Byla 2SA-310-577/2013
Dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., UAB „Viršuliškių būstas“ bei UAB „Karoliniškių būstas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., UAB „Viršuliškių būstas“ bei UAB „Karoliniškių būstas“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėja L. Č. kreipėsi į teismą su skundu ir nurodė, kad 2013-04-18 antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 priėmė patvarkymą Nr. Sl-85322 dėl turto arešto, kuriuo vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18811-141/2013, areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausantį statinį (unikalus Nr. ( - )) bei nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius, be to, 2013-04-23 antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 priėmė patvarkymus Nr. S1-85994, S1-85995 bei S-185996 sustabdyti lėšų išmokėjimą, kuriais areštavo pareiškėjos banko sąskaitose esančias pinigines lėšas 105 995,91 Lt sumai. Pareiškėja nurodė, kad antstolis D. Š., areštuodamas pareiškėjos turtą, pirmiausia turėjo išsiaiškinti pareiškėjos turimą nekilnojamą ir kilnojamą turtą, o esant abejonių dėl turto vertės, antstolis privalėjo skirti turto ekspertizę ir tik nustatęs turto vertę, antstolis turėjo teisę areštuoti turtą, bet tik tiek, kiek yra numatyta dokumente, sankcionuojančiame tokį antstolio veiksmą. Pareiškėja taip pat nurodė, jog jos nekilnojamojo turto vertė yra 879 974 Lt, vertybinių popierių vertė 10 000 Lt, o nutartimi laikinosios priemonės pritaikytos tik 105 995,91 Lt sumai. Pareiškėjos nuomone, iš dokumentų turinio matyti, kad hipoteka užtikrinto įsipareigojimo dydis yra ženkliai mažesnis, nei pareiškėjai priklausančio turto vertė, tačiau nepaisant to, antstolis D. Š. S1-85322 patvarkymu areštavo didesnės vertės turtą nei nutartimi buvo numatytas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydis. Be to, papildomai neteisėtai buvo areštuotos banko sąskaitose esančios pareiškėjos lėšos 105 995,91 Lt sumai. Pareiškėja nurodė, jog augina ir išlaiko mažametį vaiką, kuriam yra būtinas išlaikymas, todėl antstolis D. Š. negalėjo areštuoti lėšų, kurios yra būtinos jos pragyvenimui ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėja prašė panaikinti: 2013-04-18 antstolio D. Š. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 dėl turto arešto Nr. Sl-85322; 2013-04-23 antstolio D. Š. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 Nr. Sl-85994; 2013-04-23 antstolio D. Š. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 Nr. Sl-85995 bei 2013-04-23 antstolio D. Š. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/01100 Nr. Sl-85996.

