Byla 2A-1780-657/2013
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, restitucijos taikymo, neturtinės žalos priteisimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei palūkanų priteisimo už prievolės nevykdymą

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. atstovaujamo advokato Daliaus Baranausko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-189-179/2013 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui M. B. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, restitucijos taikymo, neturtinės žalos priteisimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei palūkanų priteisimo už prievolės nevykdymą.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia žemės sklypo dalies su dalimi pastato pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 2007m. spalio 31 d. (notarinio registro Nr. 17426) ir perdavimo – priėmimo aktą (notarinio registro Nr. 17427) dalyje dėl 0,00465 ha ploto žemės sklypo, bendras plotas 0,0639 ha, adresu ( - ), dalies pardavimo ir perdavimo E. P.; taikyti restituciją, t.y. M. B., iš E. P. priteisti 46,5 kv. m ploto žemės sklypo dalį, adresu ( - ), o E. P. iš M. B. priteisti 14397,08 litus, nes šiuos pinigus atsakovas gavo neteisėtai; nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )), bendras plotas 0,0639 ha, adresas ( - ), tvarką pagal pridedamą UAB „RDR korporacija“ parengtą Žemės sklypo Nr. 1101/0019:0501 plano naudojimo tvarkai nustatyti projektą, pagal kurį E. P. atskirai naudosis jam nuosavybės teise priklausančia minėto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“ sudarančia 0,0273 ha ploto, o M. B. atskirai naudosis jam nuosavybės teise priklausančia minėto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, sudarančia 0,0366 ha ploto; priteisti iš atsakovo M. B. 3389,30 Lt palūkanų, 10000,00 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas – 833,58 Lt žyminio mokesčio, 968 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 484 Lt už plano paruošimą ir 430 Lt už antstolio paslaugas viso bendroje sumoje 2715,58 Lt (T.1, b.l. 143-153). Nurodė, kad 2007 m. spalio 31 d. ieškovas ir atsakovas sudarė žemės sklypo, esančio adresu ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovo įsigijo nuosavybės teise ½ dalį iš bendro 0,0639 ha (639 kv.m) žemės sklypo, t.y. 0,03195 ha ploto žemės sklypą, už kurį sumokėjo 100 000,00 Lt. Vieno kvadratinio metro šio sklypo pirkimo-pardavimo kaina buvo 312,98 Lt. Pirkimo metu vadovautasi vieninteliu buvusiu planu – žemės sklypo situacijos schema, iš kurios negalima akivaizdžiai nustatyti, kad įsigyta žemės sklypo dalis, pažymėta raide „A“ yra mažesnė nei likusi sklypo dalis. Jokie duomenys šioje schemoje, neparodo, kad ieškovo įsigyta žemės sklypo dalis yra mažesnė nei ½ dalis žemės sklypo sudaranti 0,03195 ha (319,5 kv. m.) ploto. Įsigytą ½ dalį žemės sklypo kartu su ½ dalimi gyvenamojo namo 2007-11-19 ieškovas įkeitė trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Atsakovui atitvėrus tvora, suprato, kad ieškovo naudojama žemės sklypo dalis yra mažesnė už atsakovo sklypo dalį, todėl atlikus matavimus nustatyta, kad atsakovui trūksta 46,5 kv. m ploto žemės sklypo, kurio vertė sudarytų 14397,08 Lt. Mano, kad jis buvo sąmoningai atsakovo apgautas, todėl sudarytą sandorį prašo iš dalies panaikinti dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio pagrindu. Tačiau, jeigu teismas nustatytų, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo CK 1.90 straipsnio pagrindu. Nori, kad taip pat būtų atlyginta neturtinė žala už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą. Šią žalą vertina 10 000,00 Lt suma.

5Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T.1, b.l. 53-55; T.2, b.l. 34-36, 114-122). Nurodė, kad 2007-10-31 atsakovas ir ieškovo įgaliotas asmuo Z. S. sudarė ½ žemės sklypo bei ½ gyvenamo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi buvo parduota idealioji dalis, žemės sklypo perdavimo akte abi šalys ir perdavė viena kitai idealią sklypo dalį, kuri sudarė ½ viso sklypo dalį. Prie šios sutarties buvo pridėtas žemės sklypo situacijos planas, kuris faktiškai atliko šalių išreikštą valią. Sandoris yra pilnai įvykdytas abiejų pusių. Atitvėrus tvorą ir atlikus matavimus buvo nustatyta, kad realus žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka įsigyto žemės sklypo dalies. Ieškovo įgaliota atstovė sutiko, kad realiai ji naudotųsi mažesne sklypo dalimi. Ieškovo nurodytais pagrindais sutarties panaikinti negalima. Žemės idealioji dalis buvo perduota teisingai, o tik naudojimosi tvarka nukrypo nuo idealiųjų dalių. Tokiu būdu nei apgaulės, nei suklydimo nėra, o ieškovas turi teisę nusistatyti naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į jam tenkančią nuosavybės dalį. Atsakovas sutinka patraukti tvorą. Ieškovas palūkanų už laikotarpį nuo sandorio sudarymo iki ieškinio pateikimo prašo nepagrįstai, nuo pat sutarties sudarymo momento tarp šalių nebuvo piniginės prievolės. Šiuo atveju, naudojantis svetimu turtu, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnį, nėra pagrindo taikyti neturtinę atsakomybę.

6Trečiasis asmuo Alytaus m. 2-jo biuro notarė R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T.2, b.l. 114-122). Nurodė, kad tvirtindama sandorį imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Tuo metu šalims sudarant sandorį ir jį tvirtinant, geodeziniai planai nebuvo privalomi. Naikinti sandorį nėra jokio įstatyminio pagrindo. Šalys tiesiog turi susitarti tarpusavyje, kaip ieškovui realizuoti savo teisę į jam priklausančią sklypo dalį. Šalys sutartį pasirašė gera valia ir ta sutartis joms tiko.

7Trečiasis asmuo Danske Bank A/S prašė ieškovo ieškinį dalyje dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti, nes ieškovui suteiktas 650 000,00 Lt kreditas ir įkeista bankui ½ dalis žemės sklypo ir butas esantis adresu ( - ). Ieškovą E. P. ir banką sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kurie nepasibaigus prievolei negali būti keičiami (T.2, b.l. 21-22).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo M. B. 1000,00 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 53,75 litus valstybei turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.2, b.l. 123-128). Teismas sprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl realaus žemės sklypo naudojimosi, kuris pagal naudojamas nuosavybės dalis, neatitinka įsigyto žemės sklypo nuosavybės daliai. Pagal faktinį žemės sklypo naudojimosi planą nustatyta, kad ieškovas naudojasi 273 kv. m, o atsakovas – 366 kv. m žemės sklypo plotu. Teismo nuomone, faktinis sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas ieškovui neužkerta kelio gintis nuo pažeistos teisės – nusistatyti kitą naudojimosi su atsakovu žemės sklypo tvarką. Ieškovas, kaip savo žemės sklypo savininkas, turi galimybę pareikšti vindikacinį ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu, tai yra savo teises ir interesus apginti kitais gynimo būdais. Teismas visiškai sutiko su atsakovo argumentais, kad naikinti sudarytą sandorį nėra numatytų įstatymo pagrindų, o sumažinant turimą žemės sklypo dalį, būtų pažeidžiamas proporcingumo principas. Ieškovas, paduodamas ieškinį, pasirinko du sandorio negaliojimo pagrindus, kurie vienas kitam prieštarauja nuginčijimo prasme, nors pagal įstatymą ieškovas turi teisę pasirinkti ir nurodyti tik vieną iš sandorio negaliojimo pagrindų, kurį įrodinės teisme. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad šalių sudarytas sandoris atitinka šalių valią ir ketinimus, todėl laikyti, kad ieškovas buvo apgautas arba suklydęs sudarydamas sandorį nėra pagrindo. Šalių turimas žemės sklypas atitinka bendram 639 kv.m plotui, kuris pagal šalių sudarytą sandorį kiekvienam priklauso po ½ dalį žemės sklypo (319,5 kv. m). Nenuginčijus sandorio įstatymo nustatytais pagrindais negalima ir restitucija, todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 14397,08 Lt kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas įsigijo idealiąją dalį, t. y. ½ žemės sklypo dalį ir idealioji dalis ieškovui buvo perduota. Su naudojimosi tvarka ieškovo įgaliota atstovė sutiko. Tokiu būdu žemės idealioji dalis buvo perduota teisingai, o tik naudojimosi tvarka nukrypo nuo idealių dalių. Nesant sudaryto sandorio negaliojimo pagrindų, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal pridedamą UAB „RDR korporacija“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes šalių turima bendroji dalinė nuosavybė pagal planą neatitinka konkrečioms turimoms dalims. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo sandorio sudarymo iki ieškinio pateikimo, kadangi šiuo atveju nuo pat sutarties sudarymo momento tarp šalių nebuvo piniginės prievolės. Teismas pripažino atmestinu ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes ši įstatymo norma įvardija, kokiomis sąlygomis atsiranda neturtinė žala, o šiuo atveju nėra pagrindo taikyti neturtinę atsakomybę. Atmetęs ieškinį, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

11Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. atstovaujamas advokato Daliaus Baranausko prašo pirmosios instancijos teismo 2013-05-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (T.2, b.l. 134-139). Apelianto nuomone,

121. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje nustatyta esmine aplinkybe, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo, bet neatskleidė apeliantui, kad parduodama sklypo dalis realiai yra mažesnė nei nurodyta sutartyje. Apelianto įsigyta sklypo dalis nebuvo neteisėtai užvaldyta vėliau, jam neteisingai pastačius tvorą. Jei apeliantas ar jo atstovė būtų žinoję visas aplinkybes prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nebūtų sutikę pirkti mažesnės nei ½ ginčo žemės sklypo dalies už ½ dalies sklypo kainą. Atsakovo pateiktas žemės sklypo naudojimo plano M1:500 projektas buvo parengtas po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jame priešingai nei pagal ginčo sutartį sklypo dalis, pažymėta „A“ jau nurodoma mažesnė nei pažymėtoji „B“. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantui teisiškai buvo perduota ne idealioji žemės sklypo dalis, o realioji. Bankas, pasirašydamas hipotekos sandorį, patvirtino, kad įkaitu priima realiąją sklypo dalį. Teismas sprendime nemotyvavo, dėl ko atmetė įrodymus, patvirtinančius atsakovo tyčinės apgaulės faktą.

132. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas savo teises turėtų ginti pareikšdamas vindikacinį ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu. Nesutinka, kad, pareikšdamas ieškinį, turėjo pasirinkti ir nurodyti tik vieną iš sandorio negaliojimo pagrindų, kurį įrodinės teisme, nes nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ieškovui išvis nėra privaloma. Ieškovas mano, kad buvo atsakovo apgautas, o teismas turi teisę pasirinkti, kaip, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kvalifikuoti apelianto pareikšto ieškinio pagrindą (suklydimas ar apgaulė). Be to, teismas nenustatė, kad žemės sklypo dalies perleidimo sandoris, prie kurio nėra pridėtas teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas ir patvirtintas žemės sklypo planas, turi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio (niekinio) sandorio požymių.

14Apeliantas taip pat prašė prijungti papildomus įrodymus – architektūrinius brėžinius.

15Atsakovas M. B. atstovaujamas advokato Viliaus Putkio atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 146-149). Nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes apeliantas turėjo galimybę pasirinkti namo pusę. Žemės sklypo pasidalinimas jį tenkino, sutartyje ir perdavimo akte buvo nurodyta idealioji sklypo dalis. Apeliantas pats turi rinktis savo teisių gynimo būdus, teismas tik patarė. Teismas bylos įrodymus vertino tinkama, o teismo sprendimas ieškovui neužkerta kelio nusistatyti kitą naudojimosi tvarką su atsakovu ar dabartiniu žemės naudotoju. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

16Kitų atsiliepimų į skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

20CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį, analizuojant jį ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu.

21Nustatyta, kad ieškovas E. P., veikiantis per įgaliotą asmenį Z. S. ir atsakovas M. B. 2007 m. spalio 31 d. sudarė žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0639 ha ½ dalies plane pažymėtos raide „A“ (unikalus numeris ( - )) bei ½ dalies gyvenamo namo, esančių ( - ) pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 17426) (T.1, b.l. 8-11). Tą pačią dieną šalys pasirašė perdavimo priėmimo aktą (notarinio registro Nr. 17427), pagal kurį ieškovo įgaliotam asmeniui perduota ½ dalis žemės sklypo pažymėta plane raide „A“ iš 0,0639 ha žemės sklypo su ½ dalimi gyvenamojo namo, esančio ( - ) (T.1, b.l. 12).

