Byla e2-252-647/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieškovui G. S., jo atstovei advokatei Eglei Valiulienei, atsakovo atstovei advokatei Aušrai Kapočienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui UAB „Apela“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo UAB „Apela“ priteisti 8490 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jis už 8490 Eur 2008-01-10 Vokietijoje asmeninės nuosavybės teise įsigijo krovininį automobilį IVECO-Magirus 110-17AV, valst. Nr. ( - ) Šias aplinkybes grindžia aplinkybėmis, jog prieš kelionę į Vokietiją jis iš savo sąskaitos nuėmė 15000 Eur, Vokietijoje jam buvo išduotas Draudimo liudijimas, vėliau Lietuvoje Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą ieškovui išdavė AB „Lietuvos draudimas“. Nurodo, kad šalys buvo susitarusios, jog parsigabenęs transporto priemonę, ieškovas savo vardu jos neregistruos, o parduos atsakovui už tą pačią 8490 Eur kainą. Pardavęs transporto priemonę atsakovui, ieškovas, išduoto įgaliojimo pagrindu, ją įregistravo VĮ „Regitra“ atsakovo vardu. Kadangi pirkimo-pardavimo sandoris tarp ieškovo ir atsakovo įvyko jo sudarymo metu, šalys rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Automobilio perdavimo ir įregistravimo atsakovo vardu dieną ir iki šiol atsakovas su ieškovu neatsiskaitė.

3Atsakovas UAB „Apela“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis asmeninės nuosavybės teise įsigijo automobilį IVECO-( - )17AV; ieškovo pateiktame transporto priemonės registracijos liudijime yra nurodyta, kad jo turėtojas nėra transporto priemonės savininkas. Nesutinka, kad ieškovo nuosavybės teisę į transporto priemonę patvirtina draudimo liudijimai, kadangi pagal CK 6.987 str., draudėjas nebūtinai turi būti draudžiamo objekto savininkas. Taipogi mano, kad pateiktas Nordea banko išlaidų orderis nepatvirtina mokėjimo už transporto priemonę fakto. Aplinkybes, kad transporto priemonę įsigijo UAB „Apela“ grindžia pardavėjo – vokiečių bendrovės „BAT “ – savininko F. F. išrašyta sąskaita Nr. ( - )., ir banko „V. B. eG“ kvitu. Prašo ieškinį atmesti.

4Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad Ieškovas pardavėjui už automobilį sumokėdamas iš asmeninių lėšų, laikė, kad jis yra transporto priemonės savininkas. Būtent todėl transporto priemonės registracijos liudijime bei draudimo pažymėjime bei draudimo liudijime nurodomi jo, o ne atsakovo duomenys. Mano, jog sąskaita nėra transporto priemonės nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kadangi pagrindinė PVM sąskaitos-faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Paaiškino, kad šalys bei N. K. buvo susitarę įsteigti įmonę, kurios veiklai buvo reikalingas krovininis automobilis su specialia gręžimo įranga. Ieškovui buvo pavesta nupirkti krovininį automobilį, įrangą. Kadangi transporto priemonės įsigijimo metu UAB „Žemgreda“ dar nebuvo įsteigta ir įregistruota, buvo nuspręsta automobilį pirkti UAB „Apela“ vardu, o jį įregistravus panaudos sutarties pagrindu perduoti UAB „Žemgreda“. Teigia, jog ieškovas su atsakovu žadėjo atsiskaityti po to, kai ji bus perduota atsakovui nuosavybės teise. Kadangi ieškovą ir UAB „Apela“ tuometį direktorių bei pagrindinį akcininką siejo ilgai trunkanti draugystė, ieškovas nereikalavo, kad būtų atsiskaityta prieš įregistruojant automobilį atsakovo vardu. Po transporto priemonės perdavimo atsakovui, R. Š. greitai mirė; transporto priemonė ir toliau buvo naudojama panaudos pagrindu, tačiau su ieškovu iki šiol neatsiskaityta.

5Atsakovas taipogi pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį, jog ieškovas iš VĮ „Regitra“ gavo transporto priemonės įsigijimą patvirtinantį dokumentą Nr. DE186056868, tačiau teismui šio dokumento nepateikė. Teigia, jog pagal VĮ „Regitra“ duomenis šis dokumentas yra transporto priemonės įsigijimą patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu ji įregistruota UAB „Apela“ vardu.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė palaikė ieškinį, bei jame ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad ieškovas nebūdamas UAB „Apela“ darbuotoju ar įgaliotu asmeniu, nupirko automobilį, už jį apmokėjo asmeninėmis lėšomis iš savo sąskaitos, jo vardu Vokietijoje automobilis apdraustas, ieškovas pasirašė važtaraštį. Paaiškino, kad kelto biliete vairuotoju nurodytas K. V., kadangi ieškovas neturėjo reikiamo vairuotojo pažymėjimo. Grįžęs ieškovas automobiliu 6 mėn. disponavo, vėliau pagal susitarimą perleido atsakovui; sąskaita atsakovo vardu buvo išrašyta, siekiant išvengti PVM pabrangimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas iš automobilio pirkimo-pardavimo nieko neuždirbo, jis buvo perkamas naujos įmonės veiklai. Teigia, jog ieškovas vertino, kad būtent jis nusipirko automobilį. Dėl pirkimo – pardavimo sąlygų, vadovaujasi LAT 2013-04-26 nutartimi 3K- 3-280/2013. Atstovės manymu susiklosčiusius santykius galima būti kvalifikuoti ir kaip finansavimo, t.y. kad ieškovas savo asmeninėm lėšom finansavo šį sandorį. Nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad pinigai buvo sumokėti Romualdui ar ieškovui; mano, jog atsakovo dokumentai tiktai parodo, kad atitinkama sąskaita buvo įtraukta į atsakovo buhalteriją, o kasos išlaidų orderiuose nenurodytas pagrindas. Pagal apyskaitą, sąskaita įmonei pateikta gegužės 30 dieną, o mokėjimai pradėti daryti dar prieš pateikiant sąskaitą, t.y. gegužės 22 d. Atsakovas neįrodo, kad tais kasos orderiais yra atsiskaityta.

7Ieškovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad UAB „Žemgreda“ nebuvo PVM mokėtoja, todėl su Romu susitarė, kad automobilį pirks UAB „Apela“ vardu. Jis mokėjo, nes jie trys kūrė UAB „Žemgreda“, ją finansavo; buvo šios įmonės direktorius ir akcininkas. UAB „Žemgreda“ veiklos metu nuolat primindavo G. M. (R. Š. pasekėjui), kuris skolos neneigdavo, tačiau tylėdavo. Praeitais metais gavo reikalavimą grąžinti atsakovui automobilį, kurį UAB „Apela“ davė naudotis UAB „Žemgredai“; todėl reikalavo atsiskaitymo. Atsakymo negavo. UAB „Žemgredos“ sprendimu buvo skolinamos lėšos iš akcininkų – tame tarpe iš ieškovo; taip buvo pirkta įranga. Įranga kainavo apie 150000. UAB „Apela“ 2008 metais suteikė Žemgredai įrangos įsigijimui 500000 paskolą. Nesutinka su buhalterės nurodytomis aplinkybėmis, kad įmonė neturėjo lėšų – tais pačiais metais UAB „Žemgredai“ buvo paskolinta 500 000 Lt.

8Atsakovo UAB „Apela“ atstovė advokatė. teismo posėdyje papildomai paaiškino ieškovas neįrodė, jog iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už transporto priemonę. Apmokėjimo dokumente nurodyta, kad mokėtojas UAB „Apela“; dokumente G. S. parašo nėra. Teigia, kad atsakovo pateikti dokumentai, t.y. 2008 m. gegužės mėn. apyskaita, kasos išlaidų orderiai, PVM sąskaita-faktūra, UAB „Apela“ apmokėjimas įrodo, kad Apela su atskaitingu asmeniu, kuris pateikė mokėjimo dokumentus, yra pilnai atsiskaičiusi ir niekam neskolinga. Atkreipė dėmesį, kad dėl 2008 m. skolos ieškovas kreipėsi tik 2014 m. Ant krovinio važtaraščio esantis ieškovo parašas nereiškia, kad jis pirko; važtaraštyje yra bendrovės „Apela“ pavadinimas, duomenys, taip pat PVM mokėtojo kodas. Jei transporto priemonę būtų pirkęs fizinis asmuo, būtų taikomas V. N., jog UAB „Žemgredos“ veiklai reikėjo pirkti įrangą, kuri kainavo 150000 Eur, t.y. panašiai, kiek UAB „Apela“ paskolino. Be to, buhalterė sakė, kad įmonė neturėjo pinigų ne sąskaitoje, o kasoje. Mirusiojo R. Š. sutuoktinė patvirtino, kad šeimos pinigai buvo paimti ir panaudoti automobiliui; susikaupus laisvų grynų pinigų, jie buvo grąžinti. Mano, kad ieškovo pateikti dokumentai gali tik patvirtinti, kad jis dalyvavo atsiimant automobilį. Įmonė negalėtų įtraukti turto į balansą, jei už jį nebūtų sumokėta; būtų įsipareigojimai. Kokie santykiai buvo buvusio direktoriaus su ieškovu, įmonė už tai neatsakinga.

9Ieškinys atmestinas.

10Pagal CK 6.305 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

11Ieškovas, savo argumentams, jog jis Vokietijoje asmeninės nuosavybės teise įsigijo krovininį automobilį, pateikė sunkvežimio savivarčio IVECO-Magirus (WJMB1DC8M04091257), registracijos liudijimą Nr. OS-135Z (susidedantį iš dviejų dalių – transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninio paso), išduotą 2008-01-10 ieškovo G. S. vardu, taip pat 2008-01-07 Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriaus išlaidų orderį, patvirtinantį, jog ieškovas G. S. iš savo sąskaitos paėmė 15000 eurų sumą. Vokietijos bendrovės AB „A. V.“ išduotame draudimo pažymėjime yra duomenys, jog minėtas krovininis automobilis buvo apdraustas laikotarpiui nuo 2008-01-01 iki 2008-01-24 ir draudėju nurodytas G. S.. Taip pat šį automobilį, kaip draudėjas, ieškovas apdraudė ir Lietuvos draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Tai patvirtina 2008-06-04 sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis bei draudimo liudijimas, išduotas laikotarpiui nuo 2008-06-04 iki 2008-07-03. Atsakovas UAB „Apela“ 2008-06-02 išdavė įgaliojimą, kuriuo G. S. įgaliojo įregistruoti automobilį Iveco-Magirus 110-17AW, ir pasirašyti visus su tuo susijusius dokumentus. 2008-06-12 ieškovas VĮ „Regitrai“ pateikė prašymą įregistruoti transporto priemonę UAB gamybinės komercinės firmos „Apela“ vardu, pridėdamas transporto priemonės registravimo užsienyje liudijimą UW286960, automobilio įsigijimą patvirtinantį dokumentą DE186056868 bei draudimo liudijimą (nurodyta TP įsigijimo data 2008-01-09). Susitarimui apie automobilio pirkimo aplinkybes naujai kuriamos įmonės veiklai pagrįsti ieškovas pateikė UAB „Žemgreda“ Steigimo sutartį, kurią G. S., N. K. ir UAB „Apela“ pasirašė 2008-02-07, šios įmonės registravimo pažymėjimas išduotas 2008-02-12. 2008-06-12 UAB „Apela“ ir UAB „Žemgreda“ pasirašė automobilio Iveco 110-17, valst. Nr. ( - ) panaudos sutartį Nr. 080612-01. Atsakovas argumentus, kad būtent UAB „Apela“ nusipirko ginčo krovininį automobilį, grindžia Vokietijoje esančios įmonės „BAT“ savininko F. F. 2008-01-09 išrašyta sąskaita Nr. ( - ), atsakovui UAB „Apela“ 8490 Eur sumai už panaudotą automobilį Iveco110-17AW, taip pat 2008-01-10 kvito („V. B. eG“ Osnabriuko žemėje) kopija, patvirtinančia 8490 Eur sumokėjimą „BAT Trade“, F. F. grynaisiais pinigais. Kvito grafoje – „kliento referencinis numeris, mokėjimo paskirtis, jei reikia – mokėtojo pavardė ir adresas (tik gavėjui)“ nurodyta Re ( - ); Apela, A. T. pat atsakovas, teigdamas, kad įmonė su ginčo krovininio automobilio mokėjimo dokumentus pateikusiu asmeniu yra atsiskaičiusi, pateikė 2008 m. gegužės mėnesio UAB „Apela“ ūkinių išlaidų avanso apyskaitą, į kurią įtraukta 29314,27 Lt suma. Suvestinėje yra duomenys, kad ši suma išmokėta BAT Trade (dok. Nr. 2636, t.y. atitinka BAT Trade įmonės sąskaitoje už transporto priemonę nurodytą kliento numerį); data 05-30. Aplinkybėms, kad direktoriui minėta suma buvo išmokėta pagrįsti, pateikė kasos išlaidų orderius, išduotus laikotarpiu nuo 2008-05-22 iki 2008-07-23 d. iš viso 36000 Lt sumai (mokėjimai po 4000 Lt). Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

12Vertinant šioje byloje šalių pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jis savo asmeninės nuosavybės teise nusipirko ginčo krovininį automobilį IVECO-Magirus. Šiuos ieškovo argumentus paneigia dauguma rašytinių įrodymų – sąskaita už perkamą transporto priemonę buvo išrašyta atsakovo vardu, mokėjimo kvite klientu taipogi nurodyta UAB „Apela“, registruojant automobilį VĮ „Regitra“, kaip įsigijimo dokumentas buvo pateikta atsakovui UAB „Apela“ išrašyta sąskaita. Kaip minėta, transporto priemonės registravimo liudijime, kuris išduotas ieškovo G. S. vardu, nurodyta, kad minėtas asmuo nėra transporto priemonės savininkas. Draudimo dokumentai, nors 2008-06-04 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 7.1 p. nurodyta, kad draudėjas visada yra savininkas, negali būti laikomi transporto priemonės nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Teismas pažymi, kad ieškovo argumentai yra prieštaringi - jis neneigia, kad automobilį pirko UAB „Apela“ vardu, tačiau taipogi teigia, kad jokio įgaliojimo veikti šios įmonės vardu neturėjo. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad ieškovui išrašyta sąskaita Nr. 3.760 už nakvynę (dviems asmenims) (laikotarpiui nuo 2008-01-09/ 01-11), patvirtina tik ieškovo buvimą Vokietijoje ginčo automobilio pirkimo metu. 2008-01-11 Sąskaita Nr. ( - ), už sunkvežimio transportavimą laivu išrašyta klientui K. V.. Krovinio važtaraštyje Nr. ( - ), ieškovas G. S. nurodytas transporto priemonės vairuotoju; dokumente yra šalia pardavėjo duomenų, nurodyti UAB „Apela“ duomenys; taip pat PVM mokėtojo kodas LT860683811. Ieškovo atstovės nurodytoje Lietuvos A. T. 2013-04-26 nutartyje 3K-3-280/2013 pasisakyta dėl nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo–pardavimo sutartį perėjimo momento, t.y., kad jis nustatomas pagal bendrąsias CK 6.317, 6.318 straipsnių taisykles, o automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Šiuo atveju, tarp šalių yra kilęs ginčas ne dėl nuosavybės teisių perėjimo momento, o dėl sandorio šalių. Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kad būtent jis nusipirko automobilį savo nuosavybėn ir vėliau jį pardavė atsakovui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad susiklosčiusius santykius galima kvalifikuoti finansavimo santykiais, t.y., kad ieškovas finansavo sandorį. Teismo manymu, toks aplinkybių vertinimas neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių. Be to, pats faktas, kad ieškovas prieš kelionę į Vokietiją iš savo sąskaitos nusiėmė 15000 Eur sumą, savaime nepatvirtina, jog šie pinigai buvo panaudoti apmokėjimui už ginčo automobilį. Kaip minėta, mokėjimo kvite ieškovo duomenys nenurodyti. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo įsipareigojimą atsiskaityti ieškovui už transporto priemonę 2008 m. birželio mėn., kelia abejonių ir dėl to, jog ieškovas į teismą kreipėsi tik 2014 metais, nors buvęs UAB „Apela“ direktorius R. Š., kuris buvo ieškovo draugas, mirė 2008 metais. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, mirusiojo UAB „Apela“ direktoriaus R. Š. sutuoktinė, teigė, jog automobilio pirkimui R. Š. naudojo jų santuokines lėšas; nurodė, jog sutuoktinis sakė, kad pirks mašiną verslui, todėl reikės paimti iš santuokinių lėšų 30000 Lt; pinigus grąžino UAB „Apela“, tačiau ne iš karto – aplinkybes žino, kadangi kalbėjosi, juo pasitikėjo. Nors atsakovo pateiktuose UAB „Apela“ kasos išlaidų orderiuose nėra nurodyta, už ką konkrečiai direktoriui R. Š. išduodami pinigai, teismo posėdyje apklausta liudytoja UAB „Apela“ buhalterė S. K., paaiškino, kad iš karto nebuvo atsiskaitoma, nes nuolat trūkdavo lėšų, ir įmonė už automobilį nurodytą sumą išmokėjo dalimis - po 4000 Lt. Grįžus į darbą, ta suma buvo pasidengusi (paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2008-06-13 iki 2008 metų rugpjūčio mėnesio nedirbo). Taip pat liudytoja paaiškino, kad transporto priemonė įtraukta į įmonės balansą pagal sąskaitą-faktūrą ir mokėjimo dokumentą. Įmonėje buvo rašoma kuro avanso apyskaita, ūkinių prekių apyskaita ir prekių avanso apyskaita; tuomet daroma suvestinė, o kiek skolinga ir kiek gavo – matydavosi kituose dokumentuose.

13Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, t.y. rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad jis ginčo transporto priemonę IVECO-Magirus nusipirko asmeninės nuosavybės teise, taip pat neįrodė aplinkybių apie atsakovo UAB „Apela“ įsipareigojimą ieškovui sumokėti automobilio pirkimo kainą, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

14Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas už atsiliepimo surašymą patyrė 868,86 Eur (3000 Lt) išlaidų, už advokatės atstovavimą teisme – 200 Eur (690,56 Lt), už VĮ „Regitra“ informaciją – 7,72 Eur (26,65 Lt), už dokumentų vertimą – 18,22 Eur (62,92 Lt), t.y. iš viso 1094,80 Eur (3780,13 Lt), todėl ši suma priteistina iš ieškovo.

15Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,

Nutarė

16Ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovo G. S., a.k. ( - ) atsakovui UAB „Apela“ (į.k. ( - )) 1094,80 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai