Byla 2KT-27/2010
Dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo ir pateikė prašymą spręsti šio ieškinio perdavimo kitam teismui klausimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su l. e. Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Arūno Rudzinsko 2010 m. kovo 9 d. nutartimi, kuria Kauno apygardos teismas nusišalino nuo ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo ir pateikė prašymą spręsti šio ieškinio perdavimo kitam teismui klausimą,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. kovo 17 d. gautas iš Kauno apygardos teismo atsiųstas ieškovo R. Ž. ieškinys atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo. L. e. Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Arūnas Rudzinskas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi nušalino Kauno apygardos teismą nuo šio ieškinio nagrinėjimo ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą spręsti ieškinio perdavimo kitam teismui klausimą. Nutartyje nurodoma, kad V. Š. nuo 2003 metų dirba Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus raštinės specialiste. Ji yra pažįstama ir bendrauja su visais Kauno apygardos teismo teisėjais.

3Ieškinys perduotinas nagrinėti kitam apygardos teismui.

4Civilinio proceso kodekso 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad jeigu teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujantis asmuo, jo artimieji giminaičiai arba sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Nurodyta norma įtvirtina asmens teisę į tinkamą procesą, o šią teisę įgyvendina aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, civilinę bylą, kurioje kaip dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, perduodamas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal šią normą byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui ne tik tuomet, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, bet ir tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjo padėjėjas ar teismo darbuotojas, o byla teisminga tam teismui, kuriame jis dirba (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-68/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-88/2007). Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo darbuotojas, kuris su teisingumo vykdymu nėra susijęs tiesiogiai, t. y. ne teisėjas, teismo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes (CPK 66 str.). Pastebėtina, kad tuomet, kai aukščiau nurodytos aplinkybės yra žinomos teismui ieškinio padavimo metu, teismas neturėtų spręsti net ieškinio priėmimo klausimo, o turėtų perduoti ieškinį kitam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-42/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartis byloje Nr. 2KT-25/2008). Tokiu būdu pašalinamos bet kokios abejonės dėl teismo galimo šališkumo ir sudaromos tinkamos sąlygos asmenims ginti savo pažeistas teises, o teismui realiai vykdyti teisingumą.

5Atsakovė, kuriai ieškovas Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį, šiame teisme septynerius metus dirba Civilinių bylų skyriaus specialiste. L. e. Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas Arūnas Rudzinsko 2010 m. kovo 9 d. nutartyje nurodoma, kad atsakovė pažįsta visus Kauno apygardos teismo teisėjus, bendrauja su jais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą Kauno apygardos teismui nusišalinti nuo ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimų sprendimo. Todėl Kauno apygardos teisme pareikštas ieškinys perduotinas nagrinėti kitam – Panevėžio apygardos teismui (CPK 3 str. 6 d., 35 str. 2 ir 4 d.).

6Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

7Ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Ryšiai