Byla 2-196-436/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Aušrai Briedienei, dalyvaujant ieškovei I. V., ieškovės atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, atsakovės Lloyd's Syndicate AFB 2626/623 (Beazley Furlonge Ltd) atstovui advokatui Tomui Talučiui, atsakovės If P&C Insurance AS filialo atstovei N. M., trečiajam asmeniui notarei R. V., jos atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, trečiojo asmens A. D. kuratorei advokatei Jūratei Šlitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-196-436/2014 pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovams Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd), If P&C Insurance AS, tretieji asmenys – notarė R. V., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „IIZI“, A. D., dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 48) prašo: priteisti iš atsakovo Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) ieškovės naudai 100.000,00 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1.219,17 Lt palūkanų, 5 % dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo If P&C Insurance AS ieškovės naudai 6.919,43 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 % dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo A. D., 2009 m. vasario 10 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė iki 2009 m. gegužės 11 d. paskolino A. D. 100.131,24 Lt. Trečiojo asmens A. D. pareigų pagal šią paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui, A. D. močiute F. D. prisistatęs asmuo įkeitė butą, esantį ( - ). Buto savininkė F. D. 2009 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams I. V. ir A. D. dėl sutartinės hipotekos panaikinimo, nurodydama, kad savo buto nėra niekam įkeitusi. Nagrinėjant teisme tą bylą, ieškovė sužinojo, jog A. D. neketina grąžinti paskolos ir yra ieškomas. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-573-527/2010 priėmė sprendimą, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu ir panaikintas atsakovės notarės R. V. 2009 m. vasario 10 d. patvirtintas sutartinės hipotekos sandoris (lakštas), identifikacinis Nr. ( - ), ir kuriuo ieškovės naudai buvo įkeistas butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Panaikinus šį sandorį, ieškovė neteko galimybės nukreipti savo reikalavimą į butą. Skolininkas A. D. šiuo metu slapstosi nuo policijos, jo buvimo vieta nežinoma, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, todėl ieškovė patyrė nuostolius. Kadangi notarė R. V. patvirtino neteisėtą sandorį, ieškovė pateikė jai reikalavimą atlyginti nuostolius, tačiau notarė nuostolius atlyginti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad notarės profesinė civilinė atsakomybė privalomai draudžiama, ieškovė pareiškė reikalavimus draudiminiu laikotarpiu notarės atsakomybę apdraudusioms draudimo bendrovėms Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) ir If P&C Insurance AS. Šios bendrovės nuostolius atsisakė atlyginti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Notarė R. V. civilinę atsakomybę yra apdraudusi bendrovėje Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd), draudimo suma yra 100.000 Lt kiekvienam draudiminiam įvykiui ir kito atsakovo draudimo bendrovėje If P&C Insurance AS, kurioje pagal draudimo sutartį draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui yra 200.000,00 Lt, o frančizė – 100.000 Lt. Ieškovės žala susideda iš negrąžintos paskolos 100.131,24 Lt ir 6.788,23 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 106.919,43 Lt. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių, ieškovei žalą visiškai turi atlyginti draudimo bendrovės – atsakovas Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) privalo ieškovei atlyginti 1000.000 Lt žalą, 100.000 Lt viršijančią sumą 6.919,43 Lt privalo atlyginti kitas atsakovas If P&C Insurance AS.

4Pagal teismų suformuotą praktiką, privalomojo notaro civilinės atsakomybės draudimo tikslas – užtikrinti, jog asmuo, kuris nukentėjo dėl to, kad neteisėtas sandoris buvo patvirtintas notaro, turėtų papildomų garantijų. Pats neteisėto sandorio patvirtinimo faktas yra pagrindas draudiminiam įvykiui atsirasti. Teismui sprendimu pripažinus sandorį neteisėtu, ieškovė patyrė žalą ir tai laikytina draudiminiu įvykiu. Į draudimo bendrovę Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) ieškovė kreipėsi 2010 m. liepos 29 d., tačiau bendrovė žalos neatlygino. Laikytina, kad atsakovė tą dieną realiai turėjo galimybę konstatuoti draudiminį įvykį ir per 7 dienas išmokėti draudimo išmoką, t.y. iki 2010 m. rugpjūčio 5 d., kadangi atsisakymas išmokėti draudiminę išmoką draudiko neatleidžia nuo palūkanų mokėjimo, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovė privalo mokėti ieškovei 5 % dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 1219,17 Lt (5 % / 365 x 100.000 Lt / 100 x 89 d.).

5Ieškovė prašė iš abiejų atsakovų taip pat priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

6Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad turėjo namie santaupų, paskolos sudarymo metu kito lito ir euro santykis, todėl, norėdama išsaugoti santaupas, paskolino sūnaus draugo pasiūlytam A. D.. Ieškovė pati įkeičiamo buto apžiūrėti nebuvo, F. D. priklausantį butą apžiūrėjo ieškovės sūnus su draugu. F. D. pamatė pas notarą, abejonių dėl jos tapatybės nekilo, nes notarė patikrino jos asmens tapatybę taip, kaip priklauso, dar prieš kelias dienas, todėl ieškovė visiškai pasitikėjo notare. Kai po savaitės pamatė tikrąją F. D., ieškovei ji pasirodė labai panaši į pirmą kartą matytą pas notarę moterį, kalba buvo panaši, tik plaukų spalva ne tokia. Ieškovė jai padarytą žalą įvertino 108.138,64 Lt.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Edgaras Jautakis palaikė savo atstovaujamosios paaiškinimus visa apimtimi ir prašė ieškinį tenkinti.

8Atsiliepime į ieškinį atsakovo Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) atstovas advokatas Tomas Talutis prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsnis numato, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi civilinės atsakomybės taikymas notarui yra galimas tik įrodžius visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas Civiliniame kodekse. Iš to seka, kad ieškovė, reikalaudama neva neteisėtais notaro veiksmais padarytos žalos atlyginimo, privalo įrodyti padarytą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Be to, taikant civilinę atsakomybę, turi egzistuoti notaro kaltė.

9Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos, nes įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-527/2010 nustatyta, jog A. D. 100.000 Lt paskolino ne ieškovė, o M. V.. Ieškovė nėra pareiškusi ieškinio skolininkui dėl paskolos grąžinimo, tai reiškia, kad ieškovė savo reikalavimo skolininko atžvilgiu atsisako. Taip pat nurodo, kad notarė R. V. nėra atlikusi jokių kaltų neteisėtų veiksmų. Sandorio sudarymo metu notarė nustatė F. D. asmens tapatybę pagal jai pateiktą jos pasą, taip pat buvo patikrintas jos parašo tikrumas. Pažymi, kad notarei pateiktame pase F. D. parašas vizualiai visiškai niekuo nesiskiria nuo 2009 m. vasario 10 d. sudarytos sutartinės hipotekos lakšte esančio jos parašo, todėl notarei abejonių nekilo dėl sandorį sudarančių asmenų tapatybės ir parašų tikrumo. Pažymi, kad aplinkybė, jog ant sutartinės hipotekos lakšto yra ne F. D. parašas buvo nustatyta kitoje byloje atlikus rašysenos ekspertizę. Notaras nėra specialistas, turintis specialių žinių, tokių reikalavimų nenumato nei Notariato įstatymas, nei kiti teisės aktai.

10Pastebi, kad ieškovė žalą, jeigu ir yra tokia padaryta, patiria ne dėl to, kad teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu 2009 m. vasario 10 d. Sutartinės hipotekos lakštas, bet dėl to, kad A. D. nevykdo paskolos sutarties ir negrąžina skolos, todėl žalos atlyginimo ji galėtų reikalauti ne iš draudimo bendrovės, bet iš skolininko A. D.. Taigi, nesant notarės civilinės atsakomybės (nėra visų būtinų notaro civilinės atsakomybės sąlygų), draudimo bendrovei civilinė atsakomybė taip pat nekyla. Byloje akivaizdu, kad ieškovės elgesys skolinant pinigus nepažįstamam asmeniui be jokių palūkanų ir trumpam terminui turi būti vertinamas kaip jos pačios didelis neatsargumas.

11Teismo posėdžio metu atsakovo Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) atstovas advokatas Tomas Talutis palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad notaro atsakomybei atsirasti nėra visų būtinų notaro civilinei atsakomybei kilti sąlygų. Notarė patikrina parašą ant asmens tapatybės dokumento ir ant pasirašyto dokumento, ir jokių kitų specialių priemonių parašo tikrumui nustatyti notaras neprivalo naudoti. Nors ir atsižvelgus į 2013 metais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, nesant notaro kaltės šiuo atveju negali būti vertinamas kaip klaida, todėl notarei civilinė atsakomybė šioje byloje negali kilti. Nesant notaro civilinės atsakomybės, draudimo bendrovei civilinė atsakomybė taip pat nekyla.

12Atsiliepime į ieškinį atsakovas If P&C Insurance AS (2 t., b. l. 55–56) nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi notarės R. V. civilinė atsakomybė šiuo atveju nekyla, todėl civilinė atsakomybė nekyla ir draudimo bendrovei. Pabrėžia, jog draudimo bendrovė ir notarė R. V. buvo sudarę Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurią patvirtina 2008-05-09 Draudimo liudijimas Serija PC Nr. 000684 laikotarpiui nuo 2008-05-15 iki 2009.05.14 imtinai. Draudimo sutartis yra sudaryta pagal 2002-09-19 Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr.005. Draudimo sutartyje yra numatyta 200.000,00 Lt draudimo suma ir 100.000,00 Lt franšize. Draudimo sutartyje nurodyta, kad pagal Draudimo sutartį suteikiama tik papildoma draudimo apsauga, t.y. pirmiausia žala atlyginama pagal notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Tuo atveju, jeigu pagal privalomojo draudimo sutartį draudimo suma yra nepakankama žalai atlyginti, likusi žalos dalis draudimo sumos ribose atlyginama pagal Draudimo sutartį.

13LR Civilinio kodekso 6.1001 str. 4 dalyje numatyta, kad dvigubo draudimo atveju (kai tas pats objektas apdraustas keliose draudimo kompanijose) draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį. Tuo tikslu yra būtina nustatyti, kur ir kokiomis draudimo sąlygomis buvo apdrausta notarės R. V. civilinė atsakomybė savanoriškai.

14Papildomai dėl ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su ankstesnės Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-573-527/2010 nagrinėjimu, draudimo bendrovės nuomone, šias išlaidas ieškovė patyrė ne dėl privalomo dalyvavimo byloje, kaip teigia pati ieškovė, o dėl to, kad buvo ankstesnėje civilinėje byloje ginčyto sandorio šalimi. Pati ieškovė neginčija, kad tiek pasirašyti paskolos sutarties, tiek ir pasirašyti sutartinės hipotekos lakšto ieškovės niekas nevertė, priešingai, šie dokumentai buvo pasirašyti laisva ieškovės valia ir būtent pati ieškovė, pinigus skolindama tiesiogiai nepažįstamam asmeniui A. D. be palūkanų, neišsiaiškinusi A. D. galimybės per trumpą paskolos terminą (3 mėn.) grąžinti pasiskolintas lėšas, pažeidė LR CK 6.246 str. nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Būtent kaip sandorio, kuriame laisva valia sutiko dalyvauti, šalis, ieškovė ir buvo patraukta į ankstesnės Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-573-527/2010 nagrinėjimą ir tokiu būdu ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių galėjo ir nebūti, jeigu ieškovė būtų elgusis atidžiai, rūpestingai ir protingai, t.y. nebūtų nusprendusi sudaryti sandorio.

15Teismo posėdžio metu atsakovo If P&C Insurance AS atstovė N. M. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad ieškovė iš šios atsakovo draudimo bendrovės prašo priteisti 6919,43 Lt turtinės žalos atlyginimą. Šis žalos dydis ieškovės vertinimu yra jos patirtos bylinėjimosi išlaidos prieš tai nagrinėtose kitose civilinės bylose, kurioje ieškovė dalyvavo kaip sandorio šalis. Jeigu ieškovė sudarydama sandorius būtų buvusi apdairesnė ir atsakingesnė, tokių išlaidų nebūtų patyrusi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (c.b. Nr. 3K-3-127/2012) bylinėjimosi išlaidos negali būti materialinio pobūdžio reikalavimu, todėl tokios išlaidos kaip žala negali būti laikomos. Kitoje byloje ieškovė kaip sandorio šalis pralaimėjo, todėl jai bylinėjimosi išlaidų ir nebuvo priteista. Tokios išlaidos yra procesinės išlaidos ir ieškovė neturi jokio pagrindo reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kaip žalos atlyginimo. Kadangi ieškovė prašo 100.000 Lt iš pirmojo atsakovo, kuris apdraudė privalomuoju draudimu, o antras atsakovas atlygina tik tas kas viršija 100.000 Lt.

16Atsiliepimu į ieškinį trečiojo asmens notarės R. V. atstovė advokatė Marina Laurinaitienė prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Notariato įstatyme yra įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Ginčo sandoryje yra nurodyta, jog F. D. asmenybė nustatyta pagal asmens kodą ir paso duomenis. Ar tai yra pakankama priemonė asmens tapatybei nustatyti, vertintina pagal nustatytas faktines aplinkybes. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimu, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu notarės patvirtintas įkeitimo lakštas, yra nustatyta, kad šios sutarties F. D. nepasirašė, jos parašas buvo suklastotas. Šių faktinių aplinkybių konstatavimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu leidžia daryti prielaidą, jog notarė gal būt netinkamai įvykdė savo pareigas, todėl netinkamai nustatė asmens tapatybę. Tačiau taikant notarei įstatymu numatytą atsakomybę, būtina nustatyti jos kaltus veiksmus. Kaip jau nurodyta, notarė F. D. asmenybę nustatė, remdamasi pateiktu pasu ir jame buvusiais duomenimis - asmens nuotrauka, asmens kodu ir parašu - kas yra įprastinė asmenybės patvirtinimo priemonė.

17Šiuo atveju taip pat svarbi yra hipotekos lakšto nagrinėjimo byloje nustatyta aplinkybė, jog F. D. pasu nesuabejojo ir ieškovė I. V., kuri privalėjo kaip atidus ir rūpestingas kreditorius pasidomėti įkaito savininkės asmenybe, bei įkeičiamu turtu. Kaip nustatyta byloje, ieškovė net neapžiūrėjo įkeisto buto, visus klausimus tvarkė per savo sūnų, kuris taip pat ieškojo skolininko per draugą, kuris pasiūlė tarpininką IĮ „Aujama“. Todėl tas faktas, kad tarpininkams bei ieškovei nekilo abejonių dėl įkeitimo sandorį sudarančio asmens tapatybės, iš dalies patvirtina ir notarės tinkamai atliktus veiksmus. Šias aplinkybes iš esmės yra patvirtinusi ir ieškovė I. V. savo paaiškinimuose teismui. Be to, nustatyta, kad sandoriui sudaryti buvo pateikti originalūs dokumentai. Originalių dokumentų pateikimas sandoriui sudaryti papildomai patvirtina aplinkybę jog notarei nebuvo jokio pagrindo kilti abejonėms dėl sandorio šalies tapatybes, juo labiau, kad tas pats asmuo prieš sandorio sudarymą jau kreipėsi pas notarą. Kadangi parašas, kaip F. D. asmens identifikavimo priemonė, notarinių veiksmų atlikimo metu buvo panaudotas keletą kartų, kurie vizualiai nesiskiria, todėl notarei nebuvo prielaidų abejoti asmens tapatumu.

18Esant tokioms aplinkybėms, notarė neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą LR Notariato įstatymo 40 str. pagrindu arba atidėti šio įstatymo 29 straipsnio pagrindu. Sandoris buvo sudarytas nenustatyto asmens nusikalstamų veiksmų įtakoje, o notarė atskleisti šiuos veiksmus jų padarymo metu neturėjo galimybės. Tai patvirtina iškeltos baudžiamosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad tik atlikus kai kuriuos tyrimo veiksmus buvo nustatyta, jog F. D. parašai sutartyse ir kituose dokumentuose buvo suklastoti. Tai nustatyta tik specialisto ir ekspertizės pagalba. Notarė nėra ekspertė ir neturi specialiųjų tyrimo priemonių tam nustatyti. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, negalima daryti išvados, jog notarė, tvirtindama sandorius, neatliko kokių nors veiksmų ar buvo nepakankamai atidi ir atsargi atlikdama notarinius veiksmus. Notarė negali būti atsakinga vien už tai, kad buvo padarytas nusikaltimas ir to pasekmėje nuginčytas sandoris. Nepagrindus notarės kaltės, jos civilinė atsakomybė yra negalima (CK 6.248 straipsnis), todėl ieškinys jos atžvilgiu turi būti atmestas.

19Tokiu būdu akivaizdu, kad už negrąžintą kreditą atsakomybė tenka pačiai kreditorei - I. V., kuri tinkamai neišsiaiškino skolininko mokumo, sugebėjimo laiku grąžinti skolintas lėšas. Ieškovė privalėjo atkreipti dėmesį, kad skolininkas A. D. pakankamai jauno amžiaus, 1985 m. gimimo, neturėjo gerai apmokamo darbo, neturėjo nekilnojamojo turto ir jo galimybė grąžinti pakankamai didelę pinigų sumą - 100 131,20 litų per tris mėnesius abejotina. Kaip buvo minėta aukščiau, įkeisto buto savininkės asmenybė ir jos valia ieškovei taip pat nerūpėjo.

20Atkreipia teismo dėmesį į faktinę aplinkybę, kad paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, kaip atlyginimas už paskolintų lėšų naudojimąsi, todėl nelogiškas ir neprotingas (nerūpestingumo ir atidumo prasme) ieškovės paskolos suteikimas nepažįstamam asmeniui. Ieškovė pati prisiėmė riziką dėl paskolos negrąžinimo, todėl ir atsakinga už savo nuostolius.

21Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai kaip žalą teismo išlaidas 6.788,32 Lt. Visų pirma, iš ieškovės byloje dėl įkeitimo lakšto pripažinimo negaliojančiu buvo priteista tik 1.525,73 Lt valstybei. Kitos ieškovės išlaidos byloje nebuvo privalomos, o išlaidos advokato padėjėjui yra pernelyg didelės ir todėl negali būti traktuotinos kaip ieškovės žala.

22Teismo posėdžio metu notarė R. V. palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad 2009 m. vasario 9 d. pas ją į notarų biurą atėjo F. D. ir paaiškino, kad nori įkeisti savo butą, kadangi jos anūkas A. D. yra verslininkas ir jam reikalingi trims mėnesiams 29 000 eurų. Notarė patikrino asmens tapatybės dokumentus ir jai jokių abejonių nesukėlė, kad F. D. gali būti ne tas pats asmuo. Be to, F. D. apsimetęs asmuo patikino, kad nors ir anūkas negalėtų grąžinti tos paskolos, bet perdavus pagal hipotekos lakštą butą, ji išvyktų gyventi pas sūnų į Švediją, kur jis ir gyvena. Po to išsiaiškinus, kad tai buvo ne tas pats asmuo, sunku buvo patikėti, nes ji tiksliai pasakė, jog sūnus gyvena Švedijoje. Tuo notarė įsitikino patikrinusi asmens duomenis gyventojų registre. Atvykus pas notarę tikrajai F. D., notarė iš karto nesuprato, kad atvyko pas ją ne ta pati moteris, kuri buvo atvykusi prieš tai du kartus, jog tai ne F. D., nes iš išvaizdos ji buvo labai panaši.

23Teismo posėdžio metu notarės R. V. atstovė advokatė Marina Laurinaitienė visiškai palaikė savo atstovaujamosios atsiliepime nurodytus argumentus ir paaiškinimus. Prašė ieškinį atmesti, kadangi notarė atliko savo pareigas teisingai, sutikrino atvykusio asmens tapatybę. Ieškovės elgesys šiuo atveju yra labai neatsargus. Tiek ieškovės, tiek liudytojo paaiškinimai yra nelogiški ir nesuprantami, koks buvo tikslas paskolinti trims mėnesiams 29 000 eurų, neimant jokių palūkanų, tačiau būtinai įkeičiant butą Kauno miesto centre. Notarės klaidos šiuo atveju nėra, nes paskolintų pinigų atgavimas nebuvo ieškovės tikslas, tikslas buvo gauti butą centre. Notarė nepadarė klaidos, ji atliko viską, ką turi atlikti notaras. Prašo ieškinį atmesti ir notarei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

24Trečiojo asmens A. D. kuratorė advokatė Jūratė Šlitė paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau paaiškino, kad šioje byloje jos atstovaujamasis dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, todėl prašo ieškinį atmesti. Taip pat paaiškino, kad ieškovės pažeistos teisės buvo apgintos kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas dėl skolos iš A. D. priteisimo. Šioje byloje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, išduotas vykdomasis raštas, tačiau jis buvo grąžintas su išieškojimo negalimumo aktu. Ieškovė, matydama, kad nebus galimybės susigrąžinti paskolintus pinigus, kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš notarės.

25Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės sūnus M. V. paaiškino, kad atsiradus galimybei paskolinti pinigus įkeičiant nekilnojamąjį turtą, jis su ieškove sutiko tai padaryti. Apžiūrint įkeičiamą butą liudytojas nedalyvavo, o jį apžiūrėjo tarpininkas jo draugas Evaldas, kuriuo liudytojas pasitikėjo. Paskolos gavėją A. D., buto savininke apsimetusią F. D. pas notarę pamatė pirmą kartą. Pasitikėjo notare, todėl abejonių, kad F. D. yra ne tas pats asmuo nekilo. Skolino pinigus tuo tikslu, kad 2009 metais buvo ekonominė krizė ir visiškai nebuvo aišku, kas gali būti su sutaupytais pinigais, galėjo jie labai nuvertėti, todėl ir sutiko trims mėnesiams paskolinti pinigus. Prieš sudarant sandorį, A. D. asmenybe, jo finansine padėtimi nesidomėjo. Notarinę sutartį sudarė todėl, kad žinojo, jog bus įkeistas turtas, ir jeigu nebus grąžinta paskola, turės galimybę išsiieškoti skolą iš įkeisto buto. Liudytojui buvo svarbu, kad sandoris sudaromas įkeičiant butą. Kadangi neturi patirties teisiniuose reikaluose, todėl toks sandorio sudarymo būdas tuo metu įtarimų nesukėlė.

