Byla 3K-3-72/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pelėda“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir statinio nugriovimo. Tretieji asmenys: Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Marius Stračkaitis ir akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl statybos, kuri yra pripažinta neteisėta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, padarinių šalinimo.

6Ginantis viešąjį interesą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ieškiniu prašė:

71. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 396 „Dėl nuomojamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ dalį, susijusią su žemės sklypu Klaipėdoje, Tilžės g. 9, 11;

82. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 13.6-25 „Dėl leidimo UAB „Pelėda“ įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdos mieste“;

93. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 13.6-2477 „Dėl valstybinės žemės sklypo Tilžės g. 9, 11 Klaipėdos mieste, kadastro duomenų pakoregavimo, dalies pardavimo ir dalies suteikimo naudotis“;

104. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. leidimą Nr. 66 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn“;

115. Pripažinti negaliojančia ab initio 2003 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro Mariaus Stračkaičio (registro Nr. K1MS-8236) ir tos pačios dienos priėmimo–perdavimo aktą;

126. Pripažinti negaliojančia detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2005 m. birželio 9 d. sutartį Nr. 14-508, sudarytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Pelėda“;

137. Panaikinti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 05-75, išduotas 2005 m. liepos 11 d., ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD1-2140 „Dėl žemės sklypo Tilžės g. 9, 11 Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“;

148. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą Nr. 45(2.0)-NS/05, 2008 m. spalio 14 d. statybos leidimą Nr. 45(3.0)-NS/05;

159. Panaikinti 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-240-(14.7);

1610. Įpareigoti UAB „Pelėda“ nugriauti jos nuosavybės teise valdomą pastatą – svečių namus su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. 4400-0748-6926;

1711. Grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypo, unikalus Nr. 2101-0003-0156, dalį – 880/2100, o UAB „Pelėda“ naudai priteisti iš valstybės 50 415,44 Lt.

18Ieškovas tvirtino, kad ieškinyje nurodytais Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (jos teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) priimtais neteisėtais administraciniais aktais buvo sudarytos sąlygos atsakovui UAB „Pelėda“ (juridinio asmens kodas 140323845) be teisėto pagrindo užvaldyti valstybinės žemės sklypą Klaipėdos mieste, valstybės saugomoje šio miesto senamiesčio kultūros paveldo teritorijoje ir tame žemės sklype neteisėtai pastatyti viešbutį. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitus teisiniam reguliavimui, ieškovas reikalavo dėl neteisėtos statybos taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir įpareigoti atsakovą UAB „Pelėda“ atlikti pagal teisės aktus būtinus veiksmus įteisinant žemės sklypo, ant kurio stovi neteisėtai pastatytas pastatas, valdymą ir naudojimą, vykdant teritorijų planavimo procedūras ir gaunant reikiamus statybą leidžiančius dokumentus.

19II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

20Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. daliniu sprendimu panaikino: Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 396 „Dėl nuomojamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ dalį dėl žemės sklypo Tilžės g. 9, 11 (0,21 ha) ribų ir dydžio, naudojimo paskirties apribojimų ir sąlygų, architektūrinių-urbanistinių apribojimų ir servitutų patvirtinimo; Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 13.6-25 „Dėl leidimo UAB „Pelėda“ įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdos mieste“; Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 13.6-2477 „Dėl valstybinės žemės Tilžės g. 9, 11, Klaipėdos mieste kadastro duomenų pakoregavimo, dalies pardavimo ir dalies suteikimo naudotis“; Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. leidimą Nr. 66 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn“; pripažino negaliojančia nuo sudarymo 2003 m. rugpjūčio 26 d. 0,0880 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies Tilžės g. 9, 11, Klaipėdos mieste pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė dvišalę restituciją, priteisdamas iš valstybės 78 144 Lt atsakovo UAB „Pelėda“ naudai ir grąžindamas valstybės nuosavybėn 0,0880 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje. Taip pat teismas pripažino negaliojančia 2005 m. birželio 9 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. J4-508, sudarytą Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Pelėda“; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. liepos 11 d. išduotas planavimo sąlygas Nr. 05-75 detaliojo planavimo dokumentui rengti; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. AD1-2140 „Dėl žemės sklypo Tilžės g. 9, 11 Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“; panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. išduotą statybos leidimą Nr.45-NS/05 ir jo vėlesnius pakeitimus (2007 m. balandžio 13 d. Nr.45(1.0)-NS/05, 2007 m. liepos 30 d. Nr.45 (2.0)-NS/05 ir 2008 m. spalio 14 d. Nr.45(3.0)-NS/05); panaikino 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-240-(14.7).

21Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. dalinį sprendimą iš dalies pakeitė: sprendimo dalį, kuria iš valstybės priteista UAB „Pelėda“ naudai 78 144 Lt panaikino, dėl šios dalies priėmė naują sprendimą ir priteisė UAB „Pelėda“ iš valstybės 70 998,80 Lt, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 3K-3-424/2013, paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį. Įsiteisėjus daliniam teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikinti ieškovo ginčyti administraciniai aktai ir sandoriai, byloje liko išspręsti ieškinio dalį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

23Šioje byloje kasacine tvarka skundžiamais teismų procesiniais sprendimais spręsta dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas leido atsakovui UAB „Pelėda“ per 30 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti pastato, esančio Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje, projektą ir (arba) pašalinti bet kokius galimus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, taip pat įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą ne vėliau kaip per 12 mėnesių terminą atlikti veiksmus, būtinus perduodant žemės sklypą atsakovui UAB „Pelėda“ valdyti. Teismas įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybę per 30 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bendradarbiaujant su UAB „Pelėda“ ir veikiant kartu su Kultūros paveldo departamentu, parengti ir patvirtinti detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat reikiamus bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir, jeigu statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastatui Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje. Tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimu nustatyti leidimai ir įpareigojimai nebus įvykdyti, teismas įpareigojo per 10 mėnesių nuo šiuo teismo sprendimu nustatyto 30 mėnesių termino pabaigos bendromis atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis (skiriant lėšas lygiomis dalimis) nugriauti statinį, esantį Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje, pastatytą pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą.

24Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai taikomi tada, kai statinio statyba, perstatymas ar pertvarkymas yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas nurodė, kad, byloje įsiteisėjus daliniam sprendimui, neliko galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos ginčo pastato statyba yra galima, ir nėra statybą leidžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą apie statybos atitiktį imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos teisės aktų reikalavimams, todėl teismas neteisėtos statybos padariniams turi taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo negalįs pripažinti teisės pertvarkyti statybą leidžiančius dokumentus pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktą arba 4 punktą, jeigu statyba akivaizdžiai neatitinka imperatyviųjų įstatymų reikalavimų, tarp jų – ir paveldosaugos teisės aktų reikalavimų, nepaisant to, kad tuo ieškinį grindžia jį pareiškęs prokuroras, kadangi imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus ginčo santykyje teismas taiko ex officio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog statybos neteisėtumas grindžiamas atsakovo UAB „Pelėda“ teisės valdyti žemės sklypą, kuriame yra pastatas, nebuvimu bei pastato eksploatavimo negalimumu neišsprendus automobilių stovėjimo vietų ir įvažiavimo į žemės sklypą, kuriame yra pastatas, klausimų. Dėl to yra pagrindas taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalį įpareigojant atsakovą UAB „Pelėda“ pertvarkyti projektinę dokumentaciją. Byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės neprieštaravo tam, kad byloje konstatuota neteisėta statyba galėtų būti įteisinta. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dėl valstybės ir savivaldos institucijų neteisėtai atliktų procedūrų, sprendė, kad šios institucijos turi būti įpareigojamos per nustatytą terminą pagal atsakovo UAB „Pelėda“ tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi būtina pertvarkyti projektinę dokumentaciją, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikytinos ir Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos – atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotinas atlikti atitinkamus veiksmus pertvarkant projektinę dokumentaciją kartu su UAB „Pelėda“, kaip asmuo, patenkantis į „kito asmens“ kategoriją pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės (patikėjimo) teise. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo UAB „Pelėda“ prašymą, nustatė 2,5 metų (30 mėnesių) terminą sprendime nurodytiems veiksmams atlikti. Teismas pažymėjo, jog, neįvykdžius teismo sprendime nustatytų įpareigojimų, pastato nugriovimo išlaidos lygiomis dalimis teks valstybės institucijai, neteisėtais veiksmais parduodant žemės sklypą sudariusiai sąlygas neteisėtai statybai, ir savivaldos institucijai, neteisėtais veiksmais tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus ir išduodant statybą leidžiančius dokumentus formaliai patvirtinusiai neteisėtos statybos galimumą.

25Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, bet patikslino šio sprendimo dalį ir ją išdėstė taip: „jeigu per nustatytą terminą šiuo teismo sprendimu nustatyti leidimai ir įpareigojimai nebus įvykdyti, įpareigoti atsakovą UAB „Pelėda“ per 10 mėnesių nuo šiuo teismo sprendimu nustatyto 30 mėnesių termino pabaigos bendromis atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį, esantį Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje, pastatytą pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, lėšas nugriovimui skiriant lygiomis dalimis.“

26Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigojama išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir, įvertinus aplinkybę, jog neteisėtą statybą lėmė ir apelianto neteisėti veiksmai, – pagal savo kompetenciją atlikti aktyvius veiksmus, susijusius su naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimu (nagrinėjamu atveju – ir atitinkama detaliojo plano korekcija). Pagal įstatymą detalieji planai yra rengiami, kai keičiamas bent vienas iš privalomųjų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Galiojant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 214 patvirtintam kvartalo detaliajam planui, šiuo dokumentu yra nustatyta ginčo sklypo naudojimo paskirtis – visuomeninės paskirties objektams statyti ir eksploatuoti. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, statinio (svečių namų), kurio įteisinimo klausimas šioje byloje yra sprendžiamas, tikslinė naudojimo paskirtis – viešbučių. Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, nurodyta, jog visuomeninės paskirties teritorija (kaip žemės sklypo naudojimo būdas) yra teritorija, skirta valstybės ir savivaldybės institucijoms ar savivaldybės biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Nurodyto naudojimo būdo (paskirties) sklypuose leidžiama statyti administracinius pastatus, religinių bendruomenių pastatus, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatus (aprašo 16 punktas). Ginčo statinio (pagal registruotą naudojimo paskirtį) statyba yra galima komercinės paskirties objektų teritorijose (aprašo 18 punktas). Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, jog siekiant įteisinti ginčo statinį būtina pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą (paskirtį), o tokiam veiksmui atlikti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas yra būtina parengti detalųjį planą. Todėl atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė (veikianti per tarybą ir savivaldybės administraciją) įpareigota parengti detalųjį planą.

27Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytu įpareigojimu ne vėliau kaip per 12 mėnesių terminą atlikti veiksmus, būtinus perduodant ginčo sklypą atsakovui UAB „Pelėda“ valdyti. Atmesdamas šio atsakovo poziciją kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad statytojas (atsakovas UAB „Pelėda“), siekdamas įteisinti ginčo statinį (atlikti veiksmus, nurodytus skundžiamojo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje), privalėtų būti teisėtas žemės sklypo savininkas arba naudotojas. Teismas pabrėžė, kad 12 mėnesių termino objektyviai pakanka nustatytam įpareigojimui įvykdyti.

28Neteisėtą statybą lėmė kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų (apeliantų) neteisėti veiksmai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo statinį nugriauti bendromis apeliantų lėšomis tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą nebus įvykdyti teismo sprendime nustatyti įpareigojimai ir leidimai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį, kad nugriauti ginčo statinį turi statytojas – atsakovas UAB „Pelėda“.

29III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

30Kasaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nutarties dalį, kuria jis įpareigotas ne vėliau kaip per 12 mėnesių terminą atlikti veiksmus, būtinus perduodant žemės sklypą atsakovui UAB „Pelėda“ valdyti, ir kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe bendromis lėšomis (lygiomis dalimis) nugriauti statinį, esantį Tilžės g. 9, 11, Klaipėdos mieste, ir priimti naują sprendimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

31Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad subjektinę teisę būti statytoju (užsakovu) asmuo įgyja tik tokiomis sąlygomis: statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Statybos įstatyme nepateikta sąrašo, kokias teises į žemės sklypą (be nuosavybės teisės) gali turėti statytojas, tačiau CK įtvirtintų daiktinių teisių apžvalga leidžia daryti išvadą, kad tokia teise galėtų būti turto patikėjimo teisė, užstatymo teisė, kai kuriais atvejais – ir servitutas. Teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė UAB „Pelėda“, prieš vykdydama pastato (svečių namų), esančio Tilžės g. 9, 11, Klaipėdos mieste, statybą, privalėjo teisėtai valdyti žemę nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais, o tai yra vienas iš būtinų reikalavimų, norint vykdyti žemės sklype statybą. Tuo atveju, jeigu būtų įvykdytas šis reikalavimas, būtų galima spręsti klausimą dėl galimybės įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai nereiškia, kad nuo jų įsigaliojimo gali būti įteisinti visi savavališkai pastatyti ar rekonstruoti statiniai, kadangi, pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, įteisinti galima tik tokių savavališkai pastatytų (rekonstruotų) statinių statybą, jeigu žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, t. y. įstatyme įtvirtinta tik išimtinė savavališkai statomų, pastatytų ar rekonstruotų statinių įteisinimo galimybė ir numatytos aiškios šios galimybės įgyvendinimo ribos bei sąlygos.

32Nacionalinė žemės tarnyba išnuomoti ar parduoti be aukciono valstybinės žemės sklypą gali tik asmeniui, teisėtai įgijusiam ir nuosavybės teise valdančiam statinį, ir tik tokio dydžio, kuris yra nustatytas pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir kuris yra būtinas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Šiam teisiniam reglamentavimui prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvada, jog statytojas (atsakovas UAB „Pelėda“), siekdamas įteisinti ginčo statinį, privalėtų būti teisėtas žemės sklypo savininkas arba naudotojas, nes Žemės įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas numato galimybę įsigyti žemės sklypą prie jau teisėtai įgyto ir nuosavybės teise valdomo statinio. Teismai nenustatė, ar statyba (rekonstrukcija) buvo (būtų buvusi) galima, jeigu statytojas būtų vykdęs šią statybą (rekonstrukciją) pagal teisės aktų, tarp jų ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, nustatytus reikalavimus.

33Dėl 12 mėnesių termino atlikti veiksmus, būtinus perduodant valdyti ginčo žemės sklypą UAB „Pelėda“, atsakovas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai išnuomojant ar parduodant valstybinės žemės sklypus ir terminai tiems veiksmams atlikti yra nustatyti teisės aktuose, todėl negali būti nustatyti kiti terminai. UAB „Pelėda“ neturi teisių į žemės sklypą, dėl to Nacionalinės žemės tarnyba nepagrįstai įpareigota perduoti sklypą šiai bendrovei.

34Pagal CK ir Statybos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismui savo sprendimu pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę turi statytojas (užsakovas) savo lėšomis arba teismo nustatyti kiti kalti asmenys savo lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. daliniu sprendimu panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracinius aktus, kurių pagrindu buvo suprojektuotas žemės sklypas. Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo turėti įtakos neteisėto statinio (nelegalios statybos) atsiradimui žemės sklypo dalyje. Todėl Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendime nepagrįstai nurodė, kad statinio, esančio Tilžės g. 9, 11, Klaipėdos mieste, neteisėtumas kilo iš Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtų veiksmų, ir įpareigojo ją kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe bendromis lėšomis (lygiomis dalimis) nugriauti statinį.

35Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

36Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, savo sprendimu pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį arba jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

37Ginčo atveju šalinant statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius būtinas statybą leidžiančio dokumento gavimas įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje yra susiklosčiusi analogiška situacija kaip ir civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013, kurią išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 18 d. nutartyje nurodė: „nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai atsakovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas. Teisėjų kolegija pažymi, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sprendžia, kad ir šiuo atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti atsakovei žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises“. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, kasacinio skundo motyvai, kad teismas, taikydamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo institutą, pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies normas, nepagristi.

38Teismo nustatytas 12 mėnesių terminas atlikti veiksmus, būtinus perduodant sklypą atsakovui UAB „Pelėda“ valdyti, nepakeičia teisės aktuose nustatytų terminų veiksmams išnuomojant ar parduodant valstybinės žemės sklypus atlikti, o yra priemonė siekiant išvengti nepagrįsto delsimo. Nacionalinė žemės tarnyba ginčija atliktus neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo pastatytas neteisėtai statinys, tačiau neteisėtų veiksmų faktas jau nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimu. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba, kaip vienas dėl neteisėtos statybos kaltų asmenų, teismo sprendimu gali būti įpareigota atlyginti neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaštus.

39Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo teismo priimti sprendimą ar nutartį savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

40UAB „Pelėda“ pastatė statinį turėdama galiojantį statybos leidimą, nepažeisdama esminių statinio projekto sprendinių, todėl ši statyba kvalifikuotina ne kaip savavališka, o kaip statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, kurios padariniai šalinami Statybos įstatymo 281 straipsnio nustatyta tvarka. Tam, kad UAB „Pelėda“ galėtų įteisinti šį statinį (visą ar iš dalies), t. y. gauti jam statybą leidžiantį dokumentą, visų pirma ji turi įgyti nuosavybės teisę į žemę, kurioje pastatytas ginčo statinys, arba valdyti ir naudoti ją kitais įstatymų nustatytais pagrindais (pvz., nuoma, panauda ir pan.) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, kaip ir savavališkos statybos atveju, įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bet teismo nustatytų kaltų asmenų, o ne savo lėšomis.

41Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

42Tam, kad būtų galima pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta išimtimi privatizuoti žemės sklypą, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu parduodamame žemės sklype turi būti privatus gyvenamasis namas ir kitų namų valdos statinių. Tokių statinių buvimas yra būtina sąlyga žemės sklypui, esančiam miesto teritorijoje, įrašytoje į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, įsigyti – tai išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. L. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-355/2011. Atsakovo UAB „Pelėda“ sklypo paskirtį (viešbučio) lemia jo naudojimo tikslas – ūkinė komercinė veikla (CK 6.626 straipsnio 1, 2 dalys), todėl viešbutis negali būti prilyginamas privačiam gyvenamajam namui. Atsižvelgiant į tai, žemė negalėjo būti privatizuota prie viešbučio, nes tai nėra namų valdos statinys. Todėl teismai taikė Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagrįstai įpareigojo statytoją, jeigu teismo sprendimu nustatyti leidimai ir įpareigojimai nebus įvykdyti, nugriauti statinį Klaipėdos miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos, kaip kaltų asmenų, lėšomis.

43Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pelėda“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nutartį.

44Atsiliepime atsakovas UAB „Pelėda“ pažymi, jog neturėdamas teisių į ginčo žemės sklypą jis negalės įgyvendinti savo kaip statytojo teisių, t. y. kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, atitinkamai pertvarkyti ginčo pastatą (jeigu tai bus būtina). Taigi šiuo konkrečiu atveju pirmiausia kasatorius turi atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su teisių į ginčo žemės sklypą suteikimu atsakovui UAB „Pelėda“, o tik po to kitos kompetentingos institucijos galės atlikti veiksmus, būtinus ginčo pastatui išsaugoti. Nepradėdamas vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimo ir nutarties kasatorius sudaro sąlygas, ateityje galinčias apsunkinti UAB „Pelėda“ tinkamai ir nustatytais terminais įvykdyti teismų sprendimą bei nutartį. Ginčo statinys pastatytas, prieš tai įsigijus žemės sklypą, dėl statinio atsakingas yra kasatorius, dėl to teismai pagrįstai pripažino jį ir Klaipėdos miesto savivaldybę materialiai atsakingais ir už galimą pastato nugriovimą ateityje.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

47Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai netiriami, o kasatoriaus kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl bylą nagrinėjusių teismų išvados, jog ginčo pastato, esančio Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje, neteisėtumas kilo iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjo (kasatoriaus) veiksmų bei žemės sklypo atsakovui UAB „Pelėda“ suteikimo ir statybos leidimo išdavimo sekos, yra fakto klausimai, dėl kurių pasisakė ir juos nustatė bylą nagrinėję teismai. Šios teismų nustatytos aplinkybės saisto kasacinį teismą, todėl teisėjų kolegija dėl aptartų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie nėra kasacijos objektas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis, kasaciniame skunde nenurodo teisinio pobūdžio argumentų dėl įrodymų vertinimo normų netinkamo aiškinimo ir taikymo.

48Dėl normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą, taikymo

49Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ginčo pastato, esančio Tilžės g. 9,11, Klaipėdoje, neteisėtumą lėmė tai, kad atsakovui neteisėtai valstybės įgaliotų institucijų buvo suteiktas ir perleistas nuosavybėn žemės sklypas. Tuo metu, kai buvo pastatytas ginčo pastatas, atsakovas sutarties pagrindu valdė žemės sklypą po juo ir statybos leidimas ginčo pastatui statyti buvo galiojantis. Statybos leidimas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pripažinti negaliojančiais dėl to, kad atsakovui neteisėtai buvo suteiktas žemės sklypas dėl kasatoriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų. Taigi, nagrinėjamoje byloje susidarė labai specifinė situacija, nes pastatas buvo statomas esant galiojančiam statybos leidimui, kuris vėliau buvo teismų pripažintas negaliojančiu. Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013, 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. V. R., Zarasų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-353/2013). Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalis įtvirtina alternatyvius savavališkos statybos padarinius, kurie (vienas iš jų), laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, konkrečioje byloje taikomi teismo nuožiūra, atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. V. K., bylos Nr. 3K-3-180/2013). Pažymėtina, kad interesų derinimo ir proporcingumo principų taikymas reiškia, kad jeigu yra galima tokios paskirties naujo statinio statyba ir (arba) tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, be to, atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, turi būti taikomi Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose nurodyti padariniai, t. y. statytojui turėtų būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statinį, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti aukščiau aptarto proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013). Nagrinėjamoje byloje teismai, atsižvelgdami į byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, nustatė, jog yra galimybė pertvarkyti atsakovo UAB „Pelėda“ pastato projektinę dokumentaciją taip, kad statybų teisėtumą būtų galima patvirtinti. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas savavališkos statybos padarinių pasekmes, įpareigodami atsakovą UAB „Pelėda“ pertvarkyti pastato projektinę dokumentaciją, o valstybės įgaliotas institucijas pagal pertvarkytus dokumentus – išduoti naują statybos dokumentą bei įforminti atsakovo UAB „Pelėda“ teises į žemės sklypą.

50Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta pirmiau, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai dėl kasatoriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų. Ginčo pastatas yra pastatytas iš skolintų lėšų, jis yra įkeistas trečiajam asmeniui, užtikrinant prievolių pagal kredito sutartį tinkamą vykdymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant tokioms aplinkybėms, minėtos valstybės institucijos pastato nugriovimo atveju dėl savo neteisėtų veiksmų turėtų pareigą atlyginti žalą atsakovui UAB „Pelėda“ ir trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankui, todėl labiau viešąjį interesą atitinka galimybė įteisinti ginčo pastato statybą, įpareigojant kasatorių įforminti ginčo žemės sklypo valdymą atsakovui UAB „Pelėda“, negu įpareigoti jį nugriauti pastatą. Esminė kliūtis atsakovui UAB „Pelėda“ gauti statybą leidžiantį dokumentą yra ta, kad šis atsakovas nėra teisėtas žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statinys, valdytojas, ir jis negalės gauti tokio dokumento, todėl nebus įteisintas žemės sklypo valdymas, o teisė valdyti žemės sklypą yra siejama su pastato statybos šiame žemės sklype teisėtumu. Taigi byloje susidarė padėtis, kai atsakovui savavališkai pastatytas pastatas negali būti įteisintas dėl to, kad jis nėra įgijęs teisių į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatas, o žemės sklypo kasatorius nesutinka formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas pastatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013, buvo nagrinėjama analogiška situacija ir teismas pasisakė, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų taip susijęs, kad neįgyvendinus vienos teisės būtų negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Teisėjų kolegija, pritardama tokiai kasacinio teismo formuojamai praktikai, kad negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai, atsižvelgdama į tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sprendžia, kad ir nagrinėjamos bylos atveju pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti atsakovui UAB „Pelėda“ žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, pvz., išnuomojant žemės sklypą, nustatant servitutą ir pan. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, teisingai aiškino ir taikė aukščiau aptartas teisės normas.

51Dėl kasatoriaus kasaciniame skunde nurodomų argumentų dėl Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo teisėjų kolegija nepasisako, kadangi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu suformuota ir nuosekli, o byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisei įgyvendinti būtinas teisėtas žemės valdymo, kuriame ketinama vykdyti statybą, pagrindas. Bylą ją nagrinėję teismai šią įstatymo nuostatą taikė tinkamai. Panaikinus teismo sprendimu atsakovo UAB „Pelėda“ turėtą žemės sklypo valdymo pagrindą, atsakovas UAB „Pelėda“ neteko teisių į žemės sklypą ir tokią situaciją lėmė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė kasatorius, veiksmai, todėl teismai pagrįstai įpareigojo kasatorių atlikti veiksmus, būtinus perduodant žemės sklypą UAB „Pelėda“ valdyti. Būtent toks teismų sprendimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei visuomenės interesą.

52Dėl kasatoriui nustatyto termino atlikti veiksmus, būtinus perduodant žemės sklypą

53Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė jam 12 mėnesių terminą atlikti veiksmus, būtinus perduodant valdyti ginčo žemės sklypą atsakovui UAB „Pelėda“, kadangi kasatoriaus veiksmai išnuomojant ar parduodant valstybinės žemės sklypus, atitinkamai ir terminai jiems atlikti, yra nustatyti teisės aktuose, konkrečiai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Kasatorius, nurodydamas šiuos argumentus, nedetalizavo ir teisiškai nepagrindė, kuri konkreti minėto teisės akto nuostata nustatė terminą veiksmams atlikti ir kuo konkrečiai pasireiškė bylą nagrinėjusių teismų teisės normos taikymo ir aiškinimo pažeidimas, nenurodė išsamių teisinių argumentų, patvirtinančių CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasatorius neteigia, kad teismų nustatytas terminas yra per trumpas ar būtų nepakankamas įpareigojimams atlikti. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus dėl teismų nustatyto termino veiksmams atlikti kaip teisiškai nepagrįstus. Nuomonę dėl teisių į žemės sklypą atsakovui UAB „Pelėda“ suteikimo ir pastato projektinės dokumentacijos parengimo sekos teisėjų kolegija jau išdėstė pirmiau, todėl daugiau šiuo klausimu nepasisako.

54Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų

55Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkas, valdytojas ar naudotojas per nustatytą terminą įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis. Pagal šią nuostatą neteisėtų statybų atveju pareiga pašalinti jų padarinius tenka statytojui, tačiau padarinių šalinimo išlaidos turi būti atlyginamos visų kaltų asmenų. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą įstatymo normą, yra konstatavęs, kad aptariamoje normoje nedetalizuojama, kokie asmenys gali būti laikomi atsakingais pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl turi būti vadovaujamasi kitomis minėto įstatymo normomis. Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui; 32 dalyje – kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodyta nuostata suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, jeigu statybai vykdyti turi būti rengiamas projektas ir išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir jie išduoti pažeidžiant jų išdavimo tvarką, tai kaltais asmenimis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme bus, be kita ko, už nurodytų dokumentų išdavimą (pritarimą jiems) atsakingi subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Šilalės rajono savivaldybės administracija, UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-251/2014). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pastato, esančio Tilžės g. 9, 11, Klaipėdoje, neteisėtumas kilo iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjo kasatoriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų; atsakovo UAB „Pelėda“ neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatas, teisėtai ir pagrįstai įpareigojo atsakovą UAB „Pelėda“ nugriauti pastatą kasatoriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis.

56Kasatoriaus minimos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 36 punkto nuostata, jog vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo valstybei atstovauja statybos inspekcija ir ši institucija apmoka vykdymo išlaidas šioje instrukcijoje nustatyta tvarka, nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina, kadangi ši nuostata taikoma tik tuomet, kai teismo sprendimas nėra vykdomas geranoriškai ir vykdomas priverstinai. Be to, tokiu atveju statybos inspekcija, sumokėjusi vykdymo išlaidas, šių išlaidų atlyginimo gali reikalauti iš Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų ir teismo sprendimu nustatytų kaltų asmenų. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos taikymas siejamas ne su valstybės institucija, įgaliota atstovauti valstybei ginčuose dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o su atitinkamo asmens kalte dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo.

57Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnis 3 dalis).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Kasaciniame teisme patirta 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. sausio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

62Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 9 Eur (devynis eurus) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

63Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl statybos, kuri yra pripažinta neteisėta... 6. Ginantis viešąjį interesą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis... 7. 1. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 11 d.... 8. 2. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. įsakymą... 9. 3. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugpjūčio 7 d.... 10. 4. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. sausio 8 d. leidimą... 11. 5. Pripažinti negaliojančia ab initio 2003 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės... 12. 6. Pripažinti negaliojančia detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus... 13. 7. Panaikinti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr.... 14. 8. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gruodžio... 15. 9. Panaikinti 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.... 16. 10. Įpareigoti UAB „Pelėda“ nugriauti jos nuosavybės teise valdomą... 17. 11. Grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypo, unikalus Nr.... 18. Ieškovas tvirtino, kad ieškinyje nurodytais Klaipėdos miesto savivaldybės... 19. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 20. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. daliniu sprendimu panaikino:... 21. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 23. Šioje byloje kasacine tvarka skundžiamais teismų procesiniais sprendimais... 24. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog Statybos įstatymo 281... 25. Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės... 26. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu statyba... 27. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko su pirmosios instancijos teismo... 28. Neteisėtą statybą lėmė kompetentingų valstybės ir savivaldybės... 29. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 30. Kasaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti... 31. Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad subjektinę teisę... 32. Nacionalinė žemės tarnyba išnuomoti ar parduoti be aukciono valstybinės... 33. Dėl 12 mėnesių termino atlikti veiksmus, būtinus perduodant valdyti ginčo... 34. Pagal CK ir Statybos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismui... 35. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas generalinis prokuroras, ginantis... 36. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas,... 37. Ginčo atveju šalinant statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus,... 38. Teismo nustatytas 12 mėnesių terminas atlikti veiksmus, būtinus perduodant... 39. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų... 40. UAB „Pelėda“ pastatė statinį turėdama galiojantį statybos leidimą,... 41. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo... 42. Tam, kad būtų galima pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1... 43. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Pelėda“ prašo kasacinį... 44. Atsiliepime atsakovas UAB „Pelėda“ pažymi, jog neturėdamas teisių į... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 47. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 48. Dėl normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą,... 49. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad... 50. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta pirmiau, statybos leidimas buvo... 51. Dėl kasatoriaus kasaciniame skunde nurodomų argumentų dėl Statybos... 52. Dėl kasatoriui nustatyto termino atlikti veiksmus, būtinus perduodant žemės... 53. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė jam 12... 54. Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų ... 55. Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas... 56. Kasatoriaus minimos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos... 57. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 59. Kasaciniame teisme patirta 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 62. Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 63. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 64. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...