytų lėšų, o, vadovaujantis CK 6.240 str. 1 d., už be pagrindo įgytą pinigų sumą yra skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, todėl iš atsakovo taip pat priteistina 36 414,80 Lt metinių palūkanų už paskutinius 5 metus (CK 1.125 str. 9 d.).Taip pat teismas pažymėjo, jog Panevėžio apskrities VMI 2009-03-20 sprendime konstatavo, kad UAB „Plastineta“ pažeidė buhalterinės apskaitos vedimą bendrovėje reglamentuojančius įstatymus, pvz., LR Pelno mokesčio įstatymą, LR Socialinio mokesčio įstatymą, todėl bendrovei skyrė 6666 Lt PVM baudą, 5555 Lt pelno mokesčio baudą, 242 Lt socialinio mokesčio baudą. UAB „Plastineta“ dėl to turėjo papildomų išlaidų, t. y. patyrė nuostolių. Laikotarpiu, kuriuo Panevėžio AVMI nustatė esant pažeidimus, t. y. nuo 2004-06-21 iki 2006-06-28, UAB „Plastineta“ administracijos vadovu buvo atsakovas V. A.. Teismas konstatavo, kad dėl vadovo veiksmų, pasirašant PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias jokios operacijos nebūdavo atliekamos, UAB „Plastineta“ patyrė nuostolių, kurie kartu su nesumokėtais 28 540,84 Lt delspinigiais, sudaro 41 003,84 Lt ir bendrovei turi būti atlyginti.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas proceso išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas ieškinį iš esmės grindė Panevėžio apskrities VMI 2009-01-12 Patikrinimo aktu Nr. PAR-4, patvirtintu 2009-03-20 sprendimu ir surašytu pagal FNTT prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriaus 2007-03-23 specialisto išvadą, kurios pagrindu buvo įtariamojo R. B., neatsakančio už žinomai melagingų parodymų davimą, parodymai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02046-05. Klaipėdos apygardos prokuroro 2008-08-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu nutrauktas, nes tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų R. B. parodymus.
  2. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo išreikalauti administracinę bylą dėl Panevėžio apskrities VMI 2009-01-12 Patikrinimo akto Nr. PAR-4, kurioje yra įrodymai, patvirtinantys apelianto turėtas išlaidas, atsiskaitant su produkcijos tiekėjais UAB „Gimbraitas“ ir R. B. įmone, todėl apeliantui nebuvo suteikta galimybė įrodinėti faktinio atsiskaitymo už pateiktą produkciją, turėtų išlaidų ir įrodyti, kad buvo pagaminta produkcijos už įsigytą žaliavą, taigi, UAB „Plastineta“ lėšos nebuvo pasisavintos. Tai, kad iš nupirktos plastmasės žaliavos buvo pagaminta produkcija, patvirtina gamybiniai aktai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų L. A., G. K. parodymai. Be to, tai, kad žaliava nupirkta, pripažįstama ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-10 nutartyje, kurioje atmestas UAB „Plastineta“ skundas dėl Panevėžio apskrities VMI 2009-03-20 sprendimo, tačiau daroma išvada, kad UAB „Plastineta“ realiai buvo įsigijusi ginčo prekių, kurias vėliau panaudojo tolesnei pridėtinės vertės apyvartai sukurti.
  3. Teismas nepagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje kaip prejudiciniu faktu. Apeliantas, kaip fizinis asmuo, nebuvo įtrauktas į administracinės bylos nagrinėjimą. Teismas, vadovaudamasis sprendimu, priimtu administracinėje byloje, nepagrįstai sutapatino apelianto atstovavimą juridiniam asmeniui UAB „Plastineta“ su apeliantu kaip fiziniu asmeniu.