26Ieškinys atmestinas.

27Byloje sprendžiamas ginčas, ar yra visos sąlygos notaro civilinei atsakomybei kilti ir dėl to atsirasti draudiko pareigai atlyginti žalą notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu.

28Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 10 d. ieškovė I. V. ir trečiasis asmuo A. D. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė A. D. paskolino 29.000,00 EUR, kas atitiko 100.131,20 Lt, laikotarpiui iki 2009 m. gegužės 11 d. Šį sandorį patvirtino Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V. (1 t., b. l. 20–21). Tą pačią dieną skoliniam įsipareigojimui užtikrinti buvo įkeistas butas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), įkeičiamo turto savininkė F. D.. Šį sutartinės hipotekos lakštą taip pat patvirtino Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V. (1 t., b. l. 22–24). Pradingus A. D., F. D. sužinojo, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas yra įkeistas, todėl ji nuvyko pas notarę ir informavo, jog savo buto niekam neįkeitė, pas notarę R. V. tvirtinant buto įkeitimo lakštą nedalyvavo, o ant šio dokumento esantis jos parašas yra suklastotas. Dėl šio fakto 2009 m. balandžio 1 d. F. D. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (baudžiamoji byla Nr. 26-1-00551-09). Ikiteisminis tyrimas iki šiol yra neužbaigtas, kadangi įtariamasis A. D. slapstosi. 2009 m. balandžio 15 d. F. D. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams I. V., A. D., trečiajam asmeniui notarei R. V. dėl sutartinės hipotekos sandorio panaikinimo (1 t., b. l. 25–28). Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-573-527/2010 ieškovės ieškinį patenkino visiškai, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento ir panaikino hipotekos sandorį – sutartinės hipotekos lakštą, sudarytą 2009 m. vasario 10 d. bei patvirtintą Kauno miesto 20-ojo notarų biuro (reg. Nr. 998), 2009 m. vasario 12 d. įregistruotą hipotekos registre, kuriuo įkeistas ieškovės F. D. butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), atsakovo A. D. skolos grąžinimo užtikrinimui (1 t., b. l. 16–19). Teismas nustatė, kad ginčijamame sutartinės hipotekos lakšte F. D. nepasirašė. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis 2009 m. gruodžio 28 d. atliktos rašysenos ekspertizės aktu Nr. 11-3170(09). Įsiteisėjus anksčiau minėtam teismo sprendimui, 2010 m. liepos 12 d. ieškovė I. V. kreipėsi į notarę R. V. su reikalavimu atlyginti neteisėtais notariniais veiksmais padarytą žalą, t.y. iki 2010 m. liepos 23 d. pervesti jai 197.037,51 Lt. Ieškovė nurodė, kad notarė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga bei netinkamai nustatė sandorį pasirašiusio asmens tapatybę, todėl teismui panaikinus sutartinės hipotekos lakštą, ieškovė neteko galimybės nukreipti skolos išieškojimą į F. D. priklausantį butą, tuo yra padaryta ieškovei žala (1 t., b. l. 30–33). Notarė 2010 m. liepos 20 d. raštu informavo ieškovę, jog nesutinka atlyginti ieškovei žalą, kadangi nelaiko savęs atsakinga už pačios ieškovės nerūpestingą elgesį (1 t., b. l. 34–35). Tuomet ieškovė, vadovaudamasi LR Vyriausybės nutarimo Dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 46 punktu, kreipėsi tiesiogiai į notarės R. V. draudiką Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) dėl draudiminės išmokos išmokėjimo (1 t., b. l. 37–41). Draudimo bendrovė 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovei pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Notaro profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 100.000 Lt draudimo išmokos išmokėjimo, kadangi bendrovė neturi jokios objektyvios informacijos ir dokumentų, kurie pagrįstų notarės R. V. civilinės atsakomybės atsiradimą (1 t., b. l. 42). Negavusi geranoriškai žalos atlyginimo nei iš notarės, nei iš notarės draudiko draudimo išmokos, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

29Notaro veiklą reglamentuoja LR Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas ir Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė–teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-405/2013).

30Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

31Notaro civilinės atsakomybės ypatumai teismų praktikoje aiškiai suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-398/99 L. K. v. notarė D. J. , paskelbtoje “Teismų praktika” Nr.12, 2000 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-336/00, bylų kategorija 62, D. P. v. R. B.; 2002 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-645/02, bylų kategorija 39.2.3, A. S. v. G. P. ir kitose. Jose apibrėžtos pagrindinės notarų civilinės atsakomybės nuostatos, kuriomis reikia vadovautis, kiekvienu atveju sprendžiant dėl šio asmens atsakomybės.

32Kaltė yra notaro civilinės atsakomybės sąlyga. Jos turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas, nes priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės. Tai lemia didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimus, bet negalima išvada, kad tai atsakomybė be kaltės. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Notaras privalo užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo iš notaro byloje yra prielaida svarstymui, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas konstatuotas. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida. Ar taikytina civilinė atsakomybė už notaro padarytą neatidumą, spręstina pagal tai, ar šis asmuo padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Jeigu konkrečiu atveju notaras ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių, atliko kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iš notaro, manant, kad tik taip jis tinkamai atliks pareigas, tai civilinė atsakomybė, kuri taikoma kaltės pagrindu, nebūtų galima dėl kaltės paneigimo. Jeigu notaras įrodo, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, tai reiškia, kad notaras kaltę paneigė.

