Byla A-492-1806-12
Dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Loretai Česnaičienei,

3dalyvaujant pareiškėjai G. L.,

4pareiškėjos atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,

5atsakovams atstovui Justei Bubonytei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovams Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–5) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 33–37, 41–45) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. P1-91; 2) grąžinti pareiškėją į darbą – to paties lygio ir kategorijos kvalifikaciją atitinkančias pareigas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba, VMVT); 3) priteisti iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2011 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, 20 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10Paaiškino, kad Vilniaus miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ji užėmė Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės pareigas. 2011 m. kovo 1 d. Tarnybos viršininko pranešimu Nr. DU-47 buvo įspėta apie vykdomą Tarnybos ir jos teritorinių padalinių reorganizaciją ir kad nuo 2011 m. birželio 30 d. panaikinama jos užimama pareigybė. Rėmėsi Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas) 2011 m. liepos 21 d. raštu Nr. 27D-1883, kuriame konstatuota, kad darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo esant Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas) numatytiems pagrindams, o ne dėl įmonės reorganizavimo, todėl toks informavimas apie būsimą atleidimą iš darbo neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad pranešimus apie atleidimą iš darbo gavo ne visi įstaigos darbuotojai – pakaitiniams darbuotojams pranešimai nebuvo įteikti, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Nurodė, kad pareiškėja buvo atleista iš užimamų pareigų atostogų metų, taip pažeidžiant Darbo kodekso 175 straipsnį – neperkėlus atleidimo datos. Aiškino, kad 2011 m. birželio 21 d. ir 2011 m. liepos 4 d. pranešimais dėl galimai neteisėtų veiksmų reorganizuojant Tarnybą kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, kuris 2011 m. liepos 21 d. rašte Nr. 27D-1883 patvirtino, kad nustatytas Darbo kodekso 175 straipsnio pažeidimas atleidžiant iš pareigų nenukeliant atleidimo datos. Akcentavo, kad patikrinimo metu Valstybės tarnybos departamentas nustatė, jog nebuvo pateikti nuo 2011 m. liepos 1 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsteigto Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūrinio padalinio valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai argumentuojant, kad jų iš viso nėra. Vadovavosi Darbo kodekso 135 straipsniu ir pažymėjo, kad jos išsilavinimas (visuomeninio maitinimo inžinierės-technologės aukštojo mokslo diplomas) ir kvalifikacija atitinka Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės pareigoms keliamus reikalavimus. Akcentavo, kad negavo pranešimų apie siūlomas užimti kitas tapačias ar panašias pareigas Tarnyboje. Atleidžiant ją iš pareigų ji nebuvo informuota, kokiais pagrindais ir kriterijais vadovautasi sprendžiant dėl paliekamų ir atleidžiamų darbuotojų, taip pat neaiškus maksimalus leistinas pareigybių skaičius. Pažymėjo, kad dėl neteisėtai netektų pareigų valstybės tarnyboje patyrė 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.

11Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 48–50) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jo netenkinti.

12Atsiliepime į skundą nurodė, kad Tarnyba nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo reorganizuota jungimo būdu – prie jos prijungiant apskričių, miestų, rajonų Tarnybas. Iki 2011 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities teritorijose, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. B1-119 patvirtintais Vilniaus apskrities VMVT nuostatais ir Vilniaus miesto VMVT nuostatais, veikė 2 atskiri juridiniai asmenys (Vilniaus miesto VMVT ir Vilniaus apskrities VMVT). Šios įstaigos 2011 m. liepos 1 d. buvo išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, o jų vykdomos funkcijos buvo perduotos vienam VMVT administracijos padaliniui – Vilniaus VMVT. Be to, nuo 2011 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu leistinas pareigybių skaičius VMVT steigėjo buvo sumažintas 20 pareigybių. Aiškino, kad tai įrodo, jog Vilniaus miesto VMVT, kaip ir kitose VMVT pavaldžiose įstaigose buvo atlikti realūs struktūros pertvarkymai, o pareiškėjos iki atleidimo užimta pareigybė buvo faktiškai panaikinta. Todėl nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad įstaigos reorganizacijos faktas negali būti teisėtas pagrindas atleisti darbuotojus iš užimamų pareigų. Rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir darė išvadą, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo tik esant Darbo kodekse numatytiems pagrindams, o atleidimo data turi būti nukeliama po kasmetinių atostogų pabaigos. Pažymėjo, kad Tarnyba, atleisdama pareiškėją iš užimamų pareigų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir atleido pareiškėją vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Taip pat akcentavo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog dėl VMVT veiksmų ji patyrė neigiamų pasekmių, kad jai padaryta neturtinė žala, kad yra priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu (III t., b. l. 94–102) pareiškėjos skundą atmetė.

15Teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. B1-78, 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. B1-280 buvo nustatyta, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. Tarnybos struktūriniame padalinyje – Vilniaus VMVT, kuri teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatuose numatytas funkcijas vykdo Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose, yra viena A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybė, viena A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybė ir dešimt A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybių. Nuo 2011 m. liepos 1 d. Tarnybos struktūriniame padalinyje Vilniaus VMVT likusiose vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigose liko dirbti analogiškose pareigose (tiek funkcijų, tiek lygio ir kategorijos prasme) baigusiose savo veiklą Vilniaus apskrities VMVT ir Vilniaus miesto VMVT dirbę asmenys: A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigose – R. B., iki 2011 m. liepos 1 d. dirbusi Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos poste (Importo ir tranzito kontrolės skyriuje) – A lygio 11 kategorijos skyriaus vedėjo pavaduotojo-maisto produktų inspektoriaus pareigose; A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigose – A. M., iki 2011 m. liepos 1 d. dirbusi Vilniaus apskrities VMVT A lygio 10 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus pareigose; A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigose – Vilniaus miesto VMVT Maisto skyriuje A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus pareigose dirbusios R. B. ir A. S., A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigose dirbę R. S., V. J., V. P., B. J., A. M., V. M., G. V., kurios vaiko priežiūros atostogų laikui priimta R. D., ir Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos poste (Importo ir tranzito kontrolės skyriuje) A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto – maisto produktų inspektoriaus pareigose dirbusi R. B.. Teismas nurodė, kad nors Vilniaus miesto VMVT Maisto skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės, taip pat Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos posto (Importo ir tranzito kontrolės skyriuje) A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės aprašymai, o Maisto skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus pareigybės – ir pavadinimas, skiriasi nuo 2011 m. liepos 1 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūriniame padalinyje Vilniaus VMVT esančių A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės aprašymo, šių pareigybių nėra pagrindo laikyti naujomis: specialūs reikalavimai šias pareigas užimančiam asmeniui, išskyrus reikalavimą mokėti užsienio kalbą tam tikru lygiu, kuris nustatytas tik formaliai, kadangi kalbos mokėjimo lygis, kaip matyti iš pateiktų duomenų apie perkeltus asmenis, nebuvo tikrinamas, iš esmės nepakito, tuo tarpu pareigybės paskirties, veiklos srities bei funkcijų aprašymas pakito tik dėl to, kad atsisakyta kiekvienam asmeniui, dirbusiam A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus ir vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigose, individualių funkcijų priskyrimo, t. y. naujas apibendrintas A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės aprašymas funkcijų prasme iš esmės apima Vilniaus miesto VMVT Maisto skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus, A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus, pareigybių aprašymus. Vienas naujas A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės aprašymas skiriasi nuo kitų, t. y. labiau individualizuotas ir iš esmės atitinka Vilniaus miesto VMVT Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos posto (Importo ir tranzito kontrolės skyriuje) A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės aprašymą, tačiau šiose pareigose nuo 2011 m. liepos 1 d. ir liko dirbti iki tol jose dirbusi R. B..

16Vertindamas atsakovo atliktus struktūrinius pakeitimus, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos Nr. A556- 904/2008, A662-684/2010, Nr. A756-346/2011) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007) ir padarė išvadą kad dėl Tarnyboje, kuri perėmė po reorganizacijos baigusių veiklą Vilniaus apskrities VMVT ir Vilniaus miesto VMVT teises ir pareigas, nuo 2011 m. liepos 11 d. atliktų struktūrinių pertvarkymų sumažėjo, t. y. iš esmės buvo panaikintos dvi karjeros valstybės tarnautojo A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės, t. y. buvo 12 to paties lygio ir kategorijos pareigybių, o nuo 2011 m. liepos 1 d. jų liko 10.

17Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalį neturėjo pirmenybės teisės būti palikta dirbti, tai patvirtina ir pateikti rašytinai įrodymai, todėl atsakovas turėjo teisę pasirinkti, su kuriais asmenimis tęsti tarnybos santykius, o kuriuos, nesant galimybės juos perkelti į kitas pareigas, atleisti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto numatytu pagrindu.

18Teismas nustatė, kad pareiškėjos atleidimo iš tarnybos metu laisvų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nebuvo, jos perkelti į laisvas aukštesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas nebuvo galima pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, o laisvų žemesnės kategorijos – pagal darbo sutartis dirbančių veterinarijos gydytojo, veterinarijos felčerio, vyresniojo specialisto ir vairuotojo – pareigų ji negalėjo užimti dėl specialiųjų reikalavimų (veterinarinės medicinos krypties universitetinis išsilavinimas, veterinarijos felčerio kvalifikacija, anglų kalba, vairuotojui keliami reikalavimai), kurie keliami į šias pareigas pretenduojantiems asmenims, be to, kaip teismo posėdyje paaiškino pati pareiškėja, ji pretenduoja užimti ne bet kokias, o jos išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančias karjeros valstybės tarnautojo A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigas.

19Teismas taip pat konstatavo, kad kiti skunde bei pareiškėjos ir jos atstovės teismo posėdyje nurodyti teiginiai, susiję su pareiškėjos atleidimo iš tarnybos procedūros metu padarytais pažeidimais, nėra pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą. Nurodė, kad nors nauji pareigybių aprašymai buvo patvirtinti tik 2011 m. liepos 28 d., šiuo metu retrospektyviai vertinant dėl struktūrinių pertvarkymų atliktą darbuotojų mažinimą galima teigti, kad Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nuostatų iš esmės buvo laikomasi, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies nedraudžia atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu atostogų metu.

20Teismas atmetė pareiškėjos prašymą priteisti neturtinę žalą, kuri atsirado neteisėtai ją atleidus iš Tarnybos. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-979/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-550/2007, Darbo kodekso 250 straipsniu, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.246–6.249 straipsniais ir nustatęs, kad nėra pagrindo pareiškėjos atleidimą iš tarnybos pripažinti neteisėtu, t. y. konstatuoti atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus, su kurių atlikimu pareiškėja sieja jos nurodytos neturtinės žalos atsiradimą, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti esant vienai iš būtinųjų sąlygų atsakovo atsakomybei pagal Darbo kodekso 250 straipsnį atsirasti.

21III.

22Pareiškėja G. L. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 105–112) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

23Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

241. Mano, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjos funkcijos išliko, šių funkcijų atlikimui po pareiškėjos atleidimo buvo priimti nauji darbuotojai – perkelti iš kitų padaliniu, todėl nebuvo realaus pareigybės panaikinimo. Aiškina, kad nė vienas iš norminių aktų, kurių pagrindų buvo vykdoma reorganizacija, nenumatė, kad dėl reorganizacijos yra naikinama pareigybė, kurią užėmė pareiškėja – A 9 kategorijos vyriausio specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybė.

252. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atleidžiant pareiškėją nebuvo pareigybių aprašymų, jie buvo priimti ir patvirtinti tik 2011 m. liepos 28 d. – t. y. po mėnesio po pareiškėjos atleidimo, todėl nėra aišku, kokiu būdu buvo galima vertinti, ar darbuotojas atitinka reikalavimus pareigybei į kurią pretenduoja.

263. Nesutinka su teismo išvada, kad darbuotojų vertinimu ir nustatymu jų atitikimą naujosioms pareigybėms galima laikyti kasmetinio darbuotojų vertinimo rezultatus. Pažymi, kad teismui pateiktos kasmetiniai karjeros valstybės tarnautojų vertinimų išvados neatsakė į klausimą, kokie argumentai nulėmė, kad pareiškėja buvo atleista iš darbo. Atkreipia dėmesį į tai, kad naujai įregistruotame juridiniame asmenyje vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigose liko dirbti darbuotoja – A. M., kurios išsilavinimas nepagrįstas diplomu ar kitu dokumentu, patvirtinančiu, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą. Taip pat pažymi, kad teismui pateiktuose kasmetiniuose vertinimuose vyriausiųjų specialistų-maisto produktų inspektorių įvertinimas yra panašus.

274. Pažymi, kad pareiškėjos išsilavinimas (visuomeninio maitinimo inžinierės-technologės aukštojo mokslo diplomas) ir kvalifikacija atitinka Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės pareigoms keliamus reikalavimus.

285. Akcentuoja, kad negavo pranešimų apie siūlomas užimti kitas tapačias ar panašias pareigas Tarnyboje. Nurodo, kad jai neaišku, kokiais pagrindais ir kriterijais vadovautasi sprendžiant dėl paliekamų ir atleidžiamų darbuotojų.

296. Nurodo, kad buvo pažeistas Darbo kodekso 175 straipsnis, nes nebuvo nukelta atleidimo data jos kasmetinių atostogų metu. Teigia, kad tai patvirtina ir Valstybės tarnybos departamento 2011 m. liepos 21 d. raštas Nr. 27D-1883.

307. Mano, kad pateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovas tendencingai siekė atleisti ją iš darbo – atleidimas be vertinimo dėl atitikimo būsimai pareigybei, atleidimas iš darbo nesant vertinimo kriterijų ir paaiškinimų neabejotinai sukėlė pareiškėjai dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei neužtikrintumą savo ateitimi, todėl mano, jog prašoma priteisti suma yra pakankamai pagrįsta.

31Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (III t., b. l. 114–123) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

32Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

331. Teigia, kad Vilniaus miesto VMVT buvo atlikti realūs struktūros pertvarkymai, o pareiškėjos iki atleidimo užimta pareigybė buvo faktiškai panaikinta. Pažymi, kad priešingai nei tvirtina pareiškėja, iki reorganizacijos Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities VMVT iš viso dirbo 16 „maisto produktų inspektorių“, o po reorganizacijos visos funkcijos, kurias vykdė du juridiniai asmenys buvo perduotos vienam VMVT administraciniam padaliniui – Vilniaus VMVT ir jame buvo įsteigtos 12 vyriausiųjų specialistų – maisto produktų inspektorių pareigybės, t. y. keturios „maisto produktų inspektorių“ pareigybės po reorganizacijos buvo panaikintos.

342. Nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog pranešimus apie atleidimą iš darbo gavo ne visi VMVT darbuotojai, nes pakaitiniams darbuotojams pranešimai nebuvo įteikti. Pažymi, kad pakaitiniai VMVT darbuotojai buvo priimti dirbti iki 2011 m. birželio 30 d., todėl jų nereikėjo informuoti apie atleidimą.

353. Nurodo, kad pareiškėjos teiginiai, jog buvo priimti nauji darbuotojai – perkelti iš kitų padalinių, yra nepagrįsti, nes pareiškėjos minimos pareigybės – Vilniaus miesto VMVT buvusių 2-jų gydytojų higienistų-maisto produktų inspektoriaus pareigybės, Vilniaus apskrities VMVT buvusių 2-jų Vyriausiųjų gydytojų higienistų-maisto produktų inspektorių pareigybės ir juose dirbę asmenys nėra naujai priimti – perkelti iš kitų padalinių, jie dirbo tuose pačiuose juridiniuose asmenyse iki reorganizacijos, kurie po reorganizacijos buvo sujungti ir įsteigtas vienas Vilniaus VMVT padalinys.

364. Paaiškina, kad Vilniaus VMVT pareigybių aprašymai buvo parengti ir pateikti derinimui, tačiau dėl didelio darbo krūvio reorganizuojant 51 juridinį asmenį į 2 juridinius asmenis, VMVT direktoriaus įsakymu patvirtinti tik 2011 m. liepos 28 d.

375. Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo pasiūlytos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigos, ne dėl to, kad ji neatitiko pareigybės aprašyme numatytų reikalavimų, o todėl, kad darbdavio sprendimu, įvertinus visų aplinkybių visumą, buvo pasirinkti, darbdavio nuomone, tinkamesni, kvalifikuotesni darbuotojai.

386. Nurodo, kad iš 16 „maisto produktų inspektorių“, dirbusių Vilniaus miesto VMVT ir Vilniaus apskrities VMVT 4 pateko į labiau pažeidžiamų darbuotojų kategoriją, todėl turėjo pirmumo teisę likti darbe:

39A. M. (Darbo kodekso 135 str. 1 d. 4 p.; iki pensijos liko ne daugiau nei trys metai); R. S. (Darbo kodekso 129 str. 4 d.; iki pensijos liko ne daugiau kaip penki metai); R. B. (Darbo kodekso 129 str. 4 d.; vaikas iki 10 metų); G. V. (Darbo kodekso 132 str. 2 d.; Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 6 d.; mažamečiai vaikai; Vaiko priežiūros atostogose). Paaiškina, kad likusių „maisto produktų inspektorių“ teisinė padėtis buvo vienoda.

407. Paaiškina, kad šiuo atveju, darbdavys spręsdamas klausimą, kurį darbuotoją atleisti, o su kuriuo tęsti darbo santykius, vadovavosi visų aplinkybių, kriterijų visuma, t. y. susipažino su kiekvienu iš darbuotoju asmens bylomis, atsižvelgė į darbuotojų stažą, patirtį, kvalifikaciją, dalykines savybes, funkcijas, kurias atliko darbuotojai, užsienio kalbų mokėjimą, kasmetinių vertinimų rezultatus. Vilniaus VMVT viršininkas bendravo su kiekvienu darbuotoju asmeniškai. Pažymi, kad pareiškėja atleidimo iš darbo metu buvo pensininkė ir gavo pensiją, t. y. nuolatines pajamas, skirtingai negu kai kurie kiti darbuotojai, atleidimo atveju butų likę be jokių pajamų.

418. Pažymi, kad iki reorganizacijos galiojusiose „maisto produktų inspektorių“ pareigybių aprašymuose nurodytos pagrindinės funkcijos buvo siauresnes, t. y. plačiąja prasme visų „maisto produktų inspektorių“ pareigybių paskirtis yra efektyvi valstybinė maisto kontrolė ir vartotojų interesų apsauga, o jau konkrečiai kiekviename pareigybių aprašyme buvo detalizuojama siauresnė kuruojama sritis. Tuo tarpu naujai patvirtintose pareigybių aprašymuose yra nustatytas platesnis „maisto produktų inspektorių“ funkcijų spektras, nesukonkretinant kontroliuojamų sričių. Todėl spendžiant darbuotojų atrankos klausimą, buvo pasirenkami platesnio profilio, didesnę patirtį turintys darbuotojai.

429. Pažymi, kad pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos pirmenybės teisę būti paliktai dirbti, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos kvalifikacija yra žymiai aukštesnė nei darbuotojų, su kuriais nebuvo nutraukti darbo santykiai.

4310. Nurodo, kad pareiškėjos atleidimo iš tarnybos metu, laisvų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų nebuvo, jos perkelti į laisvas aukštesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas nebuvo galima pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, o laisvų žemesnės kategorijos – pagal darbo sutartis dirbančių veterinarijos gydytojo, veterinarijos felčerio, vyresniojo specialisto ir vairuotojo – pareigų ji negalėjo užimti dėl specialiųjų reikalavimų (veterinarinės medicinos krypties universitetinis išsilavinimas, veterinarijos felčerio kvalifikacija, anglų kalba, vairuotojui keliami reikalavimai), kurie keliami į šias pareigas pretenduojantiems asmenims.

4411. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad po reorganizacijos VMVT liko dirbti A. M., kurios išsilavinimas nepagrįstas jokiu diplomu ar kitu dokumentu, patvirtinančiu, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą. Atsakovas kartus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia A. M. išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, kurie per klaidą nebuvo pateikti ankščiau.

4512. Pažymi, kad pareiškėjos argumentas, jog ji negalėjo būti atleista atostogų metu, atmestinas kaip neapgrįstas, nes Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, jog atostogų metu gali būti atleidžiama ir šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto atveju (kai naikinama valstybės tarnautojo pareigybė).

4613. Teigia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas. Nurodo, kad VMVT neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir atleido pareiškėją vadovaudamasi įstatymais. Taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai yra padaryta neturtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

47Teisėjų kolegija konstatuoja:

48IV.

49Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

50Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P1-91, kuriuo G. L. nuo 2011 m. birželio 30 d. atleista iš Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus A lygio 9 kategorijos valstybės tarnautojo pareigų, teisėtumas ir pagrįstumas.

51Teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėja G. L. atleista iš valstybės tarnautojo pareigų, yra įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo (byloje aktuali 2009 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-512 redakcija) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte, numatančiame, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Todėl, sprendžiant dėl G. L. atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra realiai įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas.

52Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62-340/2011) ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises.

53Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus, savo praktikoje (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-346/2011) taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju.

54Pareiškėja neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reorganizacija jungimo būdu vyko teisėtai, vadovaujantis 2010 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1743 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinės struktūros patvirtinimo“, 2011 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 324 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžias biudžetines įstaigas“, 2011 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 638 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Šių nutarimų pagrindu buvo apjungtos Vilniaus apskrityje veikusios Vilniaus apskrities VMVT bei Vilniaus miesto VMVT, įsteigiant vieną juridinį asmenį – Vilniaus Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuriai perėjo visos reorganizuotų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos.

552011 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1561 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondo, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ leistinas pareigybių skaičius VMVT steigėjo buvo sumažintas 20 pareigybių. Iš esmės byloje ginčo nėra ir dėl to, kad Vilniaus valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, vietoje iki reorganizacijose veikusiose Vilniaus apskrities bei Vilniaus miesto valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose buvusių, iš esmės tapačias funkcijas vykdžiusių, 16 pareigybių (trijų A lygio 10 kategorijos Vilniaus apskrities VMVT vyriausiojo gydytojo higienisto-maisto produktų inspektoriaus, dviejų A lygio 9 kategorijos Vilniaus miesto VMVT vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus, dešimties A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus bei A lygio 11 kategorijos skyriaus vedėjo pavaduotojo-maisto produktų inspektoriaus pareigybių) buvo įsteigta dešimt A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus, ir po vieną A lygio 10 kategorijos bei A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybių (I t., b. l. 76–82). Tokiu būdu VMVT nuo 2011 m. liepos 1 d. dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų Vilniaus regione buvo panaikintos dvi A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės.

56Pareiškėja nesutinka su tuo, kad buvo panaikinta būtent jos iki reorganizacijos užimta A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybė, ji mano, kad buvo panaikintos dvi A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus pareigybės, nes tokiu pavadinimu pareigybių neliko naujoje Vilniaus VMVT struktūroje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šį pareiškėjos argumentą atmeta.

57Sulyginus Vilniaus miesto VMVT buvusių Maisto skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus (II t., b. l. 169–170) bei šio skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės aprašymus (I t., b. l. 27–28) su Vilniaus VMVT naujai patvirtintų A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės aprašymu (I t., b. l. 27–28) matyti, kad Vilniaus VMVT nebeliko nurodytoms abiem ankstesnėm pareigybėm (tiek vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus, tiek vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus) savo funkcijomis identiškų pareigybių. Nustatyta, kad pakito pareigybės paskirtis, veiklos sritis bei funkcijos, nes buvo atsisakyta kiekvienam asmeniui, dirbusiam A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus ir vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigose, individualių funkcijų priskyrimo, t. y. naujas apibendrintas A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės aprašymas funkcijų prasme iš esmės apima Vilniaus miesto VMVT Maisto skyriaus A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus, A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus, pareigybių aprašymus. Todėl buvo panaikintos ne dvi Vilniaus miesto VMVT administracijos struktūroje buvusios A lygio 9 kategorijos vyriausiojo gydytojo-higienisto maisto produktų inspektoriaus pareigybės, o iš esmės dviem pareigybėm sumažėjo maisto produktų inspektorių, prie kurių priskirtini ir gydytojai-higienistai, pareigybių.

58Aptarti faktai įrodo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi objektyviai pateisinamu tikslu – optimizuoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžių biudžetinių įstaigų skaičių ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracijos struktūrą, siekiant veiksmingiau vykdyti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais pavestas valstybinės maisto, veterinarinės, vartotojų teisių apsaugos maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse kontrolės funkcijas, taip pat užtikrinti racionalesnį valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, veiksmingiau naudoti turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius (kaip numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. 324 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžias biudžetines įstaigas“), bei patvirtina, kad buvo realiai sumažintas pareigybių, vieną kurių iki atleidimo užėmė pareiškėja, skaičius. Taigi atsakovas turėjo faktinį pagrindą spręsti panaikinamas pareigybes užimančių tarnautojų, tarp jų ir pareiškėjos, atleidimo klausimą.

59Pareiškėja buvo atleista panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, todėl Valstybės tarnybos įstatymo taikymo požiūriu, siekiant nustatyti, ar G. L., kaip valstybės tarnautojos, interesai konkrečioje situacijoje nebuvo pažeisti, kas lemia būtinybę imtis atitinkamų jos teisių gynybos priemonių, būtina išsiaiškinti, ar panaikinus G. L. pareigybę, kas byloje neabejotinai nustatyta, pareiškėjos atžvilgiu buvo taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

60Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja buvo atleista, nes buvo sumažintas pareigybių, kurių vieną užėmė pareiškėja, skaičius, todėl byloje taip pat aktualios Darbo kodekso (byloje aktuali 2010 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-927 redakcija) 135 straipsnio, reglamentuojančio pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nuostatos, nes Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybę likti tarnyboje tuo atveju, kai yra panaikinamos jų pareigybės ir yra mažinamas valstybės tarnautojų skaičius (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.).

61Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Ši teisės nuostata yra esminė valstybės tarnautojų teisių ir interesų apsaugos požiūriu, todėl ją pažeidus valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu.

62Lingvistinis VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimas bei jos sisteminė analizė su Darbo kodekso 135 straipsnio 1 ir 2 dalimi suponuoja išvadą, kad mažinant valstybės tarnautojų skaičių dėl viešojo administravimo subjekto struktūros pertvarkymo, valstybės tarnautojui, turinčiam pirmenybės teisę, garantijos dėl palikimo tarnyboje turi būti taikomos tokia tvarka: pirma, turi būti įvertinama galimybė paliki tarnautoją analogiškose pareigose; antra, sprendžiama dėl galimybės valstybės tarnautoją perkelti į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas; trečia, nesant galimybės to padaryti – valstybės tarnautojui siūlomos žemesnės kategorijos pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–773/2011).

63Vertinant pareiškėjos galimybę būti paliktai analogiškose, A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus, pareigose yra svarbus faktas, kad Vilniaus VMVT A lygio 9 kategorijos vyriausiųjų specialistų-maisto produktų inspektorių pareigybių aprašymai buvo patvirtinti tik 2011 m. liepos 28 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-423 (I t., b. l. 85–90), t. y. nuo šių pareigybių patvirtinimo ir asmenų į šias pareigas perkėlimo praėjus beveik mėnesiui. Šis faktas taip pat svarbus tuo aspektu, kad pareiškėjos atleidimo dieną nebuvo pareigybių, kurios pareiškėjai galėjo būti siūlomos, aprašymų, todėl nebuvo galimas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos įgyvendinimas, t. y. skundžiamo įsakymo, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš užimamų pareigų priėmimo dieną (2011 m. birželio 29 d.) atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar pareiškėja atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybių aprašymuose šias pareigas einantiems valstybės tarnautojams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį pažeidimą laikė formaliu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi dėl naikinamos pareigybės atleidžiamam darbuotojui Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų garantijų reikšmę, daro išvadą, kad šis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl pareiškėjos atleidimas iš Vilniaus miesto VMVT pripažįstamas neteisėtu.

64Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kaip turi būti kompensuojama valstybės tarnautojui kai jo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 297 straipsnis.

65Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šios straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

66Šie darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, galutinai teismas sprendžia, kuris iš Darbo kodekso 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikomas byloje; aplinkybes, reikšmingas Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. birželio11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007).

67Todėl sprendžiant, kurį iš Darbo kodekso 297 straipsnio 4–5 dalyse įtvirtintų alternatyvių gynybos būdų pasirinkti, būtina įvertinti faktinio atsakovo pasirinkimo į Vilniaus VMVT A lygio 9 kategorijos vyriausiųjų specialistų-maisto produktų inspektorių pareigybes perkelti vienus darbuotojus, o kitus, tarp jų ir pareiškėją, atleisti, atitikimą Darbo kodekso 135 straipsniui.

68Iki reorganizacijos pareiškėja užėmė Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus A lygio 9 kategorijos pareigas. Naujoje atsakovo struktūroje buvo įsteigta 12 vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigybės – iš jų 10 A lygio 9 kategorijos ir po vieną A lygio 10 kategorijos bei A lygio 11 kategorijos. Į naujai įsteigtas vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus A lygio 9 kategorijos pareigas, kurios savo funkcijomis iš esmės analogiškas ankščiau pareiškėjos užimtoms, buvo perkelti ankščiau tokias pačias pareigas kaip ir pareiškėja užėmę – R. S., V. J., V. P., B. J., A. M., V. M., G. V. (pakaitinė R. D.), taip pat ankščiau Maisto skyriaus vyriausiųjų gydytojų-higienisčių maisto produktų inspektorių A lygio 9 kategorijos pareigas užėmusios R. B. ir A. S. bei ankščiau Vilniaus oro uosto pasienio veterinarijos posto (importo ir tranzito kontrolės skyrius) vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės A lygio 9 kategorijos pareigas ėjusi R. B..

69Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, kuri vertintina kaip įtvirtinanti papildomą teisės į darbą garantiją, išvardintas išsamus sąrašas asmenų, kuriems suteikiama pirmumo teisė būti paliktiems dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas pirmumo teisę būti paliktam dirbti, kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų, numato tik Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies išvardintiems darbuotojams, o dėl darbuotojų, kurie nepatenka į Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir neturi kitų įstatymuose įtvirtintų garantijų, palikimo dirbti ar atleidimo iš darbo klausimą įstatymas palieka spręsti darbdaviui. Jų atžvilgiu darbdavys turi teisę savo nuožiūra pasirinkti su kuriuo darbuotoju nutraukti darbo sutartį, o su kuriuo darbuotoju tęsti. Tokios pozicijos, aiškindamas ir taikydamas minėtą Darbo kodekso nuostatą, laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str.), apibendrinimo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 20, 2004 m.).

70Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatas, taip pat yra pažymėjęs, kad Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų darbuotojų pirmenybės teisė nėra absoliuti, o yra sąlyginė, jos taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos (Darbo kodekso 135 str. 2 d.). Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga Darbo kodekso 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą (žr. nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-631/2005, Nr. 3K-3-156/2008).

71Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalį turėjo pirmenybės teisę likti valstybės tarnyboje. Iš byloje esančio lentelės formos dokumento (I t., b. l. 161–164) matyti, kokiais kriterijais atsakovas vadovavosi spręsdamas, kuriuos darbuotojus perkelti į A lygio 9 kategorijos vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus pareigas (pvz. aukštesnė kitų tarnautojų kvalifikacija, didesnė darbo patirtis sistemoje, platesnės veiklos ribos). Detaliai, kaip buvo sprendžiamas asmenų palikimo darbe klausimas, atsakovas paaiškino ir procesiniuose dokumentuose. Pareiškėja neneigė nei kitų asmenų pirmumo teisės likti darbe, nei kitų asmenų aukštesnės kvalifikacijos, išskyrus tai, kad A. M. išsilavinimas nėra patvirtintas atitinkamu diplomu, tačiau šią aplinkybę atsakovas paneigė tokį dokumentą pateikdamas (III t., b. l. 124). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti (daryti prielaidą), jog konkrečiu atveju kitų asmenų, kurie buvo perkelti į Vilniaus VMVT vyriausiųjų specialistų-maisto produktų inspektorių A lygio 9 kategorijos pareigas, pasirinkimą lėmė ne objektyvūs, o subjektyvūs veiksmai, kuriais buvo siekiama užkirsti kelią būtent pareiškėjos skyrimui į aptariamas pareigas. Be to, pareiškėja nepagrindė, kodėl jos kandidatūra buvo tinkama konkrečioms pareigoms užimti ir kodėl jai turėjo būti teikiamas prioritetas prieš į šias pareigas atrinktus kandidatus, nors pagal bendrą įrodinėjimo naštą šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias teigia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos argumentai dėl jos interesų pažeidimo šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

72Pareiškėja teigia, kad įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantija, jai turėjo būti siūlomos kitos to paties lygio ir kategorijos, ar žemesnė kategorijos, karjeros valstybės tarnautojo pareigos, tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atleidimo dieną Tarnyboje nebuvo kitų laisvų pareigybių, kurias būtų galėjusi užimti pareiškėja. Ši išvada apeliacinės instancijos teisme paneigta nebuvo.

73Taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad jos atleidimo iš tarnybos data, vadovaujantis Darbo kodekso 175 straipsniu, turėjo būti perkelta jos atostogų laikotarpiu. Nagrinėjau atveju Darbo kodekso 175 straipsnio nuostata netaikytina, nes aptariamas klausimas yra reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatyme. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14 ir 16 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus. Todėl atleisti pareigūną iš valstybės tarnybos, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė, jo atostogų metu nėra draudžiama. Tokia Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatytų išimčių taikymo praktika formuojama kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (2011 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. A146-78/2011, 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. A525-1937/2008, 2007 m. spalio 11 d. nutartyje Nr. A8-842/2007).

74Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pažeistos teisės turi būti ginamos Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje numatytu alternatyviu pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdu, kuris taikomas tuo atveju, kai darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Esant tokiai situacijai, teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

75Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto VMVT viršininko 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P1-91 „Dėl G. L. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ dalis, kuria G. L. iš valstybės tarnybos atleista nuo 2011 m. birželio 30 d., naikinama nustatant, kad G. L. iš valstybės tarnybos atleidžiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos – t. y. nuo 2012 m. balandžio 16 d.

76Atitinkamai pareiškėjai priklauso išeitinė išmoka, apskaičiuojama pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies taisykles, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2011 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (2012 m. balandžio 16 d.).

77Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, jau yra sumokėjęs Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmoką, teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu bei taikant Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, antrą kartą Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka nebepriteisiama. Nustatyta, kad pareiškėjai buvo išmokėta išeitinė išmoka (I t., b. l. 64), todėl ji pareiškėjai nepriteisiama.

78Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) nustatyta tvarka. Iš 2011 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus VMVT pažymos Nr. (1.16)-D1-209 „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 53) matyti, kad pareiškėjos G. L. vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 115,34 Lt. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-623 patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei 2011 metams – 21,1 darbo diena, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei 2012 metams – 21 darbo diena. Todėl iš viso pareiškėjai už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteistina 23 021,86 Lt (6 mėn. x 21,1 d. d. x 115,34 Lt + 3 mėn. x 21 d. d. x 115,34 Lt + 10 d. d. x 115,34 Lt).

79Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad atleidimas be vertinimo dėl atitikimo būsimai pareigybei, atleidimas iš darbo nesant vertinimo kriterijų ir paaiškinimų neabejotinai sukėlė pareiškėjai dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą bei neužtikrintumą savo ateitimi.

80Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 250 straipsnis, kuriame numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

81Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.).

82Vertindama pareiškėjos atleidimo iš tarnybos Vilniaus miesto VMVT aplinkybes, nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėja dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, galimybės tęsti darbą valstybės tarnyboje ribojimą. Taip pat akcentuotina, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais. Siekiant nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjos gyvenimui; ar pareiškėjos teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjos pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina kad pareiškėjai priteistina 2 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

83Pareiškėja taip pat prašė priteisti 950 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme bei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. išlaidas, kurias sumokėjo advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas.

842011 m. rugpjūčio 2 d. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 619214 (II t., b. l. 96) bei Ataskaita Nr. 1 (II t., b. l. 97) patvirtina, kad už susipažinimą su byla, pareiškimo teismui paruošimą, dokumentų kopijų tvirtinimą pareiškėja advokatei Birutei Rutkauskienei sumokėjo 500 Lt. 2011 m. lapkričio 21 d. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 619229 (II t., b. l. 98) bei Ataskaita Nr. 2 (II t., b. l. 99) patvirtina, kad už dalyvavimą 2011 m. spalio 25 d. bei 2011 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžiuose pareiškėja advokatei Birutei Rutkauskienei sumokėjo 450 Lt. 2011 m. gruodžio 20 d. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 619235 patvirtina, kad už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas pareiškėja advokatei Birutei Rutkauskienei sumokėjo 500 Lt. 2012 m. balandžio 2 d. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 662959 patvirtina, kad už atstovavimą pareiškėja advokatei Birutei Rutkauskienei sumokėjo 300 Lt.

85Pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., nutartys bylose Nr. A502-280/2009, Nr. A261-689/2009), proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pareiškėja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, tačiau jis jo nenagrinėjo, kadangi skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinas iš dalies, atsirado pagrindas spręsti ir pareiškėjos patirtų išlaidų atlyginimo klausimą.

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo bei protingumo principais, vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti apeliacinės instancijos teisme.

87ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas, todėl ji turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

88Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

89Suma, kurią pareiškėja sumokėjo advokatei už aptartas teisines paslaugas, atsižvelgiant į šių paslaugų teikimo metu buvusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (800 Lt), neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.9, 8.18 punktuose numatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos patenkintų reikalavimų dalį, jai iš atsakovo priteistina 90 proc. prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 575 Lt.

90Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai aiškino bei taikė materialines bei procesines teisės normas ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

91Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

92pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

93Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. L. skundą tenkinti iš dalies.

94Pripažinti pareiškėjos G. L. atleidimą iš valstybės tarnybos (Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) neteisėtu.

95Panaikinti Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. P1-91 dalį, kuria G. L. iš valstybės tarnybos (Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų) atleista nuo 2011 m. birželio 30 d. ir pripažinti, kad pareiškėja G. L. iš Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto-maisto produktų inspektoriaus A lygio 9 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų atleista teismo sprendimu nuo 2012 m. balandžio 16 d.

96Priteisti pareiškėjai G. L. iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 23 021,86 Lt (dvidešimt tris tūkstančius dvidešimt vieną litą 86 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

97Priteisti pareiškėjai G. L. iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

98Priteisti pareiškėjai G. L. iš atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 1 575 Lt (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis litus) teismo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

99Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.

100Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnaičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai G. L.,... 4. pareiškėjos atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,... 5. atsakovams atstovui Justei Bubonytei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. pareiškėja G. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–5)... 10. Paaiškino, kad Vilniaus miesto valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje... 11. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į... 12. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Tarnyba nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu... 15. Teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr.... 16. Vertindamas atsakovo atliktus struktūrinius pakeitimus, teismas vadovavosi... 17. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja pagal Darbo... 18. Teismas nustatė, kad pareiškėjos atleidimo iš tarnybos metu laisvų to... 19. Teismas taip pat konstatavo, kad kiti skunde bei pareiškėjos ir jos atstovės... 20. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą priteisti neturtinę žalą, kuri... 21. III.... 22. Pareiškėja G. L. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 105–112) ir... 23. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:... 24. 1. Mano, kad dėl struktūrinių pertvarkymų pareiškėjos funkcijos išliko,... 25. 2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad... 26. 3. Nesutinka su teismo išvada, kad darbuotojų vertinimu ir nustatymu jų... 27. 4. Pažymi, kad pareiškėjos išsilavinimas (visuomeninio maitinimo... 28. 5. Akcentuoja, kad negavo pranešimų apie siūlomas užimti kitas tapačias ar... 29. 6. Nurodo, kad buvo pažeistas Darbo kodekso 175 straipsnis, nes nebuvo nukelta... 30. 7. Mano, kad pateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovas tendencingai siekė... 31. Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į... 32. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:... 33. 1. Teigia, kad Vilniaus miesto VMVT buvo atlikti realūs struktūros... 34. 2. Nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog pranešimus apie... 35. 3. Nurodo, kad pareiškėjos teiginiai, jog buvo priimti nauji darbuotojai –... 36. 4. Paaiškina, kad Vilniaus VMVT pareigybių aprašymai buvo parengti ir... 37. 5. Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo pasiūlytos vyriausiojo specialisto-maisto... 38. 6. Nurodo, kad iš 16 „maisto produktų inspektorių“, dirbusių Vilniaus... 39. A. M. (Darbo kodekso 135 str. 1 d. 4 p.; iki pensijos liko ne daugiau nei trys... 40. 7. Paaiškina, kad šiuo atveju, darbdavys spręsdamas klausimą, kurį... 41. 8. Pažymi, kad iki reorganizacijos galiojusiose „maisto produktų... 42. 9. Pažymi, kad pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų... 43. 10. Nurodo, kad pareiškėjos atleidimo iš tarnybos metu, laisvų to paties... 44. 11. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad po reorganizacijos VMVT liko... 45. 12. Pažymi, kad pareiškėjos argumentas, jog ji negalėjo būti atleista... 46. 13. Teigia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 48. IV.... 49. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 50. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Vilniaus miesto... 51. Teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėja G. L. atleista iš... 52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., nutartys... 53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl tam tikros... 54. Pareiškėja neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad... 55. 2011 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d.... 56. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad buvo panaikinta būtent jos iki... 57. Sulyginus Vilniaus miesto VMVT buvusių Maisto skyriaus A lygio 9 kategorijos... 58. Aptarti faktai įrodo, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos... 59. Pareiškėja buvo atleista panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, todėl... 60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja buvo atleista, nes buvo... 61. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad... 62. Lingvistinis VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimas bei jos... 63. Vertinant pareiškėjos galimybę būti paliktai analogiškose, A lygio 9... 64. Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kaip turi būti kompensuojama... 65. Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo... 66. Šie darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, galutinai... 67. Todėl sprendžiant, kurį iš Darbo kodekso 297 straipsnio 4–5 dalyse... 68. Iki reorganizacijos pareiškėja užėmė Vilniaus valstybinės maisto ir... 69. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, kuri vertintina kaip įtvirtinanti... 70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas Darbo... 71. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja pagal Darbo kodekso 135... 72. Pareiškėja teigia, kad įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 43... 73. Taip pat atmestinas pareiškėjos argumentas, kad jos atleidimo iš tarnybos... 74. Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 75. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto VMVT... 76. Atitinkamai pareiškėjai priklauso išeitinė išmoka, apskaičiuojama pagal... 77. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš... 78. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 79. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei... 80. Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl... 81. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 82. Vertindama pareiškėjos atleidimo iš tarnybos Vilniaus miesto VMVT... 83. Pareiškėja taip pat prašė priteisti 950 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 84. 2011 m. rugpjūčio 2 d. Pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 619214 (II t.,... 85. Pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio... 86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo bei... 87. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo... 88. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas... 89. Suma, kurią pareiškėja sumokėjo advokatei už aptartas teisines paslaugas,... 90. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija... 91. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 92. pareiškėjos G. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 93. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą... 94. Pripažinti pareiškėjos G. L. atleidimą iš valstybės tarnybos (Vilniaus... 95. Panaikinti Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011... 96. Priteisti pareiškėjai G. L. iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos... 97. Priteisti pareiškėjai G. L. iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos... 98. Priteisti pareiškėjai G. L. iš atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos... 99. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti.... 100. Sprendimas neskundžiamas....