  4. Apeliantas, kaip UAB „Plastineta“ vadovas, nesutiko ir skundė Panevėžio apskrities VMI 2009-01-12 Patikrinimo aktą Nr. PAR-4 ir 2009-03-20 sprendimą, kuris patvirtino minėtą aktą. Apeliantas negalėjo žinoti, kad, įsigydamas prekes, galimai dalyvauja į sukčiavime pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje. Apeliantas visas savo, kaip įmonės vadovo, pareigas atliko atidžiai ir rūpestingai.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Plastineta“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atmestinas apelianto argumentas, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas apelianto atžvilgiu reiškia, kad nėra pagrindo kilti apelianto civilinei atsakomybei. Baudžiamojoje byloje vertinti kiti įrodymai, baudžiamoji byla baigta ne priimant išteisinamąjį nuosprendį, o nesurinkus pakankamai duomenų dėl asmens kaltės baudžiamosios atsakomybės aspektu.
  2. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą išreikalauti administracinę bylą dėl Panevėžio apskrities VMI 2009-01-12 Patikrinimo akto Nr. PAR-4, nes, pirma, šį prašymą atsakovas pareiškė tik 2011-12-16 teismo posėdyje, kuriame byla nagrinėta iš esmės, todėl prašymo tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, ir, antra, visi įrodymai, buvę administracinėje byloje, išsamiai ištirti tiek ikiteisminių institucijų, tiek teismų ir įvertinti prie šios bylos prijungtuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-18 sprendime ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2011-01-10 nutartyje.
  3. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje kaip prejudiciniu faktu, nes apeliantas toje byloje nedalyvavo. Iš tiesų apeliantas administracinėje byloje dalyvavo kaip UAB „Plastineta“ atstovas, taigi, byloje turėjo procesinį statusą. Teismas pagrįstai laikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-18 sprendimu nustatytas aplinkybes dėl 22 PVM sąskaitų-faktūrų pripažinimo neturinčiomis juridinės galios prejudiciniu faktu civilinėje byloje.
  1. Apeliantas, nurodydamas, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-10 nutartyje daroma išvada, kad UAB „Plastineta“ realiai buvo įsigijusi ginčo prekių, kurias vėliau panaudojo, šį teiginį išėmė iš nutarties teksto, suteikdamas kitokią prasmę. Iš tiesų teismas padarė išvadą, kad UAB „Plastineta“ realiai prekes buvo įgijusi, bet ne iš R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“, o iš nenustatytų tiekėjų. Apeliantas nei administracinėje, nei civilinėje byloje neįrodė, kad žaliavų įsigijo konkrečiai pagal pripažintas neturinčiomis juridinės galios PVM sąskaitas-faktūras.
  2. Atmestinas apelianto argumentas, kad jis savo, kaip įmonės vadovo, pareigas atliko atidžiai ir rūpestingai. Tai, jog įmonei buvo skirtos baudos už buhalterinės apskaitos vedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patvirtina netinkamą bendrovės vadovo pareigų atlikimą ir negali būti laikoma atidžiu ir rūpestingu pareigų atlikimu, atitinkančiu įmonės interesus.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

13Byloje ieškovas – bankrutuojančios įmonės administratorius siekia prisiteisti iš buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo pinigines sumas kaip nepagrįstą praturtėjimą bei žalos, padarytos bankrutuojančiai įmonei, kurią sudaro mokesčių baudos ir delspinigiai, atlyginimą.

14Dėl nepagrįsto praturtėjimo

15Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

16Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-06-02 - 2006-06-30 išduodant iš UAB „Plastineta“ kasos pinigines lėšas atsakovui - bendrovės direktoriui, buvo nurodoma, kad pinigų sumos yra skirtos atsiskaitymams su tiekėjais. Atsiskaitymams su konkrečiais tiekėjais - R. B. įmone ir UAB „Ginbraitas“ iš UAB „Plastineta“ kasos direktoriui V. A. buvo išduota 145 659,20 Lt suma, kuriai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios vėliau Panevėžio apskrities VMI 2009-03-20 sprendimu buvo pripažintos neturinčiomis juridinės galios, konstatavus, kad operacijos, užfiksuotos PVM sąskaitose-faktūrose dėl žaliavos įsigijimo būtent iš V. B. įmonės ir UAB „Ginbraitas“, iš tiesų neįvyko. UAB „Plastineta“ apskundus šį VMI sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi skundus atmetė. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovui iš įmonės kasos buvo išduota 145 659,20 Lt suma, vėliau išnyko. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, nes apeliantas, kaip fizinis asmuo, nebuvo įtrauktas į administracinės bylos nagrinėjimą, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje, kurioje apeliantas, nors ir nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, bet dalyvavo kaip bendrovės atstovas, buvo sprendžiama konkrečių ūkinių operacijų, fiksuotų PVM sąskaitose-faktūrose, fiktyvumas, taigi, teisinio pagrindo, kuriuo atsakovui buvo išmokėtos įmonės lėšos, pagrįstumas ir teisėtumas. Teismui administracinėje byloje konstatavus konkrečių PVM sąskaitų-faktūrų fiktyvumą, ši aplinkybė, kuria remiasi ieškovas, yra svarbi nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad ieškovas nei administracinėje byloje dalyvaudamas kaip UAB „Plastineta“ atstovas, nei nagrinėjamoje byloje nenuginčijo VMI nustatytų, o vėliau administracinių teismų patvirtintų aplinkybių dėl PVM sąskaitų-faktūrų dėl žaliavos įsigijimo iš R. B. įmonės ir UAB „Ginbraitas“, teisėtumo. Nors apeliantas savo poziciją grindžia Klaipėdos apygardos prokuroro 2008-08-29 nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu nutrauktas, sutiktina su ieškovo motyvu, kadikiteisminio tyrimo nutraukimas apelianto atžvilgiu savaime nereiškia, kad nėra pagrindo kilti apelianto civilinei atsakomybei, kadangi ikiteisminio tyrimo metu vertinti įrodymai, svarbūs baudžiamosios atsakomybės aspektu ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų dėl asmens atsakomybės būtent baudžiamąja tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėju kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja viena iš sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, t.y. pagrindas, kuriuo buvo įgytas turtas, vėliau išnyko.

17Nepaisant nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisinis pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą yra tik tuomet, kai yra nustatyta, jog turtas įgytas nepagrįstai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas teigė, kad jis paimtus iš kasos pinigus iš tiesų panaudojo žaliavos įsigijimui, iš kurios vėliau buvo pagaminta produkcija, t.y., kad pinigų nepasisavino, o panaudojo įmonės veikloje. Bylą nagrinėjant teisme (teismo posėdžio protokolas, t. I, b.l. 152) apelianto atstovas prašė teismą išreikalauti administracinę bylą, kurios pagrindu buvo priimti administracinių teismų sprendimai, teigdamas, kad būtent toje byloje yra duomenys, patvirtinantys aplinkybes, kad UAB „Plastineta“ realiai gamino produkciją iš įsigytos žaliavos. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų būtent ir yra tas, kad teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo išreikalauti administracinę bylą dėl Panevėžio apskrities VMI 2009-01-12 Patikrinimo akto Nr. PAR-4, kurioje yra įrodymai, patvirtinantys apelianto turėtas išlaidas, atsiskaitant su produkcijos tiekėjais UAB „Ginbraitas“ ir R. B. įmone, todėl apeliantui nebuvo suteikta galimybė įrodinėti faktinio atsiskaitymo už pateiktą produkciją, turėtų išlaidų ir įrodyti, kad buvo pagaminta produkcijos už įsigytą žaliavą, taigi, UAB „Plastineta“ lėšos nebuvo pasisavintos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas argumentavo, kad teismas pagrįstai netenkino šio prašymo, nes prašymo tenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, o, be to, visi įrodymai, buvę administracinėje byloje, teismų įvertinti prie šios bylos prijungtuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-18 sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-10 nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius administracinių teismų procesinius sprendimus, daro išvadą, kad administracinėje byloje iš esmės buvo analizuojamas tikrasis ūkinių operacijų turinio atitikimas buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotam turiniui ir konstatuota, kad tokių ūkinių operacijų, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose, neatlikta. Tačiau administracinių teismų sprendimuose nekonstatuota, kad pagal ginčo objektu esančias PVM sąskaitas-faktūras apskritai jokių ūkinių operacijų neatlikta. Atvirkščiai – pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-10 nutartyje cituojamame VMI atsiliepime nurodyta: „aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas realiai, tačiau neaiškiu būdu arba iš nenustatytų asmenų buvo įsigijęs PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas prekes, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsirasti teisei į nurodytą PVM atskaitą“, teismo nutarties konstatuojamojoje dalyje nurodyta: „iš bylos taip pat matyti, kad joje nėra keliamas ginčas dėl to, jog pareiškėjas neturėjo įsigijęs ginčo prekių, kurias vėliau panaudojo tolesnei pridėtinės vertės apyvartai sukurti. Šių aplinkybių iš esmės atsakovas ir neginčija“, „darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo prekes realiai buvo įsigijęs, tačiau ne iš R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“, o iš nenustatytų subjektų“. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-10 nutarties turinio analizė leidžia teigti, kad administracinėje byloje buvo nagrinėjama, ar realiai pagal ginčo buhalterinės apskaitos dokumentus prekės buvo įgytos, tačiau detaliai šiuo klausimu administracinis teismas nepasisakė vien dėl to, kad ši aplinkybė (realus prekių įsigijimas) nebuvo nagrinėjamoje byloje esminė, nes administracinėje byloje buvo sprendžiama, ar nagrinėjamų ūkinių operacijų turinys atitiko pavaizduotam buhalterinės apskaitos dokumentuose. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Aukščiau teismo nurodytos nagrinėjamos bylos aplinkybės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-10 nutarties turinys leidžia daryti išvadą apieegzistavimą duomenų, jog lėšos, kurias ieškovas prašo priteisti iš atsakovo kaip nepagrįstą praturtėjimą, iš tiesų nebuvo pastarojo pasisavintos. Šią aplinkybę ieškovas siekė įrodyti administracinės bylos medžiaga. Sutiktina, kad atsakovas, pareikšdamas prašymą prijungti administracinę bylą baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje (prieš baigiamąsias kalbas), savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Kita vertus, proceso operatyvumo principas negali turėti prioriteto prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Laikytina, kad teismas, nusprendęs tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, esant byloje prieštaringiems įrodymams dėl aplinkybių, susijusių su atsakovobe pagrindo įgytų lėšų pasisavinimu,ir atmesdamas atsakovo prašymą prijungti administracinę bylą, kurioje galimai buvo duomenų apie esmines šios bylos teisingam išnagrinėjimui turinčias aplinkybes, apeliantui nesuteikė galimybės įrodyti lėšų nepasisavinimo fakto ir pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176-185 str.) bei priėmė sprendimą, nenustatęs visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių dėl atsakovo kaip bendrovės vadovo, nepagrįsto praturtėjimo, kitaip tariant šioje dalyje neatskleidęs bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas dalyje dėl 145 659,20 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 36 414,80 Lt palūkanų priteisimo naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

18Dėl žalos atlyginimo

19Ieškovas prašė priteisti 41 003,84 Lt dydžio žalą, kurią sudaro dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo priskaičiuotos mokesčių baudos ir delspinigiai, motyvuodamas, kad atsakovas netinkamai atliko savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas.

20Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Vadovo atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011,kt.).

21Nagrinėjamoje byloje teismas vadovavosi administracinėje byloje nustatytais faktais dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, dėl ko įmonei buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai ir už mokesčių nesumokėjimą laiku – baudos ir delspinigiai. Kadangi būtent įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tinkamą tvarkymą, laikytina, kad žala baudų ir delspinigių pavidalu atsirado būtent dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų (teisės aktų reikalavimų nesilaikymo). Atmestinas apelianto argumentas, kad jis nelaikytinas atsakingu už žalą įmonei, nes jo atžvilgiu yra priimtas nutarimasnutraukti ikiteisminį tyrimą bei tai, kad jis nesutiko su VMI sprendimu, skundė sprendimą administraciniams teismams, t.y. padarė visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad VMI sprendimas būtų panaikintas. Dėl fakto, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jau buvo pasisakyta šioje nutartyje, konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime neeliminuoja atsakovo civilinės atsakomybės. Dėl kito apelianto argumento pažymėtina, kad apelianto, kaip įmonės vadovo, nesutikimas su mokesčių administratoriaus sprendimu taip pat neeliminuoja jo atsakomybės, nes, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, kad įmonėje buvo nesilaikoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas savo kaltės prezumpcijos dėl žalos baudų ir delspinigių pavidalu, nepaneigė. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat laikytinas nustatytu, nes pareigą įmonei sumokėti baudas ir delspinigius sąlygojo būtent netinkamas apskaitos dokumentų tvarkymas, už ką atsakingas įmonės vadovas. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad baudos ir delspinigiai atsirado dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo kaltės, todėl atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, yra atsakingas juridiniam asmeniui dėl jo veiksmais padarytos žalos (CK 2.87str. 7 d.). Dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo atveju priskaičiuotos baudos ir delspinigiai yra nesumokėti (jie yra vieno iš BUAB „Plastineta“ kreditoriaus – VMI kreditorinio reikalavimo dalis), taigi, šios sumos nelaikytinos tiesioginiais nuostoliais, teisėjų kolegija sprendžia, kad žala šiuo atveju pasireiškė įmonės turtinės padėties pablogėjimu, t.y. skolų kreditoriams apimties padidėjimu, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, dėl ko sumažėja kiekvieno kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti priskaičiuotas įmonei baudas ir delspinigius, tai įvardindamas kaip žalą įmonei ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 41 003,84 Lt žalos bei 5 proc. procesinės palūkanos nuo šios sumos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė valstybės biudžetui 5 462 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendimą dalyje panaikino ir grąžino nagrinėti iš naujo, o paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 41 003,84 Lt žalos priteisimo, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, priteisiant iš apelianto 1 230,12 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos baigties, šių išlaidų priteisimo klausimą (įskaitant procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme) turės nustatyti pirmosios instancijos teismas, išsprendęs iš esmės grąžintą iš naujo nagrinėti bylą.

25Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Nutarė

26Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš V. A. priteista 145 659,20 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 36 414,80 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio palūkanų nuo šių sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plastineta“ naudai panaikinti ir šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

27Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš V. A. priteista 41 003,84 Lt žalos bei 5 procentų dydžio palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 150 Lt patirtų išlaidų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plastineta“ naudai palikti nepakeistą.

28Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš V. A. priteista 5 462 Lt žyminio mokesčio ir 24,51 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, priteisiant iš V. A. valstybės biudžetui 1 230,12 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas BUAB „Plastineta“ prašė priteisti iš atsakovo V. A. 223 077,84... 4. Panevėžio apygardos teismo 2011-02-17 nutartimi UAB „Plastineta“ iškelta... 5. UAB „Plastineta“ bankroto administratorius ieškinyje nurodė, kad... 6. Atsakovas nurodė jokių neteisėtų veiksmų neatlikęs, savo pareigas vykdęs... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu nusprendė... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. A. prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m.... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Plastineta“ prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 13. Byloje ieškovas – bankrutuojančios įmonės administratorius siekia... 14. Dėl nepagrįsto praturtėjimo... 15. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be... 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-06-02 - 2006-06-30... 17. Nepaisant nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,... 18. Dėl žalos atlyginimo... 19. Ieškovas prašė priteisti 41 003,84 Lt dydžio žalą, kurią sudaro dėl... 20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įmonės vadovas privalo dirbti... 21. Nagrinėjamoje byloje teismas vadovavosi administracinėje byloje nustatytais... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 23. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė valstybės biudžetui 5... 24. Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymas priklauso nuo... 25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš V.... 27. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš V.... 28. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo dalį,...