33Kaip jau buvo minėta, trečiojo asmens notarės R. V. patvirtintas sutartinės hipotekos lakštas įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo panaikintas, o tai reiškia, kad šioje byloje dėl žalos atlyginimo yra pagrindas svarstyti, ar notaras atliko viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas jau konstatuotas. Kasacinio teismo praktikoje suformuotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, suponuojančiomis teisines išvadas, jog notaro civilinę atsakomybę lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma - nepakankamas atidumas, klaida ir pan., todėl nustatant notaro civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, būtina vertinti ne tik tyčios ar neatsargumo, bet ir kitokias nusižengimo formas, kurias nulemia būtent profesinės veiklos specifika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2000 ir kt.).

34Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, prijungtose civilinėse ir baudžiamosiose bylose esančių duomenų matyti, kad ieškovė turėdama santaupų, nutarė jas investuoti. Liudytoju apklaustas sūnus M. V. patvirtino, jog per savo draugą Evaldą surado žmogų, kaip vėliau paaiškėjo trečiąjį asmenį A. D., kuris norėjo pasiskolinti pinigų savo darbo su nekilnojamuoju turtu srityje tikslais ir paskolos įkeitimui galėjo įkeisti jo močiutei nuosavybės teise priklausantį butą. Toks pinigų investavimas tiek ieškovei, tiek jos sūnui atrodė tuo metu priimtinas, todėl ieškovė sutiko paskolinti pinigus A. D.. Tačiau nei ieškovė, nei jos sūnus prieš sudarant sandorį nesusitiko nei su A. D., nei su įkeičiamo turto savininke F. D., įkeičiamą buto neapžiūrėjo, neįsitikino, kam įkeičiamas butas priklauso, kas jame gyvena. Kaip nurodė ieškovė ir jos sūnus, jie visiškai pasitikėjo notare. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 26-1-00551-09 medžiagos matyti, kad 2009 m. vasario 9 d. tikslu užsakyti pažymą iš Registrų centro ir sudaryti sandorį pas notarę R. V. buvo atvykę trečiasis asmuo A. D. su nenustatytos asmenybės moterimi, prisistačiusia F. D., kuri pateikė notarei A. D. perduotą tai moteriai F. D. pasą. 2009 m. vasario 10 d. sudarant paskolos sutartį ir įkeičiant F. D. nuosavybės teise priklausantį butą pakartotinai dalyvavo A. D. su ta pačia nenustatytos asmenybės moterimi. Nurodytą dieną ieškovė ir jos sūnus M. V. tiek A. D., tiek tą moterį matė pirmą kartą.

35Notariato įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas.

36Kaip paaiškino notarė R. V., į notarės biurą atvykusi F. D. prisistačiusi moteris pateikė jai pasą su nuotrauka ir jai nekilo jokių abejonių, jog ta moteris nėra tikroji F. D., nes jos išvaizda buvo labai panaši į nuotrauką F. D. pase. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pasas nebuvo suklastotas, jį A. D., nežinant močiutei F. D., paėmė iš namų, nes jis kartu su močiute gyveno tame pačiame bute, esančiame ( - ). F. D. pasą A. D. perdavė nenustatytos tapatybės moteriai. Šios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Aplinkybę, kad nenustatytos tapatybės moteris vizualiai buvo panaši į buto savininkę F. D., patvirtino teismo posėdžio metu apklausta ieškovė bei jos sūnus. Notarė teismo posėdžio metu paaiškino, jog po kelių dienų pas ją į notarų biurą atvykus tikrajai F. D., ji negalėjusi patikėti, jog pas ją atėjo ne ta pati moteris, kuri dalyvavo sudarant sandorį, nes išvaizda buvo labai panaši. Notarė, norėdama įsitikinti atvykusios moters tapatybe, pas ją atvykusią moterį klausinėjo įvairių klausimų, į kuriuos ji pateikė logiškus ir pagrįstus atsakymus, be to tiksliai žinojo tokius faktus, kad jos sūnus gyvena Švedijoje, o anūkui laiku negrąžinus paskolos, butas būtų perduotas I. V., o ji pati išvyktų gyventi pas sūnų į Švediją. Notarė patikrino gyventojų registro duomenis ir įsitikino, kad F. D. sūnus tikrai išvykęs gyventi į Švediją. Tai, kad notarei pagrįstai nekilo jokių abejonių, jog į biurą atvyko tikroji F. D., patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo duoti notarės paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu duoti notarės paaiškinimai, kad jai buvo pateiktas ne tik originalus F. D. pasas, bet kartu ir originalūs buto nuosavybės dokumentai, paveldėjimo teisės liudijimas, VĮ „Registrų centras“ pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą registre. Tai, kad notarei buvo pateikti visi originalūs dokumentai, patvirtina F. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jos anūkas A. D. žinojo, kur yra namie saugomi visi dokumentai. 2009 m. vasario 11 d. ieškovė buvo pasigedusi savo paso, bet anūkas pasakė, kad per klaidą močiutės pasą pasiėmė vietoje savojo, todėl jį grąžino močiutei Po to karto A. D. 2009 m. vasario 22 d. išvyko į Klaipėdą dviem dienom ir nebegrįžo. Po kurio laiko, paskambinus M. V., F. D. pasigedo ir buto nuosavybės dokumentų (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 26-1-00551-09, b. l. 1, 7). Tai, kad pas notarę buvo atvykusi nenustatytos tapatybės moteris galėjo būti labai panaši į tikrąją F. D., patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, jog A. D. kartu su nenustatytos tapatybės moterimi, kuri prisistatė F. D., 2009 m. vasario 5 d. buvo atvykę pas notarą D. G., kuriam taip pat pateikė F. D. pasą. Notarui D. G. irgi nekilo abejonių, jog tai ne tikroji F. D. ir jis patvirtino įgaliojimą, kuris vėliau buvo panaudotas (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 26-1-00551-09, 2 t., b. l. 106–107). Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, teismui nėra pagrindo netikėti notarės paaiškinimais, jog jai negalėjo kilti jokių abejonių, jog sudaryti sandorį atvyko ne F. D., bet ja prisistačiusi nenustatytos tapatybės moteris. Be to, teismo vertinimu, notarė padarė viską, kad įsitikintų atvykusio asmens tapatybe.

37Teismo posėdžio metu vizualiai palyginus tikrąjį F. D. parašą su suklastotu sutartinės hipotekos lakšte, akivaizdžių skirtumų nematyti. Parašų tikrumui nustatyti reikalingos specialios žinios ir įranga. Teismas, kitoje civilinėje byloje panaikindamas sandorį, rėmėsi 2009 m. balandžio 23 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tikėtina, kad trumpus rankraštinius tekstus „F. D.“, esančius Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarei R. V. prašyme dėl paslaugų užsakymo 2009-02-09 Nr. 50/956515, UADB „Industrijos garantas“ 2009-02-09 būsto draudimo liudijime BTD Nr. 00920, 2009-02-10 sutartinės hipotekos lakšte pasirašė ne F. D., o kitas asmuo. Kategoriškai atsakyti į klausimą specialistas negalėjo, kadangi tiriamieji rankraštiniai tekstai yra maži grafine apimtimi, atlikti neišlavinta rašysena, varijuoja, tekstuose stebimas štrichų vingiuotumas, dėl ko tyrimo metu nustatyti besiskiriantys požymiai negali būti priskirti esminiams (c. b. 2-573-527/2010 1 t., b. l. 125–127). Iš šios išvados galima spręsti, kad netgi specialistui buvo pakankamai sudėtinga nustatyti parašo suklastojimo faktą, todėl jis padarė tik tikėtiną išvadą.

38Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika notarų atsakomybės klausimais, nepaneigiant kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo būtinumo, kito. Nors, notaro atsakomybę lemia ir pati lengviausia kaltės forma, tačiau vis dėlto notaro atsakomybė be kaltės negalima. Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, teismas privalo nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat įvertinti, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2004; 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2006 ir kt.). Ši aplinkybė lemia notaro kaltės tyrimą tokiu aspektu, kad turi būti tiriama, ar nėra notaro kaltės dėl sandorį sudariusios šalies ydingos valios susiformavimo. Turi būti vadovaujamasi tuo, kad notaras privalėjo nustatyti esmines faktines sutarties sudarymo aplinkybes ir sąlygas, aiškintis šalių motyvaciją sudaryti sutartį ir jų numatomus ar pageidaujamus padarinius, išaiškinti teisinius, turtinius ir kitokius šalims svarbius padarinius, savarankiškai teisiškai kvalifikuoti faktines aplinkybes ir tada pasiūlyti tinkamai teisiškai įforminti asmenų tikrąją valią dėl sandorio sudarymo. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta.

39Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika, sutinka su trečiojo asmens notarės R. V. argumentais, kad ji neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str.) arba jį atidėti (Notariato įstatymo 29 str.), kadangi notarei buvo pateikti visi reikiamų dokumentų originalai, ji įsitikino, jog norimas įkeisti butas tikrai priklauso F. D., notarė išsiaiškino, ar tikrai atvykusi moteris pageidauja įkeisti savo butą, išaiškino jai paskolos negrąžinimo pasekmes, jog bus nukreiptas išieškojimas būtent į jos butą, tačiau notarė buvo suklaidinta nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Sudarydama paskolos sutartį ir patvirtindama sutartinės hipotekos lakštą, notarė atliko savo pareigas, laikydamasi Notariato įstatymo reikalavimų, buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, jog įsitikintų asmenybės tapatybe ir parašo tikrumu. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja kitokių būdų, negu naudojo notarė, patikrinti asmens tapatybę. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad riziką dėl negrąžintos paskolos turi prisiimti pati ieškovė I. V., kuri tinkamai neišsiaiškino skolininko mokumo, sugebėjimo laiku grąžinti skolintas lėšas. Teismo vertinimu, skolinant nepažįstamam asmeniui savo santaupas, ieškovė privalėjo pasidomėti, ar skolininkas A. D., būdamas pakankamai jauno amžiaus, turi pajamų, nekilnojamojo turto ir kokios jo finansinės galimybės grąžinti paskolą per tris mėnesius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovė, nei jos sūnus M. V., nepasidomėjo įkeisto buto savininkės asmenybė, nenuvyko ir neapžiūrėjo įkeičiamo buto, o tai reiškia, kad ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Taigi, darytina išvada, kad nors ir esant pripažintam negaliojančiu sutartinės hipotekos lakštui dėl to, jog jame suklastotas F. D. parašas ir dėl to ieškovė neteko galimybės negrąžintos paskolos išieškoti iš įkeisto buto, tačiau nagrinėjamu atveju trečiojo asmens notarės R. V., tvirtinusios pripažintą negaliojančiu sandorį, veiksmuose kaltų veiksmų teismas nenustatė. Nesant bent vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, šiuo atveju nesant notarė kaltės, nėra pagrindo profesinei civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 6.254 str.).