22Dėl papildomų įrodymų priėmimo. Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo rašytinius įrodymus (architektūrinius brėžinius), tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas tinkamai įvykdė informavimo pareigą parengiamojoje stadijoje pasiūlęs ieškovui pateikti papildomus įrodymus (T.1, b.l. 133-134; T.2, b.l. 59-66).

23Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu, nurodė, kad teismas vadovavosi ne visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jas neteisingai įvertino. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, jog šalys susitarė, kad sklypas bus dalijamas tiesia linija, o atsakovas sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį nutylėjo aplinkybę, kad sklypo dalys nėra lygios, ir realiai ieškovui perduota realioji dalis yra mažesnė nei pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta idealioji dalis. Tokiu būdu atsakovas neatskleidė visų aplinkybių, reikšmingų sandorio sudarymui, todėl sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu arba CK 1.90 straipsnyje arba CK 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 185 str., 178 str.).

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012).

25Kaip žinia, teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje akcentuojama, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (CK 1.5 str.). Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kadangi tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2005 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005, ir kt.).

26Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas E. P. nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai vertino jo argumentus bei aplinkybes, susijusias jo galėjimu tinkamai įvertinti sutarties esmę, nes jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl sklypo dalių dydžio. Visų pirma, pažymėtina, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Apeliantas teigia, kad nebūtų sudaręs pirkimo – pardavimo sutarties, jei būtų žinojęs apie tai, kad dalies „A“ plotas yra mažesnis. Tačiau atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes – kad ieškovui buvo žinoma, jog perkama ½ dalis sudaro 319,5 kv.m, sklypo vieta, parduodama „A“ dalis žemės sklype, esančiame ( - )., ir apeliantas jokių pastabų nei dėl žemės sklypo situacijos schemos (plano) nereiškė, konstatuotina, kad pats apeliantas pilnai suvokė sudaromos sandorio esmę, teisines pasekmes, o taip pat galimą riziką, kuri prisiimama atliekant tokius veiksmus. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu kyla abejonės dėl atliekamų veiksmų tikslingumo, teisingumo, prieš juos atliekant yra būtina pareikalauti papildomų duomenų, kreiptis kvalifikuotos pagalbos, etc. Tai leidžia spręsti, jog apeliantas negali būti vertinamas kaip silpnoji nagrinėjamų teisinių santykių pusė, kuri visiškai nesuprato esamos situacijos ir negalėjo suvokti sandorio esmės (CPK 185 str.). Beje, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsisakęs pateikti E. P. kokius nors jo reikalaujamus dokumentus ar atskleisti kokius nors duomenis (CPK 178 str.).

27Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, jei sudaryti – tai kokiomis sąlygomis (CK 6.156 str. 1 d.). Nepaisant to, kad apeliantas savo procesiniuose dokumentuose minėjo suklydimą, šio suklydimo jokios bylos aplinkybės bei įrodymai nepatvirtina, todėl abstraktus nurodymas apeliaciniame skunde, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kai viso bylos nagrinėjimo metu apeliantas negalėjo nurodyti ar sandoris sudarytas dėl suklydimo ir dėl ko buvo suklysta, ar dėl kitos šalies apgaulės, jokiomis priemonėmis neįrodinėjo, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

28Pasisakydama dėl apeliacinio teismo argumentų, susijusių su sandorio sudarymu dėl apgaulės, teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po jo sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

29Apeliantas nurodo, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog atsakovas nutylėjo tą aplinkybę, kad plane pažymėta žemės sklypo dalis „A“ realiai yra mažesnė, nei ½ idealioji žemės sklypo dalis. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad apeliantui nebuvo žinomos kokios nors aplinkybės apie žemės sklypo plotą ir jo įsigyjamą žemės sklypo dalį. Taip pat nenustatyti tyčiniai atsakovo veiksmai, kuriais buvo siekta suklaidinti ieškovą (CPK 178 str.). Apie tai, ar plane nurodytos dalys tikrai yra lygios, ieškovas, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo įsitikinti dar iki sutarties sudarymo, nes tikslių matavimų nebuvimo faktas, buvo akivaizdus, o ieškovas buvo supažindintas su visais dokumentais, kurių pagrindu jis nagrinėjamoje byloje siekia pripažinti negaliojančia 2007 m. spalio 31 d. sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas apie sutarties sudarymą dėl apgaulės yra nepagrįstas (CK 1.91 str., CPK 185 str.).

30Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakyta.

31Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad savo teises gali ginti pareikšdamas vindikacinį ieškinį CK 4.45 straipsnio pagrindu, motyvuodamas tuo, kad tarp šalių jau buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kur nurodoma, kad jis naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, ir pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0639 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) m. k.v.), esantis ( - ) (T.1, b.l. 31-33). Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2007 m. spalio 31 d. sutartį ieškovas įsigijo ½ dalį šio žemės sklypo, plane pažymėta raide „A“ (T.1, b.l. 8-12). Byloje pateiktas preliminariosios būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutarties priedas Nr. 8, (T.1, b.l. 14), kurį ieškovas vertina, kaip naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis sutarties priedas nėra tinkamas žemės sklypo planas naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti.

32Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo juridinis faktas nėra įregistruotas, t.y. registro įstaigai nėra pateiktas nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Jokių kitokių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius ir nenuginčytus rašytinius įrodymus nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovas E. P. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad jau perkant ginčo žemės sklypo dalį, tai buvo ne tik idealioji bendro daikto dalis, tačiau realiai plane pažymėta sklypo dalis, su nustatytomis ribomis ir konkrečiai nurodyta buvimo vieta, tačiau nenurodant žemės sklypo ploto, visi apelianto argumentai, kad jau buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

33Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

34Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1 d.). Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška (idealiosios dalys). Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą ieškovui skiriama naudotis dalis „A“ yra 273 kv.m, o atsakovo dalis „B“ – 366 kv.m ploto. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovo pateiktą UAB „RDR korporacija“ parengtą 0,0639 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kadangi jis neatitinka konkrečių, bendraturčių nuosavybės teise turimų dalių (po ½ dalį, t.y. kiekvienam po 319,5 kv.m). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, o apelianto teiginiai, kad jis įsigijo realiąją žemės sklypo dalį, kuri neatitinka idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atmestini.

35Dėl kitų ieškinio reikalavimų. Apeliantas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliaciniame skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodoma, kokios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais pagrindais ginčijamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 str.) – kai prašoma priimti naujus įrodymus.

36Kadangi ieškovas apeliaciniam skunde nenurodo, jokių argumentų dėl atmestų ieškinio reikalavimų – priteisti ieškovui 3389,30 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo sandorio sudarymo iki ieškinio pateikimo, bei 10 000,00 Lt neturtinės žalos, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).

37Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

38Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

39 Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Atsakovas prašo teismo iš ieškovo priteisti 500,00 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (T.2, b.l. 149-150). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šios išlaidos pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jas priteisia atsakovui iš ieškovo (CPK 93, 98 str.).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš E. P., a.k. ( - ) M. B., a.k. ( - ) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia... 5. Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą... 6. Trečiasis asmuo Alytaus m. 2-jo biuro notarė R. S. su ieškiniu nesutiko,... 7. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S prašė ieškovo ieškinį dalyje dėl pirkimo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. atstovaujamas advokato Daliaus Baranausko... 12. 1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus. Teismas... 13. 2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl... 14. Apeliantas taip pat prašė prijungti papildomus įrodymus –... 15. Atsakovas M. B. atstovaujamas advokato Viliaus Putkio atsiliepime į... 16. Kitų atsiliepimų į skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad... 21. Nustatyta, kad ieškovas E. P., veikiantis per įgaliotą asmenį Z. S. ir... 22. Dėl papildomų įrodymų priėmimo. Prie apeliacinio skundo apeliantas... 23. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliantas nesutikdamas su teismo... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje... 25. Kaip žinia, teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje akcentuojama, kad... 26. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas E. P. nepagrįstai teigia, kad teismas... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir... 28. Pasisakydama dėl apeliacinio teismo argumentų, susijusių su sandorio... 29. Apeliantas nurodo, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog atsakovas nutylėjo tą... 30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl sandorio pripažinimo... 31. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Apeliantas nesutinka su... 32. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktą... 33. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra... 34. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje... 35. Dėl kitų ieškinio reikalavimų. Apeliantas prašė panaikinti pirmosios... 36. Kadangi ieškovas apeliaciniam skunde nenurodo, jokių argumentų dėl atmestų... 37. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatyminė teismo... 38. Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 41. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš E. P., a.k. ( - ) M. B., a.k. ( - ) 500,00 Lt (penkis šimtus...