Byla 2A-1080-302/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. ir atsakovo VĮ Vilniaus dailės akademijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį dėl pažeistų darbo teisių, diskriminavimo dėl amžiaus, darbo sutarties pripažinimo neterminuota, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, sugrąžinimo į darbą, pertraukų darbe įskaičiavimo į nepertraukiamąjį darbo stažą ir kompensacijų už negautą darbo užmokestį bei nepanaudotas atostogas priteisimo iš atsakovo VĮ Vilniaus dailės akademijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija, išvadas teikiančios institucijos – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisijai) 2013-03-07 sprendimą Nr. DGKS-502 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; pripažinti, jog atsakovas pažeidė jos konstitucines teises – diskriminavo ją dėl amžiaus ir sistemingai pažeidinėjo jos teises į darbą; pripažinti, kad jos darbo sutartis su atsakovu VĮ Vilniaus dailės akademija yra neterminuota; grąžinti ją į darbą; priteisti 42 772,61 Lt kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2002 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos (nuo 2002-06-25 iki 2013-06-20), 56 370,60 Lt kompensaciją už prarastą galimybę į mokslinius tyrimus bei kvalifikacijos kėlimą už trejus kalendorinius metus, 3 539,00 Lt kompensaciją už 2012 m. rudenį Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniaus dailės akademijai skirtus priedams prie atlyginimo už ankstesnių metų mokslinį darbą; 4744,63 Lt kompensaciją už dėl neteisėtų pravaikštų nepanaudotas atostogas nuo 2002-06-25 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nuo 2002-06-25 iki 2013-06-20) bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l.208, T.5, b.l.92-101). Nurodė, kad 1994-02-14 buvo priimta dirbti VĮ Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytoja nuolatiniam darbui vyr. asistentės pareigose, o vėliau –lektorės. Nuo 1994-02-14 iki 2012-07-15, t.y. 18 metų, ieškovė dirbo pagal terminuotas (iki vienerių metų trukmės) sutartis, todėl prieš prasidedant mokslo metams, turėdavo pateikti VĮ Vilniaus dailės akademijos rektoriui prašymą dėl priėmimo į darbą. Nuo 2002 m. birželio 4 d., priėmus Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau - DK), atsakovas, siekdamas išvengti neterminuotos sutarties sudarymo, ieškovę priimdavo vieneriems mokslo metams, t.y. 10 mėnesių laikotarpiui, taip sutaupydamas pinigų ieškovės atlyginimo sąskaita. Nurodė, kad pirma tokia terminuota darbo sutartis buvo sudaryta nuo 2002-04-01 iki 2002-06-24, - paskutinė nuo 2011-07-15 iki 2011-10-10. Tačiau ieškovei ir pertraukų laikotarpiais reikėjo dirbti – vadovauti studentų praktikoms, kurios dažniausiai vykdavo rugsėjo mėnesį, vertinti jų darbus, teko organizuoti studentų praktikos darbų parodą, buvo kviečiama į Katedros posėdžius. Toks darbas pagal ieškovės 2013-03-04 skundą Valstybinės darbo inspekcijos buvo įvertintas kaip nelegalus. Ieškovė taip pat nurodė, jog darbas pagal terminuotas sutartis kiekvienais metais sukeldavo nerimą, nes ji negalėjo žinoti, ar turės darbą kitiems metams ar ne, negalėjo planuoti savo ateities, o 2012-09-17 buvo informuota apie tai, kad atsakovas nesudarys naujos terminuotos darbo sutarties 2012-2013 mokslo metams, t.y. likus mažiau nei 2 savaitėms iki mokslo metų pradžios. Taip vėlai įspėjus apie sutarties nesudarymą, jai buvo atimtos visos galimybės susirasti kitą darbą. Be to, atsakovas nevykdė prievolės ir neinformavo darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, apie laisvas darbo vietas. Nuo darbo pradžios dėl sudaromų terminuotų darbo sutarčių visai neturi nepertraukiamo darbo stažo, todėl negalėjo pasinaudoti įstatymine teise į kūrybines atostogas. Jei būtų dirbusi pagal neterminuotą darbo sutartį, ji būtų įgijusi teisę į trejas kūrybines atostogas. Taip pat ieškovei nebuvo sumokėtas apie 4 000 Lt dydžio priedas už mokslinį darbą, tuo tarpu VĮ Vilniaus dailės akademijai 2012 m. rudenį buvo skirtos lėšos iš Švietimo ir mokslo ministerijos.

5Ieškovė patyrė ir diskriminaciją dėl amžiaus. Katedros vedėja A. N. 2012-09-17 jai pareiškė, jog sulaukus pensinio amžiaus laikas pasitraukti ir užleisti vietą jaunesniems, todėl terminuotos sutarties 2012-2013 mokslo metams ji su ieškove nebesudarys ir tai nurodė elektroniniame laiške. Ieškovė pažymėjo, jog Katedros vedėja neturėjo teisinių įgaliojimų spręsti dėl dėstytojų priėmimo į darbą, ji galėjo tik pasiūlyti rektoriui priimti ar atleisti iš pareigų personalą, išskyrus dėstytojus ir mokslo darbuotojus, dėl kurių sprendimus priima fakulteto taryba. Ieškovės pareigybei pagal jos dėstomus dalykus niekada nebuvo paskelbtas viešas konkursas. Paaiškino, kad 2012-09-19 pateikė prašymą dėl darbo sutarties 2012-2013 mokslo metams sudarymo, o 2012-09-29 gavo Vilniaus dailės akademijos rektoriaus atsakymą, kad spalio mėnesį bus skelbiamas konkursas lektoriaus pareigybei užimti ir ieškovė yra kviečiama jame dalyvauti. Nurodė, jog 2013-02-15 nesulaukusi konkurso paskelbimo, pateikė rektoriui dar vieną prašymą dėl informacijos suteikimo. Jai 2013-02-18 buvo atsakyta, jog žadėtas konkursas įvyks tik 2013 m. kovo mėn., tačiau ne lektoriaus, o docento pareigoms užimti ir tik 0,5 etato. Tuomet ieškovė 2013-02-19 pateikė skundą Darbo ginčų komisijai, tačiau nurodyta institucija 2013-03-07 sprendimu Nr. DGKS-502 atsisakė nagrinėti jos skundą, kadangi ieškovės prašyme nurodytų reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Ieškovė nurodė, kad 2013-03-14 gavo atsakovo atsakymą, jog konkursas jos pareigybei nebus skelbiamas, kadangi Katedra neturi pinigų ilgalaikėms sutartims sudaryti. Ieškovės manymu, jos darbo sutartis seniai yra tapusi neterminuota, be to, 2012 m. pasibaigus jos terminuotai darbo sutarčiai, darbo santykiai faktiškai toliau buvo tęsiami, todėl neterminuota darbo sutartis tapo neterminuota.

6Atsakovas VĮ Vilniaus dailės akademija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovo ir ieškovės darbo santykius reguliuoja ne tik DK, bet ir specialioji norma – Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Minėto įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis nurodytus minėtame įstatyme, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Taigi neterminuoto darbo šios kategorijos darbuotojams nėra, išskyrus tuo atveju, kai asmuo antrą kartą iš eilės laimi konkursą toms pačioms mokslo darbuotojo pareigoms, kaip tai numato Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 4 dalis. Toks teisinis reglamentavimas įtvirtina akademinį rotacijos principą, kurio esmė yra didinti aukštojo mokslo įstaigų akademinį kolektyvo potencialą, jį atnaujinant praėjus tam tikram laikui. Be to, sudarant terminuotas darbo sutartis, aukštojo mokslo įstaigos gali tinkamai reaguoti į pasikeitusius studentų srautus tam tikrose disciplinose, t.y. nesulaukiant pakankamo studentų skaičiaus, aukštojo mokslo įstaiga gali paprastai nebesudarinėti darbo sutarčių su tų disciplinų dėstytojais. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė nebuvo laimėjusi konkurso į dėstytojo vietą, todėl su ja buvo sudarinėjamos vienerių metų terminuotos darbo sutartys pagal Mokslo ir studijų įstatymą, kuris suteikia atsakovui diskrecijos teisę sudarinėti terminuotas sutartis su dėstytojais, kurie dirba ne konkurso tvarka, laisvai pasirenkant terminą, taip siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomijos principą. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta DK 129 straipsnyje numatytais pagrindais, atsakovas neturėjo pareigos įspėti ieškovę prieš keturis mėnesius ir pasiūlyti jai kitą darbą, todėl DK 130 straipsnio 2 dalies ir 129 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. Atsakovas pažymėjo, kad tęstiniai darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo niekada nebuvo susiklostę, jų nesiejo nuolatiniai darbo santykiai, kadangi pagal Sodros pateiktus duomenis matyti, jog nuo 2004 m. su ieškove buvo sudarinėjamos terminuotos darbo sutartys, kurios kas metus nutrūkdavo maždaug 7 mėnesių laikotarpiui. Ieškovės teisėtų lūkesčių principas nebuvo pažeistas, kadangi, kaip konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje administracinėje byloje, ieškovė pati sutiko pasirašyti terminuotas sutartis. Be to, pagal įstatymą galimos tik terminuotos sutartys, todėl ieškovei negalėjo atsirasti jokie kiti teisėti lūkesčiai. Terminuotų darbo sutarčių sudarymas neturi įtakos stažui skaičiuoti, todėl ieškovės darbo stažas nebuvo faktiškai pertrauktas. Pažymėjo, jog ieškovei mokslinė veikla negalėjo būti pagrindinė ir vienintelė, kadangi ji neturėjo mokslinio laipsnio, nebuvo nuolatinė darbuotoja, turėjo įsteigusi individualią įmonę. Ieškovė neteikė prašymo dėl kūrybinių atostogų suteikimo, t.y. pati nesiekė neįgyvendinti savo teisės, o darbdavys savo iniciatyva neturėjo pagrindo išleisti kūrybinių atostogų. Taip pat ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl nesumokėto priedo. Pažymėjo, jog ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog nauja terminuota darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta vien dėl jos amžiaus, t.y. nepateikė jokių prima facie įrodymų, kad ji buvo diskriminuojama dėl amžiaus.

7Išvadą byloje teikianti institucija- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė teismui išvadą į pareikštą ieškinį, kurioje prašė sprendimą bylos dalyje dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas teismo procese taikyti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostatą, t.y. teisme nagrinėjant ieškovės pateiktą ieškinį, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes bylos dalyje dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu laikyti, jog ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą dėl tiesioginės diskriminacijos amžiaus pagrindu buvimo.

8Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies - iš dalies panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-03-07 sprendimą Nr. DGKS-502, pripažįstant, jog Darbo ginčų komisija privalėjo nagrinėti ieškovės pateiktą skundą dalyje dėl terminuotos darbo sutarties sąlygų ir apmokėjimo už darbą; pripažino, kad ieškovė J. M. patyrė tiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus; pripažino, kad ieškovės darbo teisės, tiek kiek ji 2012 metų rugsėjo – spalio mėnesiais dirbo ne savo iniciatyva vertinat studentų praktiką ir organizuojant atsiskaitymą bei rengė parodą „Litvakų paveldas Baltarusijoje – katalogas“, buvo pažeistos; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas konstatavo, jog byloje kilo individualus darbo ginčas, todėl Darbo ginčų komisija privalėjo nagrinėti ieškovės pateiktą skundą iš dalies dėl darbo sąlygų ir apmokėjimo už darbą, taip pat, kad Darbo ginčų komisija neįsigilino į skundo esmę, sprendė, jog ieškovė nesutinka su jos atleidimu iš darbo, tačiau ieškovė nekėlė skunde tokio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tame pačiame skunde kėlė reikalavimą ir dėl diskriminavimo fakto pripažinimo, teismas sprendė, Darbo ginčų komisija neturėjo diskrecijos teisės dėl šio reikalavimo atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

11Teismas reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota atmetė kaip neįrodytą, o nustačius, kad darbo sutartis nutrūko DK 126 straipsnio pagrindu, darbo sutarties nutraukimas yra įformintas tinkamai, teismas ieškovės reikalavimą dėl grąžinimo į darbą taip pat atmetė. Nurodė, kad ieškovė laisva valia pasirinko dėstytojo darbą, rašydavo prašymus ją priimti į darbą pagal konkretų valandų skaičių arba į antraeiles pareigas, trumpesnei darbo laiko trukmei ir konkrečiam terminui, taip pat, kad jei ieškovei nebuvo priimtinas tokio pobūdžio darbas, ji bet kada galėjo pasirinkti kitą darbą arba darbovietę. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad keitėsi dirbtinų valandų skaičius pagal etatą, taip pat į tai, kad darbas buvo neatsiejamas nuo pokyčių studijų procese, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog tarp šalių susiklostė neterminuoti darbo santykiai, nes atsakovas turėjo pagrindą sudaryti terminuotas darbo sutartis pagal ieškovės pateiktus prašymus. Teismas pažymėjo, jog aukštosios mokyklos veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir jie nenumato neterminuotų darbo sutarčių, taip pat, kad ieškovė nebuvo laimėjusi konkurso ir, teikdama prašymą dėl priėmimo į darbą, žinojo, kad jos norimoms užimti pareigoms konkursas nėra paskelbtas. Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovas pažeidė Tarybos direktyvos 1999/70/EB nuostatas, kadangi 5 punkto 1 dalies a papunktis neriboja teisės sudaryti terminuotos darbo sutarties tuo atveju, jei yra objektyvi priežastis, nagrinėjamu atveju tokia priežastis darbas neatsiejamas nuo pokyčių studijų procese bei Mokslo ir studijų įstatymo minėtos nuostatos.

12Konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo atleista be teisėto pagrindo, teismas ieškovės reikalavimus dėl 42772,61 Lt vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą per laikotarpį tarp terminuotų sutarčių sudarymo bei dėl 4 410,51 Lt kompensacijos už atostogas priteisimo, atmetė. Be to, teismas nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas apribojo jos subjektines teises į kūrybines atostogas įgyvendinimą, o atsižvelgdamas į tai, kad darbo sutartimi šalys nesusitarė dėl konkretaus priedo dydžio, Vilniaus dailės akademijos rektoriui nenusprendus dėl ieškovei didesnio skirtino priedo, teismas, prašymą dėl 3539 Lt priedo priteisimo už ankstesnių metų mokslinį darbą atmetė. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas, nesudarydamas darbo sutarties iki ieškovė įgyvendins visas pavestas užduotis, t.y. iki 2012 m. lapkričio 9 d., pažeidė jos darbo teises, taip pat, kad nebuvo pažeista ieškovės teisė dėl informavimo apie laisvas darbo vietas, nes apie jas buvo skelbiama viešoje duomenų bazėje, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovas pažeidė jos teises iš anksto neinformuodamas apie tai, ar bus sudaryta darbo sutartis, ir dėl to, kad nesudarė neterminuotos sutarties bei neturi nepertraukiamo stažo, atmetė. Teismas nurodė, kad konkursai eiti pareigas buvo skelbiami viešai duomenų bazėje, įprastai – asmenims, turintiems mokslinį laipsnį, todėl ieškovė apie skelbiamus konkursus objektyviai galėjo sužinoti, o į bylą nėra pateikti įrodymai, kad ieškovė kėlė ginčą dėl konkurso sąlygų ir jų skelbimo tvarkos, t.y. ji nekėlė klausimo dėl savo darbo sutarties prielaidų, išskyrus 2012 m. rugsėjo mėnesį, pasibaigus darbo santykiams. Dėl to, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovo skelbtų konkursų eiti pareigas tvarka pažeidė jos darbo teises.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

14Apeliantas VĮ Vilniaus dailės akademija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė, jog nurodė, kad ieškovė buvo atleista esant diskriminacijai dėl amžiaus ir šioj priimti naują sprendimą - atmetant ieškovės ieškinį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovė įrodė diskriminacinį poveikį jos teisei į darbą. Minėtas teismo teiginys yra prieštaringas, kadangi ginčijamu teismo sprendimu, teismas pripažino, jog su ieškove nebuvo sudaryta nauja terminuota darbo sutartis ne dėl diskriminacijos dėl amžiaus, o dėl to, jog apeliantas kiekvienų mokslo metų pabaigoje, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, objektyviai negali informuoti ieškovės ar bus sudaryta darbo sutartis kitiems mokslo metams, kadangi neįmanoma numatyti tikslaus studentų skaičiaus. Tai reiškia, jog apeliantui nesant poreikio sudaryto terminuotą darbo sutartį su ieškove, jis neprivalo jos pratęsinėti. Šiuo atveju teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovės kvalifikaciją, kadangi apeliantas surado žymiai aukštesnės kvalifikacijos specialistą dirbti dėstytojo darbą. Ieškovė neturėjo ir neįgijo daktaro kvalifikacijos per visą savo ilgametį darbą, todėl buvo nuspręsta pasibaigus darbo sutarčiai su ieškove ją pakeisti aukštesnės kvalifikacijos darbuotoju. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog darbo sutartis su darbuotojais sudarinėja akademijos rektorius, o ne katedros vedėja, todėl teismo analizuotą katedros vedėjos frazė „ aš šito klausimo jau trejus metus nekėliau lakdama, kol bus galima jus garbingai išleisti į pensiją, o ne per rietenas“ yra ištraukta iš bendro susirašinėjimo konteksto. Skundžiamame sprendime, teismas daro išvadą, jog apeliantas nepriėmė ieškovės į darbą būtent dėl amžiaus, tačiau pats savo minėtu sprendimu pripažino, jog atsisakymas sudaryti naują terminuotą darbo sutartį yra darbdavio teisė, bet ne pareiga. Teismo argumentas, jog būtent dėl el. laiško turinio galima daryti išvadą, jog apeliantas diskriminavo ieškovę, atmestinas, kadangi ieškovas bet kada galėjo nesudaryti terminuotos darbo sutarties su ieškove dėl jos amžiaus, pensinis amžius nesuteikia, jokių pasibaigusios terminuotos darbo sutarties nesudarymo lengvatų. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškovė nebuvo atleidžiama iš darbo, nagrinėjamu atveju darbo santykiai nutrūko pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, todėl šiuo atveju katedros vedėja apskritai nesprendė priėmimo ar atleidimo klausimo. Nurodo, kad katedros vedėja tinkamai pasielgė, jog nepriėmė jai teikto prašymo dėl terminuotos darbo sutarties sudarymo, kadangi būtent rektorius sprendžia tokio pobūdžio klausimus, todėl jam ir privalėjo būti paduotas prašymas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas nepažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principo, kadangi sudaryta terminuota sutartis akivaizdžiai rodo, jog ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio ilgiau nei darbo sutarties terminas. Net ir nebaigti darbai nėra pagrindas tikėtis, jog būtinai pasibaigus darbo sutarties galiojimui bus sudaryta nauja darbo sutartis.

15Apeliantė J. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą visose dalyse, išskyrus sprendimo dalį, pripažįstančią, kad apeliantė patyrė darbdavio tiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus; apeliantės skundą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui, kad būtų nustatyta tinkama šalių procesinė padėtis - Komisiją laikant atsakovu, o Dailės akademiją - trečiuoju asmeniu, jei apeliacinis teismas nustatytų, kad byloje yra netinkamai nustatyta šalių procesinė padėtis; arba apeliantės skundą grąžinti nagrinėti iš esmės privalomajam individualių darbo ginčų ikiteisminiam organui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai – ir įpareigoti jį nagrinėti visa apimtimi, jei apeliacinis teismas nustatytų, kad bylos yra tinkamai nustatyta šalių procesinė padėtis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ir atsakovo ginčui buvo privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl panaikino Komisijos 2013-03-07 sprendimu Nr. DGKS-502, tačiau, pažeisdamas CPK 296 str. 1 d. 1 p., bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą iš esmės, nors ginčas net nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai pat pirmos instancijos teismas neįvertino, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti Komisija, atsisakiusi ginčą nagrinėti iš esmės, o ne Dailės akademija, pažeidusi ieškovės darbo teises. Teismas nepagristai siaurinamai lingvistiškai aiškino Darbo kodekso nuostatas, nuspręsdamas, kad darbuotojo diskriminavimo darbe klausimai nepatenka į Komisijos nagrinėtinus ginčus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes Darbo kodeksas tokios išimties nenumato. Kadangi šioje byloje teismas nurodė, jog ieškovė nekėlė skunde reikalavimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, visiems likusiems ieškinio reikalavimams yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

16Neužtikrindamas, kad atsakovas jau parengiamajame etape pateiktų visus reikiamus procesinius dokumentus, vis atidėdamas pateikimo terminus ir visiškai toleruodamas atsakovo piktybinį piktnaudžiavimą šią savo procesine pareiga, teismas iš esmės pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą ir užkirto ieškovei kelią veiksmingai dalyvauti procese: parengiamojo etapo metu ieškovei nebuvo pateiktas nei atsakovo atsiliepimas, nei rašytiniai įrodymai, kuriuos privalėjo pateikti atsakovas, atsakovui teismas leido teikti įrodymus iki pat baigiamųjų kalbų, tačiau ieškovei neleido į juos atsikirsti. Dėl to, ieškovės manymu, teismas netinkamai vykdė parengiamojo etapo reikalavimus, be to nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dokumentus pateikė praleidus nustatytus terminus.

17Teismas nepagrįstai ir jokiais teisės aktais nemotyvuodamas teigė, neva ieškovės pareigybė – aukštosios mokyklos dėstytoja (lektorė) – buvo „nekonkursinė“ ir tuo pagrindu atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti 18 metų darbo sutartis tapus neterminuota sutartimi. Ieškovė paskaičiavo žalą taip, kaip skaičiuojamas kiekvieno dėstytojo darbas – nes vienintelis skirtumas buvo tas, kad už tą patį pedagoginį darbą ieškovei buvo mokama maždaug už 10 mėnesių, o pagal konkursą priimtiems dėstytojams – už visus kalendorinius metus. Todėl teismas nepagrįstai išskyrė šiuos laikotarpius kaip visiškai atskirą savarankišką darbą, kurio apimtys ir pobūdis privalėjo būti skaičiuojamas atskirai. Be to, teismas nepagrįstai teigė, neva ieškovė nereikalavo atlyginti žalą už šiuos laikotarpius, įskaitant ir laikotarpį nuo 2013 m. liepos 28 d., taip pat nepagrįstai nusprendė, neva ieškovė ginčijo „atsakovo skelbtų konkursų eiti pareigas tvarką“, nors iš tiesų ieškovė tvirtino, kad atsakovas privalėjo laikytis šios tvarkos ir skelbti konkursą jos pareigoms eiti, tačiau 18 metų iš eilės to nedarė, taip pažeisdamas įstatymines ieškovės darbo teises.

18Ieškovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad jos darbo santykiai faktiškai nėra pasibaigę, nes darbo sutartis yra tapusi neterminuota, o darbo santykių su ją darbdavys netęsė dėl diskriminavimo, nes vienintelė priežastis, dėl kurios ji šiuo metu faktiškai nedirba pas atsakovą yra diskriminacija dėl amžiaus, o ne jos kvalifikacija. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti šį ieškinio pagrindą, tirti ieškovės nurodytas aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad darbo santykiai esą nutrūko terminuotai darbo sutarčiai pasibaigus. Atsisakęs iš esmės ištirti ieškovės diskriminacijos faktą, teismas nevertino ir šios diskriminacijos pasekmių ieškovės darbo santykiams, todėl neteisingai sprendė, neva ieškovė prarado darbą ne dėl diskriminacijos, jokios žalos dėl diskriminacijos nepatyrė. Be to, teismas netyrė ir ieškovės posėdžio metu nurodyto fakto, kad atsakovo 2012-07-27 dokumentas, kur nurodyta, kad ieškovė neatvyko 2012-07-27 pasirašyti darbo sutarties nutraukimo yra galimai suklastotas. Apeliantė nurodo, kad jos (kaip ir visų kitų Katedros dėstytojų) darbo pobūdis nekito kasmet priklausomai nuo studentų skaičiaus, priešingai, apskritai nuo jų skaičiaus nepriklausė, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriose rėmėsi, o teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi prielaidomis, bet ne byloje nustatytomis ir įrodytomis aplinkybėmis. Priešingai teismo teigimui, Katedros dėstytojų pedagoginio darbo pobūdis taip pat nebuvo ir nėra susijęs su vykdomomis programomis (išskyrus studijų programas), projektais. Teismas, nepagrįstai sutapatinęs direktyvos tikslus bei įgyvendinimo priemones, padarė Europos Teisingumo Teismo praktikai prieštaraujančias išvadas, neva 2 straipsnio nuostata, kad dėl direktyvos įgyvendinimo tvarkos sprendžia kiekviena valstybė narė atskirai, reiškia ir valstybės narės diskreciją laisvai pasirinkti, kuriuos direktyvos tikslus ji norėtų įgyvendinti. Be to, neatsižvelgė į ESTT suformuota Direktyvos taikymo praktiką ir šiais atžvilgiais nevertino ieškovės 18 metų trunkančios darbo pagal viena po kitos sudaromas terminuotas sutartis situacijos. Apeliantės ir atsakovo ginče teismas privalėjo nustatyti, kokiais LR įstatymais nustatyti draudimai piktnaudžiauti terminuotomis sutartimis ir kokios draudžiančios priemonės yra skirtos nubausti už piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius, ir ar 18 metų iš eilės pamečiui su tuo pačiu darbuotoju sudaromos terminuotos sutartys nuolatinio pobūdžio darbui (kurį pripažino tiek šis, tiek administracinis teismas), kai specialiaisiais mokslo ir studijų įstatymais nustatyti daug trumpesni maksimalūs leistini terminai: ne ilgiau vienerių (nuo 1994 iki 2009 m.) arba dvejų (nuo 2009 m.) metų, o Darbo kodeksu – ne ilgiau penkerių metų. Teismas apskritai netyrė ieškovės skundo aplinkybių, nevertino situacijos, kuomet dėstytojas į darbą priimamas arba atleidžiamas be jokių objektyvių kriterijų, ieškovės atveju – katedros vedėjai vienasmeniškai panorėjus atsikratyti dėstytoju dėl jo pensinio amžiaus. Nuobaudų atsakovui neskyrė, nors CPK darbo bylų nagrinėjimo nuostatos leidžia teisėjui taikyti ir alternatyvias darbuotojų teisių gynimo priemones. Be to, teismas niekaip nemotyvuodamas, netyrė, ar atsakovas užtikrino ieškovės vienodas teises palyginti su pagal konkursą priimtais dėstytojais, nors tiek be konkurso, tiek pagal konkursą dėstytojai yra priimami vienodo ir nuolatinio pobūdžio darbui – pedagoginiam. Dar daugiau, remdamasis atsakovo pasisakymais, teismas teigė, neva visos dailės akademijos dėstytojų sutartys yra terminuotos, kaip ir ieškovės, todėl ieškovės teisės niekaip nepažeistos. Ieškovė, norėdama įrodyti faktą, kad atsakovas niekada neskelbė konkurso jos pareigoms eiti, 2013-05-17 prašė teismo išreikalauti iš atsakovo dokumentus apie kiekvieną atsakovo skelbtą konkursą jos pareigybei užimti per visą jos darbo atsakovui laikotarpį (nuo 1994 m. iki 2013 m. imtinai). Teismui dėl šio prašymo nepasisakius, ieškovė šį prašymą pakartojo 2013-05-29 teismo posėdyje, tačiau nepasisakė teismas ir dėl pakartotino prašymo – nei jį tenkino, nei atmetė ir visiškai nepagrįstai, jokiais teisės aktais nemotyvuodamas ir apskritai netyręs, teismas teigė, neva ieškovės pareigybė – aukštosios mokyklos dėstytoja (lektorė) – Vilniaus dailės akademijoje buvo „nekonkursinė“ ir tuo pagrindu atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti 18 metų darbo sutartis tapus neterminuota sutartimi. Be to, teismas netyrė, kaip būtent apskaičiuojami ir skiriami priedai už mokslinį darbą, neišreikalavo iš atsakovo ieškovės prašomų duomenų, kokie priedai buvo mokami ieškovei būtent už mokslinį darbą ir kaip jie katedroje buvo skirstomi, bet nepagrįstai, be įrodymų pasikliovė atsakovo teigimu dėl priedų mokėjimo, nors ieškovė teigė priešingai, ir nepagrįstai priskyrė visus ieškovės gautus priedus būtent priedams už mokslinę produkciją. Taip pat, teismas, neturėdamas jokių įrodymų, neteisingai sprendė, kad nebuvo pažeista ieškovės teisė dėl informavimo apie laisvas darbo vietas, nes apie jas buvo skelbiama viešoje duomenų bazėje, kadangi kaip matyti iš teismo nurodytų dokumentų, yra viešai skelbiama tik apie konkursus, o apie kitas laisvas dėstytojų vietas apskritai neskelbiama. Be to, teismas niekaip nepagrindė, kokiais teisės aktais ar ieškovė turėjo teisę pateikti prašymą „ne darbui, bet kūrybinėms atostogoms“.

19Ieškovė J. M. atsiliepime į atsakovo VĮ Vilniaus dailės akademijos apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad atsakovas, visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką sistemingai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, teismas turėtų vertinti atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas tyčia trukdė ieškovei rinkti įrodymus ir jais pasinaudoti, o pirmos instancijos teismas neužtikrino ieškovės teisės į teisminę gynybą, neišreikalaudamas įrodymų, kurių ieškovė pati gauti negali, iš atsakovo. Atsakovas nepagrįstai ir klaidinančiai teigia, neva jokie katedros vedėjos sprendimai negalėjo turėti jokios reikšmės atsakovės darbo sutartims, nes katedrų vedėjai esą neturi kompetencijos spręsti dėl dėstytojų priėmimo ar nepriėmimo pareigoms katedrose užimti arba jų atleidimo. Šiuo atveju atsakovas sąmoningai klaidina teismą dėl ieškovės bendrosios įdarbinimo procedūros, būtent mini tik galutinį šios procedūros etapą, tačiau nutyli visus ankstesnius, taip pat pateikia tikrovės neatitinkančių faktų. Ieškovė visiškai sutinka su atsakovu, jog teismas, spręsdamas ieškovės diskriminacijos dėl amžiaus ir darbo santykių dalykus, nepagrįstai nenagrinėjo ieškovės kvalifikacijos klausimo. Ieškovė byloje teigia, kad kvalifikacija privalėjo būti nagrinėjama bei lyginama su ja (be konkurso) pakeitusių dėstytojų kvalifikacija ieškovės mokslinių tyrimų ir dėstomų dalykų (t.y., paveldosaugos) srityje, nes būtent toks palyginimas atskleistų tikrąjį atsakovo siekį – atsikratyti atsakovės dėl jos pensinio amžiaus. Pirmos instancijos teismas tiek dėl diskriminacijos, tiek dėl darbo teisių pažeidimo pasisakė tik 2012 m. rugsėjo–spalio laikotarpio atžvilgiu, tuo tarpu atsakovas, nežinia kodėl, ginčija ne teismo nagrinėtą laikotarpį, o ieškinio reikalavimą dėl darbo tęstinumo 2012–2013 mokslo metams, remdamasis neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis.

20Atsakovas atsiliepime į ieškovės J. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės, kad teismas pripažinęs Darbo ginčų komisijos sprendimą neteisėtu, turėjo klausimą gražinti nagrinėti iš naujo šiai Komisijai. Apeliantė netinkamai suvokia proceso šalių institutą ir siūlo šiuo atvejo visiškai bet kokia logikai prieštaraujantį sprendimą - pripažinti darbo ginčų komisiją atsakovu byloje. Patenkinus tokį apeliantės prašymą susidarytų situacija, kad iš visiškai su apeliantė neturėjusio darbo santykių subjekto galimai būtų išieškomos piniginės lėšos. Kita vertus, darbo ginčų komisija, vadovaujantis DK 286 str. yra individualius darbo ginčus nagrinėjantis organas.

21Apeliantės teiginys, jog neva ji negalėjo tinkamai susipažinti su atsakovo atsiliepimu, kadangi jis buvo pateiktas parengiamojo posėdžio metu, yra melagingas, kadangi parengiamojo posėdžio paskirtis nėra nagrinėti ginčą iš esmės, o jam pasiruošti, todėl per parengiamąjį teismo posėdį yra tiesiog pakartojama ir papildoma pozicija išdėstyta pirminiuose šalių procesiniuose dokumentuose. Apeliantė savo skunde nurodo, jog neva jai nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su procesiniais, dokumentais ir tinkamai pasirengti atsikirtimams, nors kaip jau buvo minėta visus procesinius dokumentus apeliantė gavo, dalyvavo parengiamajame posėdyje, kuriame nereiškė jokių panašių pretenzijų dėl netinkamo pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės. Apeliantė šiuo atveju vėlgi netinkamai taiko teisės institutus ir nurodo, kad neva taikant teisės analogiją susipažinimui su atsiliepimu privalo būti taikomas CPK 141 str. 2 d. nustatytas 14 d. terminas kaip ir pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teikė prašymą išreikalauti dokumentus dėl kiekvieno konkretaus atsakovo skelbto konkurso, tačiau teismas nepagrįstai minėtų dokumentų neišreikalavo. Atsakovas nurodo, jog apeliantės reikalavimas apskritai nesusijęs su byla, kadangi nesuprantama kokiu būdu susiję jos prašomų konkursų duomenys su apeliantės darbo teisiniais santykiais ir ginču. Be to, minėti dokumentai yra labai didelės apimties. Apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos patikslintą ieškinį, taip pat atmestini, kadangi ji keitė ieškinio dalyką ir pagrindą jau paskyrus posėdį ir nagrinėjant bylą iš esmės, todėl teismas tinkamai nusprendė, jog nėra pagrindo keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, kadangi tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliantė teigia reikalavusi tik pripažinti, kad tarp jos ir atsakovo nesibaigė darbo santykiai, o darbo sutartis pripažinti kaip vieną neterminuotą darbo sutartį. Tačiau pati apeliantė ieškinyje yra pripažinusi, kad darbo santykiai tarp jos ir atsakovo buvo nutrukę, nes ieškiniu prašė grąžinti į darbą. Taigi ne teismas pakeitė apeliantės ieškinio dalyką, o pati apeliantė painiojasi ir nevisiškai suvokia savo reikalavimų, todėl pirmos instancijos teismas tik konkretizavo ir padarė juos aiškesnius. Atsakovas taip pat nurodo, kad apeliantės darbo krūvis nebuvo lygiai toks pat kaip ir konkurso tvarka visus metus dirbančių dėstytojų, kadangi apeliantė nedirbdavo visą laiką, o tai reiškia, jog išdirbdavo mažesnį darbo valandų skaičių, o darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis sutarčių laisvės principu, nes priešingu atveju būtų iškreipiama darbo rinka, jeigu visiems darbuotojams būtų mokamas vienodas darbo užmokestis. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovo ir ieškovės darbo santykius reguliuoja ne tik DK, bet ir specialusis Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame nurodoma, jog aukštojo mokslo įstaiga apskritai neturi teisės sudarinėti neterminuotu darbo sutarčių. Be to, joks byloje esantis dokumentas nepatvirtina apeliantės teiginio, jog ji buvo priimta į darbą konkurso tvarka, taip pat, kad ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodė, jog ji žinojo, kad pasibaigus jos darbo sutarčiai jos darbo vieta bus laisva, pati pateikė prašymą priimti į darbą, o tai rodo, jog apeliantė žinojo ir buvo informuota apie laisvą darbo vietą.

22Ieškovė pateikė prašymą skirti šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka arba kreiptis į Lietuvos Respubliko0s Konstitucinį teismą dėl CPK 321 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 2 daliai.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.) arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija, išnagrinėjusi šalių skundų argumentus, bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai argumentavo, išskyrus ieškovės diskriminacijos faktą dėl amžiaus, kur netinkamai aiškino darbdavio sąvoką bei diskriminacijos buvimo faktą (CPK 185 str.), todėl sprendimas dalyje keistinas, tenkinant atsakovo skundą.

26Byloje nustatyta, jog ieškovė Vilniaus dailės akademijos rektoriaus 1994-02-14 įsakymu Nr. 03-04/166 buvo priimta dėstyti paminklosaugos kursą, šiam darbui nustatyta 30 val. trukmė (t. 2, b.l. 34, 35). Nuo 1995 m. ieškovės terminuota darbo sutartis buvo pratęsiama kiekvienais mokslo metais (t. 1, b.l. 46-47,74-93, 94-95, t.2, b.l. 36,37,38,39,40,41,42,43,44,45,46,47-48,49, t.4, b.l. 92-101) iki 2002-06-24. Vilniaus dailės akademijos rektoriaus 2002-06-24 įsakymu Nr. 03-04-135 terminuota darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal DSĮ 26 straipsnio 2 punktą (t. 2, b.l. 50, 51-52). Nuo 2002-10-01 pagal ieškovės prašymus su ieškove buvo sudaromos terminuotos darbo sutartys, kurių pagrindu ieškovė buvo priimama į lektorės pareigas Dailės istorijos ir teorijos katedroje dažniausiai nuo mokslo metų pradžios iki pavasario semestro pabaigos ar iki kitos datos, pasibaigus priėmimo terminui šios sutartys būdavo nutraukiamos (t. 2, b.l. 51-98). 2011-10-03 su ieškove, atsižvelgiant į jos 2011-10-01 prašymą (t. 2, b.l. 101) bei remiantis 2011-09-28 įsakymu Nr. PĮV-333 (t. 2, b.l. 102), buvo sudaryta paskutinė nauja terminuota darbo sutartis Nr. 107, kurios pagrindu ieškovė priimta į lektoriaus pareigas nuo 2011-10-10 (t. 2, b.l. 105-108) ir ši darbo sutartis 2012-07-16 įsakymo Nr. PĮV-247 pagrindu buvo nutraukta nuo 2012-07-27 pagal DK 126 straipsnį (t. 2, b.l. 104). Ieškovė 2012-09-19 pateikė Vilniaus dailės akademijos rektoriui prašymą bei 2012-09-21 patikslintą prašymą priimti ją į lektoriaus pareigas 0,75 etato dėstyti Dailės istorijos ir teorijos katedroje 2012-2013 m. nuo spalio 1 iki liepos 15 d. (t. 1, b.l. 37-38, 39, 182-183, 184). Vilniaus dailės akademijos rektorius 2012-09-30 raštu Nr. SD-522 atsakė ieškovei, jog spalio mėnesį Dailės istorijos ir teorijos katedra skelbs konkursą lektoriaus pareigoms eiti ir ieškovė yra kviečiama jame dalyvauti (t. 1, b.l. 40,185,190). Ieškovė Vilniaus dailės akademijos rektoriui 2012-10-01 raštu prašė išmokėti jai visą uždirbtą sumą, t.y. 3 539 Lt, už mokslinę produkciją bei suteikti informaciją ar jos darbas 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesiais bus apmokėtas (t. 1, b.l. 187,188). Ieškovė 2013-02-15 bei 2013-02-25 pateikė Vilniaus dailės akademijos rektoriui prašymus dėl informacijos suteikimo, t.y. ar buvo paskelbtas 2012-09-30 atsakyme nurodytas konkursas ir ar yra priimtas sprendimas dėl jos 2012-09-19 prašymo dėl priėmimo į darbą (t. 1, b.l. 41,43,189,192,194). Atsakovas 2013-02-18 raštu informavo ieškovę, jog 2012-10-21 katedros posėdžio metu buvo nutarta skelbti konkursą docento pareigoms, 0,5 etato, dėstyti „Muziejininkystės ir paminklosaugos“ dalykus bei vesti praktiką studentams. Nurodyta, kad visi konkursai viešai bus paskelbti 2013 m. kovo mėn. (t. 1, b.l. 42,191), o 2013-03-14 raštu ieškovė buvo informuota, kad 2013-02-22 sumažinus 10 proc. finansavimą, Katedros sprendimu 2013 metais nebus skelbiami jokie konkursai, kuriais būtų įsipareigota sudaryti ilgalaikes darbo sutartis, taip pat ir žadėtas konkursas užimti docento pareigas dėstyti „Muziejininkystės ir paminklosaugos“ dalykus (t. 1, b.l. 44,193). Ieškovė 2013-03-15 dar kartą kreipėsi į Vilniaus dailės akademijos rektorių dėl jos 2012-09-19 pateikto prašymo priimti ją į darbą 2012-2013 mokslo metams išsprendimo (t. 1, b.l. 195), į kurį Vilniaus dailės akademijos rektorius 2013-03-28 raštu Nr. SD-134 informavo ieškovę, jog taupant Katedros lėšas „Muziejininkystės ir paminklosaugos“ dalyko dėstymui pavasario semestrui pagal autorinę sutartį buvo pasamdyta dr. S. M. (t. 1, b.l. 45,196).

27Ieškovė dėl jos pažeistų darbo teisių 2013-02-19 padavė skundą Darbo ginčų komisijai (t. 1, b.l. 20-26), tačiau nurodyta institucija 2013-03-07 sprendimu Nr. DGKS-502 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, nurodydama, kad prašyme keliamus klausimus dėl jos atleidimo iš darbo terminui pasibaigus teisėtumo ir su tuo susijusius turtinius reikalavimus nagrinėja bendros kompetencijos teismas (t. 1, b.l. 17-18). Taip pat nustatyta, jog ieškovė 2013-03-04 pateikė Valstybinei darbo inspekcijai skundą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų (t. 1, b.l. 29-36). Nurodyta institucija 2013-04-02 raštu Nr. SD-4289 atsakė ieškovei, jog jos darbas 2012 m. rugsėjo – spalio mėn. turi nelegalaus darbo požymių bei yra sprendžiamas klausimas dėl atsakingo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau dėl diskriminavimo ieškovei pasiūlė kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, o dėl kitų reikalavimų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (t. 1, b.l. 27-28).

28Dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota.

29Ieškovė prašė pripažinti, kad jos darbo sutartis su atsakovu yra neterminuota. Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, kuriomis ieškovės šio reikalavimo netenkino.

30Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Sudarydamos terminuotą darbo sutartį, sutarties šalys sutaria dėl sutarties galiojimo laiko. DK 109 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas: iki tam tikros kalendorinės arba iki tam tiktų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo.

31DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Pagal nurodytas įstatymo nuostatas terminuota darbo sutartis gali būti sudaryta tik šiais atvejais: kai darbas nenuolatinio pobūdžio; kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais; įstatymų nustatytais atvejais.

32Nagrinėjamoje byloje kilo terminuotos darbo sutarties šalių ginčas dėl to, ar nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo. Ieškovės teigimu, jos darbas atsakovo įstaigoje buvo nuolatinio pobūdžio, todėl su ja buvo neteisėtai nuolat sudarinėjamos terminuotos darbo sutartys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės darbas buvo nuolatinio pobūdžio ir su tuo kolegija sutinka. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai sprendė, kad taikytina DK 109 straipsnio 2 d. numatyta išimtis, kai specialus įstatymas leidžia darbdaviui sudarinėti terminuotas darbo sutartis. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog mokslo ir studijų institucijos gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. To paties įstatymo 65 straipsnis 1 dalis nustato, kad į mokslo ir studijų institucijų dėstytoju ir mokslo darbuotoju, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus 61 straipsnyje ir šio straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metu kadencijai. Kitokių galimybių nei konkurso būdas kadencijos laikotarpiui arba terminuotos darbo sutarties pagrindu nedalyvaujant konkurse tapti dėstytoju, Mokslo ir studijų įstatymo normos nenumato. Ši įstatymo redakcija galioja nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki to galiojo Aukštojo mokslo įstatymas, kurio 31 straipsnio 7 dalyje buvo analogiškai reglamentuotas priėmimas į mokymo įstaigų dėstytojus ir mokslo darbuotojus. Vilniaus dailės akademijos Statuto 95 punkte taip pat numatyta, jog kviestiniai darbuotojai įdarbinami Senato nustatyta tvarka pagal terminuotas darbo sutartis ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui (t.1, b.l. 218-230). Tokiu būdu pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad DK 109 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas sudaryti sutartis nuolatinio pobūdžio darbui nebuvo pažeistas, terminuotos sutarties sudarymą reglamentavo nurodyto įstatymo nuostatos. Kadangi byloje nėra ginčo, kad kiekvienais metais nuo 2002 m. sudaromos su ieškove darbo sutartys iki pavasario semestro pabaigos (t. 2, b.l. 55-73) arba konkrečios datos buvo nutraukiamos (t. 2, b.l. 73-108), taip pat nutraukta ir paskutinė darbo sutartis, todėl nėra pagrindo taikyti ir DK 111 straipsnio nuostatų ir šiuo pagrindu laikyti sutartį neterminuota. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir tai, jog ieškovė suprato ir pati kai kuriuose prašymuose priimti į darbą nurodydavo, jog pageidauja sudaryti su atsakovu terminuotą darbo sutartį, taip pat nuolat pasirašinėjo su atsakovu terminuotas darbo sutartis ir jokių prieštaravimų nereiškė, tokiu būdu ieškovės teisėti lūkesčiai dėl neterminuotos darbo sutarties sudarymo su atsakovu nebuvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Terminuotos darbo sutarties šalys sudarė ir pasirašė 2011-10-03 sutartį, kurioje buvo nustatytas konkretus terminas iki kada ieškovė dirbs – 2012-07-27 (t. 2, b.l. 96-98), todėl darytina išvada, kad ieškovė žinojo konkrečią kalendorinę datą, kada darbo santykiai nutrūks, jeigu nepasikeis šalių valia pratęsti darbo sutartį. Nors ieškovė neatvyko pasirašyti darbo sutarties nutraukimo (t. 2, b.l. 104, 105), tačiau ji suprato ir žinojo, kad sutartis su ja nutraukta, tai patvirtina jos tolesni veiksmai, nes ji 2012-09-19 parašė pareiškimą prašydama atsakovą priimti ją į darbą lektorės pareigoms 2012-2013 m. nuo spalio 1 d. iki liepos 15 d. (t. 1, b.l. 37-38).

33Nors ieškovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padaryta teismo išvada, kad Europos Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis nedraudžia atsakovui galiojant valstybėje specialiojo Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms numatančios atsakovo teisę sudaryti terminuotas darbo sutartis, tačiau kolegija sutinka su šiais teismo motyvais ir padaryta ginčytina apeliantės išvada.

34Taip pat kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareigos skelbti konkursą lektorės, kurios pareigose dirbo ieškovė pagal terminuotas darbo sutartis, vietai užimti nebuvo. Teismas tinkamai išanalizavo jau minėtas teisines normas, leidžiančias atsakovui mokslo metams sudaryti terminuotą darbo sutartį, dėl to kolegija sutikdama su teismo motyvais jų neatkartoja.

35Teismui netenkinus reikalavimo dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota, nebuvo pagrindo tenkinti ir ieškovės kitų su pirmu reikalavimu susijusių reikalavimų: dėl 42 772,61 Lt vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą per laikotarpį tarp terminuotų sutarčių, o taip pat dėl šios sumos padidėjusių atostoginių ir kompensacijos už atostogas 4 410,51 Lt sumoje priteisimo.

36Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad Darbo apmokėjimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus dailės akademijos rektoriaus 2010-01-04 įsakymu Nr. VĮ-2, kurių 8 punkte numatyta Vilniaus dailės akademijos rektoriaus teisė Vilniaus dailės akademijos darbuotojams skirti priedus prie atlyginimo (t.5, b.l. 65-69), pagrindu vadovautis ir priteisti ieškovės prašomą 3 539 Lt priedą už ankstesnių metų mokslinį darbą, nėra pagrindo, nes 2011-10-30 Darbo sutartimi Nr. 107, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, nėra susitarta dėl priedo prie atlyginimo (t.2, b.l.106). Be to, ieškovei per 2011 – 2012 m. buvo skirti 2 975,95 Lt dydžio priedai, priemokos (t.5, b.l.70,71), todėl teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dar priteisti papildomai prašomą priedą laikė nepagrįstu.

37Dėl teisės į kūrybines atostogas.

38DK 182 straipsnyje numatyta, kad kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kūrybinių atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, darbo ir kolektyvinė sutartis. Nagrinėjamoje byloje kūrybinių atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymo 64 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Statuto 99 punkte numatyta, kad dėstytojai kas penkeri metai gali būti vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei meninei, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti (t.1, b.l. 227). Visos atostogų rūšys suteikiamos tik esant darbuotojo valiai, t.y. jo prašymui. Ieškovė teigdama, kad atsakovas nesuteikė jai atostogų nenurodė, jog ji tokių atostogų prašė ir neteikė tokių įrodymų. Ieškovė nurodė, jog dėl terminuotų sutarčių sudarymo ji prarado teisę į kūrybines atostogas. Teismui nepripažinus, jog terminuotos darbo sutartys buvo sudarytos be pagrindo, tokia ieškovės pozicija liko nepagrįsta.

39Dėl diskriminacijos ir darbo teisių pažeidimo pripažinimo.

40Ieškovė nurodė, jog ji buvo diskriminuojama atsakovo dėl amžiaus. Konkrečiai diskriminacija pasireiškė tuo, jog su ja nebuvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pratęsiant darbo santykius, taip pat dėl jos amžiaus nebuvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, o vis sudaromos terminuotos sutartys, be to jos pareigoms užimti nebuvo organizuojamas konkursas ir ji nebuvo kviečiama dalyvauti konkurse.

41Pirmos instancijos teismas pripažino ieškovės reikalavimą iš dalies pagrįstu ir sprendė, kad ieškovė įrodė diskriminacinį poveikį jos teisei į darbą, nes su ja nebuvo sudaryta, kaip įprasta, terminuota sutartis iki ieškovė įgyvendins Vilniaus dailės akademijos studentų darbų parodą „Litvakų paveldas Baltarusijoje“, kuri turėjo vykti 2012 m. spalio 25 d. – lapkričio 9 d. Nagrinėjamu atveju teismas be pagrindo laikė, kad elektroninio laiško (t. 1, b.l. 137) turinys leidžia daryti išvadą, jog būtent dėl laukto pensinio amžiaus buvo siekiama nesudaryti sutarties su ieškove.

42Nuostatos, skirtos asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti, įtvirtintos DK ir detalizuojamos Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje. DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vienas darbo santykių teisinio reglamentavimo principų – darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje konkretizuota, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą: priimant darbuotojus į darbą ir atleidžiant iš jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi būti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sąlygos (1–5 punktai), darbdavys turi imtis priemonių, kad prie darbuotojo nebūtų priekabiaujama, nebūtų nurodymų diskriminuoti, darbuotojui pareiškus ieškinį dėl diskriminacijos, jis nebūtų persekiojamas (6–8 punktai), užtikrinti galimybes įsidarbinti neįgaliems asmenims (9 punktas).

43Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad darbuotojo amžius taip yra priskiriamas vienam pagrindų, dėl kurių jis gali būti diskriminuojamas. Darbuotojas, su kuriuo darbo sutartis nesudaroma, jo nuomone, remiantis jo amžiumi ir nesant įstatyme nustatytų su darbuotojo amžiumi susijusių išimčių, turi teisę reikalauti, kad toks diskriminacijos faktas būtų nustatytas ir taikomi atitinkami teisiniai padariniai, pvz., darbuotojas grąžinamas į darbą, priteisiamas žalos atlyginimas ir kt. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmeniui pareiškus ieškinį (pareiškimą, prašymą, skundą ir pan.) dėl diskriminacijos tam tikru įstatyme nustatytu pagrindu ir nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis).

44Kolegija pažymi, kad diskriminacijos atveju būtina nustatyti, jog iš pažiūros neutrali sąlyga, kuri yra visiems vienoda, ją įgyvendinant sukuria faktinį naudojimosi teisėmis apribojimą arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimą dėl pirmiau išvardytų kriterijų (lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus ir kt.) (Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Taigi šiuo atveju diskriminacijos prezumpcijos prielaida turėtų būti ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovui nepriėmus ieškovės į darbą (nesudarius terminuotos darbo sutarties), o taip pat ilgą laiką sudarinėjant su ją terminuotą sutartį, vietoj neterminuotos, nelygiavertė lyginant su kitais darbuotojais. Kolegija pažymi, kad savaime aplinkybė, jog su ieškove nebuvo sudaryta terminuota darbo sutartis 2012-2013 m. nėra pakankama diskriminacijos buvimo prielaidai konstatuoti, nes ieškovė nenurodo, kokią ši aplinkybė turi reikšmę lyginant jos ir kitų darbuotojų padėtį. Be to, atsakovas nurodė, kad su kitu darbuotoju nebuvo sudaryta sutartis lektorės pareigoms užimti, o paskaitas pavesta skaityti kitai akademijos lektorei, ko neginčija ir pati apeliantė, o tik nurodo, jog jos kvalifikacija yra aukštesnė už kitos lektorės.

45Savo prielaidą, jog diskriminuojama dėl amžiaus, ieškovė grindė katedros vedėjos el. laiške išdėstyta pozicija: „aš šito klausimo jau trejus metus nekėliau laukdama, kol bus galima jus garbingai išleisti į pensiją, o ne per rietenas“ (t. 1, b.l. 137), tačiau tai nėra darbdavio pozicija, nes katedros vedėja tokio statuso neturi. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Remiantis šia įstatymo nuostata, darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu atsiranda tarp darbuotojo ir darbdavio. Vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalimi, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio; darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi, kai darbuotojas yra priimamas dirbti į įmonę, įstaigą, organizaciją ar kitą juridinį asmenį, darbdaviu yra būtent šis juridinis asmuo, o ne jo valdymo organai ar kitas pareigas užimantys asmenys. Pagal Vilniaus dailės akademijos statutą akademijai vadovauja rektorius (t. 1, b.l. 218-230) nuo 2010-12-08 akademijos rektoriumi buvo paskirtas prof. A. K. (t. 1, b.l. 231). Tokiu būdu katedros vedėjos el. laiške išdėstyta pozicija nėra pagrindas prielaidai apie diskriminacija dėl amžiaus.

46Dėl to, kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju netenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant preziumuojama, jog tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo, atitinkamai atsakovui (darbdaviui) nekyla pareigos jį paneigti. Dėl nurodyto, teismo sprendimas šioje dalyje yra keistinas ir ieškovės reikalavimas ne dalyje, bet visas dėl diskriminacijos dėl amžiaus atmestinas, kadangi kolegija sutinka su teismo sprendimu, jog nenustatyta ieškovės diskriminacija dėl amžiaus pastoviai iki 2011 m. rudens sudarinėjant su ja terminuotas darbo sutartis nei pasirinktą darbdavio poziciją neskelbti konkurso lektorės pareigoms užimti. Šio sprendimo dalyje kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat pažymi, kad iki 2011-10-03 sudarant su ieškove terminuotas darbo sutartis, o taip pat ir neskelbiant iki nurodyto laiko konkursų, ji negalėjo būti diskriminuojama dėl pensinio amžiaus, nes tokio nebuvo sukakusi. Ieškovė įgijo tokį amžių 2011-10-15 (t. 1, b.l. 46).

47Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

48Ieškovė kaip savarankišką reikalavimą pareiškė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2013-03-07 sprendimą Nr. DGKS-502.

49DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieškinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus). Aiškinant tokį teisinį reglamentavimą pagal jo prasmę, konstatuotina, jog įstatymas nenumato galimybės tiesiogiai teismui apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimus. Asmuo kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ginčą dėl darbo teisių gynimo perkėlė nagrinėti į teismą, todėl teisme turi būti iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl darbo teisių pažeidimo tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčų komisija yra ginčo išankstinio nagrinėjimo institucija. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl komisijos sprendimo panaikinimo negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nes nevyksta ginčas tarp komisijos ir darbuotojo, šis ginčas pasibaigė komisijos sprendimo priėmimu, toliau, kaip jau minėta, ginčui persikėlus į teismą jis nagrinėjamas tarp darbuotojo ir darbdavio. Todėl teismas nagrinėdamas bylą ginčo teisena net ir nustatęs, jog komisija be teisėto tam pagrindo atsisakė nagrinėti ieškovės pareiškimą, turi spręsti šios komisijos sprendimo panaikinimo klausimo ir naikinti ar palikti galioje šį sprendimą. Dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pasisako nustatinėdamas darbo teisės pažeidimą, kurį ieškovas inicijavo ginčo teisena, tačiau tai atsispindi tik teismo sprendimo motyvuose, o ne sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tokios kategorijos bylose Darbo ginčų komisija kaip ginčo išankstinio nagrinėjimo institucija taip pat netraukiama į bylą proceso dalyviu, kadangi ji jokio suinteresuotumo byloje neturi. Dėl išdėstyto, konstatuojama, kad ieškovės reikalavimas panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl jis nenagrinėtinas teisme, dėl ko yra pagrindas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą šį reikalavimą atsisakyti priimti, o jį priėmus kartu su kitu pareikštu reikalavimu – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pirmojo dalyje - bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

50Aukščiau išdėstytais motyvais kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad teismui panaikinus Darbo ginčų komisijos sprendimą, teismas privalėjo grąžinti Komisijai iš naujo nagrinėti ieškovės skundą.

51Dėl reikalavimo pripažinti pažeidus konstitucines teises.

52Ieškovė kaip materialinį reikalavimą pareiškė prašydama pripažinti, jog atsakovas pažeidė jos konstitucines teises – diskriminavo ją dėl amžiaus ir sistemingai pažeidinėjo jos teises į darbą.

53Pareikšti minėti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką kitą, kaip faktų, kurie reikalingi jo ginčui spręsti, pripažinimą, t.y. ieškovė prašė pripažinti egzistuojant jos reikalavimus dėl grąžinimo į darbą, žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokio pobūdžio reikalavimas (dėl faktų pripažinimo) negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, šie faktai yra betarpiškai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ieškovės prašomų nustatyti reikalavimų šioje byloje konstatavimas - jos konstitucinių ir darbo santykius reguliuojančių teisių pažeidimai, iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip pagrindą išvadai dėl kitų materialinių reikalavimų – grąžinimo į darbą ir žalos atlyginimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šis ieškovės ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, todėl yra pagrindas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą šį reikalavimą atsisakyti priimti, o jį priėmus kartu su kitu pareikštu reikalavimu – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pirmojo dalyje - bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

54Dėl procesinių teisės normų pažeidimo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme

55Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad teismas neturėjo teisės nustatyti parengiamojo posėdžio datos tuo pačiu metu nustatydamas terminą atsakovui atsiliepimui pateikti, nes tokio imperatyvo CPK nuostatose nėra. Gavęs ieškinį teismas nesaistomas įstatymo nustatyti vieną ar kitą posėdžio datą ir pranešti apie tai šalims, kartu sudarydamas sąlygas, t.y. laikydamasis proceso reikalavimų dėl šalių teisės pateikti procesinius dokumentus bei išlaikydamas įstatyme nustatytus terminus, t.y. nepažeisdamas šalių teisių, pateikti procesinius dokumentus, priklausomai nuo sprendimo kokiu būdu bus byloje pasirengiama nagrinėti bylą teisme.

56Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad dėl to, jog atsakovo atsiliepimas buvo priimtas parengiamojo posėdžio metu, jai nebuvo suteiktos galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui. Parengiamasis posėdis įvyko 2013 m. gegužės 13 d., tą dieną buvo priimtas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, tačiau šiame parengiamajame posėdyje byla iš esmės nebuvo nagrinėjama, teismo posėdis buvo paskirtas 2013-05-29 (t. 2, b.l. 25-27), tačiau šio teismo posėdžio metu buvo patenkinti šalių prašymai dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (t. 2, b.l. 201-209). Byla buvo išnagrinėta iš esmės 2013-06-20 (t. 5, b.l.104), todėl nėra pagrindo sutikti, jog ieškovei nebuvo suteikta galimybė vykstant per greitam procesui byloje pasiruošti bylos nagrinėjimui.

57Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai atsisakė priimti jos patikslintą ieškinį, pateiktą bylos nagrinėjimo iš esmės metu, motyvuodama tuo, jog CPK 137 str. 1 d. 4 p. teismas gali atsisakyti priimti ieškinį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Kolegija atmeta šį ieškovės argumentą, nes ieškovė netinkamai sutapatino ieškinio priėmimą ir patikslinto ieškinio priėmimą. CPK 141 str. 1 d. numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, o taip pat ir patikslinti ieškinį papildant jį reikalavimais. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju teismas sprendė, kad ieškovė teikdama patikslintą ieškinį užvilkins bylos nagrinėjimą, su tokiu teismo argumentu kolegija neturi pagrindo nesutikti, be to iš ieškovės nurodyto darytina išvada, kad ji norėjo pildyti reikalavimą dėl konkursų teisėtumo, o toks reikalavimas su jos pareikštu ieškiniu nėra tiek susijęs, kad nebūtų galima jo nagrinėti atskirai nuo šios bylos.

58Visiškai nepagrįstas yra apeliantės argumentas, kad teismas pakeitė jos reikalavimus, kadangi teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus. Ieškovė prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisijai) 2013-03-07 sprendimą Nr. DGKS-502 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) pripažinti, jog atsakovas pažeidė jos konstitucines teises – diskriminavo ją dėl amžiaus ir sistemingai pažeidinėjo jos teises į darbą; 3) pripažinti, kad jos darbo sutartis su atsakovu VĮ Vilniaus dailės akademija yra neterminuota; grąžinti ją į darbą; įpareigoti atsakovą atlyginti turtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo 42 772,61 Lt kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo 2002 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos (nurodyta suma paskaičiuota nuo 2002-06-25 iki 2013-06-20), 56 370,60 Lt kompensaciją už prarastą galimybę į mokslinius tyrimus bei kvalifikacijos kėlimą už trejus kalendorinius metus, 3 539,00 Lt kompensaciją už 2012 m. rudenį Švietimo ir mokslo ministerijos Vilniaus dailės akademijai skirtus priedams prie atlyginimo už ankstesnių metų mokslinį darbą; 4744,63 Lt kompensaciją už dėl neteisėtų pravaikštų nepanaudotas atostogas nuo 2002-06-25 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nurodyta suma paskaičiuota nuo 2002-06-25 iki 2013-06-20) bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuos reikalavimus teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė teismo sprendime.

59Dėl bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

60Apeliantė išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Jais įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliaciniai skundai (bylos pagal apeliacinius skundus) apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, taip pat apeliacinės instancijos teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti juos nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

61Taip pat netenkinamas jos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 321 str. 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 109 straipsnio 2 daliai. Sutinkamai su CPK 3 straipsnio 3 dalimi teismas į Konstitucinį Teismą turi kreiptis tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje nagrinėjamoje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo manyti, jog CPK 321 str. 2 d. prieštarauja Konstitucijai, o apeliantės nurodyti motyvai, jog teismas negali tirti bylos įrodymų, nes tai nenumatyta bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, visiškai nepagrįsti, kadangi nagrinėjant tiek žodine tvarka, tiek rašytine tvarka yra tiriami visi byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat turi teisę, jeigu pripažįsta būtinu priimti ir tirti naujus įrodymus, o ne tik esančius byloje, o tai suponuoja CPK 314 straipsnio nuostatos.

62Be to kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl rašytinio proceso konstitucingumo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 2 dalies, 319 straipsnio 3 dalies, 352 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

63Dėl išdėstyto sprendimas keistinas, iš dalies tenkinant atsakovo skundą ir atmetant ieškovės skundą (CPK 326 straipsnis 1 dalis 3 punktas).

64Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija,

Nutarė

65Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti.

66Panaikinti sprendimo dalį: dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-03-07 sprendimą Nr. DGKS-502 dalies panaikinimo; pripažinimo, kad ieškovė J. M. patyrė tiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus.

67Pripažinti, kad ieškovės J. M. darbo teisės, tiek kiek ji 2012 metų rugsėjo – spalio mėnesiais dirbo ne savo iniciatyva vertinant studentų praktiką ir organizuojant atsiskaitymą bei rengiant parodą „Litvakų paveldas Baltarusijoje – katalogas“, buvo pažeistos.

68Bylą dalyje dėl reikalavimų: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisijai) 2013-03-07 sprendimą Nr. DGKS-502 kaip neteisėtą ir nepagrįstą; pripažinti, jog atsakovas VĮ Vilniaus dailės akademija pažeidė ieškovės J. M. konstitucines teises – diskriminavo ją dėl amžiaus ir sistemingai pažeidinėjo jos teises į darbą – nutraukti.

69Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos... 5. Ieškovė patyrė ir diskriminaciją dėl amžiaus. Katedros vedėja A. N.... 6. Atsakovas VĮ Vilniaus dailės akademija atsiliepime į ieškinį prašė jį... 7. Išvadą byloje teikianti institucija- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba... 8. Išvadą teikianti institucija Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės... 11. Teismas reikalavimą dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota atmetė... 12. Konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo atleista be... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 14. Apeliantas VĮ Vilniaus dailės akademija pateikė apeliacinį skundą dėl... 15. Apeliantė J. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės... 16. Neužtikrindamas, kad atsakovas jau parengiamajame etape pateiktų visus... 17. Teismas nepagrįstai ir jokiais teisės aktais nemotyvuodamas teigė, neva... 18. Ieškovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad jos darbo santykiai... 19. Ieškovė J. M. atsiliepime į atsakovo VĮ Vilniaus dailės akademijos... 20. Atsakovas atsiliepime į ieškovės J. M. apeliacinį skundą prašo jį... 21. Apeliantės teiginys, jog neva ji negalėjo tinkamai susipažinti su atsakovo... 22. Ieškovė pateikė prašymą skirti šią civilinę bylą apeliacinės... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Byloje nustatyta, jog ieškovė Vilniaus dailės akademijos rektoriaus... 27. Ieškovė dėl jos pažeistų darbo teisių 2013-02-19 padavė skundą Darbo... 28. Dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota. ... 29. Ieškovė prašė pripažinti, kad jos darbo sutartis su atsakovu yra... 30. Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui... 31. DK 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti terminuotą darbo... 32. Nagrinėjamoje byloje kilo terminuotos darbo sutarties šalių ginčas dėl to,... 33. Nors ieškovė nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padaryta... 34. Taip pat kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad... 35. Teismui netenkinus reikalavimo dėl darbo sutarties pripažinimo neterminuota,... 36. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad Darbo apmokėjimo nuostatų,... 37. Dėl teisės į kūrybines atostogas.... 38. DK 182 straipsnyje numatyta, kad kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai... 39. Dėl diskriminacijos ir darbo teisių pažeidimo pripažinimo.... 40. Ieškovė nurodė, jog ji buvo diskriminuojama atsakovo dėl amžiaus.... 41. Pirmos instancijos teismas pripažino ieškovės reikalavimą iš dalies... 42. Nuostatos, skirtos asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose... 43. Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad darbuotojo amžius... 44. Kolegija pažymi, kad diskriminacijos atveju būtina nustatyti, jog iš... 45. Savo prielaidą, jog diskriminuojama dėl amžiaus, ieškovė grindė katedros... 46. Dėl to, kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju netenkinamos įstatyme... 47. Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.... 48. Ieškovė kaip savarankišką reikalavimą pareiškė panaikinti Darbo ginčų... 49. DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su... 50. Aukščiau išdėstytais motyvais kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad... 51. Dėl reikalavimo pripažinti pažeidus konstitucines teises.... 52. Ieškovė kaip materialinį reikalavimą pareiškė prašydama pripažinti, jog... 53. Pareikšti minėti materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiškia ne ką... 54. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo nagrinėjant bylą pirmos... 55. Kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad teismas neturėjo... 56. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad dėl to, jog atsakovo... 57. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai... 58. Visiškai nepagrįstas yra apeliantės argumentas, kad teismas pakeitė jos... 59. Dėl bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 60. Apeliantė išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio... 61. Taip pat netenkinamas jos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK... 62. Be to kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra... 63. Dėl išdėstyto sprendimas keistinas, iš dalies tenkinant atsakovo skundą ir... 64. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.... 65. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti.... 66. Panaikinti sprendimo dalį: dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 67. Pripažinti, kad ieškovės J. M. darbo teisės, tiek kiek ji 2012 metų... 68. Bylą dalyje dėl reikalavimų: panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės... 69. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....