40Taigi, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismas nenustatė notarės kaltės, todėl nesant bent vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę nei notarės, nei jos civilinę atsakomybę apdraudusių draudimo bendrovių atžvilgiu (CK 6. 245 – 6.249 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

42Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio 3163,00 Lt sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 60). Teismui nusprendus atmesti ieškinį, atidėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.).

43Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Notarė R. V. šioje byloje buvo patraukta atsakove, po to patikslinus ieškinį, ji įtraukta trečiuoju asmeniu. Byloje esantys sąskaitos išrašai patvirtina, kad notarė turėjo teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 2000,00 Lt (1 t., b. l. 76), todėl šios išlaidos priteistinos notarės R. V. naudai iš ieškovės. Atsakovas, draudimo bendrovės Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) atstovas advokatas Tomas Talutis pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius turėtas atsakovo išlaidas, kurios sudaro 4819,00 Lt. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, į tai, kad bylos nagrinėjimas truko pakankami ilgą laiką (byla iškelta 2010 m. lapkričio 11 d.), į tai, kad atsakovo atstovas teikė teismui atsiliepimą į ieškinį, dokumentus ir jų vertimus į lietuvių kalbą, dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė daugiau kaip 10 valandų, teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų koeficientų (8.2.; 8.16.; 8.18 punktai), todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) iš ieškovės (CPK 98 str.). Iš ieškovės valstybės naudai taip pat priteistinos išlaidos, susijusio su procesinių dokumentų įteikimu, 72,37 Lt (CPK 96 str. 2 d.).

44Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

45Ieškinį atmesti.

46Priteisti iš ieškovės I. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) 4819,00 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika litų 00 ct) atsakovo draudimo bendrovės Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley Furlonge Ltd) (adresas Plantation Place South, 60 Great Tower Street, London EC3R5AD, UK) naudai.

47Priteisti iš ieškovės I. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - ) 2000,00 (du tūkstančius litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų trečiojo asmens Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarės R. V. (adresas Savanorių pr. 360-42, Kaunas) naudai.

48Priteisti iš ieškovės I. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) 3163,00 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 72,37 Lt (septyniasdešimt du litus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

49Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t., b. l. 48) prašo: priteisti iš atsakovo... 3. Nurodo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo A. D., 2009 m. vasario 10 d. sudarė... 4. Pagal teismų suformuotą praktiką, privalomojo notaro civilinės atsakomybės... 5. Ieškovė prašė iš abiejų atsakovų taip pat priteisti 5 % dydžio... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Edgaras Jautakis palaikė... 8. Atsiliepime į ieškinį atsakovo Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley... 9. Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos, nes... 10. Pastebi, kad ieškovė žalą, jeigu ir yra tokia padaryta, patiria ne dėl to,... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo Lloyd‘s Syndicate AFB 2623/623 (Beazley... 12. Atsiliepime į ieškinį atsakovas If P&C Insurance AS (2 t., b. l.... 13. LR Civilinio kodekso 6.1001 str. 4 dalyje numatyta, kad dvigubo draudimo atveju... 14. Papildomai dėl ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su ankstesnės Kauno... 15. Teismo posėdžio metu atsakovo If P&C Insurance AS atstovė N. M. palaikė... 16. Atsiliepimu į ieškinį trečiojo asmens notarės R. V. atstovė advokatė... 17. Šiuo atveju taip pat svarbi yra hipotekos lakšto nagrinėjimo byloje... 18. Esant tokioms aplinkybėms, notarė neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti... 19. Tokiu būdu akivaizdu, kad už negrąžintą kreditą atsakomybė tenka pačiai... 20. Atkreipia teismo dėmesį į faktinę aplinkybę, kad paskolos sutartyje nebuvo... 21. Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai kaip žalą teismo išlaidas... 22. Teismo posėdžio metu notarė R. V. palaikė atsiliepime į ieškinį... 23. Teismo posėdžio metu notarės R. V. atstovė advokatė Marina Laurinaitienė... 24. Trečiojo asmens A. D. kuratorė advokatė Jūratė Šlitė paliko spręsti... 25. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės sūnus M. V. paaiškino,... 26. Ieškinys atmestinas.... 27. Byloje sprendžiamas ginčas, ar yra visos sąlygos notaro civilinei... 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 10 d. ieškovė I. V. ir... 29. Notaro veiklą reglamentuoja LR Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2... 30. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos... 31. Notaro civilinės atsakomybės ypatumai teismų praktikoje aiškiai... 32. Kaltė yra notaro civilinės atsakomybės sąlyga. Jos turinys šio asmens... 33. Kaip jau buvo minėta, trečiojo asmens notarės R. V. patvirtintas sutartinės... 34. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, prijungtose... 35. Notariato įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad notaras, atlikdamas... 36. Kaip paaiškino notarė R. V., į notarės biurą atvykusi F. D. prisistačiusi... 37. Teismo posėdžio metu vizualiai palyginus tikrąjį F. D. parašą su... 38. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 39. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, ir vadovaudamasis suformuota... 40. Taigi, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 42. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi ieškovei buvo... 43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 45. Ieškinį atmesti.... 46. Priteisti iš ieškovės I. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) 4819,00 Lt (keturis... 47. Priteisti iš ieškovės I. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - ) 2000,00 (du... 48. Priteisti iš ieškovės I. V. (a.k. ( - ), gyv. ( - )) 3163,00 Lt (tris... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...