Byla 2A-868-640/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

3kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės ir V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB “Grinda”, tretysis asmuo UAB „Fegda“, dėl žalos atlyginimo,

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovas V. G. ieškinyje nurodė, kad 2011-02-15 buvo apgadintas jam priklausantis automobilis Tūkstantmečio g., Vilniuje, kai priekyje gatve važiavęs automobilis užvažiavo ant šulinio ir dangtis nuo šulinio, išjudintas iš vietos, nulėkė į ieškovui priklausantį automobilį. Nurodė, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiuodamas gatve negalėjo numatyti, kad gatvėje esantis šulinys gali atsidaryti ir ieškovas patirs žalą. Prašė ieškinį tenkinti, nes už kelio priežiūrą atsakingi atsakovai. Nurodė, kad automobilio vertė iki apgadinimo buvo 14000 litų, ieškovas automobilį neremontuotą pardavė už 5000 litų, todėl žala yra 9000 litų, kuriuos prašė priteisti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės V. G. naudai 4236 litų 05 centų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 847 litus 78 centų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš V. G. UAB „Fegda“ naudai 1333 litus 84 centus advokato pagalbos išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

9Nurodė, kad pagal CK 6.266 str. nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nurodė, kad vadovaudamasis LR CK 6.251 str. 6.281 str. 1 d., teismas konstatuoja, kad ieškovui žalos dydį sudaro pinigų suma reikalinga daiktui pataisyti, atstatyti į pradinę būklę. Iš turto vertintojų pažymos daikto atstatymo į pradinę būklę kainą sudaro 4236,05 litai. Ieškovo pateikta turto vertintojų pažyma yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti susiję su sugadinimų pašalinimu remonto darbai, pateikti įrodymai apie sąmatos sudarytojo kvalifikaciją (b.l.9-27). Taip pat nurodė, kad byloje aptarti norminiai aktai ir gatvės buvimo vieta rodo, kad gatvė priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir ji atsako už saugaus eismo organizavimą, inžinierinių įrenginių tinkamos priežiūros organizavimą, kad nesukeltų žalos kitiems eismo dalyviams. Teismas ieškinį atsakovui UAB „Grinda“ atmetė, nes nėra įrodymų, kad žala ieškovui atsirado dėl UAB „Grinda“ vykdomos vandens nuotekų šalinimo priežiūros paslaugos pagal 2009-11-26 sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe (b.l.52-58).

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

11Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniu skundu (b.l. 147-153) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas visiškai nepagrįstai pripažino atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę atsakomybės subjektu. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog objektą perdavus valdyti kitam asmeniui, savininkas pagal CK 6.266 str. neatsako. Savininkas gali pavesti tvarkymą ir priežiūrą kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 str. už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo yra siejama padaryta žala. Nurodo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė į bylą pateikė 2009 m. lapkričio 26 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr.14-171, pagal kurią 1ietaus nuotekų tinklų priežiūra ir eksploatacija buvo perduota UAB „Grinda“, 2006 m. rugsėjo 6 d. sutartį Nr. 2004/LT/16/C/PT/008-D01, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento 2011 m. kovo 24 d. raštą Nr. A51-6460 „Dėl lietaus nuotakyno šulinių liukų Tūkstantmečio gatvėje“, kuriuo prašė UAB „Fegda“ nedelsiant atlikti šioje gatvėje esančių lietaus šulinių liukų techninės būklės peržiūrą, esant reikalui remontą arba keitimą, bei UAB „Fegda“ 2011 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 11-02-0034, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyti defektai pašalinti ir iš viso suremontuota aštuoniasdešimt vienas šulinys. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju naudotojo sąvoka nėra tiksli, nes įstatymų leidėjas CK 6.266 str. yra įtvirtinęs valdytojo sąvoką. Nurodo, kad abejonių kelia konkrečios žalos dydį pagrindžiantys pateikti įrodymai, nes iš pateikto rašto nematyti, kokie užfiksuoti apžiūros metu transporto priemonės sugadinimai bei kokie turi būti atlikti remonto darbai. Taip pat kelių policijos nutarime nėra nurodyta, kad po autoįvykio transporto priemonė būtų neeksploatuojama ar kad jai būtina techninė pagalba. Taip pat nurodo, kad ekspertizė buvo atlikta žymiai vėliau nei įvyko autoįvykis bei mano, kad pagrįsta abejoti žalos nustatymo teisingumu, nesiaiškinus automobilio turėtų eismo įvykių, techninės būklės prieš eismo įvykį, t.y. 2011 m. vasario 15 d. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokios eismo įvykio schemos, kurioje būtų užfiksuotas šulinys, kurio dangtis trenkėsi į ieškovo automobilį, todėl nėra aišku, kurio šulinio dangtis lėmė tariamos žalos atsiradimą, ar šulinio dangčio trūkumai atsirado dėl netinkamos eksploatacijos, taip pat ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, neįrodė žalos fakto ir dydžio. Ieškovas neįrodė įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinio ryšio. Taip pat nurodo, kad abejotina, jog ieškovas, suteikdamas teisę vairuoti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę savo pažįstamam R. J., turėjo pakankamai informacijos apie trečiojo asmens sugebėjimą patikimai ir saugiai vairuoti transporto priemonę. Todėl ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti atsakovo nerūpestingumą ir neatsakingumą naudojantis transporto priemone, nes jis savo automobilį, kuris eksploatavimo metu sukelia didesnį pavojų aplinkiniams asmenims, perdavė asmeniui, kurio sugebėjimu tinkamai valdyti transporto priemonę nebuvo įsitikinęs. Mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo motyvavimo trūkumai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą, nes nenuoseklus teisinis argumentavimas bei prieitos išvados lėmė esminius civilinio proceso normų pažeidimus ir neteisingą materialinį teisinį rezultatą šioje civilinėje byloje. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir apelianto (atsakovo) nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 straipsnio nuostatas. Taip pat nurodo, kad šioje civilinėje byloje atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nėra atsakomybės subjektu, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus miesto savivaldybės.

12Ieškovas V. G. atsiliepimu (b.l. 190-191) į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio mėn. 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 481 - 534 /2012 bei priteisti iš atsakovo - Vilniaus miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas ieškovo V. G. naudai. Nurodo, kad sutartyje nėra nuostatų apie nuosavybės ar valdymo teisių perdavimą, o yra UAB „Grinda“ įsipareigojimas pagal 2009 m. lapkričio mėn. 26 d. sutartį teikti privalomąsias paslaugas. Nurodo, kad tokie sutarties šalių įsipareigojimai negali būti laikomi valdytojo teisių perdavimu, o laikomi tik atlygintinų paslaugų teikimu, kaip ir paminėta 2009 m. lapkričio mėn. 26 d. sutarties pavadinime. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas eismo įvykio metu pažeistų KET. Taip pat nurodo, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Byloje yra įrodyta, kad nuostoliai patirti. Žala (nuostoliai) atlyginama nuo jos padarymo dienos. Tai reiškia, kad nuo žalos atsiradimo dienos atsirado ir nuostoliai, kurie privalomai turi būti padengti. Nuostolių atsiradimas sąlygoja ir prievolinių santykių atsiradimą. Nuostoliai iki šiol nepadengti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo priteistos metinės palūkanos yra visiškai pagrįstos. Taip pat nurodo, kad kadangi pralaimėjusi šalis yra apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

13Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ atsiliepimu (b.l. 178-183) į Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo patenkinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. G. ieškinį atmesti bei priteisti UAB „Fegda“ bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo V. G.. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo netinkamai įvertinti įrodymai, susiję su ieškovo neva patirtos žalos dydžio nustatymu. Nurodo, kad kartu su ieškiniu teismui pateiktoje 2011-02-15 Kelių policijos valdybos pažymoje yra tik apibendrintai nurodyta, jog autoavarijos metu R. J. vairuojamam automobiliui buvo sugadinta priekinė dalis, tačiau jokie konkretūs sugadinimai bei jų mastas neaptarti. Be to, 2011-03-03 dienos Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną taip pat nėra nurodyta, kad po eismo įvykio automobilis tapo neeksploatuojamas ar kad jam būtina techninė pagalba. Tokiu būdu, priimdamas skundžiamą sprendimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas privalėjo ne vadovautis ieškovo pateiktu UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliktu transporto priemonei padarytos žalos įvertinimu, bet, mažų mažiausiai, surinkti papildomus įrodymus, kurie arba patvirtintų, arba paneigtų analizuojamo įrodymo patikimumą. Nurodo, kad žalos vertinimas buvo atliktas praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams ir be atsakovo ir trečiojo asmens dalyvavimo. Nurodo, kad teismas savo sprendimą grindė tik vienu įrodymu, dėl kurio patikimumo kyla pagrįstų abejonių. Taip pat nurodo, kad nors trečiasis asmuo ir buvo rangovas, atlikęs Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos darbus, jis nėra niekaip susijęs su šio kelio eksploatacija ar priežiūra. Trečiasis asmuo neturėjo pareigos tinkamai valdyti minėtą kelio atkarpą ar jos atskirus elementus, ir nebuvo įsipareigojęs užtikrinti jų saugą.

14Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu (b.l. 156-158) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. G. priteista 1 333,84 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Fegda“ naudai. Nurodo, kad ieškovas (apeliantas) neginčija Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalies, kurioje ieškovo reikalavimas buvo išnagrinėtas iš esmės. Tačiau, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas paskirstė trečiojo asmens UAB „Fegda" patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovo (apelianto) V. G. trečiojo asmens UAB „Fegda“ naudai 1.333,84 litus išlaidų advokato pagalbai apmokėti, apeliantas teikia šį apeliacinį skundą. Nurodo, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, teismo gali būti pripažintos išlaidomis, jeigu jos yra realios, kadangi išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. UAB „Fegda“ pateikė į bylą tiktai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2012 m. vasario mėn. 01 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija NIP Nr. 10098 ir Atliktų darbų išklotinę (b.1. 126 - 129). Jokių mokėjimo dokumentų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo UAB „Fegda" realiai apmokėjo pagal pateiktą sąskaitą - faktūrą už advokato pagalbą, civilinėje byloje Nr. 2-481-534/2012, nėra. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neturėjo pagrindo priteisti iš apelianto UAB „Fegda“ naudai bylinėjimosi išlaidų. Antra, LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, jog pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką teismo išlaidos priteisiamos ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies, kurios interesus gynė trečiasis asmuo, naudai. Nurodo, kad trečiasis asmuo UAB „Fegda“ buvo įtrauktas į bylą atsakovo į Vilniaus miesto savivaldybės prašymu, taip pat UAB „Fegda“ įstojo į procesą kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovo, kuriam pareikštas ieškinys teismo patenkintas, pusėje, prašė ieškinį atmesti. Taip pat nurodo, kad UAB „Fegda“ buvo įtraukta į bylą ir naudojosi teisine pagalba ne dėl tos priežasties, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį. Vilniaus miesto savivaldybė, kuri pateikė teismui prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Fegda“, pasielgė nerūpestingai ir neapdairiai, be pakankamo pagrindo, ir todėl Vilniaus miesto savivaldybė tampa atsakinga už trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu (b.l. 187 - 189) į ieškovo V. G. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus prašo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti, V. G. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas žalą patyrė ne dėl UAB „Grinda“ valdomo statinio trūkumų, bet dėl rangovo – UAB „Fegda“, vykdžiusio minėtos gatvės statybos darbus pagal statybos rangos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, atliktų darbų trūkumų, kurie, be kita ko, atsirado darbų kokybės garantiniu laikotarpiu. Dėl šios priežasties neegzistuoja objektyviosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlyga – trūkumų turėjusio objekto UAB „Grinda“ valdymo faktas (neteisėti veiksmai), kadangi už šių šulinių būklę ir kokybę yra atsakingi ne atsakovai, o statybos rangovas UAB „Fegda“. Nurodė, kad UAB „Grinda“ reiškė ne vieną pretenziją UAB „Fegda“ dėl atliekamų darbų kokybės, ji savo darbų trūkumus pripažino ir suremontavo net 81 šulinį nurodytoje kelio atkarpoje. Todėl dėl darbų trūkumų yra atsakinga UAB „Fegda“, tuo pačiu ir už tokių defektų sukeltus padarinius. Taip pat nurodo, kad ieškovas teismui nepateikė jokių konkrečių įvykusio eismo įvykio, kurio metu jis patyrė savo įvardintą žalą, aplinkybių įrodymo, o tik patį įrodymą dėl fakto, kad toks eismo įvykis apskritai buvo (Kelių policijos valdybos nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo). Taip pat nurodo, kad visų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui ir šiuo atveju būtent ieškovas pagal pareikštą ieškinį privalėjo įrodyti aplinkybes, kad šulinys, į kurį jis įvažiavo, buvo lietaus nuotekynės šulinys. Tokių įrodymų byloje nėra ir nebuvo pateikta.

16Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ atsiliepimu (b.l. 194-198) į V. G. apeliacinį skundą, prašo atmesti V. G. apeliacinį skundą ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „Fegda“ iš V. G. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad PVM sąskaita faktūra pagrindžia trečiojo asmens patirtas išlaidas, taip pat jas detalizuoja atliktų darbų išklotinė. Nurodo, kad pateikia teismui vietinio mokėjimo nurodymą (priedas T-1), kuris įrodo, jog trečiasis asmuo dar 2012-02-14 d. atsiskaitė už teisinių paslaugų teikimą ir tokiu būdu realiai patyrė nuostolių, susijusių su bylos nagrinėjimu. Taip pat nurodo, kad negalima situacija, jog trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti šalis, kurios pusėje bylos nagrinėjimo metu dalyvavo trečiasis asmuo ir kurios atžvilgiu dalį ieškinio reikalavimų teismas atmetė.

17Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu (b.l. 202-204) į V. G. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesi kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo priteistos 1333,84 Lt bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju bylos išsprendimas akivaizdžiai turėjo įtakos trečiojo asmens UAB „Fegda“ teisėms arba pareigoms, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino faktinių duomenų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės, bei pažeidė įrodinėjimo taisykles. Tuo tarpu ieškovo argumentai, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti, nes trečiasis asmuo UAB „Fegda“ dalyvavo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pusėje, o ieškinys tenkinas iš dalies, todėl iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos atmestų reikalavimų daliai, yra pagrįstos.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

20CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

21Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trūkumo, atlyginimo. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

22Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (žr. pirmiau nurodytas nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-7-365/2007; 3K-3-62/2009).

23Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktą (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-472 punkto redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Darytina išvada, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcija pagal veiklos pobūdį yra viešųjų paslaugų teikimas. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

24Byloje nustatyta, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. lapkričio 26 d. sudarė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr.14-171, pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas, tame tarpe ir lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą (sutarties 1.2 p.). UAB „Grinda“ įsipareigojo lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą atlikti vadovaujantis Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklėmis. Sutarties 4.2.3. p. UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti paslaugas avarinių situacijų gatvėse lokalizavimui, t.y. pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų ir pan., atsiradus gatvėse įgriuvoms ir įdubimams nustatyti jų priežastis bei koordinuoti inžinierinių komunikacijų eksploatuojančių organizacijų darbą iki pilno dangos atstatymo, taip pat savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (sutarties 4.2.8 p.). Be to, iš byloje esančio 1994-09-29 Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr.1894V matyti, kad už autoįvykių padarinius atsako inžinierinius tinklus eksploatuojančios organizacijos (b.l. 51). Įvertinus aukščiau minėtos sutarties nuostatas kolegija konstatuoja, jog šia sutartimi buvo perkamos Vilniaus miesto gatvių ir nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugos, kurios teisės aktuose yra apibūdinamos kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nuostatas bei remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo, atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ pripažintinas gatvės, kurioje įvyko įvykis, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam prievolinės teisės (Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Tokia praktika yra patvirtinama ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-108/2013. Tokiu būdu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei paneigus prezumpciją dėl savo kaip pastatų, statinių, įrenginių savininko (valdytojo) atsakomybės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl pastato, statinio, įrenginio savininko atsakomybės bei vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su gatvės nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti žalą iš Vilniaus miesto savivaldybės. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog prievolinės teisės pagrindu atsakovui UAB „Grinda“ perėmus pareigą eksploatuoti, prižiūrėti bei tvarkyti objektą – gatvių nuotekų tinklą, CK 6.266 str. prasme jis tapo atsakingas už žalos ieškovui atlyginimą. Neteisėti atsakovo „UAB „Grinda“ veiksmai yra netinkamas savo pareigų vykdymas atliekant gatvės nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą. Žalos padarymo faktas yra nustatytas byloje esančiais įrodymais – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-03-03 nutarimu, pažyma (b.l. 7-8). Iš minėtų duomenų konstatuotina, jog žala padaryta būtent šulinio dangčio, o automobilio vairuotojo kaltės nėra nustatyta. Todėl atmestini argumentai dėl to, jog teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo, ar paties automobilio vairuotojo veiksmai nesudaro sąlygų žalai atsirasti. Kolegija nurodo, kad priežastinis ryšys, jog žala ieškovui kilo dėl atsakovo UAB „Grinda“ neteisėtų veiksmų, t.y. savo pareigų pagal 2009-11-26 sutartį nevykdymo neužtikrinant tinkamą gatvės nuotekų tinklo priežiūrą ir eksploatavimą, yra patvirtintas aukščiau minėtais įrodymais – Kelių policijos nutarimu (b.l. 7). Šis rašytinis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.) ir juo teismui abejoti nėra pagrindo. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Grinda“ bei Vilniaus miesto savivaldybės raštai (b.l. 31-32), iš kurių matyti, kad nuostolių atsiradimas, sąlygotas lietaus šulinių dangčių išmetimo iš liuko, nebuvo vienetinis atvejis. Nagrinėjamu atveju UAB „Grinda“, kaip gatvės nuotekų tinklo priežiūrą vykdantis asmuo, privalėjo laiku ir tinkamai imtis priemonių pašalinti tokio pobūdžio gatvės trūkumus, jog nebūtų padaroma žalos asmenims ar jų turtui. Byloje yra pateikti duomenys, kad kelio remonto darbus atlikinėjo UAB „Fegda“, tačiau nagrinėjamu atveju minėto asmens veiksmų įtaka nepašalina atsakovo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu. Tai turėtų reikšmės atsakovo UAB „Grinda“ regresinio reikalavimo nagrinėjimo atveju.

25Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys sugadintos transporto priemonės remonto išlaidas (b.l. 9-24). Tai, jog automobilio apžiūra įvyko ne iš karto po įvykio, nesudaro pagrindo teigi, kad vertinimo išvadoje nurodyti sugadinimai nėra įvykio, įvykusio 2011-02-15, pasekmė. Iš 2011-02-15 pažymos (b.l. 8) matyti, jog dėl įvykio buvo sugadinta variklis bei priekinė automobilio dalis. Pagal byloje pateiktą žalos sąmatą matyti, jog joje išvardinti remonto darbai atitinka pažymoje dėl įvykio nurodytus sugadinimus. Tai, jog žalos sąmatoje būtų nurodyti ne su įvykiu susiję automobilio apgadinimai, atsakovas neįrodė. Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteisino žalos dydžio yra teisinga ir pagrįsta.

26Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisė normas, reglamentuojančias statinio atsakomybės taikymo institutą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės. Kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 str. šiuo atveju kyla atsakovui UAB „Grinda“, kuriam Vilniaus miesto savivaldybė buvo perdavusi statinio valdytojo pareiga tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti gatvių nuotekų tinklą, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas ir žala ieškovui priteistina iš atsakovo UAB „Grinda“, o ieškinys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei yra atmestinas.

27Apeliacinio skundo argumentas, jog nepagrįstai buvo priteistos procesinės palūkanos, atmestinas kaip nepagrįstas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Nagrinėjamu atveju tai, jog piniginė prievolė atlyginti žalą kyla ne iš sutarties, o civilinės atsakomybės pagrindu, nesudaro pagrindo nepriteisti procesinių palūkanų.

28Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su iš jo priteista bylinėjimosi išlaidų suma trečiojo asmens UAB „Fegda“ naudai.

29Kolegija atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. CPK 98 str. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia ši antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui turi raštu pateikti prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš bylos matyti, kad tretysis asmuo UAB „Fegda“ iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigos pateikė rašytinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b.l. 126-127), o taip pat pateikė išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, t.y. PVM sąskaitą-faktūrą bei atliktų darbų išklotinę (b.l. 128-129). Tai, kad išlaidos buvo realiai patirtos patvirtina ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiojo asmens pateiktas vietinio mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad išlaidos buvo apmokėtos iki teismo sprendimo priėmimo – 2012-02-14 (b.l. 199). Todėl kolegija konstatuoja, kad tretysis asmuo buvo pateikęs savo išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir pirmosios instancijas teismas teisingai nurodė jas priteisti iš ieškovo. Tretysis asmuo UAB „Fegda“ byloje dalyvavo kaip nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų asmuo atsakovo pusėje, todėl turėjo visas CPK 42 str. numatytas šalies teises, išskyrus numatytas išimtis (CPK 47 str. 2 d.). Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t.y. dalis reikalavimų atsakovui buvo atmesta, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmestų reikalavimų daliai priteisė trečiajam asmeniui atsakovo pusėje jo patirtas ir pagrįstas išlaidas byloje. Tai, kieno iniciatyva tretysis asmuo buvo įtrauktas į bylą, šiuo atveju nėra reikšminga. Pakeitus sprendimo dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir nurodžius žalą priteisti iš UAB „Grinda“, iš esmės klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeistinas, nes atsakovo, iš kurio priteista žala, pakeitimas nesudaro pagrindo perskirstyti kitaip jau priteistas bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens atžvilgiu.

30Nors atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo buvo pateikęs prašymą priteisti išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo gauta išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, tai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą dalyje dėl išieškojimo iš Vilniaus miesto savivaldybės V. G. naudai 4236,05 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 847,78 Lt bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir išdėstyti taip:

33„Priteisti V. G., a.k. ( - ) 4236,05 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 847,78 Lt bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Grinda“, į.k. 120153047.

34Ieškinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.“

35Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,... 3. kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovas V. G. ieškinyje nurodė, kad 2011-02-15 buvo apgadintas jam... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškinį patenkino... 9. Nurodė, kad pagal CK 6.266 str. nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų,... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto... 12. Ieškovas V. G. atsiliepimu (b.l. 190-191) į apeliacinį skundą, prašo... 13. Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ atsiliepimu (b.l. 178-183) į Vilniaus miesto... 14. Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu (b.l. 156-158) prašo panaikinti Vilniaus... 15. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu (b.l. 187 - 189) į ieškovo V. G. ir... 16. Trečiasis asmuo UAB „Fegda“ atsiliepimu (b.l. 194-198) į V. G.... 17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu (b.l. 202-204) į V. G.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės... 20. CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą,... 21. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio... 22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2... 23. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei... 24. Byloje nustatyta, kad UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės... 25. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio... 26. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 27. Apeliacinio skundo argumentas, jog nepagrįstai buvo priteistos procesinės... 28. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su iš jo priteista bylinėjimosi... 29. Kolegija atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. CPK... 30. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo buvo pateikęs prašymą... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 32. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą dalyje... 33. „Priteisti V. G., a.k. ( - ) 4236,05 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų... 34. Ieškinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti.“... 35. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d....