4Antstolis D. Š. atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, kad vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei neturėdamas informacijos apie pareiškėjos turtą, ėmėsi savarankiškų veiksmų, nustatant pareiškėjos turtą; 2013-04-18 patvarkymu įpareigojo pareiškėją, kaip to reikalauja ir CPK 645 str. nuostatos, per penkias dienas pateikti informaciją apie savo turimą turtą ir taip pat pateikti savo pasiūlymus dėl areštuoto turto rinkos vertės, pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali apsiriboti vien formalia turto paieška, kadangi antstoliui yra keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įvertinti aprašomąjį turtą bei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti realiai. Antstolis D. Š. nurodė, jog aprašė pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą bei skolininkei priklausančias paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Nurodė, kad, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ duomenų, pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir taip pat yra įregistruotos žymos apie įsiskolinimą už įkeistą turtą, todėl turto apraše antstolis D. Š. areštuoto turto vertės nenustatinėjo, nes vien hipoteka įkeisto turto areštas ieškinio patenkinimo atveju neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo, kadangi teismo sprendimo įvykdymas besąlygiškai priklausytų nuo kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, o tuo atveju, jeigu hipotekos kreditorius nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima (CPK 746 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis D. Š. aprašė ir pareiškėjai priklausančias akcijas bei sustabdė piniginių lėšų išmokėjimą pareiškėjai priklausančiose banko sąskaitose. Antstolis pažymėjo, kad rinkos kaina turi būti nustatinėjama vertinimo momentui, be to, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, pareiškėjos nurodyta turto vertė buvo nustatyta 2008-06-06 dieną (žemės sklypo) bei 2008-10-23 dieną (namo), tačiau nuo 2008 metų iki šiol nekilnojamojo turto sektoriuje įvyko žymių pokyčių, dėl kurių nekilnojamojo turto rinkos vertė ženkliai smuko, t. y. kai kurio turto netgi keletą ar keliasdešimt kartų. Antstolis nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, vidutinė rinkos vertė, galiojanti nuo 2013-01-01, yra 538 000 Lt (432 000 Lt namas bei 106 000 Lt žemės sklypas), be to, pareiškėjos pateikta pažyma apie paskolų likučius patvirtina tą aplinkybę, jog pareiškėjos įsiskolinimas įkaito turėtojui sudaro 514 559,77 Lt sumą, o iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Antstolis D. Š. nurodė, kad sutinkamai su CPK 152 str. 1 d. nuostatomis, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma skubiai, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas apie tai, jog antstolis turėjo pirmiausiai nustatyti turto vertę ir tik tuomet areštuoti turtą, todėl tik antstoliui gavus duomenų apie areštuoto turto vertę, yra galimas pirminis turto aprašo patikslinimas ar pakeitimas, be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, yra leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Antstolis nurodo, kad 2013-04-29 raštu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad remdamasi CPK 148 str. nuostatomis, pareiškėja turi teisę kreiptis į nutartį priėmusį teismą, kad teismas vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeistų kita laikinąja priemone. Taigi antstolis D. Š. prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5Išieškotojai UAB „Karoliniškių būstas“ bei UAB „Viršuliškių būstas“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-12 nutartimi konstatavo, jog UAB „Karoliniškių būstas“ bei UAB „Viršuliškių būstas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi išieškotojai pateikė pakankamai įrodymų, tikėtinai pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, be to, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdoma skubiai, o antstolis D. Š., vykdydamas minėtą teismo nutartį, areštavo pareiškėjai priklausantį turtą 105 995,91 Lt sumai ir areštuota suma neviršija teismo nurodytos sumos, o minėti patvarkymai yra priimti laikantis visų įstatymų nuostatų. Išieškotojai nurodė, kad pareiškėja turėjo galimybę pateikti savo siūlymus dėl areštuoto turto rinkos vertės ir apie šią galimybę pareiškėja 2013-04-18 buvo informuota patvarkymu bei buvo įpareigota pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau minėto patvarkymo reikalavimų pareiškėja neįvykdė. Išieškotojai taip pat nurodė, jog antstolis D. Š., areštuodamas pareiškėjai priklausantį turtą, įvertino tą aplinkybę, kad turtas yra įkeistas kitam kreditoriui ir dėl šios priežasties iš šio turto įmanoma būtų išieškoti tik pareiškėjos kito kreditoriaus sutikimu, todėl vien tokio turto areštas negali užtikrinti kreditorių interesų apsaugos, be to, pati pareiškėja savo turtą vertina pagal 2008 rinkos kainas, nors visiems yra gerai žinoma aplinkybė, jog šiuo metu nekilnojamojo turto kainos yra ženkliai sumažėjusios.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 584 str. 1 d. 1 p. nuostatas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 nutartis yra antstoliui privalomas vykdyti dokumentas ir vykdytinas skubiai, todėl buvo atmesti pareiškėjos argumentai apie tai, kad antstolis D. Š. turėjo pirmiausiai nustatyti areštuotino turto vertę ir tik po to areštuoti minėtą turtą. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neįvykdė antstolio D. Š. teisėtų reikalavimų, t. y. 2013-04-18 patvarkymu pareiškėjai nustatyto įpareigojimo per penkias dienas pateikti informaciją apie pareiškėjos visą turimą turtą bei pateikti savo pasiūlymus dėl areštuoto turto rinkos vertės, todėl antstolis D. Š. teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos areštuotiną turtą įkainojo šiuo metu esančiomis rinkos kainomis, todėl ir šioje dalyje pareiškėjos argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Taip pat pirmos instancijos teismas sutiko su antstolio D. Š. argumentais apie tai, jog šiuo atveju vien hipoteka įkeisto turto areštas ieškinio patenkinimo atveju neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo, kadangi priimto sprendimo įvykdymas besąlygiškai priklausytų nuo kreditoriaus valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, o tuo atveju, jeigu hipotekos kreditorius nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių apie tai, jog areštuotino turto vertė šiuo metu yra ženkliai didesnė, todėl pareiškėjos argumentai ir šioje dalyje buvo atmesti kaip nepagrįsti. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 145 str. 6 d., areštavus pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, yra leidžiama su jomis atlikti operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, tačiau iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, jog pareiškėja neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 nutarties bei sutinkamai su CPK 148 str. 1 d. nuostatomis neteikė teismui prašymo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita laikinąja apsaugos priemone, todėl buvo atmesti ir pareiškėjos argumentai apie tai, kad antstolis D. Š., vykdydamas minėtą teismo nutartį, pažeidė CPK 176 str. – 179 str.

7Pareiškėja L. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį ir jos skundą patenkinti. Apeliantė nurodo, kad teisinis reglamentavimas imperatyviai įpareigoja antstolį areštuoti turtą tik nustačius jo vertę (CPK 681 str. 1 d.). Esant abejonių dėl turto vertės, antstolis privalo skirti turto ekspertizę ir, tik nustatęs turto vertę, antstolis turi teisę areštuoti turtą, bet tik tiek, kiek yra numatyta dokumente, sankcionuojančiame tokį antstolio veiksmą. Pareiškėjos teigimu, antstolis iš viso turto vertės nenustatinėjo ir iki šiol nėra ėmęsis jokių veiksmų, kad nustatytų turto rinkos vertę, nors pareiškėja ir yra ją nurodžiusi. Apeliantės įsitikinimu, taip elgdamasis antstolis pažeidė imperatyvias CPK normas bei jos teisėtus interesus, todėl 2013-04-18 patvarkymas Nr. S1-85322, kuriuo buvo areštuotas apeliantės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės nuomone, taip pat naikintini ir antstolio patvarkymai, kuriais buvo areštuotos lėšos, esančios apeliantei priklausančiose banko sąskaitose. Apeliantė teigia, kad Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir statinio (unikalus Nr. ( - )) vidutinė rinkos vertė yra 879 974 Lt, o į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantės nuomone, kol jos nurodyti duomenys nėra nuginčyti, tol ji neturėjo pareigos įrodinėti, kad turto vertė yra būtent 879 974 Lt, kadangi tokia vertė yra preziumuojama, o tokią prezumpciją turi paneigti antstolis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimo pareigų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Be to, apeliantės nuomone, vien ta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos tam tikru metu buvo sumažėjusios, negali reikšti, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra neteisingi. Siekiant paneigti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, būtina atlikti individualų turto vertinimą, tačiau antstolis areštuodamas turtą iš viso turto vertės nevertino. Apeliantė tvirtina, kad jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 879 974 Lt, šie duomenys nėra paneigti įstatymų numatyta tvarka, todėl jais reikia ir vadovautis. Taip pat apeliantė pažymi, kad CPK normos nenumato, kad hipoteka įkeistas daiktas būtų areštuojamas ar vertinamas kitokia tvarka nei neįkeistas, todėl daikto realizavimo specifika negali pažeisti skolininko teisių ir pareigų, t.y. negali būti areštuojama daugiau turto nei numatyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė pažymi ir tai, kad jos turimo nekilnojamojo turto pakanka teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui net atsižvelgiant į tai, kad turimas nekilnojamasis turtas yra užtikrintas hipoteka, kas savaime nereiškia, kad iš turto nebus galima išieškoti, ar kad turto vertė yra kitokia nei kad yra nurodyta viešame registre. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad hipoteka užtikrinto įsipareigojimo dydis yra ženkliai mažesnis nei jai priklausančio nekilnojamojo turto vertė. Taigi apeliantė, remdamasi išdėstytais argumentais, teigia, kad skundžiami antstolio patvarkymai turėjo būti panaikinti. Be to, apeliantė pabrėžia, kad ji augina ir išlaiko mažametį vaiką, kuriam yra būtinas išlaikymas, todėl iš lėšų, kurios yra būtinos apeliantės pragyvenimui ir jos vaiko išlaikymui, negali būti išieškoma, todėl jos negali būti areštuojamos. Apeliantė teigia, kad nepaisant to, ar nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra numatytos išimtys dėl teisės vykdyti operacijas su areštuotomis piniginėmis lėšomis, tai nepanaikina antstoliui draudimo areštuoti turtą, į kurį išieškojimas negali būti nukreiptas.

8Išieškotojai UAB „Karoliniškių būstas“ bei UAB „Viršuliškių būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą. Išieškotojų nuomone, apeliantė neadekvačiai pagal 2008 m. kainas vertina jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Išieškotojai pažymi, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. įvyko esminių pasikeitimų nekilnojamojo turto rinkoje, kurie lėmė ir esminį nekilnojamojo turto kainų kritimą. Išieškotojų nuomone, antstolis pagrįstai areštavo pareiškėjos turtą vertindamas jo vertę pagal rinkos sąlygas ir aplinkybes, jog turtas yra įkeistas bankui. Išieškotojai atkreipia dėmesį, kad pareiškėja turtą vertina pagal 2008 m. rinkos kainas, nors pagal CPK 681 str. 1 d. turto kaina turi būti vertinama pagal vertinimo dieną esančias rinkos kainas. Be to, antstolis, vertindamas turtą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti turto nuvertėjimą. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomos skubiai, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad antstolis prieš areštuodamas nekilnojamąjį turtą turėjo nustatyti turto vertę. Išieškotojai skeptiškai vertina ir apeliantės teiginius dėl jos ir vaiko interesų pažeidimo ir atkreipia dėmesį, kad antstolis neareštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų bei grynųjų pinigų. Išieškotojų nuomone, nors niekur ir nėra reglamentuota, kad hipoteka įkeistas turtas būtų areštuojamas ar vertinamas kita tvarka, tačiau šiuo atveju būtina remtis ne tik teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, bet ir teisingumo bei protingumo principais.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis D. Š. 2013-04-18 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 105 995,91 Lt sumai pareiškėjos L. Č. atžvilgiu išieškotojų UAB „Viršuliškių būstas“ bei UAB „Karoliniškių būstas“ naudai (vykd. b.l. 19). Šioje vykdomojoje byloje buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai ir pareiškėjai 2013-04-18 buvo išsiustas antstolio D. Š. patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. S1-85323, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti informaciją apie pareiškėjai priklausantį turtą (vykd. b.l. 20). Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos nuosavybės teise turimas turtas, t. y. 0,1500 ha žemės sklypas bei vienbutis namas, esantys adresu ( - ), yra įkeistas AB DnB Nord bankui 172 422,14 EUR paskolos užtikrinimui (vykd. b.l. 10-13). Iš 2013-04-18 turto aprašo turinio matyti, kad buvo areštuotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. 1/1 dalis 0,1500 ha žemės sklypo ir 1/1 vienbučio namo, esančių adresu ( - ), bei vertybiniai popieriai, t. y. 100 vienetų UAB „Namų valdyba“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 10 000 Lt, ir pareiškėjai buvo išaiškinta tai, kad ji turi teisę per tris darbo dienas nuo turto aprašo gavimo dienos pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo (vykd. b.l. 21-23). Iš 2013-04-18 patvarkymo dėl turto arešto Nr. S1-85322 turinio nustatyta, jog antstolis D. Š. informavo pareiškėją apie apribotas teises į jos turtą, nurodytą apraše, bei paprašė? per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti pasiūlymus dėl areštuoto turto įkainojimo ir nurodė, kad nepateikus pasiūlymų, turtas bus įkainotas rinkos kainomis (vykd. b.l. 24). Antstolis D. Š. 2013-04-23 priėmė patvarkymus sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. S1-85994, Nr. S1-85995 bei Nr. S1-85996 (vykd. b.l. 34-36). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos turinio matyti, jog vienbučio namo, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė sudaro 432 000 Lt sumą ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) , vidutinė rinkos vertė sudaro 106 000 Lt (vykd. b.l. 39-40). Kadangi pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir yra įregistruotos žymos apie įsiskolinimą už įkeistą turtą, antstolis nurodė, kad vien hipoteka įkeisto turto areštas ieškinio patenkinimo atveju neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo, todėl antstolis D. Š. aprašė ir pareiškėjai priklausančias vardines akcijas bei sustabdė piniginių lėšų išmokėjimą pareiškėjai priklausančiose banko sąskaitose.

12Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Taigi pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją, neišeidamas už jos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-341/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-40/2010).

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto vertės. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad iš nurodytos teisės normos matyti, kad antstolis gali skirti ekspertizę tik dviem atvejais: 1) išieškotojui ar skolininkui nesutinkant su turto verte; 2) jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pastebėtina, kad abejones dėl turto įvertinimo gali sukelti tik kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju antstolis remiasi VĮ Registrų centro duomenimis apie vidutinę rinkos kainą pagal unikalų numerį, iš kurių matyti, kad vienbučio namo (unikalus Nr. ( - )) vidutinė rinkos vertė sudaro 432 000 Lt, o žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) vidutinė rinkos vertė sudaro 106 000 Lt sumą. Tuo tarpu apeliantė remiasi 2008 m. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kur nurodoma, jog minėtų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertė buvo 879 974 Lt.

14Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos pateiktuose įrodymuose nekilnojamas turtas įvertintas 2008 metais, t. y. prieš 2008 m. kilusią pasaulinę finansų krizę, kai nekilnojamojo turto kainos buvo gerokai didesnės. Šiuo metu nekilnojamojo turto kainos ženkliai kritusios, todėl akivaizdu, kad nekilnojamojo turto vertė šiuo metu negali būti tokia pat, kokia buvo 2008 metais. Be to, turtas nusidėvi, jo vertė krenta, 2008 metais buvusios nekilnojamojo turto kainos ženkliai skiriasi nuo dabartinių ir neatitinka šiuo metu nekilnojamojo turto kainų, todėl vadovautis įrodymais, kuriuose turtas įkainotas 2008 metais, nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti įrodymai nekelia objektyvių ir pagrįstų abejonių areštuoto turto verte, nes, kaip jau ir buvo minėta, akivaizdu, kad nekilnojamojo turto kainos 2008 m. ir 2013 m. neabejotinai skiriasi.

15Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių antstolio nurodytą turto vertę, taip pat įrodymų dėl nustatytos turto kainos neatitikimo rinkos vertei, į tai, kad pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina areštuoto turto vertę tik 2008 metais, o ne jį areštuojant, konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog ginčo turto kaina neatitinka šio turto realios rinkos vertės. Pareiškėjai nepateikus jokių aktualių duomenų apie nekilnojamojo turto rinkos kainas, antstoliui nekilo pagrįstų abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis teisėtai neskyrė ekspertizės ir pagrįstai rėmėsi viešais duomenimis nustatinėdamas nekilnojamojo turto rinkos kainą. Taigi, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, areštuoto nekilnojamojo turto vertė sudaro 538 000 Lt.

16Pažymėtina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010).

17Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos nuosavybės teise turimas turtas, t. y. 0,1500 ha žemės sklypas bei vienbutis namas, esantys adresu ( - ), yra įkeistas AB DnB Nord bankui 172 422,14 EUR paskolos užtikrinimui (vykd. b.l. 10-13). Taip pat, nagrinėjant šį klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš pareiškėjos pateiktos 2013-04-29 pažymos apie paskolų likučius matyti, jog pareiškėjos paskolų likučiai iš viso sudarė 514 559,77 Lt (b.l. 12). Tuo tarpu įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra tik 538 000 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su antstolio pozicija, kad vien hipoteka įkeisto turto areštas ieškinio, kurio suma 105 995,91 Lt, patenkinimo atveju neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo, todėl akivaizdu, jog vien pareiškėjos nekilnojamojo turto areštas neužtikrina galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymo, todėl antstolis areštavo ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius bei apeliantei priklausančiose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais veiksmais būtent aukščiau minėtas pareigas nagrinėjamu atveju antstolis ir įvykdė.

18CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuris griežtai apibrėžia antstolio veiklos ribas.

19Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje aiškiai yra nurodyta, kad pirmiausiai yra areštuojamas pareiškėjai priklausantis nekilnojamas/kilnojamas turtas 105 995,91 Lt vertės sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, ir tik nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuojamos trūkstamai sumai piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ar esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 145 str. 6 d., areštavus pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, yra griežtai leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra nurodyta jokių išimčių, kada būtų galima atlikti operacijas su areštuotomis lėšomis. Pabrėžtina, kad minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini apeliantės argumentai, kad antstolis areštuodamas visas lėšas, esančias apeliantei priklausančiose banko sąskaitose, elgėsi neteisėtai.

20Apeliantei pakartotinai išaiškintina, kad remdamasi CPK 148 str. nuostatomis ji turi teisę kreiptis į nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmusį teismą su prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita laikinąja apsaugos priemone.

21Be to, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

22Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl 2013-04-23 antstolio patvarkymų Nr. S1-85994, S1-85995, S1-85996 ir 2013-04-18 antstolio patvarkymo Nr. S1-85322 panaikinimo, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. pareiškėja L. Č. kreipėsi į teismą su skundu ir nurodė, kad 2013-04-18... 4. Antstolis D. Š. atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, kad... 5. Išieškotojai UAB „Karoliniškių būstas“ bei UAB „Viršuliškių... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi... 7. Pareiškėja L. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 8. Išieškotojai UAB „Karoliniškių būstas“ bei UAB „Viršuliškių... 9. Atskirasis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Iš... 12. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos... 13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto... 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos pateiktuose... 15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepateikė jokių objektyvių... 16. Pažymėtina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų... 17. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad... 18. CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas... 19. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d.... 20. Apeliantei pakartotinai išaiškintina, kad remdamasi CPK 148 str. nuostatomis... 21. Be to, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra... 22. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti...