Byla e2A-1063-431/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Kos Invest“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje: asociacija „Antakalnio laisvalaikio ir poilsio klubas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas prašė nutraukti 1994 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/95-8381, pakeistą 2013 m. birželio 5 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-182, 2014 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-453 bei 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 49SŽN-101-(14.49.57.), sudarytą su UAB „Kos Invest“, taikyti teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmes – įpareigoti atsakovę UAB „Kos Invest“ per šešis mėnesius atlaisvinti išnuomotą valstybinės žemės sklypą, nusikeliant jame esantį statinį – sporto aikštyną (lauko teniso aikštelę, tinklinio aikštelę, krepšinio aikštelę, futbolo lauką, tvorą, regadolo dangą, regapozo dangą, kiemo aikštelę), o jeigu tai neįmanoma, šį statinį nugriauti, perleisti žemės sklypo savininko nuosavybėn (žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu) arba trečiajam asmeniui (žemės sklypo savininko sutikimu).
  1. Nurodė, kad 1994 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Vilniaus miesto valdyba be aukciono iki 2093 m. išnuomojo Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ (dabartinis pavadinimas – asociacija „Antakalnio laisvalaikio ir poilsio klubas“) 22584 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kurio pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – eksploatuoti stadioną. Galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį sutartyje nebuvo nenumatyta. Nekilnojamojo turto registre 1995 m. rugpjūčio 4 d. buvo įregistruotas minėtame žemės sklype pastatytas ir nuomininkui priklausantis sporto aikštynas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai.
  1. Šalys 2013 m. birželio 5 d. susitarimu pakeitė 1994 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, numatydamos galimybę Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar pobūdį) nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą.
  1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimu buvo patvirtintas išnuomoto žemės sklypo detalusis planas, kurio sprendiniais numatytas šio sklypo padalijimas į du žemės sklypus: 18744 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 1, jo 12450 kv. m ploto dalyje nustatant gyvenamųjų teritorijų G (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų G2) žemės naudojimo būdą (pobūdį) ir numatant daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, o 6324 kv. m dalyje nustatant komercinės paskirties objektų teritorijų K (prekybos paslaugų ir pramogų objektų teritorijų K1) žemės naudojimo būdą (pobūdį) ir numatant modernios futbolo treniruočių aikštės su privaloma infrastruktūra įrengimą. 3802 kv. m žemės sklypą Nr. 2, nustatant atskirųjų želdynų teritorijų E (rekreacinės paskirties želdynų E1) naudojimo būdą (pobūdį). Nacionalinės žemė tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu 22584 kv. m valstybinės žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus – 1874 kv. m ploto žemės sklypą ir 3802 kv. m ploto žemės sklypą. Atitinkamai 2014 m. gruodžio 18 d. buvo pakeista ir 2,2584 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartis, taip pat numatant galimybę keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka.
  1. Asociacija „Antakalnio laisvalaikio ir poilsio klubas“ 2015 m. kovo 10 d. sporto aikštyno pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė sporto aikštyną atsakovei UAB „Kos Invest“. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „Kos Invest“ 2015 m. kovo 24 d. susitarimu buvo pakeistas valstybinės žemės sklypo nuomininkas asociacija “Antakalnio laisvalaikio ir poilsio klubas“ į UAB „Kos Invest“. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 11 d. įsakymu nuspręsta perduoti neatlygintinai naudotis 99 metams Vilniaus miesto savivaldybei 3802 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatytoms savarankiškoms savivaldybių funkcijoms vykdyti.
  1. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi 22 584 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas sporto aikštynui (stadionui) eksploatuoti, nenumatant galimybės keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, todėl nuomininkas privalo minėtą valstybinės žemės sklypą naudoti jame esančio sporto aikštyno eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį. Minėtą žemės sklypą, nenuraukiant be aukciono sudarytos nuomos sutarties ir nesudarant naujo sandorio aukciono būdu, naudoti ne minėto sporto aikštymo eksploatacijai, o kitai veiklai negalima, nes tai neatitinka minėto sporto aikštyno tiesioginės paskirties. Šiuo metu sporto aikštynas patenka ir yra išdėstytas sklypo dalyje, patenkančioje į bendrojo plano vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, šiuo metu pertvarkytą į atskirą 1,8774 ha žemės sklypą. Nuomininkės iniciatyva minėto žemės sklypo naudojimo būdas buvo pakeistas į neatitinkantį sklype esančio sporto aikštyno tiesioginės paskirties naudojimo būdą. Todėl valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį ir egzistuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas nutraukti su atsakove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu. Nutraukus valstybinės žemės numos sutartį, yra pagrindas taikyti CK 4.104 straipsnyje numatytas teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmes, t. y. įpareigoti valstybinės žemės nuomininką per protingą terminą atlaisvinti išnuomotą valstybinės žemės sklypą, nusikeliant jame esantį statinį, o jeigu tai neįmanoma, perleisti jį žemės sklypo savininko nuosavybėn arba žemės sklypo savininko sutikimu trečiajam asmeniui.
  1. Atsakovė UAB „Kos Invest“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog detaliuoju planu nustatyta, kad sklype įrengtą socialinę infrastruktūrą atsakovė siekia perleisti Vilniaus miesto savivaldybei. Todėl buvo sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimo 4.1 punktą statybą leidžiantys dokumentai daugiabučių gyvenamųjų namų statybai gali būti išduoti tik įrengus futbolo aikštę su žiūrovų tribūnomis ir pagalbinėmis patalpomis bei kartu su sklypo dalimi neatlygintinai perdavus Vilniaus miesto savivaldybei pagal pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį. Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nesikeitė. Valstybinės žemės sklypo nuomotojas yra sutikęs, kad atsakovė galės keisti sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminus.
  1. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sutiko su ieškiniu.
  2. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti..

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  1. Teismas nustatė, jog buvo pagrindas išnuomoti pradiniam stadiono savininkui Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ nuosavybės teise priklausančiam statiniui – sporto aikštynui eksploatuoti. Sporto aikštyno statybos teisėtumą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Byloje taip pat nėra įrodymų, paneigiančių sporto aikštyno naudojimą pagal paskirtį. Minėtas statinys nėra laikinas, jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas, jam suteiktas unikalus numeris. Taigi šio statinio eksploatacijai yra reikalinga turėti žemės sklypo nuomos teisę ir tokio poreikio išnykimą patvirtinančių įrodymų nėra. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su atsakove UAB „Kos Invest“ sudaryta pastarajai esant minėtame valstybiniame žemės sklype esančio statinio savininke. Taigi, buvo visi CK 6.551 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai sudaryti ieškovo prašomą nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka ir minėti pagrindai nėra išnykę.
  1. Nors atsakovė UAB „Kos Invest“ 2015 m. kovo 26 d. ir vėlesniais prašymais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl „Stadiono ir jį aptarnaujančių statinių statybos projekto“ ir Daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projekto“ specialiųjų architektūrinių reikalavimų gavimo, tačiau minėti atsakovės prašymai nebuvo tenkinti, taip pat nėra išduotas leidimas statyti naujus statinius jam išnuomotame valstybiniame žemės sklype, duomenų apie vykdomą naujų statinių statybą byloje nepateikta. Šiuo metu minėtame sklype yra tie patys statiniai, kurie buvo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu 1994 metais, jie yra eksploatuojami, jų plotas, matmenys ir kiti parametrai nėra pakitę, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tuo tarpu minėtų statinių eksploatavimui atsakovei nuomojamo valstybinio žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 2,2584,42 ha iki 1,8774 ha. Įrodymų, patvirtinančių, jog visas minėtas sklypas ar jo dalis būtų nereikalinga jame esančio sporto aikštyno eksploatavimui, byloje nepateikta. Taigi, ieškovas neįrodė CK 6.564 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagrindo.
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovas nei atitinkamų administracinių aktų, nei jų pagrindu atliktų valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimų teisėtumo neginčija. Taigi, ieškovas pasirinko netinkamą viešojo intereso gynimo būdą, nes su atsakove UAB „Kos Invest“ sudarytos nuomos sutarties nutraukimas neįtakos administraciniais aktais sudarytų sąlygų ne aukciono tvarka išnuomotą valstybinę žemę naudoti ne valstybinėje žemėje esančių statinių eksploatavimui, o kitais, minėtuose administraciniuose aktuose numatytais tikslais. Tuo tarpu tenkinus ieškovo reikalavimą šioje byloje, būtų pažeista atsakovės UAB „Kos Invest“ ne tik kaip valstybinėje žemėje esančių ir atsakovo naudojamų statinių savininkės teisė ne aukciono tvarka išsinuomoti statinio eksploatavimui reikalingą žemės sklypą, bet ir kaip teisėtai pastatyto ir pagal paskirtį naudojamo statinio savininko teisės, nes asmuo būtų be pagrindo įpareigojamas nugriauti jam nuosavybės teise teisėtai pastatytą statinį arba nesant visuomenės poreikio jį perduoti valstybės nuosavybėn.
  1. Ieškovo nurodytas CK 4.104 straipsnyje numatytas įpareigojimas nusikelti žemės sklype, kuriuo naudotis teisė prarandama, statomus ar jau pastatytus statinius, juos nugriauti ar perduoti trečiųjų asmenų nuosavybėn, taikytinas tik tuo atveju, jeigu teisė naudotis žemės sklypu prarandama dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dėl naudotojo ar nuomininko tyčios ar nutraukus dėl tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės teisės nuomos pagrindais naudotis valstybiniu žemės sklypu praradimo pagrindą. Ieškovas apskritai neįrodinėjo atsakovės veiksmų neteisėtumo, pažeidžiant žemės sklypo nuomos sutartį ar ieškinyje nurodytus teisės aktus, o nuomos sutarties pakeitimai buvo atlikti atitinkamų valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų administracinių aktų pagrindu. Ieškovui neginčijant minėtų administracinių aktų ir jų pagrindu atliktų nuomos sutarties pakeitimų teisėtumo, atsakovės elgesys, vykdant nuomos sutartį, visiškai atitinka tiek teisės aktų, tiek ir nuomos sutarties reikalavimus.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
    1. Ieškovo reikalavimas nutraukti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo grindžiamas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindu. Ieškinio pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatytas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šis valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas atitinka CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sutarties nutraukimo pagrindą – kitais įstatymų nustatytais atvejais.
    1. Teismas nenurodė jokių argumentų, kad nagrinėjamu atveju, ginčo žemės sklypui nustačius kitos paskirties žemės daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdą, nesuderinamą su sklype esančio sporto aikštyno eksploatacija ir ginčo sutartyje nurodyta pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi, nėra Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatytų sąlygų valstybinės žemės nuomos sutarčiai nutraukti. Valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis – ginčo žemės sklype esančiam sporto aikštynui eksploatuoti, o 2014 m. ginčo žemės sklypui buvo nustatytas su minėto sporto aikštyno eksploatacija pagal jo tiesioginę paskirtį, taigi ir su minėta sutartyje nurodyta pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi (sporto aikštynui eksploatuoti), nesuderinamas kitos paskirties žemės daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas. Taigi, buvo iš esmės pakeistas šio žemės sklypo naudojimo režimas, leidžiant naudoti ginčo žemės sklypą ne tam, kam jis buvo išnuomotas lengvatine tvarka be aukciono.
    1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės yra numačiusi tik vieną atvejį, kada valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime yra leidžiama numatyti nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šis atvejis numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8. punkte, ir tai yra pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą išnuomotame žemės sklype numatytos plėtoti veiklos neatitikimas statinio ar įrenginio, kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas ir išnuomotas, tiesioginei paskirčiai, įrašytai Nekilnojamojo turto kadastre. Tik esant tokiam bendrojo plano ir statinio paskirties neatitikimui, yra galimas išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo galimybės numatymas valstybinės žemės nuomos sutartyje, o kartu ir apskritai šios galimybės įgyvendinimas nenutraukiant nuomos sutarties.
    1. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto bendrojo plano vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje yra galimas žemės naudojimas pagal kitos paskirties žemės komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdą. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto bendrasis planas ginčo vietoje leidžia naudoti žemę esamų sporto aikštynų eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, t. y. tam, kam ginčo žemės sklypas ir turėjo būti naudojamas pagal ginčo sutartį. Todėl pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo žemės sklype numatyta plėtoti veikla atitinka šiame žemės sklype esančio statinio, t. y. sporto aikštyno, tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre. Taigi, pakeitus ginčo žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas, nebuvo to vienintelio Vyriausybės numatyto atvejo, esančio būtina sąlyga taikyti išimtį iš imperatyvaus reikalavimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (t. y. bendrojo plano ir statinio paskirties neatitikimo), kai yra keičiami išnuomotos žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas.
    1. Teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, jog ieškovas pasirinko netinkamą viešojo intereso gynimo būdą, kadangi neginčijo administracinių aktų bei jų pagrindu atliktų ginčo sutarties pakeitimų, kuriais sudaromos sąlygos ne aukciono tvarka išnuomotą žemę naudoti ne valstybinėje žemėje esančių statinių eksploatavimui. Reikalavimas nutraukti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius ir minėtų administracinių aktų bei su tuo susijusių sandorių ginčijimas, siekiant jų pripažinimo negaliojančiais, yra du skirtingi ir savarankiški pažeistų teisių gynimo būdai, todėl teisės aktams numatant jų abiejų taikymo galimybę, kiekvienas jų gali būti taikomas netaikant kito. Nustačius atitinkamų Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatytų sąlygų egzistavimą, valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta, nepriklausomai nuo to, kad nėra užginčyti ar panaikinti atitinkami administraciniai aktai dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo.
    1. Neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad tenkinus ieškinį būtų pažeista atsakovės nuosavybės teisė į teisėtai pastatytą ir pagal paskirtį naudojamą statinį. Nuomininkė, veikdama savo rizika, inicijavo, parengė ir aktyviai ėmėsi įgyvendinti detalųjį planą dėl daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų žemės naudojimo būdo, nesuderinamo su ginčo žemės sklype esančio sporto aikštyno eksploatacija pagal jo tiesioginę paskirtį ir ginčo sutartyje nurodyta pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi, nustatymą ginčo žemės sklypui. Atsakovė privalėjo privalo žinoti CK, Žemės įstatymo reikalavimus ir galimas pasekmes, atlikus minėtus veiksmus. Todėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas atsirado dėl nuomininkės tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų. Byloje turi būti taikomos CK 4.104 straipsnyje numatytos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės. Jeigu teismas konstatuotų, kad nenustatyta valstybinės žemės nuomininko tyčinių esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, nutraukus ginčo valstybinės žemės nuomos sutartį turėtų būti taikomos CK 4.105 straipsnyje numatytos teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės (ginčo žemės sklypo atlaisvinimas atlyginant nuomininkui priklausančių statinių vertę).
  1. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pareiškimu prisideda prie ieškovo apeliacinio skundo ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu, sprendinius valstybinės žemės sklypą buvo galima naudoti sporto aikštyno eksploatavimui, nes pagal bendrojo plano sprendinius toje vietovėje buvo galimi šeši kitos paskirties tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdai - gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos ir bendro naudojimo teritorijos. Taigi pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo žemės sklype numatyta veikla atitiko stadiono paskirtį, dėl ko nebuvo pagrindo pakeisti sutartį, o pakeitus ginčo žemės sklypo naudojimo būdą, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį atsirado pagrindas nutraukti sutartį.
  1. Atsakovė UAB „Kos Invest“ atsiliepimu į ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog nuomos sutartis buvo sudaryta teisėtai ir pagrįstai. 2013 m. birželio 5 d. susitarimu buvo nuspręsta leisti keisti sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Atsakovė ir nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę sudaryti minimą susitarimą. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 30.8 punkto antroje pastraipoje nurodyta, jog kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrąjį planą išnuomotame žemės sklype numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu), numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Pagal šį teisinį reguliavimą valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimas, buvo ir yra galimas, bei teisėtas, o tokio pakeitimo galimybė yra susijusi su atitinkamais, tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais ir atitinkamų sutartinių pareigų vykdymu. Panaikinant vien tik ginčijamus sandorius nebus iš esmės pakeista teisinė padėtis tarp atsakovių. Ieškovas neįrodė 6.564 straipsnio 1 dalyje numatyto sutarties nutraukimo pagrindo. Ieškovo reikalavimas nugriauti (nusikelti) atsakovės valdomus statinius arba perleisti juos trečiajam asmeniui yra akivaizdžiai prieštaraujantis tiek Konstitucijoje įtvirtintiems nuosavybės teisės neliečiamumo principams, tiek su elementariai logikai. Prašomo nugriauti (ar perleisti) sporto aikštyno statybos ir nuosavybės teistumas nėra ginčijamas pateiktu ieškiniu ar kitu dokumentu.
  1. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro apeliacinį skundą prašo, nustačius pagrindą, apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su ieškovo pozicija, kad statiniais užstatytų valstybinės žemės sklypų lengvatinė (be aukciono) nuoma minėtų statinių savininkams galima tik tada, kai tokie valstybinės žemės sklypai yra reikalingi eksploatuoti esamus statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta jų tiesiogine paskirti, o nuoma ne šių statiniu eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį galima nebent tik bendra tvarka, tai yra aukciono būdu. Apeliacinės instancijos teismas turėtų patikrinti, ar pirmos instancijos teismas teisingai sprendė dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies netaikymo. Taip pat sutinka ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju yra ginamas tinkamu būdu, ieškovas pasirinko tinkamą gynybos būdą, o pirmos instancijos teismo nurodyti administraciniai aktai pagrįstai nėra ginčijami ir nesudaro sąlygų savaime netaikyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindo.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl pagrindų valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sutarčiai nutraukti egzistavimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo pagrįstumo, teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmių taikymo.
  1. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto valdyba 1994 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N01/95-8381 be aukciono iki 2093 m. išnuomojo Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ (dabartinis pavadinimas – asociacija „Antakalnio laisvalaikio ir sporto klubas“) 22584 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą. Pagal sutarties 8.1 punktą pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – eksploatuoti stadioną. Galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį sutartyje nenumatyta. Nekilnojamojo turto registre 1995 m. rugpjūčio 4 d. buvo įregistruotas minėtame žemės sklype pastatytas sporto aikštynas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, statybos pabaigos metai – 1988 m., taip pat Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ nuosavybės teisė į jį.
  1. Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, 2013 m. birželio 5 d. sudarė susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-182 „Dėl 1994 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/95-8381 dalinio pakeitimo“, kuriuo susitarė šioje sutartyje numatyti galimybę Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar pobūdį) nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą.
  1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1-1927 buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, kurio sprendiniais numatytas šio valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono tikslu eksploatuoti sporto aikštyną, padalijimas į du žemės sklypus: 18744 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 1, jo 12450 kv. m ploto dalyje nustatant gyvenamųjų teritorijų G (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų G2) žemės naudojimo būdą (pobūdį) ir numatant daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, o 6324 kv. m dalyje nustatant komercinės paskirties objektų teritorijų K (prekybos paslaugų ir pramogų objektų teritorijų K1) žemės naudojimo būdą (pobūdį) ir numatant modernios futbolo treniruočių aikštės su privaloma infrastruktūra įrengimą; 3802 kv. m žemės sklypą Nr. 2, nustatant atskirųjų želdynų teritorijų E (rekreacinės paskirties želdynų E1) naudojimo būdą (pobūdį).
  1. Nacionalinės žemė tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2122 22584 kv. m valstybinės žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus – 1874 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 1 ir 3802 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 2, kartu patvirtinant šių žemės sklypų kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „NTValda“ parengtas žemės sklypų kadastro bylas. Minėto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotas 22584 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas, o jo vietoje įregistruoti 1,8774 ha valstybinės žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdai – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos bei komercinės paskirties objektų teritorijos, bei 0,3802 ha valstybinės žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – atskirų želdynų teritorijos. Atitinkamai šalys 2014 m. gruodžio 18 d. susitarimu pakeitė ir 2,2584 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nurodant, jog išnuomojamas 1,8774 ha žemės sklypas, taip pat numatant galimybę keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka.
  1. Asociacija „Antakalnio laisvalaikio ir poilsio klubas“ 2015 m. kovo 10 d. sporto aikštyno pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė žemės sklype esantį sporto aikštyną atsakovei UAB „Kos Invest“. Todėl šalių 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 49SŽN-101-(14.49.57) buvo pakeista valstybinės žemės sklypo nuomininkė asociacija “Antakalnio laisvalaikio ir poilsio klubas“ į UAB „Kos Invest“.
  1. Valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).
  1. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, minėtas straipsnis pateikia nebaigtinį sąrašą atvejų, kada nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu prieš terminą. Todėl pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą kiti įstatymai gali numatyti papildomus nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus. Pirmos instancijos teismas neanalizavo šių atvejų ir neatsižvelgė į ieškovo nurodomus Žemės įstatymo reikalavimus.
  1. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Nagrinėjamoje byloje aukščiau minėtais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1-1927 ir Nacionalinės žemė tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-2122 išnuomotas žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus, iš kurių 18744 kv. m ploto žemės sklypo 12450 kv. m ploto dalyje nustatytas gyvenamųjų teritorijų žemės naudojimo būdą (pobūdį), numatant daugiabučių gyvenamųjų namų statybą, o 6324 kv. m dalyje nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdą (pobūdį), numatant modernios futbolo treniruočių aikštės su privaloma infrastruktūra įrengimą. Taigi, buvo pakeista pagrindinė išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas. Todėl atsirado įstatyme numatytas pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu.
  1. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis numato galimybę nenutraukti nuomos sutarties prieš terminą tik tada, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Nagrinėjamoje byloje šalys 2013 m. birželio 5 d. bei 2014 m. gruodžio 18 d. susitarimais pakeitė valstybinės žemės nuomos sutarties 8.1 punktą, numatydamos galimybę keisti išnuomoto žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
  1. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8. punktą, valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti šalių susitarimu pakeičiama, numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, tik tada, kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre.
  1. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą atsakovei išnuomotas valstybinės žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto bendrojo plano vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje yra galimas žemės naudojimas pagal kitos paskirties žemės komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdą. Taigi, Vilniaus miesto bendrasis planas išnuomotame sklype leidžia naudoti žemę esamų sporto aikštynų eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, tai yra tam, kam išnuomotas žemės sklypas ir turėjo būti naudojamas pagal 1994 m. gruodžio 2 d. nuomos sutartį.
  1. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog pakeitus išnuomoto žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas, nebuvo to vienintelio Vyriausybės patvirtintose Taisyklėse numatyto atvejo, esančio būtina sąlyga taikyti išimtį iš imperatyvaus reikalavimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai yra keičiami išnuomotos žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Todėl pripažintini iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl dalies ieškovo pareikštų reikalavimų, tai yra nutraukti 1994 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/95-8381, pakeistą 2013 m. birželio 5 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-182, 2014 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-453 bei 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 49SŽN-101-(14.49.57.), sudarytą su UAB „Kos Invest“.
  1. Sprendžiant klausimą dėl kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų, tai yra dėl teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmių taikymo, pažymėtina, kad ieškovas nagrinėjamu atveju suformulavo sąlyginį reikalavimą, tai yra prašė įpareigoti atsakovę UAB „Kos Invest“ per šešis mėnesius atlaisvinti išnuomotą valstybinės žemės sklypą, nusikeliant jame esantį statinį, o jeigu tai neįmanoma, šį statinį nugriauti, perleisti žemės sklypo savininko nuosavybėn (žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu) arba trečiajam asmeniui (žemės sklypo savininko sutikimu). Aplinkybės, ar yra įmanoma atsakovei nukelti išnuomotame žemės sklype esantį aikštyną, nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme, taip pat šiam klausimui tinkamai išspręsti nei viena iš bylos šalių nepateikė jokių duomenų.
  1. Pažymėtina, jog 1994 m. gruodžio 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus nuomos sutartį, pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos yra nuomotojo išperkami (ar likviduojami) šiomis sąlygomis: nuomotojo ar nuomininko atskiru susitarimu. Šis nuomos sutarties punktas nebuvo keičiamas aukščiau minėtais trimis vėlesniais susitarimais. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino sutartyje numatyto šalių susitarimo dėl statinių išpirkimo ar likvidavimo galimybės.
  1. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimus ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, atsakovių teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė esminių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu parinkti tinkamiausią būdą klausimui dėl teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmių taikymo išspręsti, tai yra nesuteikė galimybės šalims susitarti dėl aikštyno išpirkimo ar likvidavimo galimybės, nesprendė šalių kaltės dėl nuomos sutarties nutraukimo klausimo, nesiaiškino, kokiam trečiajam asmeniui aikštyno perleidimas nagrinėjamoje byloje būtų galimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia laikytis naujų CK bei CPK normų, surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus. Todėl, panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinio dalį dėl ginčijamos nuomos sutarties nutraukimo, teisės į žemės sklypą praradimo padarinių taikymo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  1. Atsakovė UAB „Kos Invest“ pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir grąžina ieškinio dalį nagrinėti iš naujo, taigi visiškai neišnagrinėja bylos iš esmės. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Atsakovei išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs bylą iš esmės.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

10Nutraukti 1994 m. gruodžio 2 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/95-8381, pakeistą 2013 m. birželio 5 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-182, 2014 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-453 bei 2015 m. kovo 24 d. susitarimu Nr. 49SŽN-101-(14.49.57.), sudarytą su UAB „Kos Invest“.

11Ieškinio dalį dėl teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmių taikymo grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai